Augant degalų kainoms vairuotojai vis dažniau ieško ne kataloguose gražiai atrodančių, o realiai mažai degalų naudojančių automobilių. Europos Komisijai teikiami OBFCM sistemos duomenys leidžia palyginti, kiek skirtingi modeliai sunaudoja kasdienėmis sąlygomis, o ne laboratoriniuose testuose.
Nuo 2021 metų nauji Europos Sąjungoje registruojami lengvieji automobiliai su vidaus degimo varikliais pradėti komplektuoti OBFCM sistema. Ji fiksuoja faktinį degalų sunaudojimą ir ridą, o suvestinė informacija naudojama vertinant gamintojų CO2 tikslų laikymąsi.
Ką rodo realūs OBFCM skaičiai
Analizuojant 2021–2023 metų duomenis, kuriuose buvo daugiau nei 1 000 000 įrašų, ryškėja tendencija: taupiausių C segmento automobilių viršuje dažniausiai atsiduria dyzelinės versijos. Išimtį sudaro keli benzininiai hibridai, kurių ekonomija ypač atsiskleidžia mieste.
Tarp itin taupių modelių minimi „Hyundai Ioniq“ hibridas, dyzelinis „Peugeot 308“, taip pat „Suzuki Swace“, kuris iš esmės yra „Toyota Corolla“ universalas su kitu prekės ženklu. Netoli rikiuojasi ir dyzelinis „Citroen C4“, o „Toyota Corolla“ hibridas išlieka vienu dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai ekonomiją patvirtina labai didelė imtis.
Įdomu tai, kad populiariausių šeimyninių kompaktų skirtumai realiame kelyje dažnai būna simboliniai. Pavyzdžiui, „Ford Focus“, „Volkswagen Golf“ ir „Renault Megane“ vidutiniškai telpa apie 5,40 litro 100 kilometrų, o „Skoda Octavia“ skirtumas nuo „Focus“ dyzelio praktiškai nepastebimas kasdienėje eksploatacijoje.
Kaina gali skirtis labiau nei sąnaudos
Renkantis naudotą automobilį dažnai lemia ne tik degalų sąnaudos, bet ir pirkimo kaina. Penkerių metų kompaktų rinkoje kainų žirklės kai kuriais atvejais gerokai didesnės nei degalų sunaudojimo skirtumai.
Lyginant 2021 metų „Ford Focus“ ir „Skoda Octavia“ pasiūlą, matyti, kad „Focus“ dažnai randamas gerokai pigiau, nors faktinės dyzelinių versijų sąnaudos beveik vienodos. Kitaip tariant, už panašų važiavimo ekonomiškumą pirkėjas kartais sumoka ne už degalus, o už paklausą ir modelio reputaciją.
Brangesni išlieka ir kiti ilgalaikiai favoritai, tokie kaip „Volkswagen Golf“ ar „Toyota Corolla“. „Corolla“ hibridas realiomis sąlygomis gali būti tik nežymiai taupesnis už kai kuriuos dyzelius, tačiau jis dažnai patrauklesnis mieste, ypač važinėjant trumpais atstumais ir spūstyse.
Į ką atkreipti dėmesį perkant dyzelį
Ekspertai primena, kad mažos sąnaudos neturėtų būti vienintelis kriterijus, ypač perkant penkerių metų dyzelinį automobilį su didesne rida. Tokiuose automobiliuose brangiausiai atsieina kuro įpurškimo sistemos, turbos, kietųjų dalelių filtro ir išmetamųjų dujų apdorojimo mazgų remontai.
Didžiausia rizika dažniausiai siejama su automobiliais be aiškios serviso istorijos arba su neaiškios kilmės rida. Net viena rimtesnė gedimo istorija gali panaikinti sutaupymą, kurį vairuotojas tikėjosi gauti mažesnėmis degalų sąnaudomis.
Vis dėlto duomenys rodo, kad už palyginti racionalų biudžetą įmanoma rasti modernų šeimyninį kompaktą, kuris realiai telpa žemiau 6 litrų 100 kilometrų. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne vien modelio pavadinimas, o konkretaus egzemplioriaus būklė ir aiški jo eksploatacijos istorija.
Leave a Reply