CP v2

Tag: HIMARS

  • Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Vokietijos gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ kartu su JAV gamintoju „Lockheed Martin“ planuoja Europoje pradėti taktinės balistinės raketos ATACMS gamybą. Skelbiama, kad pirmieji europinės linijos gaminiai galėtų būti pristatyti nuo 2028 metų, o tarp galimų gavėjų minimos Lenkija, Ukraina ir kiti sąjungininkai.

    Šis sprendimas svarbus dėl karo Ukrainoje išaugusios amunicijos paklausos ir dėl to, kad europinės gamybos pajėgumai tampa vienu iš NATO atgrasymo elementų. Kuo daugiau gamybos grandinės persikelia arčiau potencialių naudotojų, tuo greičiau galima papildyti atsargas ir mažiau priklausyti nuo užjūrio logistikos.

    Memorandumas tarp „Rheinmetall“ ir „Lockheed Martin“ buvo pasirašytas NATO viršūnių susitikimo metu vykusioje gynybos pramonės diskusijų platformoje. Numatoma sukurti bendrą įmonę, kuri Europoje rūpintųsi ATACMS gamyba, integravimu ir tiekimu NATO bei partnerių ginkluotosioms pajėgoms.

    Kur bus gaminama ir koks terminas?

    Planuojama, kad gamybos infrastruktūra būtų įrengta „Rheinmetall“ padalinyje Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje. Tai reikštų vieną ambicingiausių bandymų perkelti reikšmingą amerikietiškų raketų gamybos dalį už JAV ribų naujausioje istorijoje.

    Įmonių vadovų viešai aptartame grafike minima 2027 metų pabaiga kaip gamybos paleidimo etapas, o realios pajamos ir pristatymai labiau tikėtini nuo 2028 metų. Taip pat skelbiama, kad raketinių variklių gamyklos komponentų tiekimas galėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Sprendimas siejamas ir su tuo, kad JAV pramonė ruošiasi pereiti prie naujos kartos ginkluotės, kuri turėtų palaipsniui pakeisti ATACMS. Dėl šios priežasties dalis esamų pajėgumų gali būti reorganizuojama, o Europos linija taptų būdu stabilizuoti tiekimą sąjungininkams.

    Ką gali ATACMS ir kam jos naudojamos?

    ATACMS yra taktinė balistinė raketa, dažniausiai siejama su iki maždaug 300 kilometrų nuotoliu ir dideliu skrydžio greičiu. Ji suderinama su tokiomis sistemomis kaip HIMARS ir M270 MLRS, todėl gali būti integruojama į jau Europoje naudojamas platformas.

    Tokio tipo raketos paprastai skirtos aukštos vertės taikiniams, pavyzdžiui, logistikos mazgams, vadavietėms ar oro gynybos elementams, atakuoti. Karo Ukrainoje kontekste tolimojo nuotolio smūgių galimybės laikomos vienu iš veiksnių, galinčių keisti situaciją fronto užnugaryje.

    Europos gamyba būtų aktuali ir dėl bendro amunicijos trūkumo, kuris pastaraisiais metais tapo struktūrine problema daugelyje valstybių. NATO ir ES vis dažniau pabrėžia, kad vien užsakyti ginkluotę neužtenka, būtina turėti stabilias, ilgalaikes gamybos linijas ir žaliavų tiekimo grandines žemyne.

  • JAV atsargos senka, bet Ukraina vis dar smogia ATACMS: naktinis HIMARS startas užfiksuotas vaizdo įraše

    JAV atsargos senka, bet Ukraina vis dar smogia ATACMS: naktinis HIMARS startas užfiksuotas vaizdo įraše

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 19-oji raketų brigada rugpjūčio 5 dieną paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti naktinis trijų raketų paleidimas. Įrašas pirmiausia pasirodė brigados paskyroje socialiniuose tinkluose, o netrukus išplito ir tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Vaizduose užfiksuoti beveik vertikalūs startai su ilgomis dūmų ir ugnies juostomis, būdingomis balistinio tipo raketoms. Pagal paleidimo platformą ir vizualinius požymius analitikai sieja šį epizodą su M142 HIMARS sistemomis.

    Brigada oficialiai nenurodė nei tiksliai panaudotos raketos tipo, nei smūgio taikinio. Vis dėlto atvirojo šaltinio žvalgybos bendruomenės vertinimu, tai greičiausiai ATACMS taktinės balistinės raketos, kurių maksimalus nuotolis, priklausomai nuo modifikacijos, siekia apie 300 kilometrų ir kurios gali būti leidžiamos iš HIMARS bei M270.

    Šis įrašas pasirodė tuo metu, kai Ukraina toliau patiria intensyvius Rusijos smūgius, įskaitant atakas balistinėmis raketomis prieš Kyjivą ir jo apylinkes. Vaizdo medžiaga siunčia aiškią žinutę, kad net ir ribojant ilgojo nuotolio amunicijos tiekimą, Ukraina išlaiko galimybę smogti gilyn į priešininko užnugarį.

    Diskusijas pakurstė ir pranešimai JAV žiniasklaidoje, jog Jungtinių Valstijų kariuomenės ATACMS atsargos yra smarkiai sumažėjusios. Tokios žinutės paprastai siejamos su įtemptu aukšto intensyvumo konflikto tempu ir tuo, kad ilgojo nuotolio raketų gamybos apimtys nėra lengvai didinamos per trumpą laiką.

    ATACMS tema išlieka jautri ir dėl politinių bei operacinių apribojimų, susijusių su taikinių parinkimu ir smūgių geografija. Tuo pat metu Ukrainos praktika rodo, kad preciziniai smūgiai ilguoju nuotoliu laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti Rusijos logistikos, amunicijos sandėlių ir vadaviečių pajėgumus.

    Nors vienas vaizdo įrašas neatskleidžia nei realių turimų atsargų, nei smūgio rezultatų, jis papildo bendrą vaizdą apie Ukrainos gebėjimą panaudoti vakarietiškas sistemas sudėtingomis sąlygomis. Kartu tai primena, kad ilgojo nuotolio raketos tapo vienu svarbiausių karo elementų, lemiančių ne tik mūšio lauką, bet ir strateginį spaudimą už fronto linijų.

  • Rekordinis Ukrainos smūgis: Rusija skelbia numušusi 1 158 dronus, sureagavo JAV

    Rekordinis Ukrainos smūgis: Rusija skelbia numušusi 1 158 dronus, sureagavo JAV

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas jos oro gynyba esą numušė 1 158 Ukrainos dronus. Maskva taip pat teigia sunaikinusi šešias valdomas aviacines bombas ir vieną HIMARS raketą. Jei skaičiai tikslūs, tai būtų vienas didžiausių tokio tipo išpuolių per visą karo laikotarpį.

    Nepriklausomi vertinimai pabrėžia, kad karo sąlygomis abiejų pusių pateikiami duomenys dažnai skirti ir informaciniam poveikiui, todėl realus dronų skaičius bei pataikymų apimtis gali būti kitokia. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais fiksuojama bendra tendencija aiški: Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanijos tampa vis didesnio masto ir geriau koordinuotos.

    Rusijos šaltiniai ir atviri duomenys mini atakas prieš energetikos ir logistikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo pajėgumus bei sandėliavimo objektus. Tokie taikiniai paprastai pasirenkami siekiant trikdyti degalų tiekimą, logistikos grandines ir karinės pramonės ritmą. Net ir daliai dronų būnant numuštiems, pavieniai pataikymai gali sukelti didelius nuostolius.

    JAV reakcija ir diplomatinė linija

    Į situaciją sureagavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pastebėjęs, kad tolimojo nuotolio smūgiai keičia konflikto dinamiką, nes karo poveikis vis dažniau jaučiamas ir Rusijos teritorijoje. Pasak jo, pastarųjų savaičių įvykiai rodo, jog Ukrainos pajėgumai perkelti spaudimą į gilesnius užnugario rajonus išaugo.

    „Tolimojo nuotolio smūgiai pakeitė konflikto dinamiką, nes karas vis dažniau persikelia į Rusijos teritoriją“, – sakė Marco Rubio.

    Marco Rubio taip pat teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs įvertinti, ar pasikeitusi situacija gali atverti kelią deryboms. Jo vertinimu, artimiausiomis savaitėmis JAV ketina intensyvinti diplomatines pastangas, tačiau abi pusės vis dar laikosi griežtų pozicijų, o realiam proveržiui reikėtų mažinti vadinamąsias raudonąsias linijas.

    Ką rodo dronų karo tendencijos

    Ekspertai pažymi, kad dronų karas Ukrainoje evoliucionavo nuo pavienių atakų iki masinių bangų, kuriose derinami skirtingo nuotolio ir skirtingos paskirties aparatai. Tokia taktika siekia perkrauti oro gynybą, priversti ją švaistyti brangias raketas ir atverti langus pataikymams į svarbius objektus.

    Tuo pat metu Rusija stiprina oro gynybą aplink strateginius taikinius, plečia elektroninės kovos priemonių naudojimą ir skelbia apie naujus perėmimo sprendimus. Tačiau infrastruktūros objektų apsauga didžiulėje teritorijoje išlieka sudėtinga, todėl net ribotas proveržis gali turėti reikšmingą ekonominį ir psichologinį efektą.

  • Lenkijos „Gladius“ pademonstravo galią: pratybose į skutelius sudraskyta HIMARS maketą

    Lenkijos „Gladius“ pademonstravo galią: pratybose į skutelius sudraskyta HIMARS maketą

    Lenkijos gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą iš Torunės poligone vykusių pratybų, kuriose 18-oji mechanizuotoji divizija, vadinama Geležine divizija, demonstravo paieškos ir smogiamąjį kompleksą „Gladius“. Įraše matyti, kaip klajojanti amunicija tiksliai smogia į taikinį, imituojantį HIMARS raketų paleidimo įrenginį, ir jį sunaikina.

    Pratybos vyko kaip „Polish Apache Initiative 4“ ir „European HIMARS Initiative 8“ ciklų dalis, jose dalyvavo Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktikoje sujungti žvalgybą, ugnies valdymą ir skirtingas smogiamąsias priemones, kad sprendimai mūšio lauke būtų priimami greičiau.

    „Gladius“ pristatomas kaip baterijos lygmens ugnies modulis, skirtas Raketinėms pajėgoms ir artilerijai. Sistema sukurta tam, kad sutrumpintų vadinamąją smūgio grandinę nuo taikinio aptikimo ir identifikavimo iki jo neutralizavimo, o tokia logika ypač svarbi moderniame kare, kai taikiniai greitai juda ir trumpai išlieka vienoje vietoje.

    Komplekso esmė yra kelių elementų sujungimas į vieną valdymo architektūrą: žvalgybinių bepilotžių orlaivių, klajojančios amunicijos ir skaitmeninio ugnies valdymo. Skelbiama, kad žvalgybos platformos gali ore išbūti iki 10 valandų, o smogiamųjų priemonių veikimo nuotolis siekia apie 100 kilometrų, todėl galima veikti giliai už priešo linijų.

    Sistemą kuria Lenkijos gynybos pramonės grupė WB, o duomenų ir ugnies valdymui naudojama TOPAZ architektūra, plačiai taikoma Lenkijos artilerijoje. Praktikoje tai leidžia viename tinkle sujungti žvalgybą, taikinių paskirstymą ir ugnies užduočių vykdymą, mažinant žmogiškųjų klaidų riziką ir taupant laiką.

    Lenkijos gynybos ministerija anksčiau skelbė, kad 2022 metais pasirašyta pirmoji sutartis dėl keturių modulių tiekimo, o dalis įrangos į dalinius pradėta perduoti tais pačiais metais. Vėliau viešai pranešta ir apie didesnius plėtros planus, siejant juos su poreikiu stiprinti tolimojo nuotolio smūgio ir savarankiškos žvalgybos pajėgumus.

    Šio tipo sprendimai NATO valstybėse laikomi viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, nes klajojanti amunicija ir bepilotės sistemos leidžia tiksliai smogti mažesnėmis sąnaudomis ir mažesne rizika įguloms. Integracija su sąjungininkų platformomis, tokiomis kaip AH-64 „Apache“ ar HIMARS, rodo kryptį į bendrą, duomenimis paremtą ugnies valdymą, kai svarbiausia tampa greitis ir tikslumas.

  • JAV kuria raketą, kuri „kvėpuos“ oru: žada daugiau nei 1 000 km nuotolį be naujų paleidėjų

    JAV kuria raketą, kuri „kvėpuos“ oru: žada daugiau nei 1 000 km nuotolį be naujų paleidėjų

    Jungtinėse Valstijose žengtas svarbus žingsnis kuriant naujos kartos raketą, kurios variklis skrydžio metu naudoja atmosferos deguonį. Bendrovė „Kratos Defense“ pranešė perdavusi „Lockheed Martin“ išbandytą turbomašinų mazgą ramjet tipo varikliui, numatytam raketai PrSM Increment 4.

    Ramjet varikliai patys „nevežasi“ viso oksidatoriaus kaip įprastos raketos, todėl teoriškai leidžia pasiekti didesnį nuotolį su panašiu gabaritu. Projekto tikslas – peržengti 1 000 kilometrų ribą, išlaikant suderinamumą su dabartiniais paleidėjais HIMARS ir M270 bei galimybę transportuoti C-130 tipo orlaiviais.

    Naujasis „Kratos Defense“ mazgas nėra klasikinis kompresorius, kaip turboreaktyviniuose varikliuose. Jis išnaudoja įtekantį oro srautą tam, kad maitintų pagalbines sistemas: siurblius, generatorius ir reguliavimo mechanizmus, kurie būtini stabiliai ramjet darbo eigai.

    Pasak projekto vystytojų, sprendimas kuriamas taip, kad būtų kompaktiškas, lengvas ir kuo paprastesnis gamyboje, o tai svarbu masinei gamybai ir logistikai. Didelis privalumas – galimybė išlaikyti esamus raketos matmenis, nepersitvarkant paleidimo infrastruktūros ir tiekimo grandinių.

    Technologiškai ramjet turi aiškią sąlygą: prieš jam pradedant efektyviai veikti, raketa turi būti pagreitinta iki didelio greičio. Todėl tokios sistemos paprastai naudoja startinį greitintuvą, o tada pereina į „kvėpuojančio“ variklio režimą, kuris ir suteikia pagrindinį nuotolio prieaugį.

    Skelbiama, kad bandymuose ant žemės jau pademonstruotas perėjimas nuo startinio variklio prie ramjet darbo. Toliau numatyta skrydžio bandymų fazė, kuri, pagal viešai įvardijamus planus, galėtų startuoti 2026 metų rudenį.

    Skirtingos kryptys: ramjet ir branduolinis variklis

    Platesniame kontekste tai atspindi dvi skirtingas tolimojo nuotolio ginkluotės vystymo filosofijas. JAV pasirinkimas remiasi atmosferos deguonies panaudojimu, kad būtų mažinama masė ir supaprastinama logistika, kartu išlaikant įprastą eksploatavimo ir saugos logiką.

    Tuo metu Rusija viešai sieja ateities ambicijas su branduoliniu varikliu varoma sparnuotąja raketa 9M730 „Burevestnik“, NATO klasifikuojama kaip Skyfall. Tokia schema teoriškai leistų labai ilgą skrydžio trukmę, tačiau kartu kelia radioaktyvios taršos ir avarijų riziką, dėl kurios panašios idėjos Vakaruose istoriškai buvo vertinamos kaip pernelyg pavojingos.

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad didėjantis nuotolis ir greitis tampa vienu svarbiausių veiksnių modernioje karyboje, ypač kai stiprėja priešraketinė gynyba ir plečiasi sensorių tinklai. Artimiausi metai parodys, ar JAV pasirinktas kelias leis pasiekti norimą balansą tarp kainos, nuotolio, gamybos tempo ir realios kovinės vertės.

  • Tajvanas paleido HIMARS raketas Taivano sąsiauryje: signalas Kinijai ir žinutė JAV

    Tajvanas paleido HIMARS raketas Taivano sąsiauryje: signalas Kinijai ir žinutė JAV

    Tajvano kariuomenė pirmą kartą surengė raketų šaudymą iš JAV pagamintų HIMARS palei Taivano sąsiaurį. Pratybos vyko vakarinėje salos pakrantėje, atsuktoje į Kiniją, o raketos buvo paleistos į jūros akvatoriją netoli kranto.

    Pasak Tajvano kariškių, tai buvo planuotas parengties testas, skirtas patikrinti, kaip greitai padaliniai gali užimti pozicijas, atlikti šaudymo užduotį ir nedelsdami pakeisti dislokaciją. Pratybose naudoti mokomieji šaudmenys su mažesniu veikimo nuotoliu, kad šaudymas vyktų kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kas yra HIMARS ir kuo jis svarbus

    HIMARS yra didelio mobilumo reaktyvinės artilerijos sistema, kuri išsiskiria greitu perdislokavimu ir galimybe smogti tiksliai, išlaikant aukštą išgyvenamumą. Tokia taktika dažnai apibūdinama principu, kai platforma trumpai pasirodo, paleidžia salves ir iškart pasitraukia iš galimo atsakomojo smūgio zonos.

    Tajvanui tai ypač aktualu dėl geografinės padėties ir galimo konflikto scenarijų: salos infrastruktūra ir karinės bazės būtų pažeidžiamos, todėl mobilūs, greitai išskaidomi pajėgumai laikomi vienu svarbiausių atgrasymo elementų. HIMARS taip pat gerai dera su platesne salos gynybos koncepcija, kai siekiama apsunkinti bet kokią desanto ar blokados operaciją.

    Atgrasymo signalas Kinijai ir vidaus auditorijai

    Šaudymas Taivano sąsiaurio kryptimi turi aiškią politinę potekstę: pratybos demonstruoja, kad sala investuoja į priemones, galinčias greitai suduoti smūgį ir išlikti gyvybingos intensyvaus spaudimo sąlygomis. Kartu tai yra signalas ir vidaus auditorijai, kad kariuomenė realiai treniruojasi pagal situacijas, kurios dažniausiai aptariamos kaip didžiausios rizikos.

    Pastaraisiais metais įtampa regione išlieka aukšta, o Kinija reguliariai rengia karinius manevrus aplink salą bei didina oro ir jūrų patruliavimą. Tokios aplinkybės skatina Tajvaną spartinti pasirengimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų su mažesniais resursais sukurti maksimalų atgrasymo efektą.

    JAV ginklų tiekimas ir neapibrėžtumas

    HIMARS tiekimas Tajvanui yra platesnio JAV gynybinio bendradarbiavimo dalis, tačiau tokių sandorių įgyvendinimą dažnai veikia geopolitiniai svyravimai, diplomatija ir gamybos pajėgumų apkrova. Todėl Tajvanas, net ir gaudamas modernias sistemas, lygiagrečiai siekia didinti mokymų intensyvumą, kad reali kovinė vertė būtų pasiekiama kuo greičiau.

    „Dėl dabartinės grėsmės mes ir toliau ryžtingai treniruosimės su HIMARS, kad apsaugotume Tajvaną“, – sakė seržantas Wang Ming-hui.

    Analitikai pažymi, kad tokios demonstracijos retai būna vien apie techniką: jos skirtos parodyti procedūrų brandą, greitą sprendimų priėmimą ir gebėjimą veikti trumpuose laiko languose. Tajvano atveju tai tampa ir politinės valios, ir karinio pasirengimo matu.

  • JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    Jungtinės Valstijos rengia naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia apie 370 mln. eurų. Apie artėjantį sprendimą viešai kalbėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pabrėžęs, kad procesas artėja prie pabaigos.

    Numatoma, kad parama turėtų sustiprinti Ukrainos gynybą intensyvėjant Rusijos smūgiams, ypač prieš energetikos infrastruktūrą. Vašingtonas taip pat akcentuoja pasirengimą žiemai, kai atakų poveikis civilinei infrastruktūrai paprastai tampa skaudesnis.

    Kas yra USAI programa?

    Šis paketas planuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, pagal kurią Pentagonas perka ginkluotę ir įrangą tiesiai iš JAV gynybos pramonės. Tai reiškia, kad Ukraina gauna ne tik perduodamus sandėlių likučius, bet ir naujai pagamintą ar specialiai užsakytą techniką.

    Tokio tipo parama dažnai atkeliauja ne iš karto, nes reikia gamybos ir pirkimų procedūrų, tačiau ji leidžia stabiliau planuoti tiekimą ilgesniam laikotarpiui. Būtent dėl to USAI laikoma svarbia priemone, kai karas pereina į ilgą išsekimo fazę.

    Kokios ginkluotės tikimasi?

    Oficialus sąrašas kol kas nėra paskelbtas, tačiau pagal ankstesnių USAI paketų logiką ir viešai įvardijamus Ukrainos poreikius tikėtina, kad didelė dalis lėšų būtų skiriama amunicijai. Dažniausiai minima 155 mm artilerijos amunicija ir raketos, skirtos „HIMARS“ sistemoms.

    Ekspertai taip pat sieja paketą su oro gynybos stiprinimu, nes Rusija reguliariai naudoja raketas ir dronus atakoms prieš miestus bei elektrines. Tarp dažniausiai aptariamų krypčių minimos „Patriot“ ir „NASAMS“ sistemoms reikalingos raketos, radarai bei ryšių įranga.

    Be to, paramos paketuose neretai atsiranda šarvuota technika ir jos aptarnavimo resursai, įskaitant atsargines dalis. Tarp realistiškų scenarijų aptariami „Bradley“ ir „Stryker“ platformų papildymai, taip pat elektroninės kovos priemonės, kurios tampa vis svarbesnės dronų karo sąlygomis.

    Kodėl akcentuojama žiema?

    Marco Rubio Senato svarstymuose atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su energetikos gamybos ir perdavimo pajėgumais po smūgių infrastruktūrai. Energetikos sistemos pažeidžiamumas žiemą tiesiogiai lemia ne tik gyventojų buitį, bet ir pramonės, logistikos bei gynybos sektoriaus stabilumą.

    „Ukraina pernai išgyveno iš tiesų žiaurią žiemą, ir yra signalų, kad ši gali būti ne mažiau sunki, ypač dėl smūgių energetikos gamybai“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad Rusijos invazija Maskvai virto strategine nesėkme ir kad Rusija, jo vertinimu, nepasieks tikslų, kuriuos buvo išsikėlusi pradėdama plataus masto karą. Tuo pat metu Vašingtonas pabrėžia, kad paramos greitis ir apimtis išlieka kritiškai svarbūs Ukrainos gynybos tęstinumui.

    Jei paketas bus patvirtintas artimiausiu metu, jis papildytų jau veikiančius tiekimo srautus ir leistų Ukrainai išlaikyti kovinį pajėgumą, ypač oro gynybos ir artilerijos srityse. Šios dvi grandys laikomos kertinėmis tiek ginant miestus, tiek stabdant puolimą fronto linijoje.

  • Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija praneša gavusi preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą žengti link raketų, skirtų oro gynybos sistemai Patriot, gamybos šalies viduje. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, pabrėžęs, kad sprendimas dar nėra galutinis, tačiau kryptis aiški.

    Anot jo, kalbama apie raketas, siejamas su Patriot šeimos sprendimais, įskaitant PAC-3 kryptį. Tai reikštų ne tik gamybinių pajėgumų kūrimą, bet ir dalies technologinių žinių perkėlimą į Lenkijos gynybos pramonę, nors galutinės sąlygos priklausytų nuo būsimos sutarties.

    Ką reikštų gamyba Europoje?

    Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysław Kosiniak-Kamysz teigė, kad atsiveria galimybės perkelti dalį gamybos į Europą, o tarp svarstomų krypčių minima ir Lenkija. Jis akcentavo, kad neskuba skelbti sprendimų, kol nėra pasirašytų dokumentų, tačiau derybų tonas esą rodo realų progresą.

    Praktikoje tokia gamyba dažniausiai reiškia licencijuotą modelį, kai dalis komponentų ar surinkimo etapų atliekami vietoje, o jautriausi elementai ir eksporto leidimai lieka JAV kontrolėje. Tai ypač aktualu aukštųjų technologijų ginkluotei, kur taikomi griežti eksporto ir technologijų perdavimo apribojimai.

    Lygiagrečiai plečiami remonto centrai

    Varšuva tuo pat metu stiprina karinės technikos aptarnavimo infrastruktūrą. Kosiniak-Kamysz skelbė, kad Lenkijoje turėtų pradėti veikti sraigtasparnių variklių aptarnavimo centras, apimantis kelias Lenkijos kariuomenėje naudojamas platformas, o ambicija siejama ir su regioniniu, visai Europai svarbiu vaidmeniu.

    Taip pat pasirašytas susitarimas dėl autorizuoto tankų „Abrams“ variklių aptarnavimo centro, kuris turėtų sutrumpinti remonto terminus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų. Tokie centrai yra svarbi pasirengimo dalis, nes modernios technikos parengtį vis dažniau lemia ne vien įsigijimai, o atsarginių dalių grandinė ir remonto greitis.

    Kontekstas: spartus modernizacijos tempas

    Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina investicijas į oro gynybą ir ginkluotę, siekdama sustiprinti atgrasymą rytiniame NATO flange. Diskusijos dėl vietinės gamybos ir technologijų perkėlimo įgauna pagreitį visoje Europoje, kai valstybės siekia trumpinti tiekimo grandines ir didinti pramoninį savarankiškumą.

    Tokie projektai paprastai užtrunka, nes reikia suderinti finansavimą, licencijavimo apimtį, gamybos kokybės kontrolę ir saugumo reikalavimus. Vis dėlto vien preliminarus JAV signalas Varšuvai yra svarbus politinis ir pramoninis impulsas, galintis atverti kelią didesniems bendriems projektams, įskaitant su HIMARS susijusius sprendimus.

    „Perkėlimas reiškia įgyti realius gebėjimus gaminti Europoje ir perimti dalį žinių savo poreikiams, tačiau leidimai dėl tolesnės distribucijos liks amerikiečių pusėje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

  • Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasiekė naują susitarimą dėl „Abrams“ tankų – numatoma, kad Lenkijoje kuriama infrastruktūra aptarnaus ne tik Lenkijos kariuomenę, bet ir JAV pajėgas Europoje. Apie tai po vizito JAV TVN24 eteryje kalbėjo Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas.

    Pasak jo, Lenkija pastaraisiais metais masiškai investavo į amerikietišką ginkluotę ir techniką, todėl logiškas kitas žingsnis – vietoje sukurti pilną techninio aptarnavimo, remonto ir tiekimo grandinę. Tokia bazė, anot pareigūno, būtų naudinga ir Lenkijos pramonei, ir JAV partneriams, nes sutrumpintų logistiką bei remonto terminus.

    „Lenkijoje kursime visą aptarnavimo bazę, o mūsų serviso centras Poznanėje ir Debline bus aptarnavimo centru visai JAV kariuomenei Europoje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Jo teigimu, tai vienas pirmųjų tokio tipo susitarimų, sudarytų pastarosiomis dienomis, ir jis konkrečiai siejamas su „Abrams“ platforma. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kritinių priežiūros ir remonto darbų galėtų būti atliekama Lenkijoje, o ne siunčiant techniką ar komponentus į kitas šalis.

    Viceministras taip pat patvirtino, kad Lenkija gavo preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą dėl galimybės gaminti raketas „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad tokia gamyba būtų organizuojama Lenkijos gynybos pramonėje, o galutinis modelis priklausytų nuo konsorciumų ir technologinių susitarimų.

    Be „Patriot“ temos, jis užsiminė ir apie platesnį potencialios gamybos spektrą – nuo tolimojo nuotolio amunicijos „HIMARS“ sistemoms iki „Hellfire“ raketų. Pasak Tomczyko, bendra gamyba galėtų tapti abipusiai pelninga, nes JAV pusė esą rodo didelį susidomėjimą didesniu gamybos ir aptarnavimo pajėgumų perkėlimu arčiau rytinio NATO sparno.

    Gynybos analitikų vertinimu, tokie susitarimai paprastai turi dvi kryptis: operacinę ir ekonominę. Operacine prasme tai stiprina pajėgų parengtį regione, nes technikos remontas ir atsarginių dalių tiekimas tampa greitesni, o ekonomine prasme – suteikia postūmį vietos pramonei, kuri įsitraukia į aukštos pridėtinės vertės grandines.

    Tuo pačiu tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Vakarų šalys vis dažniau ieško būdų išplėsti ginkluotės gamybą ir aptarnavimą žemyne, kad sumažintų priklausomybę nuo ilgos tiekimo grandinės. Lenkija, kaip viena daugiausiai gynybai išleidžiančių NATO valstybių regione, siekia šį momentą paversti ilgalaikiu pramoniniu pranašumu.

  • Lenkija pademonstravo „Homar-K“: rekordinis raketų smūgis iš Baltijos pakrantės

    Lenkija pademonstravo „Homar-K“: rekordinis raketų smūgis iš Baltijos pakrantės

    Lenkijos kariuomenė pranešė per pratybas Baltijos jūros regione atlikusi rekordinį šūvį iš raketinės artilerijos sistemos „Homar-K“. Pasak Varšuvos, taikinys buvo pasiektas beveik iš 80 kilometrų atstumo, o tai laikoma toliausiu šios sistemos panaudojimu Lenkijos ginkluotosiose pajėgose.

    Šaudymas vyko sąjungininkų pratybų Baltic Shield metu, kuriose kartu treniravosi Lenkijos kariuomenė ir Danijos karališkosios ginkluotosios pajėgos. Pratybų tikslas buvo patikrinti sąveiką, ryšio ir ugnies valdymo grandines bei bendrą Baltijos regiono gynybos planavimą.

    „Tai ne tik techninis rekordas, bet ir aiškus signalas apie mūsų atgrasymo pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pratybų kontekste taip pat akcentuojamas skirtingų raketinių sistemų suderinamumas. Iš Bornholmo rajono vyko intensyvūs šaudymai, kuriuose minima ir M142 „HIMARS“, o Danijos pusėje – „PULS“, pabrėžiant, kad šiuolaikinėje gynyboje svarbiausia ne vien atskiri ginklai, o bendra ugnies ir žvalgybos architektūra.

    „Homar-K“ yra Lenkijoje diegiama sistema, sukurta remiantis Pietų Korėjos K239 „Chunmoo“ platforma ir integruota į lenkišką sunkvežimio važiuoklę „Jelcz“. Sistema gali gabenti du amunicijos konteinerius ir šaudyti skirtingų tipų valdomomis raketomis, priklausomai nuo užduoties ir reikiamo nuotolio.

    Skelbiama, kad vienas dažniausiai minimas užtaisas – 239 milimetrų raketos, kurių maksimalus nuotolis siekia apie 80 kilometrų. Taip pat nurodomos ir didesnio kalibro raketos, galinčios pasiekti kelis šimtus kilometrų, o tai raketinę artileriją paverčia svarbiu greito reagavimo ir atgrasymo įrankiu visoje rytinėje NATO flankoje.

    Lenkija pastaraisiais metais spartina raketinės artilerijos plėtrą, siekdama padidinti ugnies galią ir galimybę smogti didesniais atstumais. Toks pratybų epizodas Baltijos regione vertinamas kaip praktinis testas, rodantis, kaip greitai sistemos gali būti permestos, integruotos į sąjungininkų veiksmus ir panaudotos realistiškame scenarijuje.