Tag: Hipotekos paskolos

  • EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 43 mln. eurų finansavimą Uzbekistano bankui „O‘zsanoatqurilishbank“ (SQB), kad šis išplėstų paskolas jauniems verslininkams. Priemonė orientuota į mikro, mažas ir vidutines įmones, kurias valdo arba kurioms vadovauja jaunesni nei 35 metų žmonės.

    Finansavimas teikiamas per EBRD programą „Youth in Business“, veikiančią Centrinėje Azijoje, ir atspindi šalies demografinę realybę. Oficialiais duomenimis, 2025 metų pradžioje 14–30 metų amžiaus gyventojai sudarė 25,7 proc. Uzbekistano populiacijos, todėl jaunų įmonių poreikis kapitalui tampa sisteminiu ekonomikos klausimu.

    Tas pats EBRD paketas apima ir antrą iki 43 mln. eurų vertės operaciją su Uzbekistano Hipotekos refinansavimo bendrove, skirtą būsto paskolų rinkai ir labiau standartizuotoms skolinimo praktikoms. Tai turėtų prisidėti prie aiškesnių taisyklių bankams ir didesnio nuspėjamumo klientams.

    Kur dingsta likvidumas?

    EBRD Finansų institucijų verslo grupės vadovas Francis Malige pabrėžia, kad problema dažnai yra ne pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. Pasak jo, dalis rinkoje esančio likvidumo pirmiausia keliauja į valstybės skolinimąsi, o realios ekonomikos įmonėms jo tenka per mažai.

    „Likvidumo tikrai netrūksta, tačiau daug jo nukreipiama į valstybės skolinimąsi, o ne į realios ekonomikos finansavimą“, – sakė Francis Malige.

    Uzbekistane smulkusis verslas sudaro reikšmingą ekonomikos dalį: 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesiais jis sukūrė 51,5 proc. bendrojo vidaus produkto. 2025 metų spalio 1 dieną šalyje veikė apie 1 200 000 smulkiojo verslo subjektų, tačiau būtent jie dažniausiai susiduria su brangia ir sunkiai pasiekiama bankų paskolų pasiūla.

    Kodėl bankai sako „ne“?

    EBRD akcentuoja, kad jaunoms ir mažoms įmonėms pirmas barjeras dažnai yra ne idėja, o vadinamoji bankinė parengtis. Bankams reikia finansinių ataskaitų, prognozių, veiklos istorijos ir aiškaus planavimo, o pradedančios įmonės to paprastai neturi arba pateikia nepakankamai struktūruotai.

    „Jos su bankais nekalba taip, kaip bankai tikisi“, – sakė Francis Malige.

    Antrasis barjeras yra užstatas, kuris daugelyje rinkų vis dar lemia sprendimą dėl paskolos. Jauni verslininkai neretai dar neturi turto ar įrangos, kurią galėtų įkeisti, todėl net ir perspektyvus verslas bankui atrodo pernelyg rizikingas.

    Moterims svarbu ne tik kreditas

    Kalbant apie moterų verslumą, finansavimo spragos prasideda dar iki paraiškos pateikimo, kai trūksta informacijos, tinklų ir praktinės pagalbos. JT Moterų Centrinės Azijos biuro vadovė Ceren Güven Güres atkreipia dėmesį, kad reformos ir programos ne visada automatiškai virsta lygiomis galimybėmis.

    „Ar jos žino savo teises? Ar jos žino apie šias paslaugas?“ – sakė Ceren Güven Güres.

    Pasak jos, realią pažangą lemia ne vien paskolos, bet ir tęstinė pagalba po verslo starto: mentorystė, pritaikyti mokymai, tikslinės paramos priemonės, o taip pat sprendimai, mažinantys priežiūros naštą šeimoje ir griaunantys žalingus stereotipus.

    EBRD teigia, kad kartu su finansavimu naudoja ir techninę pagalbą bei rizikos pasidalijimo priemones, kurios bankams leidžia drąsiau skolinti klientams be tradicinio užstato. Tokie instrumentai, bankų praktikos ir klientų finansinio raštingumo stiprinimas gali tapti esminiu postūmiu, kad jaunų įmonių augimas remtųsi ne vien asmeninėmis santaupomis ar neformaliu skolinimusi.

  • JK 30 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki šimtmečio rekordo: ką tai žada visiems

    JK 30 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki šimtmečio rekordo: ką tai žada visiems

    Jungtinės Karalystės obligacijų rinką sudrebino staigus pajamingumų šuolis: 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų, vadinamų giltais, pajamingumas šią savaitę trumpam pakilo iki maždaug 5,79 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 metų, vėliau nusileisdamas link 5,6 proc. Kartu brango ir 10 metų giltų pajamingumas, artėjęs prie pastarųjų dešimtmečių aukštumų.

    Obligacijų kainos ir pajamingumai juda priešingomis kryptimis: kai investuotojai parduoda skolos vertybinius popierius, jų kaina krinta, o pajamingumas kyla, kad pritrauktų naujų pirkėjų. Todėl dabartinis šuolis signalizuoja, kad rinkos reikalauja didesnės premijos už riziką skolindamos Jungtinei Karalystei ilgam laikui.

    Kas stumia pajamingumus aukštyn?

    Vienas svarbiausių veiksnių yra lūkestis, kad Anglijos bankui gali tekti ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas, jei infliacija įsitvirtintų ir lėčiau grįžtų prie 2 proc. tikslo. Aukštesnės bazinės palūkanos didina naujai leidžiamos skolos kainą ir kelia spaudimą senesnių obligacijų kainoms.

    Papildomą įtampą kursto geopolitiniai sukrėtimai ir energijos kainų šuoliai, nes Jungtinė Karalystė yra jautri importuojamos energijos kainai. Brangesnė energija paprastai reiškia didesnę infliacijos riziką, prastesnes vartotojų nuotaikas ir silpnesnes ekonomikos augimo perspektyvas, o visa tai investuotojai greitai įskaičiuoja į obligacijų kainas.

    Rinkose svarbūs ir vidaus politikos signalai: investuotojai vertina, ar valdžia laikysis fiskalinės drausmės, ar, spaudžiama politinių pažadų bei viešųjų paslaugų finansavimo poreikio, rinksis didesnį skolinimąsi. Kuo didesnė tikimybė, kad skolos pasiūla rinkoje augs, tuo didesnės palūkanos dažnai reikalaujamos už ilgalaikes obligacijas.

    Kodėl tai svarbu iždui, verslui ir gyventojams?

    Valstybei kylantys pajamingumai reiškia brangesnį skolos aptarnavimą ir mažiau laisvų lėšų kitoms išlaidoms. Plačiai cituojami vertinimai rodo, kad kiekvienas 0,25 proc. skolinimosi kainos padidėjimas gali pridėti apie 2,9 milijardo eurų per metus prie palūkanų sąskaitos, o 0,5 proc. šuolis reikštų maždaug 5,8 milijardo eurų papildomą metinę naštą.

    Giltų pajamingumai yra etalonas daugeliui finansinių produktų, todėl jų kilimas greitai persiduoda į būsto paskolų, ypač fiksuotų palūkanų, kainodarą. Kai rinkos palūkanos kyla, bankų finansavimas brangsta, o tai didina mėnesines įmokas tiems, kurie netrukus refinansuos paskolas arba ims naują kreditą.

    Verslui tai reiškia brangesnes investicijas ir didesnę riziką, kad bus atidėtos plėtros programos, mažės samdymas ar bus atsargiau vertinami projektai. Finansų rinkose tai dažnai apibūdinama kaip finansinių sąlygų griežtėjimas, kai brangsta kapitalas ir lėtėja ekonominis aktyvumas.

    Ką toliau stebės rinkos?

    Artimiausiu metu investuotojai daugiausia dėmesio skirs Anglijos banko signalams dėl palūkanų normų trajektorijos ir infliacijos dinamikai, ypač energijos kainų poveikiui. Ilgalaikių obligacijų pajamingumams lemiamą įtaką turės ir tai, ar ekonomikos augimas išliks pakankamas, kad valdžia galėtų vykdyti įsipareigojimus nemažindama išlaidų ar nedidindama mokesčių.

    Ne mažiau svarbūs bus ir politiniai sprendimai bei biudžeto gairės, nes rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą didesnį skolinimosi poreikį. Jei neapibrėžtumas didės, ilgalaikio skolinimosi kaina gali išlikti aukšta, o tai ilgainiui paveiktų tiek valstybės finansus, tiek gyventojų perkamąją galią.