Jungtinės Karalystės obligacijų rinką sudrebino staigus pajamingumų šuolis: 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų, vadinamų giltais, pajamingumas šią savaitę trumpam pakilo iki maždaug 5,79 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 metų, vėliau nusileisdamas link 5,6 proc. Kartu brango ir 10 metų giltų pajamingumas, artėjęs prie pastarųjų dešimtmečių aukštumų.
Obligacijų kainos ir pajamingumai juda priešingomis kryptimis: kai investuotojai parduoda skolos vertybinius popierius, jų kaina krinta, o pajamingumas kyla, kad pritrauktų naujų pirkėjų. Todėl dabartinis šuolis signalizuoja, kad rinkos reikalauja didesnės premijos už riziką skolindamos Jungtinei Karalystei ilgam laikui.
Kas stumia pajamingumus aukštyn?
Vienas svarbiausių veiksnių yra lūkestis, kad Anglijos bankui gali tekti ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas, jei infliacija įsitvirtintų ir lėčiau grįžtų prie 2 proc. tikslo. Aukštesnės bazinės palūkanos didina naujai leidžiamos skolos kainą ir kelia spaudimą senesnių obligacijų kainoms.
Papildomą įtampą kursto geopolitiniai sukrėtimai ir energijos kainų šuoliai, nes Jungtinė Karalystė yra jautri importuojamos energijos kainai. Brangesnė energija paprastai reiškia didesnę infliacijos riziką, prastesnes vartotojų nuotaikas ir silpnesnes ekonomikos augimo perspektyvas, o visa tai investuotojai greitai įskaičiuoja į obligacijų kainas.
Rinkose svarbūs ir vidaus politikos signalai: investuotojai vertina, ar valdžia laikysis fiskalinės drausmės, ar, spaudžiama politinių pažadų bei viešųjų paslaugų finansavimo poreikio, rinksis didesnį skolinimąsi. Kuo didesnė tikimybė, kad skolos pasiūla rinkoje augs, tuo didesnės palūkanos dažnai reikalaujamos už ilgalaikes obligacijas.
Kodėl tai svarbu iždui, verslui ir gyventojams?
Valstybei kylantys pajamingumai reiškia brangesnį skolos aptarnavimą ir mažiau laisvų lėšų kitoms išlaidoms. Plačiai cituojami vertinimai rodo, kad kiekvienas 0,25 proc. skolinimosi kainos padidėjimas gali pridėti apie 2,9 milijardo eurų per metus prie palūkanų sąskaitos, o 0,5 proc. šuolis reikštų maždaug 5,8 milijardo eurų papildomą metinę naštą.
Giltų pajamingumai yra etalonas daugeliui finansinių produktų, todėl jų kilimas greitai persiduoda į būsto paskolų, ypač fiksuotų palūkanų, kainodarą. Kai rinkos palūkanos kyla, bankų finansavimas brangsta, o tai didina mėnesines įmokas tiems, kurie netrukus refinansuos paskolas arba ims naują kreditą.
Verslui tai reiškia brangesnes investicijas ir didesnę riziką, kad bus atidėtos plėtros programos, mažės samdymas ar bus atsargiau vertinami projektai. Finansų rinkose tai dažnai apibūdinama kaip finansinių sąlygų griežtėjimas, kai brangsta kapitalas ir lėtėja ekonominis aktyvumas.
Ką toliau stebės rinkos?
Artimiausiu metu investuotojai daugiausia dėmesio skirs Anglijos banko signalams dėl palūkanų normų trajektorijos ir infliacijos dinamikai, ypač energijos kainų poveikiui. Ilgalaikių obligacijų pajamingumams lemiamą įtaką turės ir tai, ar ekonomikos augimas išliks pakankamas, kad valdžia galėtų vykdyti įsipareigojimus nemažindama išlaidų ar nedidindama mokesčių.
Ne mažiau svarbūs bus ir politiniai sprendimai bei biudžeto gairės, nes rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą didesnį skolinimosi poreikį. Jei neapibrėžtumas didės, ilgalaikio skolinimosi kaina gali išlikti aukšta, o tai ilgainiui paveiktų tiek valstybės finansus, tiek gyventojų perkamąją galią.
Leave a Reply