Portugalijos Santarėmo regione esanti Vale do Forno archeologinė vietovė pateikė netikėtą užuominą apie itin ankstyvą žmonių veiklą Vakarų Europoje. Mokslininkai skelbia radę daugiau kaip 200 akmens artefaktų, kurių amžius siekia maždaug 300 000–350 000 metų.
Toks datavimas vietovę perkelia į vidurinį pleistoceną, kai klimatas Europoje smarkiai svyravo, o skirtingos žmonių grupės migravo ir prisitaikė prie kintančių sąlygų. Būtent todėl radiniai kelia klausimą, kas buvo šių įrankių kūrėjai ir kaip jie naudojo teritoriją.
Atradimas, išsaugojęs kontekstą
Tyrėjai pabrėžia ne tik radinių senumą, bet ir išskirtinai gerą jų išlikimo situaciją. Daugelyje senųjų vietovių artefaktus per tūkstantmečius išjudina vanduo, erozija ar nuogulų slinkimas, todėl sunku atkurti pirminį vaizdą.
Vale do Forno atveju dalis akmens dirbinių aptikta ten, kur jie, kaip manoma, ir buvo palikti priešistorinių žmonių. Tai leidžia analizuoti ne vien pačius įrankius, bet ir jų tarpusavio padėtį, ryšį su nuogulomis bei galimomis veiklos zonomis.
Kas galėjo naudotis šia vieta?
Nors radiniai aiškiai rodo žmonių veiklą, vien akmens dirbiniai neleidžia patikimai priskirti jų konkrečiai Homo rūšiai. Vidurinio pleistoceno laikotarpiu Europoje galėjo gyventi kelių evoliucinių linijų atstovai, o jų veiklos pėdsakai neretai persidengia.
Ar tai buvo ilgalaikė gyvenvietė, ar trumpalaikė stovyklavietė sezoninėms veikloms, kol kas taip pat nėra aišku. Tam reikės papildomų duomenų, pavyzdžiui, apie židinių pėdsakus, gyvūnų kaulų sankaupas ar aiškesnius darbo zonų požymius.
Kokie bus kiti žingsniai?
Archeologai planuoja detalias artefaktų technologines analizes ir nuogulų tyrimus, kurie gali patikslinti datavimą ir aplinkos sąlygas. Taip pat tikimasi aptikti daugiau gyvūnų liekanų, kurios padėtų atkurti tuometinę ekosistemą ir žmonių mitybos bei medžioklės kontekstą.
Tyrėjai neatmeta galimybės, kad pavyks gauti genetinės medžiagos iš gyvūnų liekanų, nors tokio senumo laikotarpiui tai sudėtinga. Net ir be DNR, papildomi geoarcheologiniai bei paleontologiniai duomenys galėtų sustiprinti argumentus apie ankstyvą žmonių buvimą Vakarų Iberijoje.
Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas nėra pagrindo teigti, jog tai seniausia žmonių buvimo vieta visame Pirėnų pusiasalyje. Vis dėlto Vale do Forno radiniai jau dabar laikomi vienu svarbiausių naujausių signalų, galinčių pakoreguoti supratimą apie žmonių skverbimosi į Europos vakarus laiką ir mastą.
