Ispanijoje rado šimtų tūkstančių metų senumo žmogų: vienas dantis sukėlė mįslę mokslui

Written by

in

Vidurinio pleistoceno laikotarpiu, prieš kelis šimtus tūkstančių metų, Europoje gyveno skirtingos ankstyvųjų žmonių populiacijos. Būtent tada formavosi evoliucinės linijos, vėliau vedusios ir į neandertaliečius, tačiau daugelis to meto etapų iki šiol išlieka neaiškūs.

Ispanijoje, Ruidera-Los Villares vietovėje, mokslininkai aptiko senovinių žmonių liekanų, kurios gali padėti užpildyti šią spragą. Ši vieta jau seniai domina archeologus, nes praeityje ją supo vandens telkiniai ir turtingi ištekliai, traukę tiek gyvūnus, tiek žmones.

Vienas dantis atskleidė daugiau

Tarp radinių minimi žmogaus kaukolės fragmentai ir dantys. Tyrėjai pabrėžia, kad vienas iš išlikusių dantų suteikė galimybę atlikti neįprastai informatyvią analizę ir nustatyti individo lytį, nors tokio amžiaus palaikams tai dažnai būna beveik neįmanoma.

Tokie duomenys svarbūs ne tik dėl smalsumo, bet ir dėl galimybės tiksliau suprasti populiacijų sandarą bei jų tarpusavio ryšius. Kuo daugiau biologinių detalių pavyksta atkurti, tuo patikimiau galima vertinti, kaip žmonės prisitaikė prie kintančios aplinkos ir kokie bruožai plito skirtinguose regionuose.

Neaišku, kuriai rūšiai priklausė

Nustatyta, kad šis asmuo priklausė Homo genčiai, tačiau priskirti jį konkrečiai rūšiai kol kas sudėtinga. Vidurinis pleistocenas laikomas vienu mįslingiausių žmogaus evoliucijos etapų, nes to meto fosilijos dažnai pasižymi labai įvairiais požymiais.

Vieni individai rodo bruožus, artimesnius vėlesniems neandertaliečiams, kiti išlaiko archajiškesnes savybes, o dalis radinių netelpa į aiškias kategorijas. Dėl to Ruidera-Los Villares atradimas tampa dar reikšmingesnis, nes gali padėti tikslinti, kaip ir kada Europoje atsirado skirtingos linijos.

Kodėl šis regionas ypač svarbus

Kartu su žmonių palaikais rasta ir gyvūnų kaulų bei senovinės veiklos pėdsakų. Kai kurios kaulų detalės turi apdorojimo žymių, leidžiančių manyti, kad gyvūnai buvo naudojami kaip maisto ar žaliavų šaltinis.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad pietinė Pirėnų pusiasalio dalis ilgą laiką buvo palyginti menkai ištirta paleoantropologijos požiūriu, lyginant su kitais Europos regionais. Todėl nauji duomenys iš Ruidera-Los Villares gali reikšmingai papildyti bendrą vaizdą ir paskatinti tolesnes paieškas.

Tyrėjų vertinimu, aptikti fragmentai gali būti tik pradžia, nes kiekvienas papildomas sluoksnis gali atnešti naujų radinių: daugiau kaulų, akmens įrankių ar kitų kasdienio gyvenimo ženklų. Tokie atradimai dažnai keičia ankstesnes interpretacijas, nes net viena nauja detalė gali perbraižyti visos populiacijos vietą evoliucijos medyje.

Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo leidinyje Journal of Human Evolution.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *