Tag: Humanitarinė pagalba

  • Macklemore Dubline pradėjo turą „Free Palestine“: scenoje ragino vienytis ir skirti paramą Gazai

    Macklemore Dubline pradėjo turą „Free Palestine“: scenoje ragino vienytis ir skirti paramą Gazai

    Amerikiečių reperis Macklemore Dubline pradėjo Europoje rengiamą turą „Free Palestine“, kurį sieja su parama palestiniečiams ir humanitarinei pagalbai. Pirmasis koncertas įvyko 3Arena arenoje, jame dalyvavo apie 13 000 žiūrovų.

    Atlikėjas, kurio tikrasis vardas Benjaminas Haggerty, scenoje kalbėjo apie savo poziciją dėl karo Gazos Ruože ir pabrėžė, kad ketina toliau viešai reikšti nuomonę. Koncerto metu jis didelę pasirodymo dalį mojavo Palestinos vėliava.

    „Didžiuojuosi galėdamas čia, scenoje, būti solidarus su Palestinos žmonėmis. Kovosime už bendrą išlaisvinimą iki paskutinio atodūsio“, – sakė Macklemore.

    Šis turas rengiamas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš Edo Sheerano turo programos, jam scenoje ištarus šūkį Free Palestine. Pats reperis Dubline teigė, kad dviejų žodžių ištarimas tapo didesniu ginčo objektu nei aplinkybės, kurios, jo manymu, tą šūkį pavertė būtinu.

    Koncerte Dubline pasirodė ir kviestiniai svečiai, tarp jų – airių muzikos vardai ir palestiniečių atlikėjai. Per vaizdo įrašą į publiką kreipėsi aktorius Markas Ruffalo, kalbėjęs apie lygybės svarbą kaip prielaidą taikai.

    Organizatorių teigimu, visos turo pajamos bus skiriamos humanitarinei ir pilietinei pagalbai palestiniečiams teikiančioms organizacijoms. Tarp įvardytų gavėjų minimos medicininę pagalbą, maisto tiekimą ir vaikų paramą užtikrinančios iniciatyvos, taip pat su Jungtinėmis Tautomis susijusios struktūros.

    Kur vyks kiti koncertai?

    Dubline surengtas pasirodymas yra pirmasis iš trijų suplanuotų Macklemore turo Europoje koncertų. Kiti pasirodymai numatyti Paryžiuje spalio 29 dieną „Accor Arena“ arenoje ir Londone spalio 30 dieną „OVO Arena Wembley“.

    Turo komunikacijoje akcentuojama, kad tai ne tik muzikiniai renginiai, bet ir bandymas telkti auditoriją paramai civiliams, kuriuos palietė karas. Pastaraisiais metais tokio pobūdžio koncertai tampa vis dažnesni: atlikėjai vis aktyviau naudoja savo platformas politinėms ir humanitarinėms žinutėms, tačiau kartu tai didina ir riziką susidurti su rėmėjų, organizatorių ar dalies publikos kritika.

    Kontekstas: karas Gazos Ruože

    Izraelio karinė kampanija Gazos Ruože prasidėjo po 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio pietų Izraelyje, per kurį žuvo apie 1 200 žmonių, o 251 buvo paimtas įkaitu. Nuo to laiko karo padariniai Gazos Ruože tapo vienu ryškiausių tarptautinės politikos ir humanitarinių krizių klausimų.

    Gazos sveikatos ministerija skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad civilių apsauga, humanitarinės pagalbos patekimas ir ligoninių veikla regione išlieka kritiniai. Izraelis savo veiksmus aiškina savigynos argumentais ir atmeta jam metamus kaltinimus, kuriuos tarptautinėse diskusijose iškelia dalis žmogaus teisių organizacijų bei nepriklausomų tyrimų iniciatyvų.

  • Vietnamas netikėtai skyrė paramą Ukrainai: prieš žiemą – solidi suma humanitarinei pagalbai

    Vietnamas netikėtai skyrė paramą Ukrainai: prieš žiemą – solidi suma humanitarinei pagalbai

    Vietnamas paskelbė skiriantis naują humanitarinės pagalbos paketą Ukrainai, artėjant žiemai ir tęsiantis Rusijos smūgiams į energetikos infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, padėkojęs Vietnamo valdžiai ir visuomenei už sprendimą.

    Paramos vertė siekia apie 460 000 eurų, perskaičiavus iš 500 000 JAV dolerių pagal naujausią plačiai taikomą valiutų kursą. Pasak A. Sybihos, tai yra reikšmingas geros valios, atjautos ir solidarumo ženklas, ypač svarbus prieš šaltąjį sezoną.

    Pagalba prieš kritinį sezoną

    Ukrainos pareigūnai pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad energetikos infrastruktūra išlieka vienu pagrindinių Rusijos taikinių. Tokie smūgiai, ypač rudenį ir žiemą, tiesiogiai didina riziką gyventojams likti be elektros, šildymo ir vandens.

    Humanitarinė parama šiame kontekste turi praktišką reikšmę: ji gali būti skiriama būtiniausioms priemonėms, pagalbai pažeidžiamoms grupėms ir kritinių paslaugų užtikrinimui. A. Sybiha pažymėjo, kad Vietnamo sprendimas įgauna papildomos svarbos būtent dėl sezoniškumo.

    Ne pirmas Vietnamo žingsnis

    Vietnamas jau buvo prisidėjęs prie pagalbos Ukrainai ir anksčiau, dar 2022 metais. Tuomet, pasak Ukrainos pusės, panašios vertės parama buvo nukreipta per tarptautinius humanitarinius kanalus, įskaitant Jungtinių Tautų mechanizmus ir pagalbą per Raudonąjį Kryžių.

    Ukrainos diplomatijos vadovas išreiškė lūkestį, kad šis žingsnis padės stiprinti dvišalius santykius ir didinti praktinį bendradarbiavimą. Jo teigimu, tai rodo, kad net geografiškai nutolusios valstybės gali imtis apčiuopiamų veiksmų reaguodamos į humanitarinius poreikius.

    Pastaraisiais metais Ukrainos partneriai vis dažniau akcentuoja, kad be karinės paramos itin svarbios ir investicijos į civilinę atsparą, energetikos atstatymą bei pagalbą gyventojams. Todėl net ir santykinai nedideli, bet tiksliniai paketai, ypač prieš žiemą, gali tapti reikšminga grandimi bendrame paramos tinkle.

  • Popiežius Leonas XIV skambino Putinui ir Zelenskiui: kalba apie 2 000 įstrigusių okupuotame mieste

    Popiežius Leonas XIV įsitraukė į pastangas padėti okupuotame Oleškuose įstrigusiems civiliams. Ukrainos pareigūnai skelbia, kad mieste be patikimo maisto ir vandens tiekimo gali būti apie 2 000 žmonių, tarp jų apie 50 vaikų.

    Vatikano spaudos tarnyba pranešė, kad popiežius telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptartos galimybės užtikrinti humanitarinių siuntų patekimą ir sudaryti sąlygas saugiai evakuacijai.

    Humanitarinis koridorius ir evakuacija

    Pasak Vatikano, popiežius akcentavo, kad pagalba civiliams ir jų išvykimas iš pavojingos zonos reikalauja praktinio abiejų pusių bendradarbiavimo. Dėl to buvo keliama humanitarinių paliaubų idėja, kuri leistų bent laikinai sumažinti ugnies ir dronų grėsmę.

    „Svarbiausia dabar yra išsaugoti civilių gyvybes ir užtikrinti, kad maistas, vanduo bei vaistai pasiektų žmones“, – sakė Vatikano atstovas.

    Dar prieš pokalbį su V. Zelenskiu popiežius Leonas XIV kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sutikti su humanitariniu atokvėpiu. Vatikanas pabrėžia, kad tokie susitarimai paprastai yra trumpalaikiai, bet kritiškai svarbūs gelbėjimo operacijoms.

    Kodėl Oleškai tapo kritiniu tašku

    Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante, netoli Chersono, ir nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais buvo okupuoti. Ukrainos pusė ne kartą skelbė, kad ši teritorija išlieka itin pavojinga dėl apšaudymų, dronų ir užminuotų kelių.

    Vietos pareigūnų teigimu, žmonėms ypač sudėtinga palikti miestą, nes saugūs maršrutai yra riboti, o judėjimą apsunkina nuolatinė žvalgyba ir smūgiai. Tai mažina evakuacijos galimybes net ir turint transportą ar savanorių pagalbą.

    Pranešimai apie pagalbos ribojimą

    Ukrainos atstovai taip pat yra skelbę apie situacijas, kai civiliams pasiekusi parama būdavo atimama. Teigiama, kad maisto siuntos, pristatomos alternatyviais būdais, gali nepasiekti gavėjų, o tai dar labiau didina humanitarinę įtampą.

    Papildomą kontekstą suteikia ir ankstesnės regiono krizės. 2023 metais po Naujosios Kachovkos užtvankos sunaikinimo didelė teritorijos dalis buvo užlieta, o tai smarkiai paveikė infrastruktūrą, vandens tiekimą ir gyventojų kasdienį saugumą.

    Vatikano diplomatinės pastangos šiuo atveju orientuotos į praktinį tikslą: pasiekti, kad būtų sudarytos minimalios sąlygos humanitarinei pagalbai ir savanoriškai, saugiai civilių evakuacijai. Kol kas nėra viešai paskelbta, ar pavyko susitarti dėl konkretaus mechanizmo ir terminų.

  • Macklemore skelbia „Free Palestine Tour“ Europoje: koncertai Dubline, Paryžiuje ir Londone

    Macklemore skelbia „Free Palestine Tour“ Europoje: koncertai Dubline, Paryžiuje ir Londone

    Macklemore atvyksta į Europą

    JAV reperis Macklemore paskelbė apie naują koncertų turą Europoje, pavadintą „Free Palestine Tour“. Pasak atlikėjo, jo tikslas – skirti dėmesį Palestinai ir surinkti paramą humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms.

    Turą jis pristatė po pastarosiomis savaitėmis kilusio konflikto, susijusio su jo pasirodymais ir viešais pasisakymais dėl Palestinos. Ši istorija įgavo platesnį atgarsį muzikos industrijoje, kur vis dažniau diskutuojama apie menininkų vaidmenį politinių ir humanitarinių krizių fone.

    „Pastarosios savaitės parodė, kad per pastaruosius trejus metus kažkas pasikeitė: žmonės labiau supranta palestiniečių laisvės siekį ir tai, kaip bandoma nutildyti šį raginimą“, – sakė Macklemore.

    Kur vyks koncertai?

    Organizatorių pateikta informacija rodo, kad artimiausi „Free Palestine Tour“ koncertai suplanuoti kitą mėnesį trijuose Europos miestuose. Numatyta, kad Macklemore pasirodys spalio 26 dieną Dubline „3Arena“, spalio 29 dieną Paryžiuje „Accor Arena“, o spalio 30 dieną Londone „OVO Arena Wembley“.

    Kol kas nepateikiama patvirtintų datų Šiaurės Amerikoje, tačiau atlikėjo komanda užsimena, kad papildoma turo dalis gali būti paskelbta vėliau. Tokia praktika būdinga didesniems turams, kai bilietų prekyba ir logistika derinami etapais.

    Parama pagalbos organizacijoms

    Skelbiama, kad visos turo pajamos bus skirtos organizacijoms, kurios remia palestiniečius ir teikia humanitarinę pagalbą. Tarp minimų gavėjų – Anera, Gaza Soup Kitchen, Taawon, HEAL Palestine, Palestine Children’s Relief Fund bei kitos su pagalba regione siejamos iniciatyvos.

    Turo komunikacijoje pabrėžiama, kad koncertuose dalyvaus ir kiti atlikėjai, kurie, kaip teigiama, savo platformą naudoja solidarumui reikšti. Tai atliepia pastarųjų metų tendenciją, kai dideli koncertai vis dažniau įgauna ne tik pramoginį, bet ir aiškiai deklaruojamą socialinį ar politinį turinį.

    Konfliktas, kilęs dėl Ed Sheeran turo

    „Free Palestine Tour“ skelbimas susijęs su ankstesniais pranešimais, kad Macklemore buvo pašalintas iš Ed Sheeran stadionų turo JAV. Pats reperis teigė, kad sprendimas priimtas po to, kai vieno stadiono savininkas Robertas Kraftas atsisakė leisti jam pasirodyti dėl viešai išsakytos paramos Palestinai.

    R. Kraftas savo ruožtu aiškino, kad arena neketina suteikti platformos neapykantos kalbai. Ši polemika peraugo į platesnę diskusiją apie ribą tarp politinės pozicijos, saviraiškos laisvės ir renginių organizatorių atsakomybės.

    Po kilusio ažiotažo Macklemore taip pat skelbė paaukojęs vieno milijono JAV dolerių honorarą paramai Palestiną remiančioms organizacijoms. Šią sumą perskaičiavus pagal įprastą pastarųjų metų kursų intervalą, tai sudaro apie 900 000 eurų.

    Ed Sheeran viešame pareiškime aiškino, kad sąmoningai vengia politinių pasisakymų scenoje, nes jo auditorijoje yra daug vaikų ir įvairių pažiūrų žmonių. Vis dėlto šis paaiškinimas daliai gerbėjų ir komentatorių pasirodė neįtikinamas, todėl diskusijos dėl menininkų atsakomybės tik sustiprėjo.

  • Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    JAV reperis Macklemore paskelbė visą savo grynąjį honorarą iš Edo Sheerano turo skiriantis organizacijoms, padedančioms palestiniečiams. Pasak atlikėjo, bendra suma siekia apie 870 000 eurų, o parama keliaus kelioms nevyriausybinėms organizacijoms.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš turo dalies pasirodymų. Viešojoje erdvėje tai siejama su scenoje išsakytais pro palestinietiškais šūkiais, o sprendimas kai kuriose vietose buvo aiškinamas siekiu neplatinti neapykantos kalbos.

    „Aš paaukosiu visus 1 milijono dolerių grynųjų pajamų iš Edo Sheerano turo organizacijoms, kurios tiesiogiai remia palestiniečius, ir kviečiu Robertą Kraftą paaukoti tiek pat. Dėl ko nesutartume, dėl vieno galime sutarti: palestiniečių gyvybes reikia saugoti“, – sakė Macklemore.

    Atlikėjas nurodė, kad lėšas ketina skirti kelioms humanitarinės pagalbos iniciatyvoms, tarp jų medicinos pagalbą ir vaikų paramą teikiančioms organizacijoms. Humanitarinė pagalba Gazos Ruože ir aplinkiniuose regionuose išlieka viena jautriausių temų, o paramos skaidrumas ir gavėjų atranka pastaraisiais metais vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu.

    Konfliktas ir jo vertinimai vis dažniau persikelia į pramogų industriją, kur sprendimai dėl pasirodymų vietų, renginių partnerių ir atlikėjų pareiškimų daro tiesioginę įtaką turams. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad koncertų organizatoriai ir arenų valdytojai aktyviau vertina reputacinę riziką, o menininkai tuo pat metu viešai gina teisę kalbėti politinėmis ir humanitarinėmis temomis.

    Milijardierius Robertas Kraftas, siejamas su JAV sporto ir labdaros projektais, sureagavo pranešdamas apie atskirą įsipareigojimą skirti paramą humanitarinei pagalbai regione. Vis dėlto jo pareiškime nebuvo aiškiai įvardyta, kokioms konkrečioms organizacijoms ar iniciatyvoms bus pervedami pinigai, todėl viešojoje erdvėje kilo papildomų klausimų dėl lėšų paskirstymo.

    Edo Sheerano komanda savo ruožtu akcentavo, kad sprendimai dėl apšildančių atlikėjų dalyvavimo esą priklauso nuo promotorių ir sutartinių įsipareigojimų. Pats atlikėjas anksčiau yra sakęs, kad konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos jam kelia sukrėtimą, tačiau jis esą nėra linkęs visų savo pozicijų nuolat komentuoti viešai.

    Situacija įgavo pagreitį ir dėl kitų muzikantų reakcijų: dalis atlikėjų paskelbė atsisakantys dalyvauti turo programoje, argumentuodami solidarumu su pašalintu reperiu ir nepritarimu, jų manymu, vykdomam nutildymui. Tai rodo, kad kultūros lauke vis dažniau susiduria dvi jėgos: komerciniai renginių interesai ir menininkų siekis kalbėti apie žmogaus teises bei humanitarines krizes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos tampa precedentu visai industrijai: auditorijos tikisi aiškumo, o organizatoriai siekia kontroliuoti rizikas, susijusias su politizuotais pareiškimais. Kartu tai primena, kad labdaros sumos, net ir įspūdingos, neužkerta kelio ginčams dėl to, kas turi teisę nustatyti ribas scenai, o kas – viešajai nuomonei.

  • Ukrainos sveikatos sistema po smūgiais: per karą apgadinta ar sunaikinta 2 687 objektai

    Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios šalyje sunaikinta arba apgadinta 2 687 medicinos objektai. Tai apima ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, laboratorijas ir kitus sveikatos infrastruktūros padalinius, nukentėjusius nuo apšaudymų bei kovos veiksmų.

    Ministerijos vertinimu, tęsiamos atakos kelia tiesioginę riziką gydymo įstaigų darbui ir pacientų galimybėms laiku gauti pagalbą. Tokiose situacijose nukenčia ne tik pastatai, bet ir diagnostikos įranga, vaistų tiekimo grandinės bei personalo saugumas.

    Kaip veikia gydymas po atakų

    Nepaisant žalos, Ukrainos sveikatos sistema tęsia darbą, o dalis paslaugų perkeliama į saugesnes patalpas arba laikinus skyrius. Regionuose, kur smūgiai kartojasi, daugiau dėmesio skiriama skubiajai pagalbai, chirurgijai ir kritinių pacientų maršrutų organizavimui.

    Tais atvejais, kai pastatai apgadinti, įstaigos stengiasi atkurti veiklą etapais: atnaujina šildymą, elektros tiekimą, sterilizacijos ir laboratorijų pajėgumus. Visiškai sugriauti objektai reikalauja daug didesnių investicijų, todėl planuojamas kapitalinis atstatymas arba naujų gydymo įstaigų statyba.

    Atstatymas tampa strateginiu prioritetu

    Ministerija pabrėžia, kad medicinos infrastruktūros atkūrimas yra vienas svarbiausių valstybės darbų karo metu. Prioritetas teikiamas bazinėms paslaugoms, kurios užtikrina kasdienį gydymą, motinystės ir vaikų sveikatos priežiūrą, taip pat traumatologijos ir reabilitacijos pajėgumams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės pasekmės sveikatos sistemai matuojamos ne vien sunaikintais pastatais. Didelę įtaką daro personalo trūkumas, pacientų srautų perskirstymas tarp regionų, lėtinių ligų priežiūros sutrikimai ir išaugęs psichikos sveikatos paslaugų poreikis.

  • Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ direktorius Ingas Ulkštinas ir perdavė Ukrainos gynybos ministerijos Specialiųjų operacijų pajėgų 144 centro „D“ grupės padėką. Joje savivaldybei dėkojama už suteiktą paramą Ukrainos gynėjams.

    Su svečiu susitiko Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Robertas Fišeris. Susitikimo metu aptarta, kokia parama šiuo metu labiausiai reikalinga fronte.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužę pritarė humanitarinės pagalbos Ukrainai skyrimui ir nusprendė perduoti savivaldybei priklausančius, jos funkcijoms vykdyti nebereikalingus lengvuosius automobilius. Transporto priemonės Ukrainą pasiekė per VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“, kuri pasirūpino logistika ir perdavimu galutiniam gavėjui.

    Padėkoje Ukrainos gynėjai pabrėžė, kad ši parama yra reikšminga jų darbui ir prisideda prie bendro tikslo stabdant agresorių. „Kartu – iki pergalės!“, – rašoma perduotoje žinutėje.

    Susitikime taip pat kalbėta apie šiuolaikinio karo realijas, kuriose logistika ir mobilumas tampa kritiškai svarbūs. Lengvieji automobiliai dažnai naudojami greitam karių ir įrangos judėjimui, ryšių palaikymui, sužeistųjų evakuacijai bei paramos pristatymui, ypač kai infrastruktūra pažeista.

    I. Ulkštinas pristatė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ veiklą ir paaiškino, kodėl maskavimo priemonės išlieka viena paklausiausių paramos krypčių. Anot jo, tinklai ir kitos maskavimo priemonės padeda mažinti aptikimo riziką nuo priešo žvalgybos, taip pat nuo dronų, kurie tapo vienu svarbiausių šio karo elementų.

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tęsiantis karui parama Ukrainai nepraranda aktualumo, o konkreti, praktiška pagalba dažnai duoda greitą rezultatą. Sutarta ieškoti galimybių ir toliau prisidėti, atsižvelgiant į realius Ukrainos gynėjų poreikius.

  • Vokietija Kyjive žada 60 mln eurų Ukrainai: parama humanitarinei pagalbai ir NATO fondui

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis vizito Kyjive metu paskelbė apie papildomą finansavimą Ukrainai: 50 mln eurų humanitarinei pagalbai ir dar 10 mln eurų NATO kompleksinio paramos paketo fondui. Pasak jo, lėšos turėtų prisidėti ir prie gyventojų, ir prie kariuomenės poreikių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Pirmosiomis ministro viešnagės valandomis Kyjive kelis kartus suveikė oro pavojaus sirenos, mieste buvo girdimi sprogimai. Ukrainos pareigūnai ir stebėsenos kanalai tokias situacijas dažnai sieja su Rusijos raketų ir bepiločių atakų grėsme, kuri išlieka nuolatiniu kasdienybės fonu sostinėje.

    Ką apims papildomi pinigai?

    J. Wadephulio teigimu, 50 mln eurų humanitarinės paramos bus nukreipta per Jungtinių Tautų agentūras ir nevyriausybines organizacijas. Tokia pagalba paprastai naudojama būtiniausioms priemonėms užtikrinti, pradedant laikinu apgyvendinimu, vandeniu, šildymu ar medicinos paslaugomis, ypač regionuose arčiau fronto.

    Dar 10 mln eurų Berlynas skirs NATO visapusiškos paramos paketo fondui Ukrainai. Ministro žodžiais, per šį mechanizmą remiami decentralizuoti energijos tiekimo sprendimai Ukrainos kariams, būtina medicinos įranga karinėms gydymo įstaigoms ir skubiai reikalingos priemonės kovai su dronais.

    „Rusija ir toliau atakuoja energetikos infrastruktūrą ir daro viską, kad žiemą paverstų ginklu“, – sakė Johannas Wadephulis.

    Signalai dėl JAV vaidmens ir taikos paieškų

    Vokietijos ministras taip pat pranešė, kad kitą savaitę planuoja aptarti taikos paieškas su JAV diplomatijos vadovu Marku Rubiu. Berlynas tikisi aktyvesnio Vašingtono įsitraukimo į procesus, kurie galėtų priartinti politinius sprendimus, tačiau kartu pabrėžia, kad Ukrainai būtina išlaikyti paramos tęstinumą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha akcentavo, jog bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje išlieka vienas svarbiausių, ypač oro gynybos stiprinimo klausimu. Jo teigimu, Ukrainai perduotos sistemos kasdien gelbsti civilių gyvybes ir mažina žalą kritinei infrastruktūrai.

    Vėliau šeštadienį J. Wadephulis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentas pranešė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta oro gynybai ir pasirengimui žiemai, taip pat aptartas darbas dėl susitarimo Drone Deal formatu, kurį siekiama pasirašyti artimiausiu metu.

    Nors papildomos sumos nėra didžiausios bendrame tarptautinės paramos kontekste, jos siunčia politinį signalą apie Vokietijos ketinimą išlaikyti lyderystę remiant Ukrainą. Berlynas nuosekliai pabrėžia, kad parama siejama ne tik su Ukrainos atsparumu, bet ir su platesniu Europos saugumo architektūros stabilumu.

  • JT humanitarinės pagalbos vadovas: Rusijos dronai Chersone kelia grėsmę civiliams ir gelbėtojams

    JT humanitarinės pagalbos vadovas: Rusijos dronai Chersone kelia grėsmę civiliams ir gelbėtojams

    Įspėjimas po vizito Chersone

    Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris perspėjo, kad intensyvėjantys Rusijos dronų išpuoliai prieš civilius ir pagalbos darbuotojus tampa viena didžiausių kliūčių humanitarinėms operacijoms Ukrainoje. Pasak jo, nuolatinė smūgių grėsmė tiesiogiai mažina galimybes saugiai pasiekti žmones, kuriems pagalba būtina.

    Su naujienų agentūra „Associated Press“ jis kalbėjo po vizito į pietinį Chersoną. Miestas yra vienas labiausiai pažeidžiamų taškų, nes Dnipro upė čia tapusi faktine fronto linija.

    „Vizitas į Chersoną buvo išties šiurpus ir aiškiai parodė, kokie pavojai mūsų laukia“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Pasak JT pareigūno, rytinį Dnipro krantą kontroliuoja Rusijos pajėgos, o vakarinį – Ukraina. Iš kito kranto nuolat naudojami žvalgybiniai ir sprogmenis nešantys dronai, kurie taikosi į civilius, automobilius ir net viešąjį transportą.

    Fletcheris pabrėžė, kad ši taktika veikia ne tik kaip karinis spaudimo įrankis, bet ir kaip kasdienį gyvenimą paralyžiuojantis veiksnys. Dronų grėsmė skatina gyventojus riboti judėjimą, o kai kuriose vietovėse apsunkina ir būtinojo aprūpinimo organizavimą.

    Rizika pagalbos darbuotojams didėja

    JT humanitarinės pagalbos vadovas teigė, kad dronų keliama rizika vis labiau paliečia ir humanitarines organizacijas. Pagal tarptautinę humanitarinę teisę pagalbos darbuotojai ir aiškiai pažymėtas transportas turi būti saugomi, tačiau, anot Fletcherio, fiksuojami atvejai, kai smūgiai vis tiek kliudo pažymėtas humanitarines transporto priemones.

    Tokios aplinkybės, pasak jo, tiesiogiai riboja, ką organizacijos gali padaryti vietoje. Kuo didesnė rizika, tuo daugiau laiko ir resursų tenka skirti maršrutų planavimui, apsaugos priemonėms bei operacijų atidėjimui.

    „Dronai kelia realią grėsmę ne tik civiliams, bet ir humanitarams, kurie čia yra tam, kad juos apsaugotų“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į vietos organizacijų pažeidžiamumą. Pasak Fletcherio, daugiau nei du trečdaliai veiklų, finansuojamų per Ukrainos humanitarinį fondą, įgyvendinamos vietos grupių, kurios neretai dirba arčiausiai fronto ir turi mažiausiai apsaugos resursų.

    Fletcheris teigė girdintis aiškų signalą iš vietinių partnerių, kad jie nesijaučia pakankamai apsaugoti. Tai, jo vertinimu, tampa ne tik humanitariniu, bet ir veiklos tęstinumo klausimu, nes vietos organizacijų sustojimas reikštų pagalbos grandinės spragas.

    Finansavimo spaudimas ir artėjanti žiema

    JT pareigūnas nurodė, kad Ukrainai šiais metais prioritetiniam humanitariniam atsakui reikia daugiau nei 1,7 milijardo eurų. Vienu didžiausių artėjančių iššūkių jis įvardijo žiemą, nes atakos prieš civilinę infrastruktūrą gali palikti milijonus žmonių pažeidžiamus šalčio metu.

    Žalos rizika, pasak jo, susijusi su elektros, vandens ir dujų sistemomis. Tokie smūgiai gali sukelti ilgalaikius sutrikimus, o jų padariniai žiemą ypač greitai virsta humanitarine krize.

    „Gyvename labiau transakciniame ir, sakyčiau, labiau savanaudiškame pasaulyje“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Fletcheris pripažino, kad lėšų rinkimas humanitarinėms operacijoms tampa vis sudėtingesnis, nes valstybės daugiau išlaidų nukreipia gynybai ir vidaus prioritetams. Dėl to JT, jo teigimu, turi aiškiau įrodyti, kad riboti mokesčių mokėtojų pinigai naudojami efektyviai ir strategiškai.

    Jis taip pat priminė platesnį kontekstą: JT pastaruoju metu visame pasaulyje siaurina humanitarinius prioritetus dėl mažėjančio donorų finansavimo. Ukrainos planas, pasak Fletcherio, palyginti yra finansuojamas geriau nei daugelis kitų krizių, tačiau net ir pilnas finansavimas padengtų tik dalį poreikių.

    Smurtas prieš humanitarus – pasaulinė tendencija

    Fletcheris rėmėsi JT vertinimu, kad pernai smurtą patyrė 907 pagalbos darbuotojai, o per trejus metus žuvo daugiau nei 1 000 humanitarų. Jo teigimu, tokie skaičiai rodo ne pavienius incidentus, o ryškią ir pavojingą tendenciją.

    Pasak JT pareigūno, atsakomybės klausimas neturėtų apsiriboti vien tiesioginiais vykdytojais. Jis pabrėžė, kad svarbu tirti ir sprendimų grandinę, įskaitant tuos, kurie davė nurodymus ir organizavo atakas.

    „Noriu matyti tyrimus ne tik dėl to, kas paleido ginklą, bet ir dėl žmonių, kurie valdė droną“, – sakė Tomas Fletcheris.

  • Vaikai iš Ukrainos vėl atvyko į Vilkaviškį: ką jiems paruošė savivaldybė ir bendruomenė?

    Vaikai iš Ukrainos vėl atvyko į Vilkaviškį: ką jiems paruošė savivaldybė ir bendruomenė?

    Vilkaviškio rajone šią vasarą vėl vieši vaikai iš Ukrainos – tai tęstinė savivaldybės iniciatyva, vykdoma jau ketvirtus metus iš eilės. Šiemet į rajoną atvyko 20 vaikų iš Siverskodonecko, kuriems sudarytos sąlygos pailsėti, atitrūkti nuo karo kasdienybės ir saugiai praleisti vasaros dienas.

    Stovyklautojai apsistojo Babeckų sodyboje, kur suplanuotos poilsio ir užimtumo veiklos. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra vaikų emocinė gerovė, ramus režimas, buvimas gamtoje ir bendravimas su bendraamžiais.

    Atvykę vaikai taip pat apsilankė Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kur susitiko su meru Algirdu Neiberka ir vicemere Daiva Rikliene. Susitikime savivaldybės vadovai domėjosi pirmosiomis vaikų patirtimis, stovyklos planu ir palinkėjo turiningos viešnagės Lietuvoje.

    „Džiaugiamės galėdami jus priimti Vilkaviškio krašte. Tikiuosi, kad čia praleistas laikas leis patirti gražių akimirkų, susirasti naujų draugų ir namo parsivežti kuo daugiau šiltų prisiminimų“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Tokios stovyklos Lietuvoje pastaraisiais metais tapo svarbia paramos forma Ukrainos vaikams, ypač atvykstantiems iš karo paveiktų regionų. Specialistai akcentuoja, kad net trumpas saugios aplinkos laikotarpis, nuspėjama dienotvarkė ir pozityvūs socialiniai ryšiai gali prisidėti prie vaikų psichologinio atsparumo.

    Kaip nurodo savivaldybė, šios stovyklos finansuojamos Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o kasdienėmis veiklomis rūpinasi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras. Organizatoriai teigia, kad bendruomenės įsitraukimas ir nuoseklumas leidžia kasmet užtikrinti ne tik poilsį, bet ir prasmingą programą.