CP v2

Tag: Humanitarinė pagalba

  • Macklemore skelbia „Free Palestine Tour“ Europoje: koncertai Dubline, Paryžiuje ir Londone

    Macklemore skelbia „Free Palestine Tour“ Europoje: koncertai Dubline, Paryžiuje ir Londone

    Macklemore atvyksta į Europą

    JAV reperis Macklemore paskelbė apie naują koncertų turą Europoje, pavadintą „Free Palestine Tour“. Pasak atlikėjo, jo tikslas – skirti dėmesį Palestinai ir surinkti paramą humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms.

    Turą jis pristatė po pastarosiomis savaitėmis kilusio konflikto, susijusio su jo pasirodymais ir viešais pasisakymais dėl Palestinos. Ši istorija įgavo platesnį atgarsį muzikos industrijoje, kur vis dažniau diskutuojama apie menininkų vaidmenį politinių ir humanitarinių krizių fone.

    „Pastarosios savaitės parodė, kad per pastaruosius trejus metus kažkas pasikeitė: žmonės labiau supranta palestiniečių laisvės siekį ir tai, kaip bandoma nutildyti šį raginimą“, – sakė Macklemore.

    Kur vyks koncertai?

    Organizatorių pateikta informacija rodo, kad artimiausi „Free Palestine Tour“ koncertai suplanuoti kitą mėnesį trijuose Europos miestuose. Numatyta, kad Macklemore pasirodys spalio 26 dieną Dubline „3Arena“, spalio 29 dieną Paryžiuje „Accor Arena“, o spalio 30 dieną Londone „OVO Arena Wembley“.

    Kol kas nepateikiama patvirtintų datų Šiaurės Amerikoje, tačiau atlikėjo komanda užsimena, kad papildoma turo dalis gali būti paskelbta vėliau. Tokia praktika būdinga didesniems turams, kai bilietų prekyba ir logistika derinami etapais.

    Parama pagalbos organizacijoms

    Skelbiama, kad visos turo pajamos bus skirtos organizacijoms, kurios remia palestiniečius ir teikia humanitarinę pagalbą. Tarp minimų gavėjų – Anera, Gaza Soup Kitchen, Taawon, HEAL Palestine, Palestine Children’s Relief Fund bei kitos su pagalba regione siejamos iniciatyvos.

    Turo komunikacijoje pabrėžiama, kad koncertuose dalyvaus ir kiti atlikėjai, kurie, kaip teigiama, savo platformą naudoja solidarumui reikšti. Tai atliepia pastarųjų metų tendenciją, kai dideli koncertai vis dažniau įgauna ne tik pramoginį, bet ir aiškiai deklaruojamą socialinį ar politinį turinį.

    Konfliktas, kilęs dėl Ed Sheeran turo

    „Free Palestine Tour“ skelbimas susijęs su ankstesniais pranešimais, kad Macklemore buvo pašalintas iš Ed Sheeran stadionų turo JAV. Pats reperis teigė, kad sprendimas priimtas po to, kai vieno stadiono savininkas Robertas Kraftas atsisakė leisti jam pasirodyti dėl viešai išsakytos paramos Palestinai.

    R. Kraftas savo ruožtu aiškino, kad arena neketina suteikti platformos neapykantos kalbai. Ši polemika peraugo į platesnę diskusiją apie ribą tarp politinės pozicijos, saviraiškos laisvės ir renginių organizatorių atsakomybės.

    Po kilusio ažiotažo Macklemore taip pat skelbė paaukojęs vieno milijono JAV dolerių honorarą paramai Palestiną remiančioms organizacijoms. Šią sumą perskaičiavus pagal įprastą pastarųjų metų kursų intervalą, tai sudaro apie 900 000 eurų.

    Ed Sheeran viešame pareiškime aiškino, kad sąmoningai vengia politinių pasisakymų scenoje, nes jo auditorijoje yra daug vaikų ir įvairių pažiūrų žmonių. Vis dėlto šis paaiškinimas daliai gerbėjų ir komentatorių pasirodė neįtikinamas, todėl diskusijos dėl menininkų atsakomybės tik sustiprėjo.

  • Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    JAV reperis Macklemore paskelbė visą savo grynąjį honorarą iš Edo Sheerano turo skiriantis organizacijoms, padedančioms palestiniečiams. Pasak atlikėjo, bendra suma siekia apie 870 000 eurų, o parama keliaus kelioms nevyriausybinėms organizacijoms.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš turo dalies pasirodymų. Viešojoje erdvėje tai siejama su scenoje išsakytais pro palestinietiškais šūkiais, o sprendimas kai kuriose vietose buvo aiškinamas siekiu neplatinti neapykantos kalbos.

    „Aš paaukosiu visus 1 milijono dolerių grynųjų pajamų iš Edo Sheerano turo organizacijoms, kurios tiesiogiai remia palestiniečius, ir kviečiu Robertą Kraftą paaukoti tiek pat. Dėl ko nesutartume, dėl vieno galime sutarti: palestiniečių gyvybes reikia saugoti“, – sakė Macklemore.

    Atlikėjas nurodė, kad lėšas ketina skirti kelioms humanitarinės pagalbos iniciatyvoms, tarp jų medicinos pagalbą ir vaikų paramą teikiančioms organizacijoms. Humanitarinė pagalba Gazos Ruože ir aplinkiniuose regionuose išlieka viena jautriausių temų, o paramos skaidrumas ir gavėjų atranka pastaraisiais metais vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu.

    Konfliktas ir jo vertinimai vis dažniau persikelia į pramogų industriją, kur sprendimai dėl pasirodymų vietų, renginių partnerių ir atlikėjų pareiškimų daro tiesioginę įtaką turams. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad koncertų organizatoriai ir arenų valdytojai aktyviau vertina reputacinę riziką, o menininkai tuo pat metu viešai gina teisę kalbėti politinėmis ir humanitarinėmis temomis.

    Milijardierius Robertas Kraftas, siejamas su JAV sporto ir labdaros projektais, sureagavo pranešdamas apie atskirą įsipareigojimą skirti paramą humanitarinei pagalbai regione. Vis dėlto jo pareiškime nebuvo aiškiai įvardyta, kokioms konkrečioms organizacijoms ar iniciatyvoms bus pervedami pinigai, todėl viešojoje erdvėje kilo papildomų klausimų dėl lėšų paskirstymo.

    Edo Sheerano komanda savo ruožtu akcentavo, kad sprendimai dėl apšildančių atlikėjų dalyvavimo esą priklauso nuo promotorių ir sutartinių įsipareigojimų. Pats atlikėjas anksčiau yra sakęs, kad konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos jam kelia sukrėtimą, tačiau jis esą nėra linkęs visų savo pozicijų nuolat komentuoti viešai.

    Situacija įgavo pagreitį ir dėl kitų muzikantų reakcijų: dalis atlikėjų paskelbė atsisakantys dalyvauti turo programoje, argumentuodami solidarumu su pašalintu reperiu ir nepritarimu, jų manymu, vykdomam nutildymui. Tai rodo, kad kultūros lauke vis dažniau susiduria dvi jėgos: komerciniai renginių interesai ir menininkų siekis kalbėti apie žmogaus teises bei humanitarines krizes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos tampa precedentu visai industrijai: auditorijos tikisi aiškumo, o organizatoriai siekia kontroliuoti rizikas, susijusias su politizuotais pareiškimais. Kartu tai primena, kad labdaros sumos, net ir įspūdingos, neužkerta kelio ginčams dėl to, kas turi teisę nustatyti ribas scenai, o kas – viešajai nuomonei.

  • Ukrainos sveikatos sistema po smūgiais: per karą apgadinta ar sunaikinta 2 687 objektai

    Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios šalyje sunaikinta arba apgadinta 2 687 medicinos objektai. Tai apima ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, laboratorijas ir kitus sveikatos infrastruktūros padalinius, nukentėjusius nuo apšaudymų bei kovos veiksmų.

    Ministerijos vertinimu, tęsiamos atakos kelia tiesioginę riziką gydymo įstaigų darbui ir pacientų galimybėms laiku gauti pagalbą. Tokiose situacijose nukenčia ne tik pastatai, bet ir diagnostikos įranga, vaistų tiekimo grandinės bei personalo saugumas.

    Kaip veikia gydymas po atakų

    Nepaisant žalos, Ukrainos sveikatos sistema tęsia darbą, o dalis paslaugų perkeliama į saugesnes patalpas arba laikinus skyrius. Regionuose, kur smūgiai kartojasi, daugiau dėmesio skiriama skubiajai pagalbai, chirurgijai ir kritinių pacientų maršrutų organizavimui.

    Tais atvejais, kai pastatai apgadinti, įstaigos stengiasi atkurti veiklą etapais: atnaujina šildymą, elektros tiekimą, sterilizacijos ir laboratorijų pajėgumus. Visiškai sugriauti objektai reikalauja daug didesnių investicijų, todėl planuojamas kapitalinis atstatymas arba naujų gydymo įstaigų statyba.

    Atstatymas tampa strateginiu prioritetu

    Ministerija pabrėžia, kad medicinos infrastruktūros atkūrimas yra vienas svarbiausių valstybės darbų karo metu. Prioritetas teikiamas bazinėms paslaugoms, kurios užtikrina kasdienį gydymą, motinystės ir vaikų sveikatos priežiūrą, taip pat traumatologijos ir reabilitacijos pajėgumams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės pasekmės sveikatos sistemai matuojamos ne vien sunaikintais pastatais. Didelę įtaką daro personalo trūkumas, pacientų srautų perskirstymas tarp regionų, lėtinių ligų priežiūros sutrikimai ir išaugęs psichikos sveikatos paslaugų poreikis.

  • Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ direktorius Ingas Ulkštinas ir perdavė Ukrainos gynybos ministerijos Specialiųjų operacijų pajėgų 144 centro „D“ grupės padėką. Joje savivaldybei dėkojama už suteiktą paramą Ukrainos gynėjams.

    Su svečiu susitiko Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Robertas Fišeris. Susitikimo metu aptarta, kokia parama šiuo metu labiausiai reikalinga fronte.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužę pritarė humanitarinės pagalbos Ukrainai skyrimui ir nusprendė perduoti savivaldybei priklausančius, jos funkcijoms vykdyti nebereikalingus lengvuosius automobilius. Transporto priemonės Ukrainą pasiekė per VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“, kuri pasirūpino logistika ir perdavimu galutiniam gavėjui.

    Padėkoje Ukrainos gynėjai pabrėžė, kad ši parama yra reikšminga jų darbui ir prisideda prie bendro tikslo stabdant agresorių. „Kartu – iki pergalės!“, – rašoma perduotoje žinutėje.

    Susitikime taip pat kalbėta apie šiuolaikinio karo realijas, kuriose logistika ir mobilumas tampa kritiškai svarbūs. Lengvieji automobiliai dažnai naudojami greitam karių ir įrangos judėjimui, ryšių palaikymui, sužeistųjų evakuacijai bei paramos pristatymui, ypač kai infrastruktūra pažeista.

    I. Ulkštinas pristatė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ veiklą ir paaiškino, kodėl maskavimo priemonės išlieka viena paklausiausių paramos krypčių. Anot jo, tinklai ir kitos maskavimo priemonės padeda mažinti aptikimo riziką nuo priešo žvalgybos, taip pat nuo dronų, kurie tapo vienu svarbiausių šio karo elementų.

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tęsiantis karui parama Ukrainai nepraranda aktualumo, o konkreti, praktiška pagalba dažnai duoda greitą rezultatą. Sutarta ieškoti galimybių ir toliau prisidėti, atsižvelgiant į realius Ukrainos gynėjų poreikius.

  • Vokietija Kyjive žada 60 mln eurų Ukrainai: parama humanitarinei pagalbai ir NATO fondui

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis vizito Kyjive metu paskelbė apie papildomą finansavimą Ukrainai: 50 mln eurų humanitarinei pagalbai ir dar 10 mln eurų NATO kompleksinio paramos paketo fondui. Pasak jo, lėšos turėtų prisidėti ir prie gyventojų, ir prie kariuomenės poreikių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Pirmosiomis ministro viešnagės valandomis Kyjive kelis kartus suveikė oro pavojaus sirenos, mieste buvo girdimi sprogimai. Ukrainos pareigūnai ir stebėsenos kanalai tokias situacijas dažnai sieja su Rusijos raketų ir bepiločių atakų grėsme, kuri išlieka nuolatiniu kasdienybės fonu sostinėje.

    Ką apims papildomi pinigai?

    J. Wadephulio teigimu, 50 mln eurų humanitarinės paramos bus nukreipta per Jungtinių Tautų agentūras ir nevyriausybines organizacijas. Tokia pagalba paprastai naudojama būtiniausioms priemonėms užtikrinti, pradedant laikinu apgyvendinimu, vandeniu, šildymu ar medicinos paslaugomis, ypač regionuose arčiau fronto.

    Dar 10 mln eurų Berlynas skirs NATO visapusiškos paramos paketo fondui Ukrainai. Ministro žodžiais, per šį mechanizmą remiami decentralizuoti energijos tiekimo sprendimai Ukrainos kariams, būtina medicinos įranga karinėms gydymo įstaigoms ir skubiai reikalingos priemonės kovai su dronais.

    „Rusija ir toliau atakuoja energetikos infrastruktūrą ir daro viską, kad žiemą paverstų ginklu“, – sakė Johannas Wadephulis.

    Signalai dėl JAV vaidmens ir taikos paieškų

    Vokietijos ministras taip pat pranešė, kad kitą savaitę planuoja aptarti taikos paieškas su JAV diplomatijos vadovu Marku Rubiu. Berlynas tikisi aktyvesnio Vašingtono įsitraukimo į procesus, kurie galėtų priartinti politinius sprendimus, tačiau kartu pabrėžia, kad Ukrainai būtina išlaikyti paramos tęstinumą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha akcentavo, jog bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje išlieka vienas svarbiausių, ypač oro gynybos stiprinimo klausimu. Jo teigimu, Ukrainai perduotos sistemos kasdien gelbsti civilių gyvybes ir mažina žalą kritinei infrastruktūrai.

    Vėliau šeštadienį J. Wadephulis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentas pranešė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta oro gynybai ir pasirengimui žiemai, taip pat aptartas darbas dėl susitarimo Drone Deal formatu, kurį siekiama pasirašyti artimiausiu metu.

    Nors papildomos sumos nėra didžiausios bendrame tarptautinės paramos kontekste, jos siunčia politinį signalą apie Vokietijos ketinimą išlaikyti lyderystę remiant Ukrainą. Berlynas nuosekliai pabrėžia, kad parama siejama ne tik su Ukrainos atsparumu, bet ir su platesniu Europos saugumo architektūros stabilumu.

  • JT humanitarinės pagalbos vadovas: Rusijos dronai Chersone kelia grėsmę civiliams ir gelbėtojams

    JT humanitarinės pagalbos vadovas: Rusijos dronai Chersone kelia grėsmę civiliams ir gelbėtojams

    Įspėjimas po vizito Chersone

    Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris perspėjo, kad intensyvėjantys Rusijos dronų išpuoliai prieš civilius ir pagalbos darbuotojus tampa viena didžiausių kliūčių humanitarinėms operacijoms Ukrainoje. Pasak jo, nuolatinė smūgių grėsmė tiesiogiai mažina galimybes saugiai pasiekti žmones, kuriems pagalba būtina.

    Su naujienų agentūra „Associated Press“ jis kalbėjo po vizito į pietinį Chersoną. Miestas yra vienas labiausiai pažeidžiamų taškų, nes Dnipro upė čia tapusi faktine fronto linija.

    „Vizitas į Chersoną buvo išties šiurpus ir aiškiai parodė, kokie pavojai mūsų laukia“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Pasak JT pareigūno, rytinį Dnipro krantą kontroliuoja Rusijos pajėgos, o vakarinį – Ukraina. Iš kito kranto nuolat naudojami žvalgybiniai ir sprogmenis nešantys dronai, kurie taikosi į civilius, automobilius ir net viešąjį transportą.

    Fletcheris pabrėžė, kad ši taktika veikia ne tik kaip karinis spaudimo įrankis, bet ir kaip kasdienį gyvenimą paralyžiuojantis veiksnys. Dronų grėsmė skatina gyventojus riboti judėjimą, o kai kuriose vietovėse apsunkina ir būtinojo aprūpinimo organizavimą.

    Rizika pagalbos darbuotojams didėja

    JT humanitarinės pagalbos vadovas teigė, kad dronų keliama rizika vis labiau paliečia ir humanitarines organizacijas. Pagal tarptautinę humanitarinę teisę pagalbos darbuotojai ir aiškiai pažymėtas transportas turi būti saugomi, tačiau, anot Fletcherio, fiksuojami atvejai, kai smūgiai vis tiek kliudo pažymėtas humanitarines transporto priemones.

    Tokios aplinkybės, pasak jo, tiesiogiai riboja, ką organizacijos gali padaryti vietoje. Kuo didesnė rizika, tuo daugiau laiko ir resursų tenka skirti maršrutų planavimui, apsaugos priemonėms bei operacijų atidėjimui.

    „Dronai kelia realią grėsmę ne tik civiliams, bet ir humanitarams, kurie čia yra tam, kad juos apsaugotų“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į vietos organizacijų pažeidžiamumą. Pasak Fletcherio, daugiau nei du trečdaliai veiklų, finansuojamų per Ukrainos humanitarinį fondą, įgyvendinamos vietos grupių, kurios neretai dirba arčiausiai fronto ir turi mažiausiai apsaugos resursų.

    Fletcheris teigė girdintis aiškų signalą iš vietinių partnerių, kad jie nesijaučia pakankamai apsaugoti. Tai, jo vertinimu, tampa ne tik humanitariniu, bet ir veiklos tęstinumo klausimu, nes vietos organizacijų sustojimas reikštų pagalbos grandinės spragas.

    Finansavimo spaudimas ir artėjanti žiema

    JT pareigūnas nurodė, kad Ukrainai šiais metais prioritetiniam humanitariniam atsakui reikia daugiau nei 1,7 milijardo eurų. Vienu didžiausių artėjančių iššūkių jis įvardijo žiemą, nes atakos prieš civilinę infrastruktūrą gali palikti milijonus žmonių pažeidžiamus šalčio metu.

    Žalos rizika, pasak jo, susijusi su elektros, vandens ir dujų sistemomis. Tokie smūgiai gali sukelti ilgalaikius sutrikimus, o jų padariniai žiemą ypač greitai virsta humanitarine krize.

    „Gyvename labiau transakciniame ir, sakyčiau, labiau savanaudiškame pasaulyje“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Fletcheris pripažino, kad lėšų rinkimas humanitarinėms operacijoms tampa vis sudėtingesnis, nes valstybės daugiau išlaidų nukreipia gynybai ir vidaus prioritetams. Dėl to JT, jo teigimu, turi aiškiau įrodyti, kad riboti mokesčių mokėtojų pinigai naudojami efektyviai ir strategiškai.

    Jis taip pat priminė platesnį kontekstą: JT pastaruoju metu visame pasaulyje siaurina humanitarinius prioritetus dėl mažėjančio donorų finansavimo. Ukrainos planas, pasak Fletcherio, palyginti yra finansuojamas geriau nei daugelis kitų krizių, tačiau net ir pilnas finansavimas padengtų tik dalį poreikių.

    Smurtas prieš humanitarus – pasaulinė tendencija

    Fletcheris rėmėsi JT vertinimu, kad pernai smurtą patyrė 907 pagalbos darbuotojai, o per trejus metus žuvo daugiau nei 1 000 humanitarų. Jo teigimu, tokie skaičiai rodo ne pavienius incidentus, o ryškią ir pavojingą tendenciją.

    Pasak JT pareigūno, atsakomybės klausimas neturėtų apsiriboti vien tiesioginiais vykdytojais. Jis pabrėžė, kad svarbu tirti ir sprendimų grandinę, įskaitant tuos, kurie davė nurodymus ir organizavo atakas.

    „Noriu matyti tyrimus ne tik dėl to, kas paleido ginklą, bet ir dėl žmonių, kurie valdė droną“, – sakė Tomas Fletcheris.

  • Vaikai iš Ukrainos vėl atvyko į Vilkaviškį: ką jiems paruošė savivaldybė ir bendruomenė?

    Vaikai iš Ukrainos vėl atvyko į Vilkaviškį: ką jiems paruošė savivaldybė ir bendruomenė?

    Vilkaviškio rajone šią vasarą vėl vieši vaikai iš Ukrainos – tai tęstinė savivaldybės iniciatyva, vykdoma jau ketvirtus metus iš eilės. Šiemet į rajoną atvyko 20 vaikų iš Siverskodonecko, kuriems sudarytos sąlygos pailsėti, atitrūkti nuo karo kasdienybės ir saugiai praleisti vasaros dienas.

    Stovyklautojai apsistojo Babeckų sodyboje, kur suplanuotos poilsio ir užimtumo veiklos. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra vaikų emocinė gerovė, ramus režimas, buvimas gamtoje ir bendravimas su bendraamžiais.

    Atvykę vaikai taip pat apsilankė Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kur susitiko su meru Algirdu Neiberka ir vicemere Daiva Rikliene. Susitikime savivaldybės vadovai domėjosi pirmosiomis vaikų patirtimis, stovyklos planu ir palinkėjo turiningos viešnagės Lietuvoje.

    „Džiaugiamės galėdami jus priimti Vilkaviškio krašte. Tikiuosi, kad čia praleistas laikas leis patirti gražių akimirkų, susirasti naujų draugų ir namo parsivežti kuo daugiau šiltų prisiminimų“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Tokios stovyklos Lietuvoje pastaraisiais metais tapo svarbia paramos forma Ukrainos vaikams, ypač atvykstantiems iš karo paveiktų regionų. Specialistai akcentuoja, kad net trumpas saugios aplinkos laikotarpis, nuspėjama dienotvarkė ir pozityvūs socialiniai ryšiai gali prisidėti prie vaikų psichologinio atsparumo.

    Kaip nurodo savivaldybė, šios stovyklos finansuojamos Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o kasdienėmis veiklomis rūpinasi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras. Organizatoriai teigia, kad bendruomenės įsitraukimas ir nuoseklumas leidžia kasmet užtikrinti ne tik poilsį, bet ir prasmingą programą.

  • Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Kas pasikeitė per 30 dienų

    Praėjus 30 dienų po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, pareigūnai skelbia, kad patvirtintų žuvusiųjų skaičius viršijo 5 500, o sužeistųjų – 16 700. Abu smūgiai, kurių magnitudės siekė 7,2 ir 7,5, įvyko beveik vienu metu – juos skyrė mažiau nei minutė.

    Toks vadinamasis seismologinis dublis yra retas reiškinys, kai du panašaus stiprumo smūgiai seka vienas po kito labai trumpu intervalu. Būtent tai, ekspertų vertinimu, ir lėmė didesnę griūčių bei žmonių aukų riziką: dalis pastatų nespėjo „atlaikyti“ pirmojo smūgio, o antrasis užbaigė konstrukcijų irimą.

    Naujausius skaičius paskelbė Nacionalinės Asamblėjos vadovas Jorge Rodríguezas, pateikęs 5 546 žuvusiųjų ir 16 740 sužeistųjų suvestinę. Pastarosiomis savaitėmis sužeistųjų skaičiaus augimas lėtėja, tačiau žuvusiųjų kreivė vis dar kyla, kai gelbėtojai ir inžinieriai pasiekia anksčiau neprieinamas griuvėsių vietas.

    Dingusieji: oficialūs skaičiai nebejudinami

    Didžiausią klausimų dalį kelia dingusiųjų statistika: valdžia jos nebeatnaujina nuo birželio 25 dienos, kai buvo skelbta apie 157 dingusius žmones. Toks informacijos vakuumas didina artimųjų įtampą ir apsunkina paieškos bei identifikavimo procesus.

    Šalia oficialių pranešimų atsirado pilietinė iniciatyva, kaupianti artimųjų pranešimus ir registruojanti žmones, kurių buvimo vieta įvardijama kaip nežinoma. Skelbiamas įrašų skaičius – beveik 29 500 – smarkiai skiriasi nuo paskutinio oficialaus rodiklio, tačiau šis skirtumas nebūtinai reiškia tiek pat realiai dingusių: dalis įrašų gali dubliuotis, dalis – būti laikini, kol šeimos nariai atkuria ryšį po ryšių sutrikimų ar evakuacijos.

    Vis dėlto pats faktas, kad valstybė nebeskelbia atnaujintų duomenų, tampa vienu labiausiai kritikuojamų krizės valdymo aspektų. Humanitarinių operacijų praktikoje dingusiųjų apskaita yra esminė, nes nuo jos priklauso paieškos prioritetai, teismo medicinos pajėgų planavimas ir paramos šeimoms mechanizmai.

    Žala ir žmonių perkėlimas: sąskaita artėja prie 18 mlrd. eurų

    Be žmonių aukų, nelaimė paliko didžiulę ekonominę žaizdą. Pasaulio banko vertinimu, tiesioginė fizinė žala siekia apie 19,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 18 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 9,3 mlrd. JAV dolerių, arba apie 8,6 mlrd. eurų, siejama su sugriautais ar smarkiai apgadintais būstais. Dar apie 5,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,8 mlrd. eurų, tenka viešajai infrastruktūrai, įskaitant ligonines, mokyklas ir kitus gyvybiškai svarbius objektus, o beveik 5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,6 mlrd. eurų, priskiriama komerciniams ir pramoniniams pastatams.

    Oficialiais duomenimis, apgadinti 856 pastatai, iš jų 190 sugriuvo visiškai. Be būsto liko 17 907 šeimos, o 23 122 žmonės buvo apgyvendinti 107 laikinosiose vietose, įrengtose Karakase ir La Guairoje.

    Požeminiai smūgiai tęsiasi, atstatymas užtruks

    Po pagrindinių smūgių užfiksuota 1 405 pakartotiniai drebėjimai, dalis jų buvo pakankamai stiprūs, kad apsunkintų gelbėjimo ir griuvėsių šalinimo darbus. Požeminių smūgių fonas ypač pavojingas pastatams, kurių konstrukcijos jau pažeistos, ir komandoms, dirbančioms nestabiliuose griuvėsiuose.

    Venesuelos institucijos pripažįsta, kad perėjimas nuo paieškos ir gelbėjimo prie didelio masto atstatymo truks mėnesius ar net metus. Kai kuriose La Guairos vietose elektra atkurta maždaug po dviejų savaičių, tačiau pilnas paslaugų normalizavimas išlieka dalinis, ypač rajonuose, kuriuose smarkiai nukentėjo vandentiekio, ryšių ir kelių infrastruktūra.

    Prie sveikatos priežiūros užtikrinimo prisideda ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip „Médecins Sans Frontières“, palaikančios mobiliųjų klinikų darbą labiausiai paveiktose teritorijose. Tai tampa svarbu dėl to, kad viešasis sveikatos sektorius, kaip pripažįsta patys humanitarinės pagalbos teikėjai, ir iki katastrofos turėjo pajėgumų trūkumų.

    Katastrofa ištiko politiškai jautriu laikotarpiu: šalyje vyksta pereinamasis procesas po buvusio prezidento Nicolás Maduro sulaikymo metų pradžioje, o laikinoji vyriausybė, vadovaujama Delcy Rodríguez, dar nėra paskelbusi rinkimų datos. Tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiriama tarptautinės pagalbos koordinavimui ir finansinių išteklių atblokavimo klausimams, kurie gali nulemti, kaip greitai bus pereita nuo laikino apgyvendinimo prie realaus atstatymo.

  • JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas atvyko į Damaską – tai pirmas tokio lygio JT vadovo vizitas Sirijoje nuo 2009 metais įvykusio jo pirmtako vizito. Šįkart jis kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas telkti politinę ir humanitarinę paramą šaliai, kuri po ilgamečio režimo žlugimo mėgina pereiti į naują valdymo etapą.

    Pasak JT vadovo, Sirija atsidūrė lūžio taške, todėl būtina „nepagailėti pastangų“ padedant gyventojams atkurti normalų gyvenimą ir valstybės institucijas. Guterresas pabrėžė, kad JT siekia solidarumo vizitu priminti: šaliai reikia ne tik skubios pagalbos, bet ir ilgalaikio atstatymo bei stabilizacijos sprendimų.

    Po karo – milžiniški poreikiai

    Sirijos konfliktas, prasidėjęs 2011 metais, nusinešė daugiau nei pusę milijono gyvybių ir paliko gilią humanitarinę krizę. JT vertinimu, apie 15,6 milijono žmonių šalyje vis dar reikia humanitarinės pagalbos, o skurdas ir infrastruktūros griūtis išlieka kasdienybe daugelyje regionų.

    JT taip pat skelbia, kad po politinių pokyčių į Siriją grįžo apie 1,9 milijono šalies viduje perkelto asmens ir dar apie 1,7 milijono pabėgėlių iš užsienio. Vis dėlto šalyje tebėra apie 5,5 milijono perkeltųjų, o dar maždaug 6 milijonai sirų gyvena už šalies ribų, todėl sugrįžimo ir reintegracijos procesas išlieka trapus.

    Vakarų šalims atšaukus dalį sankcijų, Damaskas tikisi ekonominio atsigavimo, tačiau realus poveikis vietoje, anot humanitarinių organizacijų, dažnai būna lėtesnis dėl finansų sistemos ribojimų, investicijų rizikų ir sugriautos infrastruktūros. Dėl to JT ragina derinti politinius sprendimus su aiškiais mechanizmais, kurie leistų pagalbą greitai paversti apčiuopiamais rezultatais žmonėms.

    Golaną vadina nepriimtinu židiniu

    Vizito metu Guterresas susitiko su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa ir aptarė perėjimo laikotarpio iššūkius, įskaitant institucijų stiprinimą ir įtraukaus valdymo principus. Tarptautinė bendruomenė naująją valdžią ragina užtikrinti, kad sprendimų priėmimas apimtų visą Sirijos daugiatautę ir įvairiakonfesę visuomenę.

    JT vadovas taip pat planavo susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais ir organizacijomis, dirbančiomis su moterų teisėmis. Be to, numatytas vizitas pas JT taikdarius, dislokuotus Izraelio okupuotose Golano aukštumose nuo 1974 metų, kur veikia JT stebėjimo ir atskyrimo mechanizmas.

    Po ankstesnio režimo nuvertimo Izraelis įvedė pajėgas į JT patruliuojamą buferinę zoną ir vykdė smūgius bei reidus giliau Sirijos teritorijoje. Izraelio pareigūnai viešai teigė siekiantys išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje pietų Sirijoje ir aptarti platesnį demilitarizavimo režimą.

    „Tai, kas vyksta Golano aukštumų regione, yra visiškai nepriimtina“, – sakė António Guterresas spaudos konferencijoje.

    Sirijos užsienio reikalų ministras Asaad al-Shaibani tuo pat metu paragino nedelsiant ir besąlygiškai atitraukti Izraelio pajėgas iš teritorijų, į kurias jos pasistūmėjo. Nors pranešama apie kelis tiesioginių kontaktų raundus ir net susitarimą dėl žvalgybinės informacijos apsikeitimo mechanizmo, tai kol kas nesustabdė karinės veiklos, todėl įtampa regione išlieka aukšta.

  • Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesueloje po dviejų stiprių žemės drebėjimų, sudrebinusių šalies šiaurinę pakrantę birželio 24 dieną, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 5 069. Skaičiai didėja gelbėtojams ardant griuvėsius ir tikrinant sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Į paieškos ir gelbėjimo operaciją įsitraukė tūkstančiai šalies tarnybų darbuotojų, jiems talkina ir tarptautinės komandos. Laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez nelaimę pavadino „žiauriausia stichine katastrofa“ Venesuelos istorijoje.

    Smūgiai per kelias sekundes

    Valdžios institucijų teigimu, per 39 sekundes vienas po kito įvyko 7,2 ir 7,5 magnitudės žemės drebėjimai. Po pagrindinių smūgių užfiksuota daugiau nei 1 300 pakartotinių požeminių sukrėtimų, todėl dalis gyventojų naktis leido lauke.

    Labiausiai nukentėjo šiaurinė pakrantės La Guaira valstija, kur fiksuojama daugiausia sugriuvusių pastatų ir apgadintos infrastruktūros. Skelbiama, kad apgadinti 856 pastatai, o 190 jų visiškai sugriuvo; žalos patyrė ir keliai, tiltai bei kiti statiniai.

    Tūkstančiai liko be namų

    Nuo žemės drebėjimų nukentėjo ir socialinė infrastruktūra, todėl daug žmonių priversti laikinai persikelti į stovyklas. Skaičiuojama, kad per 20 000 gyventojų neteko namų, o dalis jų glaudžiasi perpildytose laikino apgyvendinimo vietose.

    Pagalbos organizacijos įspėja, kad kai kuriose stovyklose trūksta patikimo geriamojo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Tokios aplinkybės didina infekcijų ir žarnyno ligų riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Tarptautinė parama atstatymui

    Delcy Rodríguez pranešė, kad Venesuela atblokavo 302 mln. eurų Tarptautinio valiutos fondo lėšų, kurios bus skirtos atsigavimui ir atstatymo darbams. Šie pinigai, pasak jos, anksčiau buvo įšaldyti, o dabar gali būti panaudoti skubiausioms reikmėms.

    Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas anksčiau buvo sustabdę santykius su Venesuela, tačiau šiais metais paskelbė juos atnaujinantys. Jungtinės Valstijos taip pat pranešė suteikusios daugiau nei 262 mln. eurų humanitarinės pagalbos, kuri skirta skubiems poreikiams ir pagalbai nukentėjusiems.

    Gelbėtojai pabrėžia, kad kritinis laikotarpis gyvybėms išgelbėti trumpėja, tačiau paieškos tęsiamos, nes kai kuriose vietose griuvėsiai dar nepasiekti sunkiosios technikos. Tuo pat metu šalies institucijos vertina ilgalaikę žalą ir rengia planus, kaip atkurti būstą bei svarbiausią infrastruktūrą pakrantės regionuose.