CP v2

Tag: Humanitarinė pagalba

  • Portugalija į Venesuelą skraidina 8,7 tonos vaistų: atnaujinami tiesioginiai skrydžiai po drebėjimų

    Portugalija į Venesuelą skraidina 8,7 tonos vaistų: atnaujinami tiesioginiai skrydžiai po drebėjimų

    Portugalija į Venesuelą išsiuntė humanitarinį krovinį su 8,7 tonos vaistų, skirtų po birželio 24 dieną įvykusių dviejų žemės drebėjimų nukentėjusiems žmonėms. Skrydis iš Lisabonos suplanuotas taip, kad medikamentai pasiektų Venesuelos Sveikatos apsaugos ministeriją ir papildytų skubiai reikalingų priemonių atsargas.

    Siunta suformuota po farmacijos sektoriaus organizacijų raginimo prisidėti prie pagalbos, o vaistai paaukoti kelių bendrovių. Portugalijos institucijos pabrėžė, kad tokio masto medicininių priemonių siuntimas yra kritiškai svarbus, kai daliai gyventojų gydymas reikalingas ne tik dėl traumų, bet ir dėl po stichijos išaugusios infekcijų rizikos.

    Tiesioginiai skrydžiai grįžta

    Šis reisas žymi ir tiesioginių oro ryšių tarp šalių atnaujinimą, kurie buvo sustabdyti po drebėjimų. Portugalijos oro bendrovė TAP nurodė, kad kol kas skrydžiai vykdomi į Arturo Michelena oro uostą Valensijoje, o maršrutai į kitas kryptis, įskaitant Karakasą, turėtų būti grąžinami palaipsniui, atsistatant infrastruktūrai.

    Praėjusią savaitę Portugalija jau buvo siuntusi kitą humanitarinės pagalbos paketą: higienos priemones, dvi greitosios pagalbos transporto priemones ir įrankius griuvėsiams tvarkyti. Tuometiniai reisai taip pat buvo susiję su gelbėjimo ir koordinavimo misijomis, kai dalis personalo buvo pargabenta atgal į Portugaliją.

    Sveikatos sistema patiria spaudimą

    Venesueloje birželio 24 dieną įvyko du stiprūs žemės drebėjimai, kuriuos skyrė vos kelios sekundės, o po jų fiksuota daugiau nei 1 200 pakartotinių smūgių. Naujausiais skelbtais duomenimis, žuvo 4 490 žmonių, dar daugiau kaip 16 000 buvo sužeisti, o dalis aukų tuo metu dar nebuvo identifikuotos.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra atkreipusi dėmesį, kad po tokių nelaimių auga užkrečiamųjų ligų grėsmė, ypač kai sutrinka vandens tiekimas, sanitarija ir apgyvendinimo sąlygos. Organizacija taip pat yra nurodžiusi, kad šalyje pastaraisiais metais mažėjo skiepijimo apimtys, o tai didina riziką, kai sveikatos sistema patiria papildomą krūvį.

    Padėtį sunkina ir infrastruktūros pažeidimai: po drebėjimų dalis ligoninių buvo uždarytos, o kelios gydymo įstaigos veikė tik iš dalies. Tokiose situacijose medikamentų tiekimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių užtikrinti nenutrūkstamą pagalbą sužeistiesiems ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

  • DI perrašo humanitarinę pagalbą: nuo „HungerMap Live“ iki roverių, vežančių maistą per pavojus

    DI perrašo humanitarinę pagalbą: nuo „HungerMap Live“ iki roverių, vežančių maistą per pavojus

    Pagalba be žmonių pavojuje

    Maisto ir būtiniausių prekių gabenimas per konflikto zonas, minų laukus ar potvynių užlietą teritoriją humanitarams dažnai reiškia tiesioginę grėsmę gyvybei. Dėl to vis daugiau organizacijų atsigręžia į DI sprendimus, kurie leidžia greičiau įvertinti situaciją ir dalį užduočių atlikti nuotoliniu būdu.

    Tokia kryptis aiški: technologijos, kurtos kosmoso misijoms, perkeliamos į civilines krizes. Praktinis tikslas paprastas – pristatyti pagalbą ten, kur įprasti vilkikai ar komandos negali patekti, ir sumažinti riziką žmonėms.

    Roverių patirtis – humanitarams

    Pasaulio maisto programa kartu su Vokietijos aviacijos ir kosmoso tyrimų centru DLR, Raudonuoju Kryžiumi ir technologijų partneriais vysto projektą AHEAD. Jo esmė – nuotoliniu būdu valdomi ar dalinai autonominiai visureigiai, galintys gabenti krovinius ypač pavojingomis sąlygomis.

    Bandomuosiuose vaizduose iš DLR poligono Vokietijoje matyti, kaip SHERP tipo visureigis įveikia vandenį ir nelygų reljefą. Aplinkos jutikliai skenuoja kelią, o operatorius transporto priemonę valdo per atstumą, todėl niekam nereikia sėdėti už vairo.

    Sistema remiasi patirtimi, sukaupta kuriant ir valdant planetinius roverius, įskaitant MMX roverį, skirtą Japonijos misijai į Fobą – vieną iš Marso palydovų. Toks technologijų pernaudojimas rodo platesnę tendenciją: pažangūs valdymo ir navigacijos sprendimai vis dažniau pritaikomi ekstremalioms situacijoms Žemėje.

    Alkio žemėlapiai beveik realiu laiku

    DI humanitarinėje srityje naudojamas ne tik fiziniam pristatymui. Pasaulio maisto programos sukurta viešai prieinama platforma „HungerMap Live“ sujungia mašininio mokymosi metodus ir beveik realaus laiko duomenis, kad stebėtų maisto nepritekliaus rizikas daugiau nei 95 šalyse.

    Platforma apdoroja informaciją apie konfliktus, orus, klimato keliamus pavojus ir ekonomines sąlygas, kad būtų galima anksčiau pastebėti besiformuojančias krizes. Tai ypač svarbu, nes humanitarinės organizacijos vis dažniau siekia veikti prevenciškai, o ne tik reaguoti jau įvykus katastrofai.

    „Kiekvienas gali internete pasitikrinti „HungerMap Live“ ir matyti realaus laiko duomenis, o dabar dar vertiname galimybę prognozuoti maisto saugumą 90 dienų į priekį“, – sakė Pasaulio maisto programos Global Accelerator ir Ventures padalinio vadovas Bernhardas Kowatschas.

    DI padeda sužemėlapiuoti nelaimes

    Ne mažiau kritiška ir patikima kartografija. Be aiškių duomenų apie kelius, pastatus ir gyvenvietes gelbėtojams sunku spręsti, kur evakuoti žmones, kur steigti prieglaudas ir kaip planuoti logistiką.

    Po birželį įvykusių stiprių žemės drebėjimų šiaurinėje Venesueloje Humanitarian OpenStreetMap Team teigė pasitelkusi mašininį mokymąsi pastatams atpažinti palydoviniuose vaizduose. Vėliau savanoriai per „MapSwipe“ programėlę peržiūrėjo vaizdus ir žymėjo galimai apgadintas teritorijas.

    „Per keturias dienas po žemės drebėjimo mobilizavome daugiau nei 600 savanorių, kurie programėlėje žymėjo, ar pastatų teritorijos atrodo apgadintos“, – sakė Humanitarian OpenStreetMap Team technologijų ir duomenų direktorė Leen D’hondt.

    „Tai padėjo pirmiesiems gelbėtojams nuvykti ten, kur labiausiai reikėjo, ir tiksliau planuoti maisto bei kitų būtiniausių dalykų pristatymą“, – pridūrė ji.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad DI greitis dar nereiškia tobulos kokybės. Rankinis, detaliai tikrinamas žemėlapių sudarymas vis dar laikomas tikslumo etalonu, tačiau krizėse neretai svarbiausia tampa laikas ir apytikslis, bet greitas vaizdas, leidžiantis gelbėti gyvybes.

    Kodėl DI dar netapo standartu

    Nors pavyzdžių daugėja, DI sprendimai vis dar nėra plačiai integruoti į daugumos šalių ekstremaliųjų situacijų protokolus. Pasak Fraunhofer Heinrich Hertz Institute inovacijų vadovės Monique Kuglitsch, kai kur tokios sistemos jau veikia, tačiau didelėje dalyje pasaulio jos lieka bandomosios.

    „Daugelyje šalių DI sistemos dar nėra integruotos į avarinius protokolus. Yra išimčių: Indijoje veikia DI pagrįsta ankstyvojo perspėjimo sistema, Europoje operatyviai naudojamos prognozavimo sistemos iš Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro, bet daug kur tai vis dar eksperimentai“, – sakė M. Kuglitsch.

    Praktikoje integraciją lėtina keli veiksniai: duomenų kokybės ir prieinamumo skirtumai, ryšio infrastruktūra, atsakomybės klausimai, taip pat poreikis užtikrinti, kad automatiniai vertinimai būtų paaiškinami ir patikrinami. Humanitarinėje veikloje klaidos kaina ypač didelė, todėl DI vis dažniau vertinamas kaip sprendimų paramos įrankis, o ne žmogų visiškai pakeičianti sistema.

  • Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Venesuelos valdžia kreipėsi į šalis, kurios yra įšaldžiusios šalies lėšas ir kitą turtą užsienyje, ragindama parengti jų atlaisvinimo planą. Karakaso teigimu, šie pinigai galėtų tapti vienu svarbiausių šaltinių atsigavimui po praėjusį mėnesį įvykusių dviejų stiprių žemės drebėjimų, per kuriuos žuvo tūkstančiai žmonių.

    Užsienio reikalų ministras Yvanas Gil Pinto Jungtinių Tautų pareigūnams ir partneriams aiškino, kad dalis Venesuelos valstybės sąskaitų skirtingose pasaulio vietose yra blokuotos dėl sankcijų. Jis nurodė, kad tarp įšaldytų aktyvų minimas ir Jungtinėje Karalystėje laikomas auksas bei Jungtinėse Valstijose sustabdytos finansinės lėšos.

    „Kviečiame visas šalis, kurios šiuo metu laiko blokuotas Venesuelai priklausančias lėšas, pradėti planą, kaip jas atlaisvinti ir nukreipti atsigavimui“, – sakė Yvanas Gil Pinto.

    Ši tema vėl išryškino ilgalaikę sankcijų ir humanitarinių poreikių priešpriešą. Sankcijos Venesuelai pastaraisiais metais buvo taikomos plačiai, ypač nuo 2019 metų, o jų sušvelninimas ar laikinas sustabdymas paprastai siejamas su konkrečiais politiniais ir praktiniais tikslais, įskaitant pagalbos operacijų palengvinimą.

    Pranešama, kad Jungtinių Valstijų administracija jau buvo laikinai sušvelninusi dalį ekonominių apribojimų keturiems mėnesiams, kad būtų lengviau vykdyti gelbėjimo ir paramos veiksmus. Kartu pabrėžiama, jog sankcijų režimas iš esmės išliko svarbiu derybiniu svertu, o jų taikymo apimtys gali būti koreguojamos priklausomai nuo politinės situacijos.

    Po dviejų žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekė 7,3 ir 7,5, gelbėtojai palaipsniui baigia aktyvias gyvųjų paieškas, o daugelyje vietų tęsiami griuvėsių valymo darbai. Smarkiai nukentėjusiuose regionuose tūkstančiai žmonių liko be pastogės, o dalis artimųjų vis dar ieško dingusių šeimos narių.

    Vyriausybė antradienį atnaujino duomenis: žuvusiųjų skaičius išaugo iki 3 685, sužeistųjų – beveik iki 17 000. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be neatidėliotinos paramos rizikuojama užsitęsiančia krize, nes pažeidžiamiausiems gyventojams reikia laikino būsto, sveikatos priežiūros, vandens ir maisto tiekimo.

    JT prašo 259 mln. eurų

    Lygiagrečiai Jungtinės Tautos paskelbė skubų kvietimą surinkti 259 mln. eurų žemės drebėjimų padariniams likviduoti. Šis finansavimas būtų skirtas pagalbos operacijoms artimiausiais mėnesiais, kai didžiausias dėmesys tenka būtiniausių paslaugų atkūrimui ir paramai namų netekusiems žmonėms.

    JT humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris pabrėžė, kad rėmėjai jau prisideda, tačiau poreikiai išlieka milžiniški, o finansavimo spraga – reikšminga. Pagal JT pateiktą planą numatoma per šešis mėnesius pasiekti apie 1,3 mln. žmonių, kuriems šiuo metu trūksta bazinių socioekonominių išteklių.

    „Rėmėjai jau žengia į priekį, ir aš noriu jiems padėkoti“, – sakė Tomas Fletcheris.

    JT nurodė, kad iki šiol pagal sekimo sistemą Venesuelos atsakui jau sutelkta apie 263 mln. eurų, įskaitant maždaug 100 mln. eurų, gautų dar iki nelaimės. Vis dėlto skelbiama, kad bendras trūkumas tebėra didelis, todėl papildomos lėšos laikomos būtina sąlyga, kad pagalba pasiektų labiausiai nukentėjusias teritorijas.

  • Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Praėjus daugiau nei parai po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, dalis nukentėjusiųjų pagalbos ieško ne tik per gelbėjimo tarnybas, bet ir socialiniuose tinkluose. Žmonės masiškai rašo žinutes „Euronews“ ispanakalbio „TikTok“ kanalo tiesioginės transliacijos pokalbyje, tikėdamiesi, kad jų prašymai pasieks gelbėtojus ar savanorius.

    Į „Euronews“ transliaciją jungiasi tiek tie, kurie teigia esantys įstrigę griuvėsiuose, tiek artimųjų ieškantys gyventojai. Pokalbyje kartojasi konkrečios vietos, pastatų pavadinimai, prašymai atvykti į nurodytus aukštus ar patikrinti tam tikrus rajonus, kuriuose esą liko žmonių, įskaitant vaikus.

    Pagalbos prašymai tiesioginėje transliacijoje

    Viena plačiausiai dalintų žinučių buvo prašymas gelbėti žmones, kurie teigė esantys įstrigę septintame aukšte kartu su mažais vaikais ir kūdikiu. Vėliau tame pačiame pokalbyje pasirodė žinutė, kad žmonės galėjo būti išgelbėti, tačiau dalis kitų prašymų liko be aiškaus patvirtinimo.

    Kituose komentaruose minimos pakrantės teritorijos ir gyvenamieji kompleksai, kur, pasak rašančiųjų, yra daug vaikų ar žmonių, kuriems skubiai reikia evakuacijos. Kai kurie prašymai susiję su viešbučiais ir daugiabučiais, o rašantieji prašo perduoti informaciją gelbėtojams ar padėti susisiekti su artimaisiais.

    Kodėl žmonės kreipiasi į socialinius tinklus?

    Tokia situacija išryškina, kaip krizių metu socialiniai tinklai tampa neformaliu pagalbos kanalu, ypač kai ryšys veikia nepastoviai arba institucijų pajėgumai riboti. Nukentėjusieji tikisi, kad tiesioginės transliacijos auditorija, įskaitant žurnalistus ir vietos gyventojus, gali greičiau pastebėti prašymą ir perduoti jį toliau.

    Diskusijose taip pat juntamas nepasitenkinimas dėl gelbėjimo resursų ir technikos trūkumo. Žmonės klausia, kur yra gelbėtojai, ragina telkti daugiau pajėgų, o dalis komentatorių atvirai kaltina valdžios institucijas dėl, jų manymu, nepakankamo pasirengimo ir lėtos reakcijos.

    Aukų skaičius ir paieškos darbai

    Oficialiais duomenimis, po žemės drebėjimų žuvo 589 žmonės, o 2 980 buvo sužeisti. Šimtai gyventojų laikomi dingusiais, todėl paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiasi, o artimieji vis dar ieško informacijos apie dingusius šeimos narius.

    Krizei tęsiantis, internete matyti ir savitarpio pagalbos iniciatyvos: kai kurie naudotojai siūlo dalintis turimais dingusiųjų sąrašais, kiti prašo rašyti privačiai, kad galėtų perduoti kontaktus ar patikslintas vietas. Tuo pat metu institucijos ragina informaciją apie dingusius ar įstrigusius žmones teikti per oficialius kanalus, kad gelbėjimo darbai būtų koordinuojami ir patikrinami.

  • Rusijos smūgis Chersono srityje: žuvo du Norvegijos išminavimo labdaros organizacijos darbuotojai

    Rusijos smūgis Chersono srityje: žuvo du Norvegijos išminavimo labdaros organizacijos darbuotojai

    Ukrainoje žuvo du Norvegijos humanitarinės organizacijos Norwegian People’s Aid (NPA) darbuotojai, prisidėję prie išminavimo darbų. Apie netektį paskelbė pati organizacija, nurodydama, kad per Rusijos smūgį taip pat buvo sužeista daugiau žmonių.

    Pasak Chersono srities administracijos, ataka buvo nukreipta į Vysokopilios apylinkes Chersono regione. Tikslios smūgio aplinkybės ir nukentėjusiųjų skaičius dar tikslinami, o NPA teigia renkantys informaciją iš vietos.

    „Šiuo metu tikriname detales, o mintys yra su nukentėjusiais ir jų šeimomis“, – teigė NPA.

    Organizacijos generalinis sekretorius Raymondas Johansenas pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas dabar yra pagalba sužeistiesiems ir parama Ukrainoje dirbantiems kolegoms. NPA atstovai taip pat akcentuoja, kad išminavimo komandos dažnai dirba arti fronto linijų, kur saugumo situacija gali pasikeisti per minutes.

    NPA, kurios būstinė yra Osle, Ukrainoje veikia nuo 2023 metų ir yra viena iš tarptautinių organizacijų, prisidedančių prie minų ir kitų sprogmenų likučių šalinimo. Organizacija skelbia Ukrainoje turinti daugiau nei 450 darbuotojų.

    Pasak NPA, šiuo metu šalyje dirba 38 rankinio išminavimo komandos, taip pat 20 minų paieškai apmokytų šunų su vedliais. Pagrindinės veiklos zonos pietuose yra Mykolajivo ir Chersono regionai, o lauko biurai veikia Šyrokėje, Mykolajive ir Sumų mieste.

    Išminavimas Ukrainoje laikomas vienu didžiausių ilgalaikių iššūkių po plataus masto Rusijos invazijos, nes sprogmenų likučiai kelia grėsmę civiliams, riboja žemės ūkio darbus ir lėtina infrastruktūros atkūrimą. Tarptautinės humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad net ir toliau vykstant apšaudymams, išminavimo pajėgumai būtini tam, kad būtų galima saugiau grąžinti žmones į jų namus ir atnaujinti ekonominę veiklą.

  • Panevėžys Ukrainai perduoda autobusą evakuacijai: kam jis bus naudojamas ir kas koordinuos

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui suteikti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir neatlygintinai perduoti Panevėžiui priklausantį autobusą „Neoplan N1116“ Zdolbunivo miesto savivaldybei. Autobusas bus skirtas civilių gyventojų evakuacijai iš pavojingų teritorijų į saugesnes vietas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tai nėra simbolinis gestas, o praktinė pagalba, kurios karo sąlygomis nuolat reikia vaikams, moterims ir kitiems pažeidžiamiems žmonėms. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Zdolbunivo savivaldybės prašymą turėti 40–50 vietų transporto priemonę evakuacijos ir pervežimo užduotims.

    Kas inicijavo pagalbą?

    Į Panevėžio miesto savivaldybę šių metų balandžio viduryje kreipėsi Zdolbunivo miesto meras Vladyslavas Sukhlyakas. Savivaldybė nurodė, kad reikalingas autobusas padėtų organizuoti gyventojų pervežimą iš rizikingų regionų, kai situacija tampa nesaugi.

    Įvertinus poreikį, humanitarinei paramai pasirinktas autobusas, kurį patikėjimo teise valdė Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centras. Nurodoma, kad įstaigos veikloje ši transporto priemonė nebebuvo naudojama, todėl galėjo būti skirta pagalbai.

    Kaip bus užtikrintas perdavimas?

    Panevėžys skelbia, kad humanitarinės pagalbos perdavimui pritarė Užsienio reikalų ministerija, o pats perdavimo procesas bus koordinuojamas per Ukrainoje registruotą labdaros fondą „Nezlamnist.UA“. Šis fondas yra įtrauktas į Ukrainos humanitarinės pagalbos gavėjų registrą.

    Fondas tarpininkaus organizuojant autobuso pristatymą iš Panevėžio į Zdolbunivą. Tokia schema leidžia aiškiau apibrėžti atsakomybes, supaprastinti logistiką ir užtikrinti, kad transporto priemonė pasiektų konkrečią paskirtį vykdančią savivaldybę.

    Ką leidžia įstatymas?

    Sprendimas perduoti autobusą remiasi Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis. Jose numatyta, kad turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas kitų valstybių institucijoms, savivaldybėms ar viešiesiems juridiniams asmenims.

    Panevėžio savivaldybė pažymi, kad karo Ukrainoje kontekste savivaldybių parama dažnai virsta konkrečiais sprendimais vietoje, kai svarbiausia yra greitas ir saugus žmonių išgabenimas. Tokios transporto priemonės ypač reikalingos organizuojant evakuaciją, kai alternatyvios susisiekimo galimybės yra ribotos arba nesaugios.

  • Trakų savivaldybės parama Ivano Frankivskui: miestą pasiekė 200 kW generatorius

    Trakų savivaldybės parama Ivano Frankivskui: miestą pasiekė 200 kW generatorius

    Trakų rajono savivaldybės nupirktas 200 kW galios generatorius pasiekė Ukrainos miestą Ivano Frankivską. Įrenginys skirtas stiprinti miesto energetinį atsparumą ir užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą kritinėms paslaugoms.

    Tokio galingumo generatoriai ypač svarbūs karo sąlygomis, kai energetikos infrastruktūra patiria atakas, o elektros tiekimas gali būti nutraukiamas net kelioms valandoms ar dienoms. Atsarginiai energijos šaltiniai leidžia tęsti ligoninių, vandens tiekimo, ryšių, šildymo sistemų ir civilinės saugos centrų darbą.

    20 metų partnerystė

    Šiais metais Trakų rajono savivaldybės ir Ivano Frankivsko bendradarbiavimui sukanka 20 metų. Per šį laiką ryšiai plėtoti kultūros ir švietimo srityse, o prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje partnerystė įgavo ir nuoseklios humanitarinės pagalbos kryptį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bendradarbiavimas žengia į naują etapą: vyksta konsultacijos dėl galimo dalyvavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektuose. Taip pat aptariamos bendros iniciatyvos ir ilgalaikės partnerystės kryptys, kurios apimtų ne tik paramą, bet ir praktinį institucijų bendradarbiavimą.

    Kodėl svarbus energetinis atsparumas?

    Energetinis atsparumas savivaldybėms reiškia gebėjimą palaikyti esmines paslaugas net sutrikus elektros tiekimui ar pažeidus infrastruktūrą. Ukrainos miestams tai tampa kasdieniu iššūkiu, todėl generatoriai, baterijų sistemos ir kiti rezerviniai sprendimai dažnai yra kritiškai reikalingi.

    Ivano Frankivsko miesto vadovų ir gyventojų vardu Trakų rajono savivaldybei perduota padėka už humanitarinę pagalbą ir prisidėjimą stiprinant miesto energetinį atsparumą. Savivaldybė nurodo, kad tokia parama yra konkreti ir greitai pritaikoma priemonė, turinti tiesioginį poveikį kasdienėms paslaugoms.

  • Pietų Sudanas ant bado ribos: be maisto – beveik 8 mln žmonių, pagalbą teikia PAH

    Pietų Sudanas vėl priartėjo prie humanitarinės katastrofos slenksčio: maisto trūkumas paliečia didžiąją dalį gyventojų, o dalis regionų susiduria su realia bado rizika. Jungtinių Tautų ir pagalbos organizacijų vertinimu, apie 7,8–7,9 mln žmonių patiria ūmų maisto nesaugumą, o maždaug 2,2 mln vaikų fiksuojamas ūmus nepakankamas maitinimasis.

    Padėtį blogina keli vienu metu veikiantys veiksniai: smurtas šalies viduje, silpna ekonomika ir menkai veikianti valstybės infrastruktūra. Esminį smūgį sudavė ir 2023 metais prasidėjęs karas kaimyniniame Sudane, sukėlęs didelį pabėgėlių srautą per pasienį.

    Karas ir pabėgėliai perkrovė pasienį

    Pasienio ruožas tarp Sudano ir Pietų Sudano tapo vienu labiausiai apkrautų migracijos koridorių regione. Skaičiuojama, kad iš Sudano į Pietų Sudaną persikėlė apie 1,3 mln žmonių, o dalis jų apsistoja tranzito vietose, kurių pajėgumai seniai viršyti.

    Ypač didelė įtampa jaučiama Aukštutinio Nilo regione, prie Renk vietovės, kur žmonės dažnai atvyksta praradę santaupas ir galimybes apsirūpinti maistu. Tai didina spaudimą vietinėms bendruomenėms, kurių galimybės išgyventi ir taip ribotos.

    „Kalbėjausi su 20 moterų Renk apylinkėse, netoli sienos su Sudanu. Dvylika jų sakė kasdien nesugebančios rasti maisto sau ir vaikams“, – sakė Alicja Ryś iš organizacijos „Polska Akcja Humanitarna“.

    Kodėl pagalba ne visur pasiekia?

    Humanitarinių organizacijų darbą apsunkina nesaugumas ir menkas susisiekimas: šalyje beveik nėra asfaltuotų kelių, o kai kurios teritorijos lietinguoju sezonu tampa praktiškai nepravažiuojamos. Dėl to maistas ir būtinos prekės dalyje vietovių pristatomos oru arba upėmis, o tokie maršrutai yra brangūs ir pažeidžiami.

    Prieinamumą riboja ir vietiniai ginkluoti susidūrimai, ypač regionuose, kur civilių judėjimas ir prekių srautai tampa fragmentiški. Kai kur bendruomenės atsiduria izoliuotos nuo rinkų, sveikatos paslaugų ir vandens šaltinių, todėl net trumpalaikiai sutrikimai greitai virsta ilgalaike krize.

    Vanduo, higiena ir infrastruktūra

    Viena iš vietoje dirbančių organizacijų – „Polska Akcja Humanitarna“, Pietų Sudane veikianti nuo 2006 metų, kai ši teritorija dar buvo Sudano dalis. Organizacija teikia vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos pagalbą, nes švaraus vandens trūkumas tiesiogiai didina infekcijų ir ligų protrūkių riziką.

    Per du dešimtmečius organizacija prisidėjo įrengiant arba atnaujinant beveik 1 700 gręžinių, taip pat vykdo higienos edukaciją bendruomenėse. Žmonėms dalijami higienos rinkiniai, į kuriuos įeina vandens dezinfekcijos priemonės, filtrai, muilas, talpos vandeniui ir kitos bazinės priemonės.

    „Svarbi pagalbos dalis yra sveikatos edukacija ir infekcinių ligų prevencija. Tam rengiame ir apmokame higienos promotorius, kurie lanko šeimas namuose ir moko pagrindinių sveikatos apsaugos principų“, – sakė Alicja Ryś.

    Organizacija taip pat padeda atnaujinti sanitarinius mazgus sveikatos įstaigose, įrengti vandens talpyklas bei kurti sistemas, leidžiančias tiekti išvalytą vandenį iš Baltojo Nilo. Tokie projektai mažina kasdienes rizikas, tačiau be didesnio finansavimo jų mastą išlaikyti sudėtinga.

    Klimato ekstremumai ir brangstantis maistas

    Maisto krizę gilina ir klimato veiksniai: pasikartojantys potvyniai bei sausros naikina pasėlius, skandina gyvulių bandas ir verčia žmones keltis iš vienos vietos į kitą. Tai mažina šeimų galimybes užsiauginti maisto, o šalis dar labiau priklauso nuo importo ir paramos.

    Prie bendro spaudimo prisideda ir globalūs maisto kainų svyravimai, kurie ypač skaudžiai smogia mažas pajamas turinčioms valstybėms. Dėl brangstančio kuro ir logistikos kaštų išauga pagalbos pristatymo kaina, o tuo pat metu humanitarinių programų finansavimas dažnai atsilieka nuo realių poreikių.

    „Daugelis namų ūkių prarado gebėjimą patys užsiauginti maisto ir tapo ilgainiui priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Šalis patiria ir konfliktų, ir ekstremalių orų, ir pasaulinių maisto kainų poveikį vienu metu“, – sakė Alicja Ryś.

    Pietų Sudanas nepriklausomybę paskelbė 2011 metais, tačiau valstybės institucijos ir ekonomika iki šiol išlieka trapios. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be stabilaus saugumo, geresnės infrastruktūros ir ilgalaikių investicijų į žemės ūkį vien tik skubioji pagalba krizės neišspręs.

  • Panevėžio rajonas vėl siunčia paramą Ukrainai: Radechivą pasiekė 45 generatoriai ir įkrovimo stotelės

    Panevėžio rajono savivaldybė į Ukrainą išsiuntė dar vieną paramos siuntą savo partneriams Lvivo srityje, Radechivo bendruomenei. Šį kartą pagrindinis dėmesys skiriamas civilinei infrastruktūrai ir gyventojų kasdieniams poreikiams, kai dėl karo nuolat sutrinka elektros tiekimas.

    Savivaldybės teigimu, Radechivą jau pasiekė 45 iš Lietuvos atgabenti elektros generatoriai. Šiam pagalbos paketui, kurio vertė siekia beveik 25 000 eurų, vienbalsiai pritarė Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

    Paramą lydi ir tiesioginis ryšys su partneriais vietoje. Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius šiuo metu lankosi Ukrainoje ir Radechivo bendruomenei perduos papildomą siuntos dalį – mobiliąsias įkrovimo stoteles.

    „Kai dėl karo žmonės kasdien lieka be elektros ir šilumos, privalome reaguoti akimirksniu. Šie generatoriai ir įkrovimo stotelės – tai ir parama, ir viso mūsų rajono žmonių palaikymo, bendrystės bei tvirto tikėjimo Ukrainos pergale simbolis. Būsime kartu tiek, kiek reikės“, – sakė Antanas Pocius.

    Panevėžio rajono ir Radechivo savivaldybių bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2023 metais liepos 7 dieną. Nuo tada partneriams Ukrainoje, savivaldybės duomenimis, suteikta pagalbos už beveik 125 000 eurų.

    Per šį laikotarpį Radechivui ne kartą buvo perkami ir siunčiami miegmaišiai, turniketai, generatoriai, kompiuteriai, saulės baterijos bei įkrovimo stotelės. Praėjusiais metais bendruomenei taip pat perduotas mikroautobusas Ford Transit ir autobusas „Temsa Opalin 8“, skirti humanitarinėms reikmėms.

    Pastaraisiais mėnesiais generatoriai ir mobilios įkrovimo priemonės Ukrainoje tampa viena svarbiausių civilinės pagalbos krypčių, nes energetikos infrastruktūra išlieka pažeidžiama, o elektros tiekimo pertrūkiai tiesiogiai veikia šildymą, ryšį, vandens tiekimą ir medicinos paslaugų prieinamumą. Savivaldybė pabrėžia, kad parama bus tęsiama atsižvelgiant į partnerių poreikius ir situaciją vietoje.

  • Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio specialiame vaizdo kreipimesi į Kubos gyventojus pareiškė, kad Vašingtonas siūlo „naują kelią“ santykiuose su šalimi. Kreipimasis paskelbtas tuo metu, kai JAV institucijos, žiniasklaidos duomenimis, ruošėsi pranešti apie galimus baudžiamuosius kaltinimus buvusiam Kubos lyderiui Raúliui Castro.

    Kalbėdamas ispanų kalba, M. Rubio kaltino Kubos komunistinę valdžią korupcija, priespauda ir valstybės išteklių grobstymu. Jis pabrėžė, kad, JAV vertinimu, pagrindinė kliūtis geresnei ateičiai yra dabartinė politinė sistema ir ją palaikantys galios centrai.

    „Prezidentas Donaldas Trumpas siūlo naują kelią tarp Jungtinių Valstijų ir naujos Kubos“, – sakė Marco Rubio.

    JAV valstybės sekretorius teigė, kad kalba apie Kubą, kurioje piliečiai realiai gali pasirinkti, kas juos valdys, ir rinkimuose pakeisti valdžią, jei ši nedirba žmonių labui. Tokia retorika atspindi griežtėjančią Vašingtono liniją, kai demokratijos ir žmogaus teisių klausimai siejami su sankcijomis bei ekonominiais svertais.

    Įtampa su Havana auga

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Kubos santykiai tapo dar labiau įtempti. Publikacijoje teigiama, kad po JAV veiksmų prieš Venesuelos režimą ir vėliau įvestų energetinių ribojimų Kuba atsidūrė dar gilesnėje krizėje, o tai ypač atsiliepė elektros tiekimui ir degalų prieinamumui.

    M. Rubio taip pat kritikavo karinę įtaką ekonomikai ir įvardijo konglomeratą GAESA kaip struktūrą, kuri, kaip teigiama, valdo reikšmingą Kubos ūkio dalį. Pasak jo, tokios organizacijos esą koncentruoja pelną siauro elito rankose, o visuomenei tenka nuolatinių „aukojimosi“ raginimų ir represijų našta.

    „Tai valstybė valstybėje, niekam neatskaitinga ir kaupianti pelną mažo elito naudai“, – sakė Marco Rubio.

    Pagalbos pažadas su sąlyga

    Kreipimesi ir vėlesniuose pareiškimuose M. Rubio priminė apie JAV siūlomą humanitarinės pagalbos paketą, siekiantį apie 85 000 000 eurų. Skelbiama, kad Vašingtonas pagalbą siūlo su sąlyga, jog ji būtų paskirstoma per Katalikų Bažnyčią, apeinant Kubos valdžios institucijas.

    Tokios sąlygos atspindi JAV politikos kryptį, kai siekiama mažinti Havanos kontrolę tiekimo grandinėse ir kartu užsitikrinti, kad parama pasiektų gyventojus. Kuba tokį modelį tradiciškai vertina kaip kišimąsi į vidaus reikalus ir sankcijų politikos tąsą.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis ragino JAV ne siūlyti pagalbą su politinėmis sąlygomis, o švelninti arba panaikinti ekonominius ribojimus. Havanos pozicija išlieka nuosekli: humanitarinę padėtį, pasak Kubos valdžios, lemia ilgalaikė JAV sankcijų politika.

    Galimi kaltinimai Raúliui Castro

    Pranešama, kad JAV Teisingumo departamentas svarstė galimybę paskelbti baudžiamuosius kaltinimus 94 metų Raúliui Castro. Nurodoma, kad galimas tyrimo ir kaltinimų pagrindas siejamas su 1996 metais numuštais dviem civiliniais orlaiviais, kuriuos pilotavo anti-Castro aktyvistai.

    Raúlis Castro po brolio Fidelio Castro perėmė valdžią Kuboje ir vėliau dalyvavo laikotarpyje, kai 2015 metais buvo pradėtas santykių atšilimas su JAV Baracko Obamos administracijos metu. Vėliau šią politiką D. Trumpo administracija pakeitė, grįždama prie griežtesnių ribojimų ir spaudimo priemonių.

    Nepaisant augančios įtampos, publikacijoje teigiama, kad diplomatiniai kontaktai nenutrūko. Minimas aukšto lygio susitikimas Havanoje balandžio 10 dieną, taip pat tai, kad tai buvo pirmas kartas nuo 2016 metų, kai JAV vyriausybinis lėktuvas nusileido Kubos sostinėje.