Tag: Hyundai Rotem

  • Lenkija ruošia tankų proveržį: „Hyundai Rotem“ K2 gamyba ir servisas persikelia į šalį

    Lenkija ruošia tankų proveržį: „Hyundai Rotem“ K2 gamyba ir servisas persikelia į šalį

    Lenkija spartina vienos didžiausių šarvuotosios technikos programų Europoje įgyvendinimą ir plečia K2 Black Panther tankų projektą. Esminis tikslas – greitai atkurti pajėgumus po paramos Ukrainai ir kartu sukurti vietinę gamybos bei remonto bazę, mažinančią priklausomybę nuo importo.

    Už naują investicijų etapą atsakinga Zakłady Mechaniczne „Bumar-Łabędy“ Gliwicuose, kur ruošiama infrastruktūra ir specialistų kompetencijos būsimai trečiajai vykdomajai sutarčiai su „Hyundai Rotem“. Ji turėtų apimti dar vienos K2 partijOS gamybą bei aptarnavimą, nors konkretūs skaičiai viešai kol kas neskelbiami.

    Investicijos į Lenkijos gynybos pramonės įmones, apie kurias pranešta kartu su Katovicų specialiąja ekonomine zona, bendrai siekia beveik 300 000 000 eurų. Dalies lėšų paskirtis – šarvuotosios technikos gamybos centro plėtra ir pajėgumų didinimas, kad darbai galėtų vykti šalies viduje.

    „Bumar-Łabędy“ gamykloje jau rengiama nauja dažymo infrastruktūra ir surinkimo linija, skirta K2 tankams. Per artimiausią laiką taip pat planuojama pradėti suvirinimo cecho bei mechaninio apdirbimo padalinio statybas, o visą modernizacijos etapą numatoma užbaigti 2028 metais.

    Pagal dabartinį planą būtent tada Lenkijoje turėtų startuoti pirmųjų K2PL varianto tankų surinkimas. K2PL – nacionaliniams reikalavimams pritaikyta versija, kurios vietinė gamyba svarbi ne tik dėl tiekimo greičio, bet ir dėl ilgojo ciklo priežiūros, atsarginių dalių bei remonto darbų kontrolės.

    Įmonės vadovybė akcentuoja, kad vien technologinės linijos nepakanka, todėl lygiagrečiai ruošiami ir žmonės. Darbuotojai mokomi eksploatacijos praktikos kariniuose vienetuose, dirbdami kartu su Korėjos specialistais, kad įgytų žinių apie konstrukciją, dažniausius gedimus ir aptarnavimo procedūras.

    Lenkijos gynybos ministerija anksčiau patvirtino, kad pasirašytos dvi vykdomosios sutartys: 2022 metais – dėl 180 K2GF tankų, o 2025 metais – dėl dar 116 K2GF ir 64 K2PL. Iš pastarųjų dalis būtų surenkama Pietų Korėjoje, o likusi dalis – Lenkijoje, kai tik bus parengti pajėgumai.

    Dar 2022 metais pasirašyta ir rėminė sutartis numato galimybę įsigyti iki 1 000 K2 tankų, iš kurių daugiau kaip 500 galėtų būti K2PL versijos, gaminamos šalies viduje. Jei šis planas bus įgyvendintas, Lenkija įgytų ne tik modernią šarvuotąją techniką, bet ir pramoninę bazę jos savarankiškam išlaikymui bei modernizavimui.

    Europoje tai atitinka platesnę tendenciją po 2022 metų: valstybės didina gynybos biudžetus, siekia trumpinti tiekimo grandines ir kuo daugiau remonto bei gamybos perkelti į savo teritoriją. Tokie projektai paprastai reiškia ir didesnę pridėtinę vertę vietos ekonomikai, tačiau reikalauja ilgalaikių investicijų į žmones, sertifikavimą ir kokybės kontrolę.

  • „Kongsberg“ tieks ginkluotės stoteles tankams K2PL: kodėl Lenkijos gamintojai liko nuošalyje?

    Norvegijos gynybos technologijų grupė „Kongsberg“ pasirašė sutartį su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl nuotoliniu būdu valdomų ginkluotės stočių „Protector RS4“ tiekimo Lenkijos kariuomenei, vykdant K2 programą. Šios stotys bus montuojamos ne tik ant tankų K2PL, bet ir ant pagalbinių platformų, skirtų techninei pagalbai bei inžinerinėms užduotims.

    Sprendimas sukėlė diskusijų bangą Lenkijoje, kur dalis ekspertų ir politikų kelia klausimą, kodėl tokios įrangos tiekimas atiduodamas užsienio tiekėjui. Kritikai pabrėžia, kad šalyje veikia įmonės, turinčios patirties kuriant panašias nuotolines kovos modulių sistemas, todėl kontraktas galėjo sustiprinti vietos gynybos pramonę.

    Kas perkama ir kam to reikia?

    Nuotolinės ginkluotės stotys leidžia įgulai valdyti ant bokštelio montuojamą ginklą iš tanko ar šarvuotos platformos vidaus, neatsidengiant priešo ugniai. Praktikoje tai didina įgulos saugumą, gerina situacijos stebėjimą ir leidžia greičiau reaguoti, ypač kai kovos lauke daug bepiločių orlaivių bei stebėjimo priemonių.

    Sutartis apima ne vien pačius įrenginius, bet ir integraciją, atsargines dalis, apmokymus bei techninę priežiūrą. Tokie paketai gynybos pirkimuose dažnai būna ne mažiau svarbūs nei pati technika, nes nuo jų priklauso realus sistemos prieinamumas ir remonto greitis.

    Kiek kainuoja sutartis?

    Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 700 milijonų Norvegijos kronų, tai yra maždaug 59 milijonus eurų. Pirmosios pristatymo fazės planuojamos 2027 metais, o tai dera su K2 platformos plėtros ir lokalizavimo grafiku Lenkijoje.

    Diskusijų centre atsidūrė ne tik suma, bet ir pinigų srauto kryptis: dalis komentatorių argumentuoja, kad lėšos galėjo likti Lenkijos ekonomikoje, jei nuotoliniai moduliai būtų užsakyti vietoje. Kita vertus, gynybos pirkimuose neretai renkamasi sprendimą, kuris greičiausiai pasiekia reikiamą brandą ir sertifikavimo lygį, ypač kai paraleliai vyksta didelės apimties platformos integracija.

    Kodėl tai kelia klausimų Lenkijos gynybos pramonei?

    Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, kad nuotolinė ginkluotės stotis nėra technologiškai sudėtingiausia tanko dalis, todėl ją galėtų pagaminti ir Lenkijos įmonės. Taip pat akcentuojama, kad vietos pramonė, būdama arčiau kariuomenės, galėtų greičiau reaguoti į pakeitimus, atsarginių dalių poreikį ir specifinius kariuomenės pageidavimus.

    „Ar tikrai net paprasčiausias K2 komponentas turi būti gaminamas užsienyje, kai Lenkijoje yra gamintojų, galinčių tai padaryti?“, – sakė Lenkijos viešojoje erdvėje cituojamas Michałas Dworczykas.

    Kita šios istorijos pusė susijusi su technologijų perdavimu ir gamybos lokalizavimu. Jei nuotoliniai moduliai tiekiami iš užsienio, esminiu klausimu tampa tai, kiek integracijos, aptarnavimo ir galimos gamybos etapų bus perkelta į Lenkiją, ir ar tai atvers kelią vietos įmonėms tapti tiekimo grandinės dalimi.

    „Kongsberg“ pėdsakas Lenkijoje didėja

    „Kongsberg“ nėra naujas tiekėjas regione: bendrovė jau daug metų dalyvauja gynybos projektuose, susijusiuose su pakrančių gynyba ir kitomis sistemomis. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija spartinti investicijas į priešdronines priemones, o tai skatina gamintojus kurti gamybos ir aptarnavimo bazes arčiau klientų.

    Skelbta ir apie planus statyti gamyklą Pomeranijoje, netoli Trijų miestų, kuri turėtų prisidėti prie prieš bepiločius orlaivius skirtų sistemų gamybos bei aptarnavimo. Jei projektai bus įgyvendinti pagal planą, tai gali tapti argumentu, kad dalis vertės grandinės vis dėlto persikels į vietos rinką, net jei konkretus K2PL komponentas šį kartą užsakomas iš užsienio.

  • Lenkija renkasi „Ponar Wadowice“: įmonė taps svarbiu K2PL tankų remonto ir gamybos grandies tašku

    Lenkijos gynybos ministerija patvirtino įmonę „Ponar Wadowice“ kaip vieną pagrindinių partnerių, numatytų K2 ir K2PL programoje. Sprendimas susijęs su technologijų perdavimu ir pajėgumų kūrimu, kad dalis tankų komponentų būtų aptarnaujami, remontuojami ir gaminami Lenkijoje.

    Ministerijos žingsnis reiškia, kad atveriamas kelias detalesnėms deryboms su Pietų Korėjos gamintoju „Hyundai Rotem“. Toks modelis paprastai siejamas su tikslu mažinti priklausomybę nuo užsienio serviso, trumpinti remonto terminus ir stiprinti vietos pramonės kompetencijas.

    Kas patikėta „Ponar Wadowice“?

    Skelbiama, kad „Ponar Wadowice“ numatoma atsakomybė apima techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto darbus pasirinktoms K2 tankų sistemoms. Taip pat kalbama apie hidropneumatinės pakabos komponentų gamybą ir jų aptarnavimą, kurie būtų integruojami į Lenkijoje montuojamas mašinas.

    „Verta pabrėžti, kad mūsų bendrovė buvo nurodyta kaip partnerė tiek remonto, serviso ir priežiūros, tiek hidropneumatinės pakabos elementų gamybos srityse“, – sakė „Ponar Wadowice“ vadovas Marekas Warzecha.

    Prieš priimant sprendimą įmonėje buvo atliktas išsamus pramoninės parengties vertinimas, kurį vykdė „Hyundai Rotem“ ekspertai. Toks auditas gynybos projektuose paprastai tikrina infrastruktūrą, kokybės užtikrinimo procesus, tiekimo grandinės patikimumą ir inžinerines kompetencijas.

    K2PL: kuo skirsis nuo bazinės versijos?

    K2 „Black Panther“ priskiriamas 3+ kartos pagrindinių tankų klasei: jis sveria apie 55 tonas, turi 1 500 arklio galių dyzelinį variklį bei automatinę pavarų dėžę. Pagrindinis ginklas yra 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas su automatiniu užtaisu, leidžiančiu palaikyti aukštą šaudymo tempą.

    Numatoma, kad K2PL versija bus pritaikyta Lenkijos reikalavimams, įskaitant sustiprintą šarvavimą, platesnes situacinio suvokimo galimybes ir aktyvios apsaugos sistemą. Toks „polonizacijos“ kelias įprastas didelės vertės ginkluotės sandoriuose, kai kartu kuriama vietinė priežiūros ir modernizavimo bazė.

    Iki kitų metų pabaigos Lenkijos kariuomenė turėtų turėti 296 K2 tankus bazinėje konfigūracijoje, o K2PL tiekimai planuojami iki 2030 metų. Taip pat užsakytos 81 paramos mašinos K2 platformoje, skirtos tiltų tiesimui, inžinerinėms užduotims ir techninei evakuacijai.

    „Esame įsitikinę, kad sprendimą nulėmė mūsų ilgametė patirtis kuriant ir gaminant modernias pakabas, pažangus įrengimų parkas ir inžinierių kompetencijos“, – sakė „Ponar Wadowice“ technikos ir plėtros vadovas Piotras Rosikowskis.

    „Ponar Wadowice“ pabrėžia turinti gynybos sektoriui reikalingus kokybės valdymo standartus ir leidimus, o jos hidraulikos technologijos jau taikomos įvairiose karinėse platformose. Jei derybos su „Hyundai Rotem“ bus sėkmingos, bendrovės vaidmuo K2PL grandinėje gali tapti vienu iš kertinių elementų kuriant vietinį tankų aptarnavimo ir komponentų gamybos centrą.

  • Nauji korėjietiški tankai jau prie Rusijos sienos: ką reiškia 18 „K2GF“ siunta

    Nauji korėjietiški tankai jau prie Rusijos sienos: ką reiškia 18 „K2GF“ siunta

    Lenkijos kariuomenę pasiekė nauja Pietų Korėjoje pagamintų tankų „K2GF“ partija. Gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad 18 tankų sustiprino 16-ąją mechanizuotąją diviziją, o ši siunta yra 2025 metais sudaryto kontrakto dalis.

    Tankai dislokuoti Branieve, kur tarnauja 9-oji Braniewo šarvuotosios kavalerijos brigada. Šios bazės vieta strategiškai jautri, nes iki Kaliningrado srities sienos yra maždaug 8 kilometrai, todėl būtent čia technika laikoma viena pirmųjų gynybos grandžių.

    „Tai dar viena svarbi ginkluotės siunta mūsų kariams, stiprinanti 16-osios divizijos kovines galimybes“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Kas yra „K2GF“ tankai

    „K2GF“ yra pagrindinis kovos tankas, kurį gamina Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai Rotem“ ir naudoja Pietų Korėjos sausumos pajėgos. Šio modelio įguloje paprastai dirba trys kariai, o tanko konstrukcija pritaikyta greitam manevravimui ir kovai įvairiomis sąlygomis.

    Skelbiama, kad „K2GF“ varomas 1 500 arklio galių dyzeliniu varikliu, o maksimalus greitis kelyje siekia iki 65 kilometrų per valandą. Pagrindinė ginkluotė yra 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas su automatiniu užtaisymu, kuris didina ugnies intensyvumą.

    Kiek tankų jau turi Lenkija

    Po naujausios siuntos bendras „K2GF“ tankų skaičius Lenkijos kariuomenėje, kaip nurodoma, pasiekė 198 vienetus. Pirmoji vykdomoji sutartis, pasirašyta 2022 metų rugpjūčio 26 dieną, numatė 180 „K2GF“ tankų įsigijimą ir jų pristatymą į dalinius.

    Ši technika paskirstyta 16-osios mechanizuotosios divizijos brigadoms, tarp jų ir daliniams Bartoszyce, Gižycke bei Branieve. Lenkijos gynybos planavime būtent šiaurės rytinis regionas laikomas vienu svarbiausių ruožų, todėl tankai koncentruojami arčiau galimų grėsmių krypties.

    Gamybos planai Lenkijoje ir modernizacija

    Antroji vykdomoji sutartis dėl „K2“ pasirašyta 2025 metų rugpjūčio 28 dieną ir apima platesnius planus, susijusius su gamyba Lenkijoje. Pagal šią sutartį numatyta įsigyti dar 180 tankų, iš jų 116 „K2GF“ ir 64 modernizuotus „K2PL“.

    Skelbiama, kad dalis „K2PL“ tankų turėtų būti montuojami Glivicuose esančioje gamykloje „Bumar-Łabędy“ 2028–2030 metais. „K2PL“ versija išlaikys pagrindines „K2GF“ savybes, tačiau turės Lenkijos kariuomenės reikalavimams pritaikytus pakeitimus, įskaitant aktyvios apsaugos sprendimus ir priemones kovai su dronais.

    Taip pat numatoma sukurti ir papildomą techniką „K2“ platformos pagrindu, įskaitant techninės pagalbos, inžinerinius bei tiltų tiesimo variantus. Lenkija jau signalizuoja, kad ateityje galimi ir nauji susitarimai dėl „K2PL“, kurie dar labiau didintų vietinės gamybos apimtis.

  • Į Lenkiją atvyko dar 18 K2 tankų: sutartis kainavo milijardus, o kitos siuntos bus kitokios

    Į Lenkiją atvyko dar viena Pietų Korėjoje pagamintų K2 tankų partija – 18 vienetų papildys 16-osios mechanizuotosios divizijos kovinius pajėgumus. Apie pristatymą pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybė, pabrėždama, kad tai – tęstinių užsakymų pagal 2025 metais pasirašytą sutartį dalis.

    Šis K2 tankų pirkimas Lenkijai kainuoja milijardus eurų, o didžiausias dėmesys dabar krypsta į tai, kas bus toliau. Ministerija nurodo, kad vėlesnės siuntos bus išskirtinės tuo, jog dalis tankų turės Lenkijoje pagamintų komponentų, o galutinis tikslas – didesnė gamybos ir priežiūros kompetencija šalies viduje.

    Kas numatyta pagal sutartį?

    Vykdomoji sutartis numato 180 papildomų K2 tankų tiekimą: K2GF versijos tankai turėtų būti pristatomi 2026–2028 metais, o K2PL – 2028–2030 metais. K2PL yra vadinamoji polonizuota versija, kuri turėtų būti geriau pritaikyta Lenkijos kariuomenės poreikiams ir logistikos sistemai.

    Pagal planą dauguma K2PL tankų turėtų būti surenkami Lenkijoje, Bumar-Łabędy gamykloje. Sutartyje taip pat numatytas technologijų perdavimas, kuris praktikoje reiškia ne tik surinkimą, bet ir galimybę plėsti remonto, modernizavimo bei ilgalaikio aptarnavimo pajėgumus vietoje.

    Gamyba ir aptarnavimas Lenkijoje

    Kartu su tankų programa numatytas ir vadinamųjų lydinčiųjų mašinų paketas, kurį sudaro 81 specializuota platforma. Į jį įtraukti techninės pagalbos ir remonto, inžineriniai bei tiltų klojimo variantai – ši grandis laikoma būtina, kad tankų daliniai galėtų efektyviai veikti realiomis kovos sąlygomis.

    Lenkijos pramonė siekia neapsiriboti vien surinkimu: svarbi dalis yra serviso infrastruktūros vystymas, atsarginių dalių tiekimo grandinė ir personalo parengimas. Tai ypač aktualu, nes dideli tankų parkai reiškia didelį nusidėvėjimą, o techninis parengtumas tampa kritiniu veiksniu ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Kita svarbi ginkluotės siunta mūsų kariuomenei. 18 korėjietiškų tankų sustiprins 16-osios mechanizuotosios divizijos kovinius pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Lenkija K2 programą pradėjo dar 2022 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji sutartis dėl 180 tankų, pagamintų Pietų Korėjoje. Lygiagrečiai buvo numatyta platesnė kryptis – ilgainiui Lenkijos kariuomenei pristatyti iki 1 000 tankų, o didesnė dalis jų turėtų būti gaminama arba maksimaliai lokalizuojama Lenkijoje.

  • Vos ne bankrutavusi Huta Częstochowa grįžta su gynybos kontraktu: šarvo plienas tankams K2PL

    Lenkijos plieno gamintoja Huta Częstochowa po kelių metų krizių vėl atsidūrė dėmesio centre: neoficialiai skelbiama, kad įmonė ruošiasi tiekti šarvui skirtą plieną tankų K2PL programai. Apie planuojamą susitarimą pranešė Lenkijos žiniasklaida, o jo pasirašymo laukiama per tarptautinę gynybos pramonės parodą MSPO Kielcuose.

    Minimas partneris yra Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai Rotem“, vystantis K2 platformą, o K2PL būtų Lenkijai pritaikyta versija. Toks užsakymas Huta Częstochowa reikštų svarbų sugrįžimą į gynybos pramonės tiekimo grandinę, kurioje šarvo plieno kokybė ir sertifikavimas yra kritiniai.

    Kas yra K2PL ir kodėl svarbus plienas

    K2PL projektas siejamas su vadinamąja tankų K2 polonizacija, kai dalis gamybos, surinkimo bei komponentų perkeliami į Lenkiją. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daug kalbama apie šio proceso iššūkius ir galimas vėlavimo rizikas, todėl vietinių tiekėjų įtraukimas laikomas vienu iš būdų stabilizuoti planus.

    Šarvo plienas yra viena iš sudėtingiausių tiekimo pozicijų: čia svarbūs ne tik metalo mechaniniai parametrai, bet ir atsparumo balistikai bandymai, nuoseklumas tarp partijų, atsekamumas bei atitiktis karinės paskirties produkcijos reikalavimams. Dėl to tokio tipo kontraktai paprastai vertinami kaip strateginiai.

    Nuo sustabdytos veiklos iki strateginio statuso

    Dar 2019 metais Huta Częstochowa faktiškai sustabdė gamybą, o įmonės ateitis ilgą laiką buvo neaiški dėl teisinių ir finansinių problemų. Vėliau įvyko keli nuosavybės ir veiklos modelio pokyčiai, įskaitant laikotarpius, kai gamyba vėl buvo stabdoma.

    Lūžiu tapo perėmimas į valstybinio kapitalo grupės „Węglokoks“ orbitą: po nuomos ir gamybos atnaujinimo įmonė pradėjo grįžti į rinką. Kartu Huta Częstochowa buvo įtraukta į strateginių įmonių sąrašą dėl galimybių gaminti dvigubos paskirties produkciją, o tai sustiprino jos pozicijas gynybos segmentui.

    Taip pat akcentuojama, kad nuo balandžio įmonė turi leidimus, susijusius su šarvui ir balistinei apsaugai skirtų plieno gaminių gamyba bei prekyba. Jei susitarimas dėl K2PL plieno tiekimo pasitvirtintų, tai būtų aiškus ženklas, jog gamykla po ilgos turbulencijos pereina į augimo etapą.

  • Lenkija prie sienos su Rusija telkia naujus K2 tankus: ką tai keičia kariuomenei ir pramonei

    Lenkija stiprina šarvuotąsias pajėgas šiaurinėje kryptimi ir prie Kaliningrado srities dislokuoja naują partiją Pietų Korėjoje pagamintų K2 „Black Panther“ tankų. Į Branijevo garnizoną, esantį maždaug už kelių kilometrų nuo sienos, atgabenta 28 naujos kovos mašinos.

    Šie tankai pamažu keičia anksčiau naudotus PT-91 „Twardy“, todėl brigados kovinė galia ir technologinis lygis auga ne tik skaičiais, bet ir galimybėmis. Kartu tai yra aiškus signalas apie Lenkijos prioritetą sutelkti daugiau modernios technikos prie rytinės NATO sienos.

    Kas atvyko į Branijevą?

    Branijeve dislokuoti K2 skirti 9-ajai Branijevo šarvuotosios kavalerijos brigadai, kuri laikoma vienu svarbiausių dalinių šiaurinėje Lenkijos gynybos juostoje. Pranešama, kad įgulos jau kelis mėnesius mokosi dirbti su naująja technika, o tikslas yra perorientuoti visus brigados šarvuotuosius padalinius į K2 platformą.

    Skirtingai nei senesniuose tankuose, K2 turi automatinį užtaisytoją, todėl įgula paprastai mažesnė, o darbo specifika kinta. Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad pereinant prie tokios technikos svarbiausia tampa ne vien vairavimo ar šaudymo įgūdžiai, bet ir sistemų valdymas bei techninės būklės stebėsena realiu laiku.

    Tankai pristatyti dalyvaujant brigados vadovybei ir „Hyundai Rotem“ atstovams Europoje. Ši įmonė yra K2 gamintoja, o bendradarbiavimas su Lenkijos daliniais, kaip skelbiama, apima ne tik pristatymus, bet ir eksploatacijos, aptarnavimo bei mokymo procesus.

    Kaina, technologijos ir Ukrainos pamokos

    Viešai skelbta, kad vieno K2 kaina siekia apie 8,3 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 7,6 mln. eurų pagal apytikrį perskaičiavimą. Nors reali sutartinė kaina gali priklausyti nuo komplektacijos, logistikos, atsarginių dalių, mokymo ir aptarnavimo paketo, pati suma rodo, kad kalbama apie aukštos klasės platformą.

    Lenkijos kariuomenė akcentuoja, kad moderni šarvuota technika vis dažniau turi būti vertinama per dronų ir aukšto tikslumo ginklų grėsmių prizmę. Kariai ir vadovybė viešuose pasisakymuose nurodo, kad Ukrainos karo patirtis keičia požiūrį į šarvuotos technikos panaudojimą, maskuotę, ryšį ir būtinybę stiprinti apsaugą nuo bepiločių.

    Didelė dalis diskusijų sukasi apie vadinamąją K2 polonizaciją, kai ateities modifikacijose būtų diegiami sprendimai, pritaikyti vietos poreikiams. Tarp minimų krypčių yra papildomos apsaugos priemonės ir sistemos, kurios leistų greičiau aptikti bei atremti dronų keliamą pavojų.

    Gamyba Lenkijoje ir pramonės nauda

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkija siekia, kad dalis K2 programos persikeltų į šalies pramonę. Skelbta, jog numatoma gamybą ir surinkimą plėtoti „Bumar-Łabędy“ gamykloje Glivicuose, o kartu didinti vietinę komponentų dalį ir kurti naujas tiekimo grandines.

    Tokia kryptis svarbi ne vien dėl politinio ar ekonominio efekto, bet ir dėl praktinių kariuomenės poreikių. Vietinis aptarnavimas, remontas, atsarginių dalių tiekimas ir modernizacijos darbai trumpina laiką, per kurį technika sugrįžta į rikiuotę, ir mažina priklausomybę nuo tolimų logistikos maršrutų.

    Lenkijos planai apima ne tik pačius tankus, bet ir lydinčiąją techniką, reikalingą kovinei grupei veikti realiomis sąlygomis. Tokie sprendimai rodo, kad prioritetas teikiamas ne pavienėms platformoms, o pilnai, savarankiškai veikiančiai šarvuotai struktūrai.

    28 K2 atvykimas į Branijevą yra dar vienas etapas platesnėje Lenkijos ginkluotės modernizacijoje, kuri orientuota į greitą pajėgumų didinimą prie rytinės NATO sienos. Kartu tai tampa bandymu suderinti skubius kariuomenės poreikius su ilgalaikiu tikslu perkelti daugiau gamybos ir kompetencijų į vietos pramonę.

  • Lenkija perka šimtus K2 tankų: kodėl Pietų Korėja jiems numato kitą vaidmenį nei Varšuva

    Pietų Korėjoje iš gamybos linijos rieda naujausia K2 tankų partija, skirta Lenkijos kariuomenei. Gamintoja „Hyundai Rotem“ tikina, kad 2025 metais pasirašyto kontrakto grafikas vykdomas sparčiau nei numatyta, o kartu plečiama ir gamybinė bazė, reikalinga būsimiems K2PL bei pagalbiniams šarvuotiems variantams.

    Lenkijos K2 programa prasidėjo po 2022 metų vasario įvykių, kai Rusija bandė užimti Kyjivą, o Lenkija perdavė Ukrainai dalį savo ginkluotės. Tuomet Varšuva pietų korėjietiškus pirkimus išplėtė ne tik tankais, bet ir K9 savaeigėmis haubicomis, FA-50 mokomaisiais-koviniais lėktuvais bei K239 „Chunmoo“ raketų sistemomis.

    Kontraktai ir K2PL planas

    2022 metų vasarą buvo pasirašyta pagrindinė sutarties struktūra, numatanti galimybę įsigyti iki 1 000 K2 tankų, o pirmasis vykdomasis kontraktas apėmė 180 K2 už maždaug 3,1 mlrd. eurų. Lenkijoje šie tankai įvardyti K2GF, nes turėjo greitai užpildyti pajėgumų spragą, kol bus diegiami ilgesnio laikotarpio sprendimai.

    Antrasis vykdomasis kontraktas, pasirašytas 2025 metais, numato dar 180 tankų ir 81 pagalbinę mašiną ant K2 bazės, o bendra vertė siekia apie 6,0 mlrd. eurų. Pagal šį planą dalis tankų bus K2PL konfigūracijos, pritaikytos Lenkijos reikalavimams, taip pat numatytas reikšmingas surinkimo ir komponentų perdavimo etapas Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose.

    K2PL turėtų gauti papildomą apsaugą, aktyvią apsaugos sistemą, kovos su dronais sprendimus ir kitus patobulinimus, kurie vis dažniau laikomi būtinybe, stebint karo Ukrainoje pamokas. Šiame kare tankų išgyvenamumą lemia ne vien šarvai, bet ir jutikliai, ryšys, elektroninė kova bei apsauga nuo bepiločių.

    Kodėl K2 vaidmuo skiriasi?

    Lenkijoje K2 tankai daugiausia nukreipiami į dalinius šiaurės rytuose, netoli sienos su Kaliningrado sritimi. Anksčiau akcentuota, kad lengvesnis už „Abrams“ K2 geriau tinka ežerų, upių ir miškų gausiam regionui, kuriame mobilumas ir infrastruktūros ribojimai tampa svarbūs.

    Tuo metu Pietų Korėjoje K2 dažniau vertinamas kaip mažesnės gausos, technologiškai pažangesnis tankas, skirtas lemiamoms operacijoms, o kasdienėms užduotims ir glaudesniam bendradarbiavimui su pėstininkais dažniau naudojami modernizuojami K1. Toks pajėgų modelis rodo skirtingą doktriną: kur vienoje šalyje K2 matomas kaip plataus masto fronto linijos instrumentas, kitoje jis tampa aukštesnės klasės rezervu sudėtingiausiems scenarijams.

    Pietų Korėjos kariškiai tarp norimų patobulinimų dažnai mini nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidžio modulį ir aktyvią apsaugą, kuri ne tik trukdytų atakuojančioms sistemoms, bet ir fiziškai naikintų grėsmes. „Šiandien tankui svarbu ne tik atlaikyti smūgį, bet ir laiku pamatyti grėsmę bei ją neutralizuoti dar ore“, – sakė su „Hyundai Rotem“ bendradarbiaujantis atsargos karininkas.

    Pagalbinės mašinos ir varikliai

    Lenkijos užsakymas išsiskiria ir tuo, kad kartu numatytos pagalbinės mašinos ant K2 platformos: techninės pagalbos, inžinerinės ir tiltų klojimo variantai. Pietų Korėjos sausumos pajėgos tradiciškai naudoja pagalbines mašinas, paremtas K1 platforma, todėl K2 bazės pagalbiniai modeliai iš esmės kuriami pirmą kartą, o tai didina programos technologinę ir pramoninę svarbą.

    Lygiagrečiai plečiama ir variklių gamyba. K2 tankams nuo 2019 metų naudojamas DV27 dyzelinis variklis, o nauja gamykla Gunsan mieste turi padidinti gamybos apimtis iki maždaug 240 variklių per metus. Skelbiama, kad būtent iš šios gamybos bazės planuojama tiekti variklius būsimiems K2PL, o Lenkijoje dar sprendžiama, kas atliks sudėtingiausio lygio variklių priežiūrą ir remontą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai neapsiriboja vien tankų pristatymu: ilgalaikį pajėgumą lemia atsarginių dalių grandinė, remonto infrastruktūra, įgulų rengimas ir modernizavimo ciklai. Dėl to Lenkijos pasirinktas modelis, apimantis surinkimą šalies viduje ir technologijų perdavimą, tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, kaip greitai K2 šeima pereis nuo pirkimo prie tvaraus naudojimo.

  • Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija rengiasi dar vienam vykdomajam susitarimui dėl Pietų Korėjoje sukurto pagrindinio kovos tanko K2. Gynybos sektoriuje svarstoma, kad šiais metais pasirašius naują sutartį bendras įsigyjamų K2PL skaičius galėtų pasiekti 210 vienetų, o kartu planuojama ir 35 specializuotos platformos.

    K2 šeimos tankus gamina Pietų Korėjos bendrovė „Hyundai Rotem“, o bazinė K2GF (Gap Filler) versija Lenkijoje vertinama kaip tarpinis sprendimas greitai stiprinti šarvuotąsias pajėgas. Tankas turi 120 mm lygiavamzdę patranką, automatinį užtaisymo mechanizmą, trijų žmonių įgulą ir dyzelinį variklį, kurio galia siekia apie 1 500 arklio galių.

    Programos tikslas yra kur kas platesnis nei kelių šimtų vienetų pirkimas. Lenkija yra paskelbusi siekį pagal bendrąją programą pasiekti iki 1 000 K2 tankų ribą, o tam prireiktų kelių atskirų vykdomųjų sutarčių, kurios apibrėžtų kiekius, pristatymo grafikus, vietinės pramonės įtraukimą ir techninių versijų apimtį.

    Iki šiol Lenkija jau buvo pasirašiusi dvi vykdomąsias sutartis. Pirmoji, sudaryta 2022 metais, apėmė 180 K2GF tankų įsigijimą, kurie, skelbiama, jau perduoti Lenkijos kariuomenei ir paskirstyti keliems mechanizuotiems bei šarvuotiesiems daliniams.

    Antroji vykdomoji sutartis apėmė dar 180 tankų, iš jų dalis turėtų būti modernizuotos K2PL versijos. K2PL laikomas Lenkijos poreikiams pritaikytu variantu, kuriame numatomi svarbūs patobulinimai, įskaitant aktyvios apsaugos sprendimus ir papildomas priemones prieš bepilotes grėsmes, kurios tapo vienu pagrindinių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių.

    Vienas esminių programos aspektų yra gamybos ir surinkimo perkėlimas į Lenkiją, kad šalis įgytų ne tik techniką, bet ir ilgalaikius pajėgumus ją prižiūrėti, modernizuoti bei užtikrinti atsarginių dalių tiekimą. Viešai aptariama, kad dalis K2PL turėtų būti surenkami Lenkijos gamyklose, o lygiagrečiai planuojami ir specializuoti šarvuoti inžineriniai bei paramos variantai, reikalingi pilnaverčiam tankų dalinių veikimui.

    Tolesnės derybos ir sprendimai dėl naujų sutarčių bus svarbūs ne tik skaičiams, bet ir galutinei K2PL konfigūracijai, gamybos lokalizacijos apimčiai bei pristatymų tempui. Ši tema išlieka jautri ir dėl regiono saugumo situacijos, kai NATO rytinio sparno valstybės spartina šarvuotųjų pajėgų modernizavimą ir didina atsparumą tiek klasikinėms, tiek dronų ir elektroninės kovos grėsmėms.

  • Lenkija ruošia K2PL tankų gamybą ir eksportą: pirmieji iš gamyklos turėtų išriedėti 2028 metais

    Po maždaug 25 metų pertraukos Lenkija planuoja sugrįžti prie tankų gamybos, o pirmieji K2PL modeliai iš šalies gamyklų turėtų išriedėti 2028 metais. Varšuva pabrėžia, kad vien vidaus užsakymų gali nepakakti, todėl kartu nuo pradžių dėliojamas ir eksporto scenarijus.

    Gamybos pagrindas – susitarimai su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl K2 platformos ir jos polonizuotos versijos K2PL. Planuojama, kad Glivicų pramonės bazėje būtų ne tik surenkami tankai, bet ir nuosekliai perimamos technologijos bei gamybinės kompetencijos.

    Gamyba Glivicuose ir terminai

    Pagal viešai aptartą kryptį K2PL projektas apima lokalizuotą gamybą Lenkijoje, kad dalis tiekimo grandinės, aptarnavimo ir modernizavimo darbų liktų šalies įmonėms. Tai svarbu ir kariniam mobilumui, ir technikos priežiūrai, kai atsarginių dalių bei remonto pajėgumų reikia čia pat, o ne už tūkstančių kilometrų.

    Skelbiama, kad artimiausi tikslai siejami su pirmųjų K2PL vienetų pagaminimu 2028 metais. Kartu akcentuojama, jog vien tankų surinkimas nėra galutinis tikslas – siekiama, kad ilgainiui didėtų vietoje atliekamų darbų apimtis, įskaitant aptarnavimą, modifikacijas ir dalies komponentų gamybą.

    Kodėl kalbama apie eksportą?

    Lenkijos politikai atvirai įvardija, kad vien nacionalinės kariuomenės poreikiai nebūtinai užtikrins ilgalaikį gamybos pelningumą ir stabilų užsakymų srautą. Dėl to svarstoma, kaip nuo pat pradžių pritraukti užsienio pirkėjus ir kurti modelį, leidžiantį gamykloms dirbti nuolat, o ne „bangomis“ pagal vieną didelį vidaus kontraktą.

    Seimo gynybos komiteto vadovas Andrzejus Grzybas viešai akcentavo, kad gamybą reikėtų orientuoti ne tik į Lenkijos kariuomenę, bet ir į partnerius užsienyje.

    „Vien vidaus užsakymai nepadės užtikrinti ilgalaikės gamybos tęstinumo. Jei norime išlaikyti pajėgumus ir auginti pramonę, turime ieškoti partnerių ir klientų už Lenkijos ribų“, – sakė Andrzejus Grzybas.

    Lenkijos viešojoje erdvėje taip pat minima, kad kariuomenės poreikiai teoriškai galėtų būti gerokai didesni nei dabar užsakytas kiekis, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama net apie maždaug 1 000 vienetų, paremtų korėjietiška konstrukcija. Tokie skaičiai rodo ambiciją sparčiai atnaujinti šarvuotąsias pajėgas, tačiau kartu paaiškina, kodėl pramonė nori turėti ir eksporto „antrą koją“.

    Įstatymai ir sandoriai tarp vyriausybių

    Eksporto planams paremti Lenkijoje svarstomi teisiniai pokyčiai, kurie palengvintų ginkluotės pardavimą per sandorius tarp vyriausybių. Tokia schema dažnai pasirenkama, kai pirkėjas nori aiškios valstybės garantijos, politinio įsipareigojimo ir greitesnių procedūrų nei įprasti viešieji pirkimai.

    Už šių pokyčių parengimą atsakinga Gynybos ministerija, o kartu numatoma stiprinti Ginkluotės agentūros vaidmenį. Analizuojami kitų valstybių modeliai, įskaitant Pietų Korėjos ir Prancūzijos praktiką, kur eksporte reikšmingą dalį prisiima valstybė, padėdama pramonei sudaryti didelės apimties gynybos sandorius.

    Jei planai bus įgyvendinti, K2PL programa Lenkijai taptų ne vien kariuomenės modernizavimo priemone, bet ir bandymu sugrįžti į Europos gynybos pramonės eksportuotojų gretas. Esminis klausimas išliks tas pats: ar pavyks suderinti technologijų perėmimą, gamybos tempą ir realią paklausą užsienyje.