Tag: Įkrovimo infrastruktūra

  • Tyrimas: elektromobilių vairuotojai labiausiai bijo ne baterijų, o mitų apie jas

    Tyrimas: elektromobilių vairuotojai labiausiai bijo ne baterijų, o mitų apie jas

    Elektromobilių savininkai sako, kad didžiausia kliūtis jų plitimui – ne baterijų gedimai, o gajūs mitai. 2026 metų „Global EV Driver Survey“ duomenimis, 74 proc. apklaustų vairuotojų būtent klaidingus įsitikinimus įvardijo kaip svarbiausią barjerą jų šalyje.

    Šis rodiklis aplenkė tiek kainą (49 proc.), tiek įkrovimo galimybes daugiabučiuose (47 proc.). Respondentai galėjo pasirinkti iki trijų atsakymų, todėl kliūtys tarpusavyje nėra „viena arba kita“.

    Apklausą organizavo nevyriausybinė „Global EV Alliance“ – joje dalyvavo 29 547 elektromobilių vairuotojai iš 34 šalių. Tyrimas vyko rugsėjo–spalio mėnesiais, o dalyviai buvo pritraukti per elektromobilių asociacijas, savanorius ir entuziastų bendruomenes.

    Svarbu ir tai, kad tyrimas atspindi jau elektromobilius turinčių žmonių požiūrį: jie vertino, kas, jų manymu, stabdo kitus nuo sprendimo pereiti prie elektromobilio. Tai nėra tiesioginis matavimas, kodėl potencialūs pirkėjai realiai atsisako elektromobilio.

    Didžiausias mitas – baterijos „gyvenimas“

    Dažniausiai įvardyta klaidinga nuostata susijusi su baterijos ilgaamžiškumu: ją kaip paplitusią klaidingą prielaidą nurodė 72 proc. respondentų. Tai ir tema, kuri dažniausiai pirmoji iškyla diskutuojant su skeptiškai nusiteikusiais vairuotojais.

    Antroje vietoje – teiginiai, kad elektromobiliai lengviau užsiliepsnoja (58 proc.), trečioje – baimė, kad masinis įkrovimas „užlauš“ elektros tinklą (45 proc.).

    Visgi patys elektromobilių savininkai dėl savo baterijų dažniausiai nesijaudina: 65 proc. nesutiko su teiginiu, kad jiems kelia nerimą jų automobilio baterijos tarnavimo laikas. Tik 18 proc. su tuo sutiko.

    Ką rodo realūs duomenys apie degradaciją

    Tyrime pateikiamas ir vienas konkretus pavyzdys: „Ford“ rinko baterijų būklės duomenis iš 36 000 „Mustang Mach-E“ elektromobilių. Bendrovės skaičiavimu, 2021 modelio metų automobiliai po vidutiniškai 5,2 metų ir 88 500 kilometrų buvo išlaikę 92 proc. panaudojamos baterijos talpos.

    „Ford“ taip pat nurodė, kad daugiau nei 2 000 „Mach-E“, nuvažiavusių per 161 000 kilometrų, vis dar turėjo vidutiniškai 91 proc. pradinės talpos. Akcentuojama, kad tai yra vidurkiai ir negarantuoja tokio pat rezultato kiekvienam automobiliui, tačiau jie nepritaria įsivaizdavimui, esą po kelių metų elektromobilis tampa „brangiu popieriaus svoriu“.

    Pažymima ir tai, kad talpos mažėjimas yra neišvengiamas, tačiau degradacija iki lygio, kai būtinas baterijos keitimas, pasitaiko rečiau, nei dažnai manoma.

    Gaisrų ir tinklo „kolapso“ baimė: kur slypi niuansai

    Gaisrų tema taip pat reikalauja konteksto. Straipsnyje teigiama, kad turimi tyrimai nepatvirtina įsitikinimo, jog elektromobiliai užsidega dažniau nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, nors duomenys turi ribojimų, pavyzdžiui, skiriasi lyginamų automobilių amžius.

    Kartu pripažįstama, kad jei jau įvyksta baterijos gaisras, jį gesinti gali būti sudėtinga: tokie gaisrai gali atsinaujinti, o gelbėtojams reikalingos specialios procedūros.

    Kalbant apie elektros tinklo apkrovą, akcentuojama, jog padėti gali išmanus įkrovimas – automobiliai kraunami tada, kai elektros paklausa mažesnė. Elektromobilių daugėjimas reiškia poreikį planuoti ir modernizuoti tinklus, tačiau tai nereiškia, kad visi automobiliai privalo krautis tuo pačiu metu.

    Dar 40 proc. respondentų kaip mitą įvardijo teiginį, kad elektromobiliai nėra geresni klimatui. Čia pabrėžiama, kad vertinant taršą svarbu žiūrėti į visą automobilio gyvavimo ciklą: baterijų gamyba sukuria didesnes emisijas pradžioje, tačiau eksploatuojant elektromobiliai dažnai jas „atsveria“ mažesnėmis emisijomis kelyje, o galutinis vaizdas priklauso ir nuo to, kaip gaminama elektra.

    Nors elektromobiliai išlieka brangūs, o įkrovimas sudėtingas tiems, kurie neturi kur prisijungti namuose, tyrimo dalyviai ragina neperimti dar vienos baimės – kad po kelių metų neišvengiamai teks keisti bateriją.

  • Lenkija velka elektromobilumo uodegoje: ką siūlo Prancūzijos modelis ir ko trūksta rinkai?

    Elektromobilumas Lenkijoje atsilieka

    Lenkija pagal transporto elektrifikaciją vis dar išlieka tarp lėčiausiai judančių Europos Sąjungos šalių. Ekspertai pabrėžia, kad problema nėra vien gyventojų nenoras keisti automobilius, o ribotas sisteminių priemonių paketas.

    Tai ypač matyti lyginant su Prancūzija, kuri elektromobilumą traktuoja kaip platesnės energetikos ir mobilumo pertvarkos dalį. Ten vienu metu derinamos paskatos, pramonės politika ir infrastruktūros plėtra.

    Prancūzijos pamoka: ne vien subsidijos

    Instituto tvarios ekonomikos ekspertas Aleksandras Szałańskis teigia, kad Prancūzijos stiprybė yra nuoseklus, rinką kuriantis požiūris. Elektromobilių plėtra ten siejama ne tik su išmetimų mažinimu, bet ir su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu bei transporto modernizavimu.

    Prancūzija derina paklausos skatinimą, prieinamesnių baterinių automobilių pasiūlą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir vietinės bei europinės automobilių pramonės stiprinimą. Tokia kombinacija leidžia pasiekti platesnes vartotojų grupes nei vienkartinės išmokos.

    „Tai gerokai platesnis požiūris nei iki šiol Lenkijoje dominavusi politika, paremta daugiausia priemokomis perkant automobilį ir pavieniais reguliaciniais reikalavimais“, – sakė Aleksandras Szałańskis.

    Vienas iš dažnai minimų pavyzdžių yra vadinamoji teisė į įkrovimo tašką daugiabučiuose, kai gyventojams sudaromos aiškios teisinės prielaidos įsirengti privačias įkrovimo prieigas. Kitas svarbus svertas yra reikalavimai įmonių automobilių parkams, kurie didina naujų elektromobilių paklausą ir vėliau papildo naudotų automobilių rinką.

    Socialinis lizingas ir naudotų automobilių rinka

    Prancūzijoje taikomas socialinio lizingo modelis, kurio esmė yra tikslinė parama mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, ypač regionuose, kur automobilis dažnai yra būtinybė. Tokia priemonė, pasak eksperto, sprendžia ne tik klimato, bet ir mobilumo kainos problemą.

    Jo teigimu, svarbu, kad programa pirmiausia būtų kuriama nuo tikslinių grupių poreikių, o ne nuo esamų lizingo bendrovių pasiūlymų. Be to, pramoninis tikslas yra aiškus: skatinti mažesnius ir pigesnius modelius bei sukurti prognozuojamą kelių metų senumo naudotų elektromobilių pasiūlą pasibaigus lizingui.

    „Socialinis lizingas neturėtų tapti dar viena dotacija pasiturintiems, jis turi būti socialinės, transporto ir pramonės politikos instrumentas“, – sakė Aleksandras Szałańskis.

    Eksperto vertinimu, Lenkijai kritiškai svarbu atverti elektromobilumą trims grupėms: daugiabučių gyventojams, mažesnių miestų ir užmiesčio vietovių žmonėms bei būsimiems naudotų automobilių pirkėjams. Pastaruoju atveju reikšmingas svertas būtų didelių įmonių parkų elektrifikavimas, kad po kelerių metų rinka gautų daugiau patikrintos istorijos automobilių.

    Problema išlieka ir platesniame energetikos kontekste. Remiantis sektoriaus analize, Lenkijos ekonomikos elektrifikacija yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio, o transporte atotrūkis ypač ryškus: 2024 metais transporto elektrifikacijos rodiklis siekė 1,4 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis buvo 2,3 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien subsidijomis proveržio pasiekti sunku. Didesnį efektą duoda priemonių visuma, kai kartu sprendžiama infrastruktūra, reguliavimas, prieinamumas regionuose ir naudotų elektromobilių pasiūlos formavimas.

  • „Ignitis ON“ Utenoje atidarė 400 kW įkrovimo parką: aštuoni taškai ir speciali kaina

    Utenoje, Kauno gatvėje, „Ignitis ON“ atidarė naują itin greito elektromobilių įkrovimo parką. Čia įrengti aštuoni iki 400 kW galios įkrovimo taškai, todėl vienu metu galės krautis aštuoni elektromobiliai.

    Naujoji vieta orientuota tiek į Utenos gyventojus, tiek į per miestą vykstančius vairuotojus. Parkas patogiai pasiekiamas keliaujantiems Panevėžio, Molėtų, Vilniaus ar Zarasų kryptimis, o greta esanti infrastruktūra leidžia įkrovimą derinti su apsipirkimu ar poilsiu.

    „Plečiant įkrovimo tinklą svarbu, kad itin greitas įkrovimas būtų prieinamas ne tik didžiuosiuose miestuose ar pagrindinėse magistralėse. Utena yra svarbus susisiekimo taškas, todėl naujasis parkas papildys įkrovimo infrastruktūrą tiek vietos gyventojams, tiek keliaujantiems per regioną“, – sakė „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.

    Iki 400 kW galia yra viena didžiausių viešajame tinkle, tačiau reali įkrovimo sparta priklauso nuo automobilio techninių galimybių. Įtakos turi baterijos įkrovos lygis, jos temperatūra, aplinkos sąlygos ir konkreti įkrovimo kreivė, todėl skirtingi modeliai tą patį įkroviklį išnaudoja nevienodai.

    Vairuotojai įkrovimo vietą gali rasti „Ignitis ON“ programėlėje, joje matomas jungčių užimtumas, galima pradėti ar sustabdyti įkrovimą ir atsiskaityti. Suderinamiems elektromobiliams siūloma ir „Autocharge“ funkcija, kai įkrovimas pradedamas automatiškai prijungus laidą.

    Atidarymo proga naujojoje Utenos vietoje taikoma speciali 0,29 euro už kilovatvalandę kaina. Tikslias kainos taikymo sąlygas vairuotojai kviečiami pasitikrinti „Ignitis ON“ programėlėje, nes jos gali kisti pagal laikotarpį ar vietą.

    „Ignitis ON“ nurodo nuosekliai plečianti viešojo greitojo įkrovimo tinklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovės teigimu, tinklas šiuo metu dengia 98 proc. Lietuvos teritorijos ir 94 proc. Baltijos šalių teritorijos, todėl įkrovimo vietos turėtų būti lengvai pasiekiamos tiek kasdienėse, tiek ilgesnėse kelionėse.

    Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija įrengti daugiau didelės galios taškų regionuose ir prie svarbių kelių mazgų, kad mažėtų spūstys ir trumpėtų sustojimų laikas. Tokių parkų plėtra taip pat svarbi didėjant elektromobilių skaičiui ir augant poreikiui patikimam viešajam įkrovimui ne tik didmiesčiuose.

  • Brangstant benzinui ir dyzelinui, elektra atrodo pigesnė: ar tai pagaliau pastums Lietuvą?

    Brangstant benzinui ir dyzelinui, vis daugiau vairuotojų iš naujo skaičiuoja, kiek kainuoja nuvažiuotas kilometras. Viena aiškiausių tendencijų Europoje – greitesnis baterinių elektromobilių rinkos augimas, tačiau Lietuvoje šis efektas kol kas juntamas silpniau.

    Didėjant degalų kainoms, elektromobilio eksploatacija dažnai tampa pigesnė, ypač jei įkrovimas vyksta namuose. Vis dėlto vien mažesnė „kuro“ sąskaita dar nereiškia, kad vairuotojai masiškai atsisakys vidaus degimo variklių.

    Kodėl Europa greitėja?

    Europos Sąjungoje bateriniai elektromobiliai pastaruoju metu sudaro vis didesnę naujų registracijų dalį, o augimą sustiprina ir degalų brangimas, ir platesnė modelių pasiūla. Kai skirtumas tarp važiavimo elektra ir benzinu didėja, ekonominis argumentas tampa paprastesnis – ypač daug važinėjantiems.

    Tačiau net ir esant didesnėms degalų kainoms, pirkimo sprendimą lemia ne vien kasdienės išlaidos. Vairuotojai pirmiausia linkę mažinti važiavimo apimtis ar rinktis taupesnį režimą, o tik vėliau svarsto automobilio keitimą.

    Pigesnis važiavimas, brangesnis automobilis

    Skaičiavimai, paremti įvairių rinkų praktika, rodo, kad skirtumas tarp važiavimo elektromobiliu ir dyzeliniu ar benzininiu automobiliu per mėnesį gali siekti kelis šimtus eurų, priklausomai nuo ridos ir įkrovimo kainos. Didžiausia nauda paprastai pasiekiama kraunant namuose, o brangiausia – naudojantis vien viešomis įkrovimo stotelėmis.

    Vis dėlto elektromobilio įsigijimo ar nuomos kaina dažnai būna aukštesnė, todėl mėnesinė įmoka gali „suvalgyti“ sutaupymą energijai. Prie to prisideda ir likutinės vertės rizika: rinkoje, kur technologijos greitai kinta, finansuotojai atsargiau vertina, kiek toks automobilis bus vertas po kelių metų.

    Įkrovimas – ne mažiau svarbus už kainą

    Kita kliūtis – infrastruktūra. Vairuotojui svarbu ne tik bendras įkrovimo taškų skaičius, bet ir tai, ar stotelė yra ten, kur realiai vyksta kelionės, ir ar ji pakankamai galinga, kad sustojimas netaptų ilgu laukimu.

    Sunkiajam transportui problema dar aštresnė: reikalinga didelės galios įkrova, tinkamas privažiavimas ir patikimas elektros tinklo pajėgumas. Kuo ilgiau vilkikas stovi, tuo labiau auga kaštai ir didėja rizika neįvykdyti užsakymų.

    Degalų brangimas keičia elektromobilumo matematiką ir Lietuvoje, tačiau vien šio faktoriaus nepakanka. Kad perėjimas prie elektros paspartėtų, reikia kelių sąlygų vienu metu: įperkamo finansavimo, prognozuojamos likutinės vertės ir tokios įkrovimo infrastruktūros, kuri realiai atitiktų kasdienius maršrutus.

  • Miuncheno „FRYTE Mobility“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks sujungti e.sunkvežimius ir įkrovimą

    Miuncheno „FRYTE Mobility“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks sujungti e.sunkvežimius ir įkrovimą

    Miunchene įsikūręs startuolis „FRYTE Mobility“ užbaigė 3,5 mln. eurų pradinį investicijų etapą ir iš viso jau yra pritraukęs 5 mln. eurų. Bendrovė kuria programinės įrangos platformą, kuri turėtų sujungti logistikos planavimą, e.sunkvežimių įkrovimą ir energetikos valdymą visoje Europoje.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo fondai „4impact capital“ ir „Rethink Ventures“, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai bei verslo angelai. Pritrauktas kapitalas bus skirtas plėtrai Europos rinkose, komandos stiprinimui ir gilesnėms integracijoms su įkrovimo operatoriais.

    Kur šiandien stringa e.sunkvežimių įkrovimas

    Elektrinių sunkvežimių eksploatavimui neužtenka vien įkroviklių skaičiaus didinimo: kritinis tampa patikimas planavimas, kai įkrovimas turi įvykti konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Praktikoje vežėjų maršrutų planavimo sistemos dažnai neturi realios informacijos apie įkrovimo vietų užimtumą, o įkrovimo operatoriai ne visuomet iš anksto mato atvykstančių transporto priemonių poreikius.

    „FRYTE Mobility“ teigia, kad sprendžia būtent šią koordinavimo problemą ir siūlo vadinamąjį horizontalų sluoksnį, sujungiantį skirtingas sistemas. Platforma veikia kaip suderinamumo ir rezervacijų mechanizmas: vežėjams ji padeda užsitikrinti įkrovimo laiką, o operatoriams suteikia prognozuojamą stotelių panaudojimą.

    Kaip veikia „FRYTE Mobility“ platforma

    Bendrovė įkurta 2025 metais, o jos sprendimas veikia kaip tarpininkavimo ir planavimo platforma, kuri gali pasiūlyti tiek privačius, tiek viešus įkrovimo taškus. Pasak įmonės, dispečeriai ir vairuotojai gauna optimizuotas maršrutų rekomendacijas, o prireikus ir rezervacijas su tinkamiausiais įkrovimo partneriais.

    Techniniu lygmeniu „FRYTE Mobility“ akcentuoja atvirų standartų svarbą, kad įkrovimo infrastruktūra veiktų tarp skirtingų operatorių ir valstybių. Įmonė nurodo, kad jungia logistikos platformas su įkrovimo taškų valdymo sistemomis ir siekia užtikrinti išankstinį tarpvalstybinį rezervavimą realiu laiku.

    „Įkrovimo infrastruktūra veiks mastu tik tuomet, jei ji bus sujungta tarp operatorių, o tai įmanoma tik per atvirus standartus“, – sakė „FRYTE Mobility“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Sebastianas Wolffas.

    Plėtra Europoje ir pirmieji rezultatai

    „FRYTE Mobility“ skelbia jau apdorojusi daugiau nei 200 pilnų rezervacijų ciklų – nuo dispečerio planavimo iki vairuotojo įvykdymo ir įkrovimo operatoriaus patvirtinimo. Įmonė teigia, kad sprendimas jau veikia kelių tiekėjų aikštelėse, o artimiausias tikslas – išplėsti funkcionalumą maršrutų valdymo srityje.

    Artimiausiu metu startuolis ketina stiprinti komercinę komandą ir spartinti integracijas su įkrovimo operatoriais bei jų valdymo sistemomis. Tarp bandomųjų projektų partnerių bendrovė mini TRATON grupės įkrovimo sprendimus, „FIEGE“, „Fraport AG“, „Energie Südbayern“ ir „Dettendorfer Energy“.

    „Mūsų produktas paruoštas plėtrai, o partnerystės įrodė, kad pasirinkta kryptis veikia. Šis etapas leidžia susitelkti į komercinį mastelio didinimą visoje Europoje“, – sakė „FRYTE Mobility“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maximilianas Zähringeris.

  • „Tesla“ vilkikas „Semi“ artėja į Europą: atskleis svarbiausias detales ir žada greitą įkrovimą

    „Tesla“ vilkikas „Semi“ artėja į Europą: atskleis svarbiausias detales ir žada greitą įkrovimą

    Elektrinių sunkvežimių rinka Europoje juda į priekį, tačiau didžiausia kliūtis išlieka ta pati: realus nuvažiuojamas atstumas su dideliu kroviniu ir įkrovimo infrastruktūra, pritaikyta vilkikams. „Tesla“ skelbia, kad europinei „Semi“ versijai artimiausiu metu bus atskleistos specifikacijos ir pristatymo planai.

    Gamintojas nurodo, kad daugiau detalių bus pateikta IAA Transportation parodoje Hanoveryje, kuri prasidės rugsėjo 14 dieną. Ši paroda laikoma vienu svarbiausių Europos komercinio transporto renginių, kur gamintojai dažnai pristato naujus modelius ir technologijas.

    JAV rinkoje „Tesla Semi“ iki šiol buvo siejamas su dviem pagrindinėmis versijomis: standartinio ir didesnio nuotolio. Gamintojo pateikiami duomenys rodo iki 1 072 arklio galių galią, o deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 523 kilometrus standartinei ir apie 805 kilometrus didesnio nuotolio versijai.

    Ne mažiau svarbus klausimas Europoje yra įkrovimas. „Tesla“ teigia, kad su įprastu 120 kilovatų galios įkrovikliu per maždaug keturias valandas galima atkurti apie 60 proc. baterijos, todėl tai labiau tinka naktiniam įkrovimui bazėje.

    Tuo metu su didelės galios „Megacharger“ sistema, kaip skelbiama, įkrovimo galia gali siekti iki 1,2 megavato, o 60 proc. energijos papildymas užtruktų apie 30 minučių. Tokie skaičiai yra kritiški tolimųjų reisų vežėjams, nes prastovos laikas tiesiogiai virsta kaštais.

    Europa stato megavatinius kroviklius

    Europoje sparčiau diegiamos megavatinio įkrovimo sistemos, skirtos būtent sunkiajam transportui, nes įprasti lengvųjų automobilių sprendimai vilkikams dažnai per lėti. Rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama MCS standartui, kuris turėtų suvienodinti jungtis ir padėti plėsti tarptautiniams maršrutams tinkamą tinklą.

    „Tesla“ yra viešai komunikavusi, kad „Semi“ naudoja septynių kontaktų MCS tipo įkrovimo jungtį, todėl teoriškai tai palengvintų integraciją į Europos kuriamą infrastruktūrą. Praktikoje viskas priklausys nuo realiai pasiekiamų įkrovimo vietų ir to, kiek jų bus pritaikyta sunkvežimių eismui.

    Konkurencija ir dideli užsakymai

    Pastarosiomis dienomis rinką sudrebino ir žinia apie vieną didžiausių iki šiol „Semi“ užsakymų: Švedijos logistikos technologijų bendrovė Einride paskelbė užsakanti 500 tokių vilkikų. Tai sustiprina lūkesčius, kad „Tesla“ turės pereiti nuo ribotos gamybos prie stabilesnių tiekimo apimčių.

    Vis dėlto Europoje „Semi“ pateks į jau stiprėjančią konkurencinę aplinką. Pavyzdžiui, MAN „eTGX“ elektrinis vilkikas yra įvardijamas kaip vienas iš ilgiausio nuotolio serijinių pasirinkimų, o gamintojai aktyviai varžosi ne tik baterijų talpa, bet ir energijos sąnaudomis bei aptarnavimo tinklu.

    Rugsėjo viduryje Hanoveryje turėtų paaiškėti, kokią konkrečią „Semi“ komplektaciją „Tesla“ siūlys Europai, kokie bus sertifikavimo ir pristatymo terminai bei ar bus siūloma didesnio nuotolio versija. Vežėjams tai taps aiškiu signalu, ar elektrinis vilkikas gali tapti realia alternatyva dyzeliniams maršrutuose, kur svarbiausia yra laikas ir patikimumas.

  • „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ kartu su Vokietijos kemperių gamintoja „Eifelland“ pristatė elektrinio furgono „Interstar-e“ kemperinę versiją, pavadintą „Interstar-e Relax“. Iš išorės tai atrodo kaip įprastas komercinis automobilis, tačiau viduje jis pritaikytas kelionėms ir nakvynei keturiems žmonėms.

    Gamintojai akcentuoja 87 kilovatvalandžių bateriją, kuri pagal WLTP ciklą turėtų užtikrinti iki 656 kilometrų nuvažiuojamą atstumą. Praktikoje realus nuotolis gali skirtis priklausomai nuo greičio, oro sąlygų, reljefo, apkrovos ir to, kiek energijos sunaudoja gyvenamosios zonos įranga.

    „Interstar-e Relax“ palaiko iki 130 kilovatų galios greitąjį įkrovimą, tačiau tikslaus 10–80 proc. įkrovimo laiko gamintojas nenurodo. Europoje toks įkrovimo pajėgumas laikomas vidutiniu didesnių komercinių elektromobilių segmente, ypač kelionėse, kai svarbus trumpesnis sustojimų laikas.

    Viduje – virtuvėlė ir dvigulė lova

    Kemperio koncepcijos esmė – autonomiškumas: baterija maitina ne tik važiavimą, bet ir buitinę įrangą. Komplektacijoje numatyta virtuvėlė su indukcine kaitlente, šaldytuvas ir pagalbinis šildytuvas, tad stovyklauti galima ir neprisijungus prie išorinio elektros šaltinio.

    Salonas suprojektuotas taip, kad būtų kuo universalesnis: priekyje esančios sėdynės gali pasisukti, o galinės sėdynės montuojamos ant bėgelių, todėl jas galima perstumti ar išimti. Miegui numatyta dvigulė lova, o po ja – daiktadėžės ir vieta bagažui.

    Toks sprendimas atspindi rinkos tendenciją, kai elektriniai furgonai vis dažniau adaptuojami ne tik miestų logistikai, bet ir laisvalaikiui. Vis dėlto kemperiui svarbus ne tik WLTP nuotolis, bet ir energijos sąnaudos šildymui ar maisto gamybai, todėl reali patirtis labiausiai priklausys nuo kelionės scenarijaus.

    Kaina – artima naujam automobiliui

    Skelbiama, kad modelio kaina siekia apie 89 900 eurų, todėl tai – brangus, nišinis produktas, skirtas pirkėjams, ieškantiems elektrinio kemperio be kompromisų komfortui. Gamintojai taip pat nurodo, kad šis kemperis nebus siūlomas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

    Nors elektriniai kemperiai vis dar susiduria su įkrovimo infrastruktūros ir realaus nuotolio iššūkiais, jų privalumas akivaizdus keliaujant trumpesniais etapais: mažesnės eksploatacijos sąnaudos, tylus važiavimas ir galimybė naudoti automobilį kaip energijos šaltinį stovyklaujant. „Nissan“ projektas rodo, kad gamintojai vis aktyviau bando užimti augančią elektrinio laisvalaikio transporto nišą Europoje.

  • „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    JAV kelionių centrų operatorė „Pilot“ kartu su „GM Energy“ ir „EVgo“ pranešė pasiekusi svarbų etapą: šalyje jau veikia 300 elektromobilių greitojo įkrovimo lokacijų. Tinklas kurtas taip, kad primintų tradicines degalines – su veikimu visą parą ir patogumais keliaujantiems.

    Bendrovės skelbia, kad šiose 300 lokacijų įrengta apie 1 300 greitojo įkrovimo jungčių. Tai daugiau nei pusė viešai įvardyto tikslo – išplėsti infrastruktūrą iki 500 lokacijų ir 2 000 įkroviklių, kad maršrutai tarp didžiųjų kelių koridorių taptų nuspėjamesni.

    Projektas išsiskiria ne vien skaičiais. Dalis stotelių turi stogines, todėl vairuotojams nereikia krautis lyjant ar sningant, o kai kur įrengti ir papildomi kelionėms būdingi sprendimai, pavyzdžiui, langų valytuvai, kaip degalinėse.

    Dar vienas akcentas – pritaikymas didesniems automobiliams ir tempiamiems priekaboms. Kai kuriose lokacijose įrengtos pravažiuojamos įkrovimo vietos, kurios leidžia sustoti neiškabinant priekabos ir nemanevruojant atbulomis, kas elektromobilių pikapų ir kemperių naudotojams dažnai tampa kritiniu patogumo klausimu.

    Toks „į degalinę panašus“ modelis atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių įkrovimo rinka vis aktyviau persikelia į kelionių centrus, mažmeninės prekybos aikšteles ir magistralėse esančias poilsio zonas. Verslui tai logiška, nes įkrovimas trunka ilgiau nei įprastas kuro pylimas, o klientas tuo metu dažniau naudojasi kavinėmis, parduotuvėmis ir paslaugomis.

    Vairuotojams tai reiškia paprastesnį planavimą: 24 valandas per parą veikiančios aikštelės, tualetai, maistas ir poilsio erdvės mažina įtampą kelionėse, ypač regionuose, kur įkrovimo pasiūla iki šiol buvo fragmentiška. Tinklo plėtra taip pat stiprina konkurenciją, o ji ilgainiui gali daryti įtaką ir paslaugos kokybei, ir įkrovimo kainodarai.

  • Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad dėl išaugusių naftos kainų ir tiekimo sukrėtimų 2026 metų antrąjį ketvirtį elektromobilių ir įkraunamų hibridų pardavimai rekordais fiksuoti net 50 šalių. Agentūros vertinimu, šiemet įkraunami automobiliai gali sudaryti apie 29 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje.

    IEA šį naftos rinkos sukrėtimą vadina didžiausiu tiekimo sutrikimu istorijoje, o jo poveikis greitai persimetė į kelių transportą. Brangstant degalams, daug valstybių spartino elektrifikaciją siekdamos mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir stabilizuoti išlaidas.

    Rekordai per bendrą nuosmukį

    IEA duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje parduota daugiau kaip 9 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų, iš jų per antrąjį ketvirtį – daugiau kaip 5 mln. Tai išskirtina tuo, kad bendri pasauliniai automobilių pardavimai tuo pačiu laikotarpiu, agentūros vertinimu, sumažėjo apie 5 proc.

    Po silpnesnio 2026 metų pirmojo ketvirčio įkraunamų automobilių rinka antrąjį ketvirtį smarkiai atšoko. Per pirmus šešis metų mėnesius elektromobiliai ir įkraunami hibridai sudarė apie 24 proc. lengvųjų automobilių pardavimų pasaulyje.

    Vyriausybės plečia paramą

    Didžiausi šuoliai fiksuoti šalyse, kurios itin priklauso nuo importuojamos naftos ir yra jautrios degalų kainų šuoliams. IEA nurodo, kad Australijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname įkraunamų automobilių pardavimai nuo kovo iki birželio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padvigubėjo.

    Pasak IEA, dalis valstybių ne tik pratęsė anksčiau taikytas lengvatas, bet ir įvedė naujas priemones: nuo mokestinių paskatų iki paramos įkrovimo infrastruktūrai bei palankesnio finansavimo. Tarp minimų pavyzdžių – mokesčių ir paramos programų pratęsimas Europoje bei greitesnis viešo įkrovimo tinklo plėtojimas kai kuriose Azijos rinkose.

    JAV ir Kinija iškrenta iš bendro vaizdo

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šis augimas ypač ryškus dėl dviejų didžiausių automobilių rinkų dinamikos. Kinijoje 2026 metų pirmąjį pusmetį bendri automobilių pardavimai, IEA vertinimu, smuko apie 20 proc., o naujos energijos transporto priemonių segmentas krito mažiau, tačiau jam įtakos turėjo sumažintos subsidijos.

    JAV, kaip nurodo IEA apžvalgoje aptariami veiksniai, paklausą neigiamai veikė federalinių paskatų sumažėjimas ir pasikeitusi reguliavimo aplinka, todėl metinis elektromobilių pardavimų palyginimas išliko nepalankus. Tuo pat metu kitose pasaulio dalyse augimas, agentūros teigimu, kompensavo JAV ir Kinijos svyravimus.

    „Energetikos krizė iš naujo iškėlė naftos vartojimą kelių transporte kaip vieną svarbiausių energetinio saugumo klausimų“, – teigiama IEA apžvalgoje.

    Agentūra priduria, kad dabartinis kainų šokas sustiprino argumentą elektrifikuoti transportą ne vien dėl klimato tikslų, bet ir dėl kaštų bei tiekimo rizikų valdymo. Rinkoje tai reiškia didesnį spaudimą gamintojams plėsti pasiūlą, o valstybėms – sparčiau spręsti įkrovimo infrastruktūros ir elektros tinklų pralaidumo klausimus.

  • Los Andželo „Tesla“ valgykla tapo rekordininke: per dieną 1 600 įkrovimų, planuoja plėtrą

    Los Andželo „Tesla“ valgykla tapo rekordininke: per dieną 1 600 įkrovimų, planuoja plėtrą

    Los Andžele prieš metus atidarytas „Tesla“ projektas, sujungęs valgyklą ir „Supercharger“ įkrovimo parką, per pirmuosius veiklos metus tapo intensyviausiai naudojama bendrovės greitojo įkrovimo vieta pasaulyje. Įmonės įkrovimo padalinio atstovų teigimu, čia fiksuojama vidutiniškai apie 1 600 įkrovimo sesijų per parą.

    Per metus ši lokacija, kurioje įrengta 80 įkrovimo vietų, klientams patiekė apie 21,2 GWh elektros energijos. Toks kiekis rodo ne tik didelį srautą, bet ir tai, kad patogi infrastruktūra šalia įkrovimo tampa vienu svarbiausių kriterijų vairuotojams planuojant maršrutus.

    Įkrovimas tampa paslauga, ne stotele

    Šios vietos sėkmę „Tesla“ sieja su tuo, kad įkrovimas čia integruotas į aiškų vartotojo scenarijų: kol automobilis kraunamas, žmonės gali pavalgyti, išgerti kavos, pasinaudoti tualetu. Dalis paslaugų susieta su automobilio ekranu, todėl užsakymus galima pateikti tiesiai iš automobilio, jau sustojus aikštelėje.

    Skirtingai nei daugelyje greitojo įkrovimo aikštelių, kurios įrengiamos tiesiog prekybos centro ar atsitiktinės stovėjimo aikštelės pakraštyje, čia kuriama kryptinga, patogi aplinka ilgesniam sustojimui. Praktikoje tai mažina vadinamąjį įkrovimo nuobodulį ir padeda efektyviau išnaudoti laiką, kurio dažniausiai prireikia greitajam papildymui.

    Retrofuturizmas ir kino ekranai

    Projektą papildo ir pramoginė dalis: prie valgyklos įrengti du dideli LED ekranai, kuriuose rodomi filmai, o garsas perduodamas į automobilio garso sistemą. Taip sukuriama įvažiuojamojo kino teatro patirtis, kuri leidžia suderinti laukimą ir pramogą, ypač vakarais ar savaitgaliais.

    Toks sprendimas atliepia platesnę tendenciją, kai elektromobilių įkrovimo infrastruktūra vis dažniau projektuojama kaip paslaugų centras. Augant elektromobilių skaičiui, vien įkrovimo galios nebeužtenka: svarbūs tampa srautų valdymas, patogumai ir vietos patrauklumas, nes tai tiesiogiai veikia pasirinkimą, kur vairuotojas sustos.

    Elonas Muskas žada daugiau vietų

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas anksčiau yra užsiminęs, kad panašių „Tesla“ valgyklų ateityje turėtų atsirasti daugiau, tačiau konkretaus grafiko nepateikė. Vis dėlto rekordiniai naudojimo skaičiai Los Andžele suteikia papildomų argumentų plėtrai, nes tokio tipo objektai gali tapti ne tik įkrovimo, bet ir prekės ženklo patirties vietomis.

    Rinkoje tai gali paskatinti ir kitus operatorius investuoti į patogesnius sustojimus: daugiau maitinimo, darbo zonų, aiškesnę navigaciją, didesnį patikimumą. Vairuotojams tai reikštų paprastą pokytį: įkrovimo pauzė vis dažniau būtų planuojama kaip komfortiška stotelė, o ne priverstinis laukimas.