CP v2

Tag: Įkrovimo infrastruktūra

  • Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Elektromobilių pardavimai ir keitimo sandoriai toliau auga, tačiau rinkos analitikai pabrėžia, kad pirkėjų motyvai nėra vienareikšmiai. Naujausi automobilių rinkos duomenys rodo, kad vis dažniau naują elektromobilį įsigyjantys žmonės į salonus atvyksta atsisveikinti su vidaus degimo varikliu varomu automobiliu.

    Remiantis „Edmunds“ pateikta statistika, balandį 72,1 proc. naują elektromobilį perkančių klientų kaip dalį įmokos atidavė benzininį ar dyzelinį automobilį. Sausį tokių buvo 67,1 proc., tad per kelis mėnesius rodiklis paaugo apie 5 procentiniais punktais.

    Kartu didėja ir vadinamasis lojalumas elektromobiliams, kai pirkėjai keičia senesnį elektromobilį į naują arba perka naudotą. „Edmunds“ duomenimis, nuo sausio iki balandžio pabaigos išaugo tiek naujo elektromobilio pasirinkimas vietoje seno elektrinio modelio, tiek perėjimas į naudotų elektromobilių segmentą.

    Degalų brangimas, bet sprendimas ne visiems

    Pastaruoju metu augančios degalų kainos dažnai minimos kaip vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių domėtis elektra varomais modeliais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien didesnės išlaidos degalams nebūtinai priverčia žmones skubiai keisti automobilį, ypač jei dabartinė transporto priemonė dar tvarkinga.

    „Cox Automotive“ analitikė Erin Keating atkreipia dėmesį, kad didelė dalis pirkėjų sprendimą vis tiek vertina per mėnesinės įmokos ir paskolos kainos prizmę. Kai palūkanų normos išlieka aukštos, sutaupymai degalams ne visada atsveria brangesnį finansavimą ir naujo automobilio įsipareigojimus.

    „Jei žmogus važinėja visiškai padoriu automobiliu, jis nebūtinai ryšis naujai paskolai vien todėl, kad degalams kas mėnesį išleidžia kiek daugiau“, – teigė E. Keating.

    Naudotų elektromobilių bumas ir kainų spaudimas

    Rinkos dinamika skiriasi tarp naujų ir naudotų elektromobilių. Naudotų automobilių segmente susidomėjimą stiprina didesnė pasiūla: į rinką grįžta pasibaigusios lizingo sutartys, o elektromobiliai dažnai nuvertėja greičiau nei panašios klasės vidaus degimo variklio modeliai.

    Tai reiškia, kad daliai pirkėjų įėjimo kaina į elektromobilių pasaulį mažėja, nors naujų automobilių kainos išlieka aukštos. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuvertėjimo rizika ir neapibrėžtumas dėl likutinės vertės kai kuriuos pirkėjus vis dar stabdo.

    Analitikai taip pat pažymi, kad gamintojai ir prekybos tinklai dažnai taiko agresyvesnes skatinimo priemones būtent elektromobiliams, todėl geriausių pasiūlymų sąrašuose jie išlieka dažnai. Tai rodo, kad paklausa auga, tačiau ji nėra tokia didelė, kad rinka galėtų apsieiti be papildomų paskatų.

    Infrastruktūra ir įpročiai vis dar lemia pasirinkimą

    Nepaisant augančio susidomėjimo, išlieka ir įprasti elektromobilių pirkėjų klausimai: įkrovimo tinklo patogumas, kelionių planavimas, įkrovimo trukmė, sezoniškas nuvažiuojamo atstumo svyravimas. E. Keating akcentuoja, kad žinių trūkumas apie elektromobilio eksploataciją ir įkrovimo galimybes kai kuriems žmonėms tampa ne mažiau svarbus nei kaina.

    Europa elektromobilius renkasi aktyviau, o vienas iš paaiškinimų siejamas su aukštesnėmis degalų kainomis ir platesniu mažesnių, įperkamesnių elektrinių modelių pasirinkimu. Tuo metu kai kuriose rinkose diskusijas kelia ir galimas pigesnių Kinijos gamintojų elektromobilių atėjimas, kuris teoriškai galėtų dar labiau pakeisti pirkėjų elgseną.

    Ekspertai sutaria, kad dabartinė tendencija labiau panaši į laipsnišką elgsenos pokytį, o ne staigų masinį persėdimą į elektromobilius. Galutinį vaizdą lems tai, ar degalų kainos išliks aukštos pakankamai ilgai, kaip keisis palūkanų normos ir ar įkrovimo infrastruktūra spės su augančiu poreikiu.

  • IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    Elektromobiliai toliau stiprina pozicijas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujausioje pasaulinėje elektromobilių apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais pasaulyje gali būti parduota apie 23 milijonai elektra varomų automobilių. Tai reikštų, kad elektromobiliai sudarytų beveik 30 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

    Tokį augimą, pasak IEA, palaiko keli veiksniai: besiplečianti modelių pasiūla, valstybinių paskatų ir reguliavimo priemonių įtaka bei pirkėjų siekis sumažinti išlaidas degalams, ypač kainoms svyruojant dėl geopolitinių įtampų ir energijos rinkų neapibrėžtumo.

    2025 metų rekordai ir 2026 metų pradžios kontrastai

    IEA skaičiuoja, kad 2025 metais pasauliniai elektromobilių pardavimai augo apie 20 proc. ir viršijo 20 milijonų. Tai reiškia, kad maždaug vienas iš keturių naujų automobilių buvo elektrinis, o apie 40 šalių elektromobiliai sudarė bent 10 proc. naujų pardavimų.

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį ketvirtį, po politikos ir paramos pokyčių Kinijoje bei Jungtinėse Valstijose, pasauliniai pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo apie 8 proc. IEA pabrėžia, kad bendras kritimas paslėpė labai nevienodą regionų dinamiką.

    Europoje pardavimai augo beveik 30 proc., o Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, neskaičiuojant Kinijos, fiksuotas apie 80 proc. šuolis. Lotynų Amerikoje augimas siekė apie 75 proc., o kovą beveik 90 šalių registravo metinį pardavimų didėjimą, dalis jų pasiekė mėnesio rekordus.

    Kainos, baterijos ir tiekimo grandinės

    IEA teigimu, elektromobiliai pagrindinėse rinkose tampa vis konkurencingesni kainos atžvilgiu, o tai gali didinti paklausą net ir mažėjant ar keičiantis subsidijoms. Papildomą impulsą suteikia baterijų technologijų pažanga ir ilgainiui mažėjančios baterijų kainos, nors trumpuoju laikotarpiu rinką vis dar veikia žaliavų ir logistikos svyravimai.

    Agentūra taip pat pateikia ilgalaikę prognozę: iki 2035 metų, net ir neįvedus naujų politikos priemonių, pasaulinis elektromobilių parkas, neskaičiuojant dviračių ir triračių, gali pasiekti apie 510 milijonų. Palyginimui, dabar jis vertinamas kaip artėjantis prie 80 milijonų.

    „Elektromobilių populiarumas žymi esminį pokytį automobilių rinkose ir energetikos sistemoje, o didesnis jų paplitimas suteikia šiokį tokį palengvėjimą didžiausio naftos pasiūlos sukrėtimo istorijoje fone“, – sakė IEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.

    „Žvelgiant į priekį, mažėjančios baterijų kainos ir galimi politikos sprendimai, reaguojant į dabartinę pasaulinę energijos krizę, turėtų suteikti papildomo pagreičio elektromobilių rinkoms“, – pridūrė jis.

    Kinija išlieka didžiausiu elektromobilių gamybos centru: IEA duomenimis, joje pagaminama beveik trys ketvirtadaliai pasaulyje pagamintų elektrinių automobilių. Eksportas, viršijant vidaus paklausą, augo iki daugiau nei 2,5 milijono vienetų, o Kinijos įtaka baterijų elementų gamybai ir pagrindinėms medžiagoms išlieka itin didelė.

    Be lengvųjų automobilių, sparčiai auga ir elektrinių sunkvežimių rinka, nors didžioji dalis pardavimų vis dar koncentruojasi Kinijoje. 2025 metais pasauliniai elektrinių sunkvežimių pardavimai daugiau nei padvigubėjo, o elektriniai modeliai sudarė beveik vieną iš dešimties parduotų sunkvežimių.

    IEA apžvalgoje taip pat akcentuojamos automobilių technologijų kryptys, susijusios su programine įranga ir dirbtiniu intelektu, bei plečiami duomenų įrankiai, skirti stebėti kainas ir politikos priemones skirtingose rinkose. Tai, agentūros vertinimu, tampa vis svarbiau vertinant, kaip greitai elektromobiliai pakeis įprastą automobilių parką ir kaip tai paveiks elektros paklausą, naftos vartojimą bei emisijas.

  • ES planuoja įpareigoti įmonių autoparkus „žalėti“ nuo 2030-ųjų: leasingo rinka įspėja apie Havanos efektą

    Europos Komisija rengia taisykles, kurios nuo 2030 metų galėtų įpareigoti įmones atnaujinant automobilių parkus didelę dalį rinktis nulinės arba mažos taršos transporto priemones. Pokyčiai pirmiausia būtų taikomi įmonių automobilių parkams, o ne privatiems pirkėjams, tačiau poveikis gali būti platesnis – per finansavimą, naudotų automobilių rinką ir paslaugų kainas.

    Leasingo sektorius perspėja, kad pernelyg greitas reikalavimų įvedimas gali smogti smulkiausioms įmonėms, kurioms automobilis dažnai yra pagrindinis darbo įrankis. Didžiausia rizika – ne sklandus perėjimas prie mažataršio transporto, o bandymas kuo ilgiau eksploatuoti senesnius automobilius.

    Kas yra vadinamasis Havanos efektas

    Leasingo rinkos atstovai šį scenarijų vadina Havanos efektu: kai nauji reikalavimai ar kainos pakelia kartelę taip aukštai, kad dalis verslų vietoj atsinaujinimo pasirenka senų transporto priemonių „gelbėjimą“ ir ilgesnį naudojimą. Tokiu atveju vidutinis autoparkų amžius gali didėti, o reali tarša trumpuoju laikotarpiu – nemažėti.

    Didelės korporacijos paprastai automobilius keičia kas kelerius metus, turi didesnį finansinį rezervą ir gali greičiau prisitaikyti. Tuo metu mikroįmonėms, kurių visas „parkas“ kartais tėra vienas automobilis, staigus reikalavimų sugriežtinimas reikštų didesnę finansinę naštą ir ribotą pasirinkimą.

    Kodėl pokyčiai jautrūs leasingui

    Leasingo modelis daugelyje šalių yra vienas pagrindinių būdų įmonėms įsigyti automobilius, todėl bet kokie autoparkų reikalavimai neišvengiamai persikelia į finansavimo grandinę. Jei reguliavimas apimtų ne tik stambias įmones, bet ir mažas bei vidutines, didžiausias spaudimas tektų segmentui, kuriame sprendimai priimami „čia ir dabar“ pagal mėnesio įmokos dydį.

    Riziką sustiprina ir infrastruktūros klausimas: elektromobilių įkrovimo prieinamumas už didžiųjų miestų ribų, galios didinimo kaštai, įkrovimo laikas ir maršrutų planavimas. Verslui, kuris dirba regionuose ar dažnai važiuoja ilgus atstumus, tai gali tapti lemiamu argumentu atidėti perėjimą, net jei ilgalaikėje perspektyvoje elektrifikacija būtų ekonomiškai palanki.

    Ko tikisi rinka ir ką tai reikštų praktikoje

    Leasingo sektorius ragina, kad planuojami ES reikalavimai būtų labiau paremti paskatomis ir realiu pasirengimu, o ne vien privalomais terminais. Praktikoje tai reikštų aiškesnį pereinamąjį laikotarpį, lankstesnes taisykles mažoms įmonėms ir priemones, kurios mažintų bendrą nuosavybės kainą.

    „Tikimės, kad galutinis reguliavimas skatins žaliąsias investicijas, o ne vers prievartinėmis priemonėmis“, – sakė Lenkijos leasingo asociacijos vadovė Monika Constant.

    Kol derybos dėl konkrečių nuostatų tęsiasi, verslui svarbiausia tampa pasirengimas: įsivertinti realius maršrutus, energijos sąnaudas, įkrovimo galimybes ir finansavimo scenarijus. Jei reikalavimai įsigaliotų, greičiausiai keistųsi ne tik automobilių pasirinkimas, bet ir sutarčių struktūra, likutinės vertės skaičiavimas bei naudotų automobilių pasiūla.