CP v2

Tag: Įkrovimo stotelės

  • Birštonas ieško įkrovimo operatoriaus: 10 metų nuomai sklypo dalis stotelėms, startas 280 eurų per mėnesį

    Konkurso esmė ir vieta

    Birštono miesto tvarkymo tarnyba paskelbė viešą nuomos konkursą savivaldybei priklausančiai įvažiavimo ir aikštelės Birštono mieste daliai, kuri būtų naudojama viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti. Nuomojamos keturios atskiros automobilių stovėjimo vietos, kurių bendras plotas siekia 57,96 kv. m.

    Konkurse numatyta, kad turtas nuomojamas tik kaip vienas objektas, jo dalimis išskaidyti negalima. Nuomos paskirtis aiškiai apibrėžta: įrengti ir eksploatuoti viešą įkrovimo infrastruktūrą, laikantis projektavimo, įrengimo, statybos ir eksploatavimo reikalavimų.

    Kokios įkrovimo stotelės planuojamos

    Skelbime nurodoma, kad planuojama įrengti iki 55 kW galios įkrovimo sprendimą: dvi stoteles, aptarnaujančias keturias stovėjimo vietas. Tokia galia dažniausiai laikoma praktiniu kompromisu vietose, kur svarbus prieinamumas platesniam vairuotojų ratui, bet kartu reikia išlaikyti realistiškas elektros įvado ir tinklo apkrovos sąlygas.

    Birštono sprendimas atitinka bendrą savivaldybių kryptį plėsti viešą įkrovimo tinklą kurortinėse ir turistinėse vietovėse, kur sezoniškumas didina poreikį patikimai infrastruktūrai. Įkrovimo taškų plėtra paprastai vertinama ir kaip priemonė mažinti transporto taršą bei gerinti miesto paslaugų patrauklumą.

    Terminai, kaina ir registracija

    Nuomos terminas nustatytas 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pradinė nuomos kaina skelbime įvardyta 280 eurų per mėnesį, o konkurso forma numatyta tiesioginė.

    Dalyvių registracija vyksta Birštono miesto tvarkymo tarnyboje adresu Jaunimo g. 3, Birštonas, antrame aukšte, nuo 2026 metų gegužės 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų gegužės 22 dienos 15.00 valandos darbo dienomis. Informaciją teikia nuomos komisijos sekretorė Ona Packevičienė.

    Komisijos posėdis numatytas 2026 metų gegužės 25 dieną 11.15 valandos, Birštone, Jaunimo g. 3, antrame aukšte. Papildomos nuomos sąlygos pateikiamos savivaldybės ir įstaigos skelbiamuose dokumentuose.

  • „Volkswagen“ šaukia į servisą apie 100 000 elektromobilių: įspėja dėl akumuliatoriaus gaisro rizikos

    „Volkswagen“ Europoje pradėjo techninės priežiūros kampaniją, apimančią apie 100 000 elektrinių automobilių. Gamintojas įspėja, kad dalyje transporto priemonių gali būti akumuliatoriaus defektas, dėl kurio įkrovimo metu kyla gaisro rizika.

    Gamintojo nurodymu, iki patikros vairuotojams rekomenduojama laikytis papildomų atsargumo priemonių. Tarp jų – nekrauti akumuliatoriaus virš 80 proc. ir, jei įmanoma, įkrovimą vykdyti tik lauke, o ne uždarose patalpose.

    Kuriems modeliams tai aktualu?

    Skelbiama, kad patikros pirmiausia susijusios su „Volkswagen“ ID serijos elektromobiliais. Į kampaniją įtraukiami modeliai ID.3, ID.4, ID.5 ir ID. Buzz, pagaminti nuo 2023 metų birželio 24 dienos iki 2024 metų rugpjūčio 23 dienos.

    Problema siejama su aukštos įtampos akumuliatoriaus moduliais, kuriuose galimi gedimai atskiruose elementuose. Tokie gedimai retais atvejais gali sukelti perkaitimą, o įkrovimo metu tai laikoma didesnės rizikos situacija.

    Ką turi žinoti vairuotojai?

    Pastaruoju metu Prancūzijoje užfiksuoti bent du atvejai, kai elektromobiliai užsidegė įkrovimo metu. Tai tapo vienu iš signalų, paskatinusių gamintoją plėsti prevencinius patikrinimus ir iš anksto informuoti klientus apie laikinus naudojimo apribojimus.

    „Volkswagen“ savininkams išsiuntė pranešimus, kuriuose pabrėžiama, kad iki apsilankymo servise nereikėtų krauti baterijos virš 80 proc., o įkrovimui rinktis atvirą erdvę. Taip pat rekomenduojama vengti įkrovimo požeminiuose garažuose ir bendrose uždarose stovėjimo aikštelėse.

    Kampanija aktuali ir Lietuvos vairuotojams, jeigu jų automobilis patenka į nurodytą gamybos laikotarpį. Praktikoje tai reiškia, kad savininkai turėtų susisiekti su oficialiu „Volkswagen“ atstovu arba servisu ir užregistruoti automobilį patikrai, o iki vizito laikytis gamintojo nurodytų apribojimų.

  • Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje, prie daugiabučio Kauno g. 48, pradėti naujos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai. Tvarkomoje teritorijoje jau nuimamas augalinis sluoksnis ir ruošiami pagrindai, nuo kurių priklausys dangos patvarumas ir ilgaamžiškumas.

    Projektu siekiama sumažinti stovėjimo vietų trūkumą kvartale ir aiškiau suvaldyti automobilių srautus prie gyvenamųjų namų. Savivaldybės skelbiama informacija rodo, kad darbai orientuoti į kasdienio patogumo didinimą, bet kartu numatomi ir sprendimai pėstiesiems.

    Numatyta įrengti 53 automobilių stovėjimo vietas. Aikštelėje bus formuojami nauji konstrukciniai sluoksniai, klojama asfaltbetonio danga, tvarkomi kelio bortai, o greta projektuojamas ir naujas šaligatvis, kad pėsčiųjų judėjimas būtų saugesnis.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus pritaikyta įvairiems gyventojų poreikiams. Projekte numatytos 2 specialios stovėjimo vietos žmonėms su negalia, įrengiant patogesnį privažiavimą, ženklinimą ir taktilinius paviršius.

    Taip pat paliekama galimybė ateityje įrengti 4 elektromobilių stovėjimo vietas su įkrovimo stotelėmis. Tokia praktika vis dažniau taikoma miestuose, kai aikštelės suplanuojamos taip, kad prireikus būtų galima paprasčiau įdiegti papildomą elektros infrastruktūrą.

    Projekte numatyta ir lietaus vandens surinkimo sistema, kuri padeda apsaugoti dangas nuo vandens kaupimosi bei greitesnio irimo. Tokie sprendimai aktualūs dėl dažnesnių intensyvių liūčių ir didesnių apkrovų daugiabučių kiemuose, kur parkavimas paprastai yra itin koncentruotas.

  • Lenkija toli nuo ES AFIR tikslų: problema ne lengvųjų, o elektrinių sunkvežimių įkrovime

    Lenkija kol kas atsilieka nuo Europos Sąjungos tikslų, numatytų AFIR reglamente, kuris apibrėžia alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą. Pagrindinis iššūkis siejamas ne su lengvųjų elektromobilių įkrovimu, o su infrastruktūra elektriniams sunkvežimiams.

    AFIR numato, kad viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros galia valstybėse narėse turi atitikti registruotų elektrinių transporto priemonių skaičių. Skaičiuojama, kad vienam visiškai elektriniam automobiliui turėtų tekti mažiausiai 1,3 kW viešos įkrovimo galios, o vienai įkraunamai hibridinei transporto priemonei – 0,8 kW.

    Ką reikalauja AFIR ir TEN-T

    Reglamentas taip pat nustato infrastruktūros išdėstymą pagrindiniame TEN-T tinkle. Lengviesiems automobiliams ir furgonams įkrovimo zonos turėtų būti įrengtos ne rečiau kaip kas 60 kilometrų pagrindiniuose transporto koridoriuose.

    Lenkijos alternatyvių degalų asociacijos vertinimu, TEN-T pagrindinio tinklo padengimas lengvųjų transporto priemonių infrastruktūra siekia 31 proc. nuo 2025 metų reikalavimų ir 21 proc. nuo 2027 metų reikalavimų.

    „TEN-T kompleksiniame tinkle lengvųjų transporto priemonių tikslų įgyvendinimas šiuo metu siekia kiek mažiau nei 6 proc.“, – sakė PSNM valdybos narys Aleksanderis Rajchas.

    Didžiausia spraga – elektriniai sunkvežimiai

    Dar sudėtingesnė situacija, pasak organizacijos, yra sunkiajam kelių transportui. Pagal AFIR, iki 2027 metų pabaigos palei pusę TEN-T pagrindinio tinklo turėtų veikti elektriniams sunkvežimiams skirtos įkrovimo zonos, kurių kiekvienos minimali galia siektų 2 800 kW.

    Šiuo metu viešai prieinami elektrinių sunkvežimių įkrovimo taškai Lenkijoje veikia tik septyniose vietose. Dėl to unijinių tikslų įgyvendinimas šiame segmente, vertinant pagal skirtingus rodiklius, svyruoja nuo 0 iki 1,5 proc.

    PSNM pabrėžia, kad be viešojo finansavimo reikalavimų įvykdymas sunkiajam transportui gali būti nepasiekiamas. Organizacija ragina sparčiau priimti sprendimus dėl paramos programų elektrinių sunkvežimių įkrovimo stotims ir elektros tinklo prijungimams, taip pat skelbti naujus kvietimus finansavimui gauti.

    Lengvųjų elektromobilių įkrovimas auga sparčiau

    Nors bendras TEN-T padengimas dar nepakankamas, Lenkijoje fiksuojamas ryškus viešų įkrovimo taškų augimas, ypač greitojo įkrovimo segmente. PSNM nurodo, kad vien per 2025 metus bendra infrastruktūros galia šalyje beveik padvigubėjo nuo maždaug 407 MW iki 770 MW.

    „Lenkijoje jau daug mėnesių matome didelį įkrovimo taškų skaičiaus augimą, ypač DC, o bendra infrastruktūros galia 2025 metais beveik padvigubėjo“, – sakė PSNM Centro tyrimų ir analizės direktorius Janas Wiśniewskis.

    Organizacijos skaičiavimu, pagal minimalios galios reikalavimą, tenkantį dabartiniam lengvųjų elektromobilių parkui, Lenkija AFIR kriterijų netgi viršija. 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šio rodiklio įgyvendinimas, PSNM vertinimu, siekė 230 proc.

    Todėl pagrindinė problema artimiausiais metais gali tapti ne vien tik įkroviklių skaičius, bet ir jų vieta bei pritaikymas sunkiajam transportui, kuriam reikia gerokai didesnės galios, patikimų tinklo prijungimų ir logistikai tinkamų aikštelių.

  • Įkrovimo stotelių gamintojas „Garo“ po beveik 30 metų stabdo gamybą Lenkijoje: šimtai atleidimų

    Švedų grupei priklausanti įkrovimo įrangos gamintoja „Garo“ pranešė nutraukianti gamybinę veiklą Lenkijoje. Įmonė šalyje dirbo nuo 1996 metais, o sprendimas reiškia, kad darbo neteks keli šimtai žmonių.

    Apie planus viešai informavo Lenkijos padalinio vadovas Marekas Samborskis, pabrėžęs, kad gamybos uždarymas bus vykdomas etapais. Pasak jo, procesas numatomas iki metų pabaigos, siekiant užtikrinti užsakymų tęstinumą ir įvykdyti įsipareigojimus klientams bei partneriams.

    „Su sunkia širdimi priėmėme sprendimą užbaigti gamybą Lenkijoje“, – sakė Marekas Samborskis.

    Įmonė taip pat akcentavo darbuotojų klausimą ir žadėjo pagalbą tiems, kuriuos palies pokyčiai. Tai apima tiek organizacines priemones, tiek individualų palaikymą pereinamuoju laikotarpiu, kol gamyba bus galutinai sustabdyta.

    „Mūsų absoliutus prioritetas yra ir išlieka „Garo Polska“ darbuotojai: dėsime visas pastangas, kad kiekvienam būtų suteikta tinkama pagalba“, – sakė Marekas Samborskis.

    „Garo“ Lenkijoje siejama su kintamosios srovės sieninių įkrovimo stotelių gamyba, dažnai vadinamų wallbox. Tokie įrenginiai dažnai diegiami namuose, daugiabučių aikštelėse ar įmonėse, o dalis jų pritaikomi ir pusiau viešam ar viešam naudojimui.

    Sprendimas uždaryti gamybą išryškina įtampą, kuri pastaraisiais metais jaučiama elektromobilių infrastruktūros grandinėje. Europoje sparčiai plečiantis įkrovimo tinklams, gamintojai susiduria su kainų spaudimu, technologijų standartizacija ir intensyvesne konkurencija, ypač iš pigesnę įrangą siūlančių didelių gamintojų.

    Rinkoje taip pat ryškėja poslinkis link didesnės galios viešųjų įkrovimo parkų ir greitojo įkrovimo infrastruktūros, o tai keičia paklausos struktūrą. Nors AC wallbox išlieka svarbūs kasdieniam įkrovimui, infrastruktūros plėtra vis dažniau orientuojasi į greitesnius sprendimus magistralėse ir logistikos koridoriuose.

    Kada tiksliai bus uždarytos konkrečios gamybos linijos ir kokiu mastu palies tiekimo grandinę regione, įmonė plačiau neatskleidė. Vis dėlto patvirtinta, kad veiklos nutraukimas bus vykdomas nuosekliai, kad klientai nepatirtų staigių tiekimo sutrikimų, o sutartiniai įsipareigojimai būtų įgyvendinti.

  • Kodėl elektromobilio baterijos įkrovimas nuo 80 iki 100 proc. užtrunka gerokai ilgiau nei tikitės

    Daugelis elektromobilių vairuotojų pastebi tą patį dėsningumą: iki maždaug 80 proc. baterija įsikrauna sparčiai, tačiau paskutiniai 20 proc. gali užtrukti neproporcingai ilgai. Tai nėra įkrovimo stotelės „kaprizas“ ar konkretaus modelio trūkumas, o įprastas baterijos valdymo ir chemijos rezultatas.

    Šiuolaikinės ličio jonų baterijos greičiausiai įkraunamos tada, kai jų įkrovos lygis nėra aukštas. Įkrovimui artėjant prie pilnos talpos, baterijos įtampa kyla, o valdymo sistema pradeda riboti galią, kad būtų išvengta pernelyg didelio streso elementams.

    Greito įkrovimo metu automobilyje veikia baterijos valdymo sistema, kuri nuolat stebi temperatūrą, įtampą ir srovę. Kai baterija priartėja prie aukšto įkrovos lygio, sistema dažniausiai pereina nuo didelės galios įkrovimo prie lėtesnio, labiau kontroliuojamo režimo.

    Pagrindinė priežastis paprasta: kuo baterija pilnesnė, tuo mažiau „vietos“ joje saugiai priimti energiją dideliu greičiu. Kadangi įtampa didėja ir artėja prie ribų, kurios gali būti žalingos, automobilis mažina įkrovimo srovę.

    Didelė galia, ypač paskutinėje įkrovimo fazėje, didina šilumos kiekį ir spartina baterijos dėvėjimąsi. Dėl to valdymo sistema dažnai sąmoningai „numeta“ įkrovimo greitį, kad sumažintų perkaitimo riziką ir sulėtintų degradaciją.

    Taip pat svarbus procesas baterijos viduje: energija kaupiama judant ličio jonams, kurie turi įsitvirtinti elektroduose. Jei įkrovimas vyksta per agresyviai, didėja rizika, kad dalis ličio gali nusėsti ten, kur neturėtų, o tai siejama su ilgalaikiu talpos mažėjimu ir prastesniu baterijos darbu.

    Dėl šių priežasčių daug gamintojų kasdieniam naudojimui rekomenduoja bateriją įkrauti iki maždaug 80 proc. Tokiu režimu paprastai pasiekiamas geras kompromisas: pakankamas nuvažiuojamas atstumas, trumpesnis įkrovimo laikas ir mažesnė ilgalaikė apkrova baterijai.

    Įkrovimas iki 100 proc. išlieka prasmingas tada, kai jo realiai reikia, pavyzdžiui, prieš tolimą kelionę. Tačiau kasdienėje rutinoje tai dažnai reiškia ilgesnį stovėjimą prie stotelės, o realus papildomas nuotolis gali būti mažiau įspūdingas, nei rodo procentai ekrane.

  • Naudotų elektromobilių bumas: kainos krenta, bet išlaikymas gali nustebinti ne vieną

    Naudotų elektromobilių bumas: kainos krenta, bet išlaikymas gali nustebinti ne vieną

    Naudotų elektromobilių rinka pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo, o pirkėjai automobilių aikštelėse vis dažniau pamato mažesnes kainas nei anksčiau. Tai vyksta net ir tuo metu, kai naujų elektromobilių paklausa kai kuriose rinkose svyruoja, o pirkėjai atidžiau skaičiuoja bendras išlaidas.

    Remiantis „Cox Automotive“ skelbiamu EV Monitor, naudotų elektromobilių pardavimai 2026 metų kovo mėnesį buvo 27,7 proc. didesni nei prieš metus. Lyginant su 2026 metų vasario mėnesiu, šuolis siekė 53,9 proc., o tai rodo staigiai padidėjusį sandorių tempą.

    Vienas svarbiausių veiksnių – į prekybą grįžtantys elektromobiliai, kurių lizingo sutartys baigiasi po 3 metų. „Edmunds“ duomenimis, elektromobilių dalis tarp grąžinamų po lizingo automobilių 2026 metais turėtų išaugti iki 8 proc., kai 2025 metais ji siekė 2 proc.

    Kainos artėja prie benzininių

    „Cox Automotive“ skaičiuoja, kad vidutinė naudoto elektromobilio kaina 2026 metų kovo mėnesį siekė apie 34 653 JAV dolerius, tai yra maždaug 32 000 eurų. Per metus kaina sumažėjo 6,1 proc., o kainų atotrūkis nuo naudotų benzininių automobilių toliau traukiasi.

    „Kainų lygybė jau visai arti“, – sakė „Cox Automotive“ pramonės įžvalgų direktorė Stephanie Valdez Streaty.

    Tą patvirtina ir kainų segmentas: 2026 metų kovo mėnesį 44 proc. naudotų elektromobilių buvo parduoti pigiau nei už 25 000 JAV dolerių, tai yra apie 23 000 eurų. 2025 metų gruodį tokių automobilių dalis siekė 39 proc., tad įperkamų pasirinkimų daugėja.

    Įkrovimas ir kasdienės išlaidos

    Perkant elektromobilį vien kaina neatsako į svarbiausią klausimą – kiek kainuos nuosavybė kas mėnesį. Elektromobilio eksploatacijoje vietoj degalų atsiranda įkrovimo išlaidos, kurios labiausiai priklauso nuo to, ar galima krauti namuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad pigiausias scenarijus dažniausiai yra namų įkrovimas, tačiau tam gali prireikti investicijų. 2 lygio įkroviklis dažnai kainuoja apie 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 460 eurų, o jei reikia elektros įvado ar instaliacijos atnaujinimo, bendra suma gali išaugti iki kelių tūkstančių eurų.

    Skirtumas tarp namų ir viešo greitojo įkrovimo gali būti didelis, todėl pirkėjams patariama įvertinti savo įpročius ir maršrutus. Jei namų įkrovimas neįmanomas, verta pasidomėti tinklų abonementais bei vietinėmis elektros tiekėjų programomis, kurios kai kuriose rinkose siūlo palankesnius tarifus.

    Remontas, draudimas ir baterijos rizika

    Elektromobiliams nereikia tepalų keitimų, o stabdžiai dažnai tarnauja ilgiau dėl rekuperacinio stabdymo. Vis dėlto padangų dėvėjimasis gali būti spartesnis dėl didesnio svorio ir sukimo momento, todėl šią išlaidų eilutę verta įtraukti į skaičiavimus.

    Po eismo įvykių remontas dažnai kainuoja brangiau nei analogiškų benzininių automobilių, nes sudėtingesnės konstrukcijos, baterijos apsaugos zonos ir ribotesnis kvalifikuotų servisų tinklas didina darbų bei detalių kainas. Dėl to aukštesnės gali būti ir draudimo įmokos, ypač jei modelis turi brangių kėbulo elementų ar pažangias pagalbos sistemas.

    Didžiausias potencialus finansinis klausimas – baterija. Naudoto elektromobilio pirkėjams rekomenduojama pasitikrinti baterijos garantijos sąlygas ir ar ji perleidžiama naujam savininkui, taip pat paprašyti baterijos būklės ataskaitos, jei tokia prieinama.

    Nepriklausomų vertinimų duomenimis, naujos baterijos keitimas gali kainuoti nuo 5 000 iki 15 000 JAV dolerių, tai yra maždaug nuo 4 600 iki 13 800 eurų. Daugeliui po trejų metų lizingo grąžinamų automobilių dar lieka reikšminga garantijos dalis, tačiau sprendžiant dėl pirkimo svarbu įvertinti savo planuojamą naudojimo laikotarpį.

    Galiausiai, dalis gamintojų kai kurias funkcijas siūlo kaip prenumeratą, pavyzdžiui, išplėstines pagalbos vairuotojui sistemas ar ryšio paslaugas. Pats automobilis be jų veiks įprastai, tačiau pirkėjui verta iš anksto išsiaiškinti, kurios funkcijos bus aktyvios po nuosavybės pasikeitimo.