CP v2

Tag: Įkrovimo stotelės

  • Prie „Agata“ baldų salonų Lenkijoje planuojami 200–400 kW greito įkrovimo hubai elektromobiliams

    „E.ON Drive Infrastructure“ (EDRI) Lenkijoje pradėjo partnerystę su baldų salonų tinklu „Agata“, pagal kurią prie prekybos vietų bus įrengiamos greito įkrovimo stotelės elektromobiliams. Įmonės skelbia, kad pirmosios lokacijos klientams turėtų būti atvertos 2026 metais.

    Planuojama diegti didelės galios įkrovimo sprendimus, kurie iki šiol dažniausiai sutinkami prie magistralių ir greitkelių. Projektas apims skirtingus miestus, o galutiniai parametrai priklausys nuo konkrečios vietos ir elektros tinklo galios prieinamumo.

    Kas bus įrengta prie salonų

    Prie „Agata“ salonų numatomi vadinamieji HPC (High Power Charging) hubai, kurių galia sieks maždaug nuo 200 iki 400 kW. Vienoje vietoje planuojama įrengti nuo 2 iki 5 įkrovimo stotelių, kad vienu metu būtų galima aptarnauti apie 4–10 elektromobilių, priklausomai nuo konkretaus sprendimo.

    Tokia infrastruktūra skirta trumpiems sustojimams: gamintojų ir operatorių praktikoje didelės galios įkrovimas leidžia per kelias ar keliolika minučių reikšmingai papildyti bateriją, tačiau realus greitis priklauso nuo automobilio galios priėmimo, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir stotelės apkrovos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    EDRI atstovai pabrėžia, kad pradinė iniciatyvos apimtis viršijo 30 lokacijų ir toliau plečiama, todėl projektas apibūdinamas kaip atviras ir ilgalaikis. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai įkrovimo infrastruktūra vis dažniau planuojama šalia prekybos, paslaugų ir laisvalaikio vietų, kad vairuotojai galėtų suderinti įkrovimą su kasdieniais reikalais.

    „Nuo pat bendradarbiavimo pradžios pradinė apimtis, apėmusi daugiau nei 30 vietų, jau spėjo išsiplėsti papildomais taškais mūsų bendrame žemėlapyje. Projektas yra atviras ir ilgalaikis“, – sakė EDRI Lenkijos vadovas Jacekas Błaszczyńskis.

    „Matome, kaip keičiasi rinka ir klientų lūkesčiai: daugėja elektromobilių naudotojų. Greitas ir lengvai pasiekiamas įkrovimas jiems yra svarbus, todėl norime suteikti tokią galimybę bendradarbiaudami su EDRI“, – sakė „Agata“ nekilnojamojo turto valdymo vadovas Wojciechas Fryszas.

    Ši plėtra vyksta tuo metu, kai Lenkijos viešajame tinkle daugėja įkrovimo taškų, tačiau didelės galios segmentas išlieka santykinai mažas. Pagal EIPA pateiktus duomenis, 2026 metų birželio pradžioje Lenkijoje buvo 13 392 vieši įkrovimo taškai, iš kurių 3 132 siūlė 100 kW ar didesnę galią, o 813 viršijo 200 kW.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad tokie projektai, perkeliantys HPC infrastruktūrą nuo kelių koridorių į kasdienes klientų traukos vietas, gali pagerinti įkrovimo prieinamumą ir sumažinti piko metu susidarančias eiles. Kartu tai kelia papildomus reikalavimus elektros tinklui ir vietos parinkimui, todėl skirtingose lokacijose sprendimai gali skirtis.

  • „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    Investicija, kuri keičia žaidimą

    „Uber“ pranešė investuosianti apie 90 mln. eurų į viešų greitojo įkrovimo stotelių plėtrą JAV ir Europoje. Bendrovė teigia, kad tai nėra vien dar vienas žingsnis elektromobilių link, o ilgalaikė infrastruktūra jos mobilumo strategijai.

    Planuojama įrengti maždaug 1 000 nuolatinės srovės greitojo įkrovimo taškų. Projektas bus įgyvendinamas per regionines partnerystes su jau veikiančiais įkrovimo tinklais ir operatoriais.

    Kur atsiras naujos stotelės

    JAV „Uber“ bendradarbiauja su EVgo ir pirmuosius objektus numato didžiausiuose srautuose gyvenančiuose regionuose, įskaitant Niujorką, Los Andželą, Bostoną ir San Franciską. Pirmieji „Uber“ valdomi sklypai turėtų startuoti Bay Area regione, Los Andžele ir Dalase.

    Europoje diegimas taip pat bus fragmentuotas pagal miestus: Londone numatyti sprendimai su „Ionity“ ir „Hubber“, o Paryžiuje ir Madride plėtrą koordinuos „Electra“. Dalis infrastruktūros bus įrengiama ne tik viešose vietose, bet ir „Uber“ robotaksi depo teritorijose.

    Ne tik vairuotojams, bet ir robotaksi

    Įmonė investiciją sieja su sparčiai plečiamais autonominio vairavimo projektais, kurių partnerių portfelis, anot bendrovės, jau perkopė 20. Didžioji dalis tokių projektų remiasi elektra varomais automobiliais, kuriems būtinas patikimas ir greitas įkrovimas, kad parkai galėtų dirbti beveik be prastovų.

    „Miestai galės atskleisti visą autonomijos ir elektrifikacijos pažadą tik tada, kai bus sukurta tinkama mastelio įkrovimo infrastruktūra“, – sakė „Uber“ pasaulinis mobilumo vadovas Pradeepas Parameswaranas.

    Šiuo metu „Uber“ platformoje autonominės kelionės JAV yra ribotos ir vyksta tokiose rinkose kaip Ostinas, Atlanta ir Finiksas, kur paslaugą teikia „Waymo“ robotaksi. Už JAV ribų bendrovė dirba su „WeRide“ ir siūlo autonomines keliones Abu Dabyje, Dubajuje ir Rijade.

    „Uber“ modelis remiasi partnerių tinklais, tačiau bendrovė žada suteikti minimalaus panaudojimo garantijas, kad operatoriams būtų lengviau pateisinti dideles pradines greitojo įkrovimo investicijas. Tokios stotelės kainuoja brangiai, o jų ekonomika dažniausiai priklauso nuo pastovaus srauto ir didelio užimtumo.

    Rinka tokioms investicijoms bręsta: net ir atvėsus elektromobilių pardavimams kai kuriose rinkose, viešo įkrovimo plėtra nesustojo. JAV pernai, remiantis įkrovimo duomenų platformos „Paren“ informacija, buvo pridėta apie 18 000 naujų viešų greitojo įkrovimo vietų, tai sudarė maždaug 30 proc. metinį augimą.

    Ekspertai pažymi, kad įkrovimo tinklai dažnai plečiami avansu, tikintis naujos elektromobilių bangos, kurią skatina pigesni modeliai ir didėjanti konkurencija. „Uber“ sprendimas šį ciklą išnaudoja pragmatiškai: daugiau įkrovimo reiškia daugiau elektra varomų automobilių platformoje, o tai tiesiogiai mažina veiklos sąnaudas ir didina paslaugų patikimumą.

    Galiausiai ši investicija signalizuoja, kad „Uber“ įkrovimą ima vertinti kaip kritinę savo infrastruktūros dalį, o ne vien papildomą vairuotojų patogumą. Jei robotaksi plėtra spartės, įkrovimo prieinamumas taps vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kuri platforma sugebės užtikrinti nepertraukiamą paslaugą didmiesčiuose.

  • „Ford“ meta savo navigaciją: naujos kartos elektromobiliuose įdiegs „Apple Maps“ su įkrovimo gudrybėmis

    „Ford“ meta savo navigaciją: naujos kartos elektromobiliuose įdiegs „Apple Maps“ su įkrovimo gudrybėmis

    „Ford“ praneša keičianti kryptį kuriant naujos kartos elektromobilių programinę įrangą: vietoje nuosavos navigacijos sistemos bendrovė diegs integruotą „Apple Maps“. Sprendimas bus įgyvendinamas pasitelkiant „Apple“ „MapKit for Automotive“ platformą, kuri leidžia žemėlapius įmontuoti tiesiai į automobilio sąsają.

    Skirtingai nei telefoną prijungus per „Apple CarPlay“, integruota navigacija gali pilnai „matyti“ automobilio duomenis. Tai reiškia, kad maršruto planavimas bus siejamas su realiu baterijos likučiu, numatomu nuvažiuojamu atstumu ir artimiausių įkrovimo stotelių paieška, įvertinant kelionės poreikius.

    Viena svarbiausių naujovių – baterijos paruošimas įkrovimui dar prieš atvykstant į stotelę. Elektromobiliuose tai padeda pasiekti greitesnį įkrovimą, nes akumuliatorius efektyviausiai kraunamas esant tinkamai temperatūrai, o ją dažnai būtina pasiekti iš anksto, važiuojant link greitojo įkrovimo taško.

    „Ford“ taip pat ketina naudoti „Apple Maps“ kelių lygio informaciją tobulindama naujos versijos „BlueCruise“ pagalbinio vairavimo sistemą. Tokie duomenys gali padėti tiksliau atpažinti įvažiavimus ir išvažiavimus, sankryžas bei mazgus, o tai ypač svarbu sistemoms, kurios leidžia dalį kelio važiuoti be rankų ant vairo, tačiau reikalauja aiškių ribų, kur tai saugu.

    Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau renkasi gilesnę integraciją su didžiosiomis technologijų platformomis, nes vairuotojai tikisi greitos paieškos, patikimų eismo duomenų ir nuolat atnaujinamų žemėlapių. Tuo pačiu elektromobiliuose navigacija tampa ne tik maršruto nurodymu, bet ir energijos valdymo įrankiu, nuo kurio priklauso kelionės trukmė, įkrovimo sustojimų skaičius ir bendras komfortas.

    Naujoji „Ford“ strategija siejama su būsima universalia elektromobilių platforma, nuo kurios turėtų startuoti prieinamesni modeliai. Bendrovė tikisi, kad pilnai integruota „Apple Maps“ patirtis leis pasiūlyti aiškesnį ir patogesnį valdymą nei daugelyje dabartinių gamintojų sprendimų, kurie neretai nusileidžia populiarioms programėlėms pagal greitį ir patogumą.

  • „Rivian R2“ įkrovimas šokiravo bandyme: per 15 min. – 60 proc., bet kelionėse turi silpnybę

    „Rivian R2“ įkrovimas šokiravo bandyme: per 15 min. – 60 proc., bet kelionėse turi silpnybę

    15 minučių iššūkis parodė netikėtą lyderį

    Elektrinis visureigis „Rivian R2“ realiame bandyme pademonstravo itin spartų įkrovimą, nors naudoja 400 voltų baterijos architektūrą. Tai nustebino, nes dalis naujesnių elektromobilių pereina prie 800 voltų sprendimų, kurie paprastai siejami su greitesniu įkrovimu.

    Testą atliko „Out of Spec Studios“ komanda, naudojanti vadinamąjį 10 proc. iššūkį. Jo esmė paprasta: automobilis greitai įkraunamas apie 15 minučių, pradedant nuo 10 proc. baterijos, o tada važiuojama greitkeliu iki kol baterija vėl pasiekia 10 proc.

    Įkrovimo sparta – įspūdinga net 400 voltų klasėje

    Bandyme naudotas „Rivian R2“ prie itin greitos stotelės iš karto pasiekė maždaug 220 kilovatų galią ir trumpam pakilo iki 229 kilovatų. Iki maždaug 32 proc. įkrovos automobilis išlaikė labai didelę srovę, o vėliau galia pradėjo nuosekliau mažėti.

    Per 15 minučių į bateriją buvo papildyta 48,3 kilovatvalandės energijos, o įkrovos lygis pakilo iki 60 proc. Vidutinė įkrovimo galia siekė 193 kilovatus, o bandymą atlikę specialistai tokį rezultatą pavadino vienu geriausių 400 voltų elektromobilių segmente.

    Gamintojas šį efektą pasiekia didindamas leistiną srovę: „Rivian R2“ gali priimti daugiau nei 600 amperų. Praktikoje tai reiškia, kad norint išnaudoti maksimalų potencialą reikia stotelės ir įrangos, kuri palaiko tokias sroves, o prastesni adapteriai gali tapti saugumo rizika.

    Kelionėms tinka, bet efektyvumu nusileidžia „Tesla“

    Po įkrovimo automobilis buvo išbandytas greitkelyje važiuojant vidutiniškai apie 80 mylių per valandą, tai yra maždaug 129 kilometrus per valandą. Tokiomis sąlygomis užfiksuotas efektyvumas siekė apie 2,2 mylios kilovatvalandei, arba maždaug 14,1 kilovatvalandės 100 kilometrų vienai myliai perskaičiavimo kontekste, o realiai tai reiškia didesnes sąnaudas nei dalies konkurentų.

    Iki kol baterija vėl nukrito iki 10 proc., „Rivian R2“ nuvažiavo 92,8 mylios, tai yra apie 149 kilometrus. Tas pats metodas parodė, kad „Tesla Model Y Performance“ nuvažiuoja maždaug 16 kilometrų daugiau, nes pasižymi geresniu greitkelio efektyvumu, nors pradinis įkrovimo greitis buvo kuklesnis.

    Bandymą atlikę ekspertai pabrėžė, kad važiavimas 80 mylių per valandą yra reikšmingai nepalankus aerodinamiškai aukštesniems, kampuotesniems automobiliams. Dėl to „Rivian R2“ tikėtina pasiektų geresnį nuotolį važiuojant apie 70 mylių per valandą, tačiau greitkelyje aukštas greitis visada stipriai didina energijos sąnaudas.

    „Daugumai žmonių tai bus visiškai pakankama“, – sakė bandymą komentavęs Kyle’as Conneris, akcentuodamas, kad 15 minučių sustojimai dažnai yra efektyviausias būdas trumpinti kelionės laiką.

    Galutinė išvada aiški: „Rivian R2“ nėra efektyviausias ilgo nuotolio kruizeris, bet įkrovimo greičiu gali nustebinti net skeptikus. Vis dėlto maksimaliai naudai reikės tinkamos greito įkrovimo infrastruktūros, ypač stotelių, galinčių užtikrinti daugiau nei 600 amperų srovę.

  • Lenkija skiria beveik 470 mln eurų: palei TEN-T kurs 843 viešas įkrovimo stoteles elektriniams sunkvežimiams

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas rekomendavo finansuoti 170 projektų, pagal kuriuos šalyje atsiras 843 viešai prieinamos įkrovimo stotelės nulinės emisijos sunkiajam transportui. Bendra planuojamos infrastruktūros galia viršys 600 MW, o dalyje vietų numatyti ir energijos kaupikliai.

    Programos kryptis aiški: įkrovimo taškai pirmiausia bus įrengiami palei bazinį TEN-T tinklą, taip pat logistikos centruose, transporto bazėse ir intermodaliniuose terminaluose. Tokios vietos pasirinktos siekiant, kad elektriniai vilkikai galėtų dirbti tarptautiniuose maršrutuose ir aptarnauti didžiausius krovinių srautus.

    Kur planuojama daugiausia stotelių?

    Pirmoje investicijų srityje, apimančioje TEN-T kelius ir vietas iki 3 km nuo išvažiavimo, numatyta 129 iniciatyvos. Jose planuojama 687 stotelės, kurių galia sieks beveik 500 MW, taip pat 12 energijos kaupimo įrenginių, kurių galia viršys 44 MW.

    Antroje srityje, skirtoje logistikos centrams, transporto bazėms ir intermodaliniams terminalams bei teritorijoms iki 3 km nuo jų, rekomenduotas 41 projektas. Pagal šiuos planus turėtų atsirasti 156 stotelės, kurių bendra galia viršys 103 MW, ir šeši energijos kaupikliai, kurių galia viršys 24 MW.

    Kiek pinigų skiriama ir kodėl tai svarbu?

    Visa programa finansuojama iš Modernizavimo fondo lėšų, o jos biudžetas siekia 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų. Iš šios sumos TEN-T krypties projektams rekomenduojama daugiau kaip 742 mln. zlotų, tai yra apie 174 mln. eurų, o logistikos centrų krypčiai dar apie 200 mln. zlotų, tai yra apie 47 mln. eurų.

    Fondas pabrėžia, kad naujos stotelės turės užtikrinti mažiausiai 350 kW įkrovimo galią, kad sunkvežimių prastovos būtų kuo trumpesnės. Tokia galia laikoma praktiniu standartu, kai kalbama apie sunkiojo transporto įkrovimą maršrutuose, kur svarbi kiekviena sustojimo minutė.

    Numatomas poveikis apima ne tik CO2, bet ir azoto oksidų mažinimą, geresnę oro kokybę bei triukšmo mažėjimą prie pagrindinių transporto koridorių ir logistikos mazgų. Praktikoje tai reiškia, kad infrastruktūra tampa viena iš esminių prielaidų, kad vežėjai realiai galėtų pereiti prie elektrinių vilkikų.

    Paraiškų buvo daugiau nei lėšų

    Pirmajame kvietime fondas sulaukė 352 paraiškų, kurių prašoma suma viršijo 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų. Tai maždaug dvigubai daugiau, nei tuo etapu buvo numatyta skirti, nes kvietimo alokacija siekė 1 mlrd. zlotų, arba apie 235 mln. eurų.

    Artimiausiais mėnesiais numatytos derybos su pareiškėjais dėl konkrečių paramos sąlygų ir įgyvendinimo grafikų. Tokie projektai paprastai juda etapais, nes reikia suderinti elektros įvado galias, prisijungimo sąlygas, žemės naudojimą ir eismo saugos reikalavimus.

  • „Tauron“ gavo apie 1,4 mln eurų: ką tai keičia elektromobilių įkrovimo plėtrai Silezijoje

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ įmonė „Tauron Nowe Technologie“ gavo daugiau nei 1,4 mln eurų paramą dviejų elektromobilių įkrovimo stočių įrengimui Silezijos vaivadijoje. Finansavimą skyrė Katovicų Vaivadijos aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas.

    Pagal paskelbtą informaciją, parama padengia 100 proc. su infrastruktūros statyba ir montavimu susijusių išlaidų. Tai reiškia, kad projektas įmonei tampa mažiau rizikingas, o sprendimus galima priimti greičiau, ypač vietose, kur atsiperkamumas paprastai būna ilgesnis.

    Kur bus įrengtos stotys?

    Nauji įkrovimo centrai planuojami Katovicuose, Góreckiego gatvėje, taip pat Katovicų tarptautinio oro uosto teritorijoje Pyrzowicuose. Tokios lokacijos paprastai pasirenkamos dėl didelių srautų ir poreikio užtikrinti patikimą įkrovimą kelionės metu.

    Įmonė skelbia, kad investicija bus integruota į viešai prieinamą eTauron tinklą. Tikimasi, kad nauji taškai pagerins greito ir patogaus įkrovimo prieinamumą regione, kuriame transporto ir logistikos srautai yra vieni didžiausių pietų Lenkijoje.

    Kas vyksta eTauron tinkle?

    „Tauron“ nurodo, kad eTauron tinklas šiuo metu apima apie 200 įkrovimo stočių keturiose pietų Lenkijos vaivadijose. Tai rodo, jog bendrovė elektromobilumą traktuoja kaip ilgalaikę paslaugų kryptį, o ne pavienes pilotines investicijas.

    Taip pat skelbiama, kad dalis tinklo įrenginių šiuo metu atnaujinami, o 20 vietų artimiausiu metu turėtų atsirasti greitojo įkrovimo nuolatinės srovės įrenginiai, kurių galia siekia 180 kW. Didesnė galia paprastai leidžia gerokai sutrumpinti sustojimo laiką, ypač naujesniems elektromobiliams.

    Ilgesnio laikotarpio planas iki 2035 metų

    Bendrovė deklaruoja tikslą iki 2035 metų savo teritorijoje turėti bent 1 000 elektromobilių įkrovimo stočių. Toks skaičius reikštų kelių kartų plėtrą, todėl svarbiausiu veiksniu taps ne tik įrangos pirkimai, bet ir elektros tinklo pralaidumas, prijungimų terminai bei leidimų procedūros.

    „Tauron“ taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis eTauron tinkle veikiančių stočių yra maitinamos sertifikuota elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Tokia kryptis atitinka rinkos lūkesčius, nes elektromobilių įkrovimo klimato nauda tiesiogiai priklauso nuo to, kokia elektra realiai naudojama.

    „Energetikos transformacija – tai ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir modernių paslaugų ekosistema, padedanti mažinti emisijas ir elektrifikuoti transportą“, – sakė „Tauron Nowe Technologie“ vadovas Bartłomiejas Wyczałkowskis.

    Ekspertų vertinimu, tokios 100 proc. finansuojamos programos operatoriams yra svarbios dėl dviejų priežasčių: jos leidžia greičiau užpildyti vadinamąsias baltąsias dėmes žemėlapyje ir didina pasitikėjimą tinklu, kai stotys atsiranda strategiškai svarbiuose taškuose, pavyzdžiui, prie oro uostų ar pagrindinių transporto koridorių.

  • Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi sparčiau plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą: iki 2030 metų numatoma įrengti 47 naujas viešai prieinamas įkrovimo prieigas. Tikimasi, kad tai pagerins įkrovimo pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse ir sumažins kasdienio susisiekimo poveikį aplinkai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad augant elektromobilių skaičiui didėja ir praktinis poreikis įkrovimo taškus turėti arčiau įprastų maršrutų. Todėl planuojama, kad prieigos atsiras prie viešųjų įstaigų ir traukos taškų, kur gyventojai lankosi reguliariai.

    „Siekiame, kad elektromobilių įkrovimo prieigos būtų kuo arčiau gyventojų kasdienių maršrutų – prie seniūnijų, mokyklų, gydymo įstaigų, prekybos centrų ar lankomų viešųjų erdvių. Tai leis patogiau naudotis elektromobiliais ir prisidės prie švaresnės aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

    Šiuo metu Savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo būtų tvirtinamas viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų planas iki 2030 metų. Dokumente prioritetas teikiamas vietoms, kur įkrovimas būtų lengvai pasiekiamas ir atlieptų didžiausius mobilumo poreikius.

    Didžiausia planuojamų įkrovimo prieigų koncentracija numatyta Nemėžio seniūnijoje, kur planuojamos 5 prieigos. Nemenčinės miesto, Pagirių ir Rudaminos seniūnijose planuojama po 4 prieigas, o kitose seniūnijose tinklas būtų plečiamas taip, kad prieigos būtų išdėstytos tolygiau ir pasiektų daugiau gyvenviečių.

    Projektą planuojama įgyvendinti pasitelkiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į įkrovimo tinklą yra viena iš priemonių, padedančių sudaryti patogesnes sąlygas vairuotojams ir skatinti transporto sektoriaus taršos mažinimą.

  • Ignalinoje skelbiamas konkursas: ieškomas elektromobilių įkrovimo operatorius Ateities gatvėje

    Ignalinoje skelbiamas konkursas: ieškomas elektromobilių įkrovimo operatorius Ateities gatvėje

    Ignalinos rajono savivaldybės administracija paskelbė atvirą konkursą dėl teisės teikti elektromobilių įkrovimo paslaugą Ignalinos miesto teritorijoje. Konkursu siekiama atrinkti operatorių, kuris pagal numatytą lokaciją suprojektuotų ir įrengtų įkrovimo prieigas bei užtikrintų paslaugos teikimą.

    Savivaldybė nurodo, kad konkursas organizuojamas sudarant konkurencingas sąlygas įkrovimo infrastruktūros diegėjams. Tikimasi, jog pasirinktas operatorius prisidės prie įkrovimo tinklo plėtros ir patogesnio elektromobilių naudojimo kasdienėse kelionėse.

    Kokia vieta numatyta įkrovimui

    Konkurso sąlygose kaip numatyta vieta įvardijamas adresas Ateities gatvė 23, Ignalinoje. Dokumentuose apibrėžti techniniai aspektai, susiję su esama situacija ir elektros tinklų nuosavybės ribomis, kad dalyviai galėtų įsivertinti projekto apimtį.

    Operatoriui teks ne tik įrengti įkrovimo prieigas, bet ir organizuoti paslaugos teikimą pagal konkurso sąlygose nustatytas charakteristikas. Praktikoje tai paprastai reiškia atsakomybę už įrangos diegimą, priežiūrą, veikimo patikimumą ir vartotojams patogų atsiskaitymą.

    Kaip gauti informaciją

    Kontaktinis asmuo konkurso klausimais yra Povilas Trapikas, dirbantis Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje, Ateities gatvėje 23 (10 kabinetas). Su juo galima susisiekti telefonu 8 386 32 700 arba el. paštu povilas.trapikas@ignalina.lt.

    Konkurso dokumentuose pateikiamos konkurso sąlygos, paraiškos forma ir papildoma informacija apie esamos įkrovimo stotelės vietą bei elektros tinklų nuosavybės ribas. Savivaldybė ragina susidomėjusius rinkos dalyvius įvertinti dokumentus ir teikti paraiškas nustatyta tvarka.

  • „Moya energia“ pasiekė 10 000 įkrovimo taškų Lenkijoje: tikslą aplenkė daugiau nei trejais metais

    Degalinių tinklą Moya valdanti bendrovė „Anwim“ skelbia peržengusi simbolinę ribą elektromobilumo paslaugose: „Moya energia“ klientams jau prieinama daugiau kaip 10 000 elektromobilių įkrovimo taškų visoje Lenkijoje. Bendrovės teigimu, šį etapą pavyko pasiekti gerokai anksčiau nei buvo numatyta ilgalaikiuose planuose.

    Skelbiama, kad vairuotojai per „Moya energia“ pasiekia daugiau nei 10 600 AC ir DC įkrovimo taškų. Tinklą sudaro tiek pačios „Moya energia“ įrengiamos lokacijos, tiek partnerių infrastruktūra, prie kurios prisijungiama per tarpusavio roamingo susitarimus.

    „10 tūkstančių įkrovimo taškų riba yra svarbus „Anwim“ plėtros etapas ir sąmoningai kuriamo verslo modelio rezultatas, kuriame tradicinė degalų prekyba vystoma kartu su modernios mobilumo ir energijos paslaugomis“, – sakė „Anwim“ vadovas Rafałas Pietrasina.

    Bendrovė pabrėžia ir spartų augimo tempą: prieš maždaug dvejus su puse metų „Moya energia“ esą startavo turėdama apie 1 400 taškų, o dabar save priskiria prie elektromobilumo rinkos lyderių Lenkijoje. Tokia dinamika siejama su dviem kryptimis: nuosavos infrastruktūros plėtra ir plačia partneryste su kitais operatoriais.

    Nuo projekto starto 2024 metų vasarį „Moya energia“ atidarė daugiau kaip 60 nuosavų vietų su beveik 200 DC ir AC įkrovimo taškų. Tuo pat metu įmonė plėtė roamingo bendradarbiavimą, todėl programėlių „super Moya“ ir „Moya firma“ naudotojai gali naudotis partnerių tinklais, tarp jų „Elocity“, „GreenWay“, „Powerdot“, „Tauron“, „Eleport“ ir „ChargeIn“.

    Elektromobilių įkrovimo tinklų plėtra Lenkijoje pastaraisiais metais spartėja, o konkurencija tarp operatorių vis dažniau persikelia iš vien tik stotelių skaičiaus į patogumo kriterijus: įkrovimo greitį, atsiskaitymo paprastumą, kainodarą, patikimumą ir prieinamumą pagrindiniuose transporto koridoriuose. „Anwim“ komunikacijoje akcentuojamas būtent ekosistemos principas, kai vairuotojams siūloma vienoje vietoje apjungiama infrastruktūra ir paslaugos tiek privatiems klientams, tiek įmonių parkams.

  • Elektrinis transportas – ateitis, bet miestai nori ir dyzelio atsargos: kas stabdo pokyčius?

    Infrastruktūra tampa lemiamu veiksniu

    Miestų mobilumo politika vis dažniau remiasi paprasta taisykle: be infrastruktūros neįmanoma nei patikima viešojo transporto plėtra, nei elektromobilių proveržis. Diskusijose apie transporto ateitį vis dažniau akcentuojama, kad sprendimus reikia derinti su energetikos pajėgumais, teisine aplinka ir realiais įgyvendinimo terminais.

    Ekspertai pabrėžia, jog didžiausią poveikį keleivių pasirinkimams daro kelionės trukmė ir patogumas, todėl investicijos į geležinkelius ir mazgų rekonstrukcijas tampa kritiškai svarbios. Jei dideli projektai stringa, mažėja pasitikėjimas sistema, o dalis keleivių grįžta prie automobilių.

    Miestai laukia proveržio, bet atsiremia į terminus

    Vienas dažniausiai minimų „butelio kaklelių“ yra trukmė nuo idėjos iki realaus rezultato: projektavimo procedūros, leidimai, viešieji pirkimai ir statybos neretai užtrunka metus. Prie to prisideda ir finansavimo klausimas, nes ambicingoms transporto schemoms dažnai neužtenka vien savivaldybių biudžetų.

    Viešojo transporto pertvarkos, metropolinių traukinių ar metro projektai paprastai reikalauja valstybės įsitraukimo, nes kitaip investicijų našta tampa per didelė net ir turtingesniems miestams. Kartu keliami ir teisiniai klausimai: nuo projektavimo standartų iki procedūrų, kurios kai kuriose srityse vis dar nepritaikytos naujoms technologijoms.

    Įkrovimo tinklas auga, bet vėluoja prijungimai

    Elektromobilių infrastruktūros plėtra susiduria su praktinėmis kliūtimis, kurias ypač jaučia miestai ir privatūs investuotojai. E. mobilumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad laukimas dėl elektros galios prijungimo įkrovimo stotelėms gali trukti apie 12–16 mėnesių, todėl verslo planai dažnai „neišlaiko“ laiko ir rizikos.

    Tokiose sąlygose patogiausiai elektromobilį išnaudoja tie, kurie gali krautis namuose, o daugiabučių rajonuose sprendimų tempas priklauso nuo tinklų plėtros ir savivaldybių prioritetų. Dėl to miestuose vis dažniau keliama mintis, kad įkrovimo infrastruktūra turi tapti ne pavienė iniciatyva, o nuosekli, su energetika suderinta politika.

    Elektriniai autobusai – kryptis aiški, bet „atsarga“ lieka

    Viešajame transporte kryptis į elektrifikaciją išlieka stipri: elektriniai autobusai daug kur vertinami dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų ir lokaliai mažesnės taršos. Tačiau kartu auga ir diskusija apie atsparumą krizinėms situacijoms, kai sutrinka elektros tiekimas ar alternatyvaus kuro grandinės.

    „Neturėtume visiškai atsisakyti autobusų su tradiciniu varikliu. Gerai turėti dyzelinių autobusų savo parke, nes jei staiga pritrūktų elektros ar vandenilio, miestas vis tiek turi funkcionuoti“, – sakė Płocko meras Andrzej Nowakowski.

    Jam antrina dalis ekspertų, teigdami, kad pereinamuoju laikotarpiu reikalinga diversifikuota struktūra, kuri sumažina priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio. Kiti pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek dominuos elektra, o dyzelinas ar vandenilis labiau taps nišiniais, situaciniais sprendimais.

    Švaraus transporto zonos: be alternatyvų kyla konfliktai

    Diskusijose dėl švaraus transporto zonų vis dažniau kartojama mintis, kad pati priemonė nėra problema, tačiau jos įgyvendinimas privalo būti paremtas realiomis alternatyvomis. Jei ribojimai įvedami greičiau nei sukuriama įkrovimo infrastruktūra ir patikimos viešojo transporto jungtys, gyventojams tai virsta ne paskata keisti įpročius, o papildoma našta.

    Todėl savivaldybės raginamos planuoti sprendinius kompleksiškai: suderinti įkrovimo tinklo plėtrą, viešojo transporto dažnius, parkavimo politiką ir aiškias, gyventojams suprantamas taisykles. Ekspertai taip pat įspėja, kad skirtingos taisyklės kiekviename mieste gali kelti painiavą ir įtampą, todėl svarstoma apie didesnį normų suvienodinimą.

    Galutinis vaizdas aiškėja: elektrinis transportas laikomas pagrindine kryptimi, tačiau miestų praktika rodo, kad greitam pokyčiui vien technologijų nepakanka. Reikės spartesnių tinklų prijungimų, aiškesnio reguliavimo ir finansavimo modelių, o pereinamuoju laikotarpiu dalis savivaldybių sieks išlaikyti ir dyzelio rezervą.