CP v2

Tag: Įkrovimo stotelės

  • „Voltaback“ pritraukė 2,6 mln. eurų: nori supaprastinti įmonių EV įkrovimo kompensacijas Europoje

    „Voltaback“ pritraukė 2,6 mln. eurų: nori supaprastinti įmonių EV įkrovimo kompensacijas Europoje

    Prancūzijos autoparkų valdymo programinės įrangos startuolis „Voltaback“ pritraukė apie 2,6 mln. eurų investiciją. Raunde dalyvavo Europos investicijų fondas „Serena“ ir keli verslo angelai, tarp jų – „Electra“ bendraįkūrėjas Aurélien de Meaux.

    Įmonė kuria platformą, kuri remiasi prijungtų automobilių duomenimis ir leidžia darbdaviams valdyti autoparką be papildomos aparatinės įrangos. Pirminis „Voltaback“ tikslas buvo vienas praktiškiausių klausimų elektrifikuojant autoparkus – kaip tiksliai ir skaidriai kompensuoti darbuotojams įmonės elektromobilių įkrovimą namuose.

    Namų įkrovimas verslui dažnai tampa administraciniu galvosūkiu: reikia atskirti darbui skirtą elektros suvartojimą nuo asmeninio, apskaičiuoti realią įkrovimo kainą pagal darbuotojo elektros planą ir parengti apskaitai tinkamus dokumentus. „Voltaback“ teigimu, būtent šioje vietoje įmonės susiduria su didžiausiais procesų kaštais ir klaidų rizika.

    Startuolio sprendimas sujungia duomenis iš elektros sąskaitų, skaitiklių ir transporto priemonės telemetrijos, kad atkurti konkrečias namų įkrovimo sesijas ir jų kainą. Sistema sugeneruoja kompensacijos kvitą, o skaičiavimo metodiką, pasak įmonės, patvirtino „Bureau Veritas“, ji yra patentuota ir turi išankstinį Prancūzijos URSSAF išaiškinimą.

    „Jei darbuotojams darbdavys nekompensuoja įkrovimo namuose, jie per metus praranda apie 600 eurų ir dažniau renkasi viešas įkrovimo stoteles. Įmonei tos pačios įkrovos tuomet gali kainuoti iki 1 800 eurų per metus“, – sakė „Voltaback“ bendraįkūrėjas Arnaud Tran.

    Augant elektromobilių daliai įmonių parkuose, tokie sprendimai tampa paklausūs ir dėl kaštų kontrolės, ir dėl atitikties reikalavimams. „Voltaback“ nurodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų platformą pasirinko apie penktadalis CAC 40 bendrovių; tarp klientų minimos „Veolia“, „Equans“, BNP Paribas, „Sanef“, „Lyreco“, „Loxam“, „Fayat“, „Fives“ ir „Sodexo“.

    Be kompensacijų už namų įkrovimą, platforma plečiama ir į platesnį autoparkų valdymą. Įmonė teigia, kad autoparkų vadovai gali prijungti ir vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones, stebėti ridą, skaičiuoti naudą natūra ir rengti tvarumo rodiklių ataskaitas neįdiegdami atskirų telematikos įrenginių.

    Gautas lėšas „Voltaback“ planuoja skirti plėtrai šešiose Europos šalyse ir komandos augimui. Tikslas – tapti universaliu įrankiu įmonėms, kurios vienu metu sprendžia elektromobilių įkrovimo, kompensacijų, atitikties ir mobilumo duomenų valdymo klausimus.

  • „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    Jungtinės Karalystės elektromobilių įkrovimo atsiskaitymų startuolis „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir platformos tobulinimui, kad įmonių autoparkams būtų paprasčiau valdyti įkrovimo išlaidas.

    Finansavimo raundą vedė esamas investuotojas „Soulmates Ventures“, prisidėjo „BlackWood Ventures“ ir „Purple Ventures“. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas taip pat padės stiprinti partnerystes ir spartinti klientų pritraukimą.

    Vienas sprendimas namams ir viešoms stotelėms

    „Rightcharge“ kuria sistemą, kuri sujungia namų ir viešojo įkrovimo mokėjimus į vieną valdymo aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad įmonė gali aiškiau matyti, kiek kainuoja įkrovimas skirtingose vietose, ir paprasčiau apskaityti su tuo susijusias išlaidas.

    Vienas svarbiausių platformos elementų yra automatizuotas vairuotojų kompensavimas už namuose sunaudotą elektrą įkraunant įmonės elektromobilį. Tokiais atvejais kompensacijos dažnai virsta rankiniu procesu, kai tenka rinkti įrodymus, skaičiuoti tarifus ir derinti išmokas.

    Kodėl tai aktualu autoparkams?

    Įmonėms elektrifikuojant autoparkus, įkrovimo infrastruktūra ir atsiskaitymai išlieka fragmentuoti: skirtingi tinklai, skirtingi tarifai, nevienodos ataskaitos. Dėl to finansų ir transporto valdymo komandoms didėja administracinė našta, o duomenų palyginamumas tampa sudėtingas.

    „Rightcharge“ akcentuoja, kad jų sprendimas gali reikšmingai sumažinti įkrovimo sąnaudas ir su tuo susijusį administravimą, o kartu padėti tiksliau sekti su įkrovimu susijusias emisijas. Tokie įrankiai tampa vis svarbesni įmonėms, kurios siekia aiškesnės išlaidų kontrolės ir nuoseklesnių tvarumo rodiklių.

    „Pastarųjų metų klientų reakcija patvirtino, kad sprendžiame didelę autoparkų problemą. Po pradinio finansavimo viršiję ambicingiausias augimo prognozes, šį finansavimą skirsime plėtrai Europoje ir produkto gerinimui“, – sakė „Rightcharge“ įkūrėjas ir vadovas Charlie Cookas.

    Bendrovė nurodo per metus smarkiai padidinusi pasikartojančias pajamas ir išplėtusi tiesioginių klientų bazę. Taip pat pasirašyti pirmieji susitarimai licencijuoti namų įkrovimo kompensavimo technologiją autoparkų tiekėjams, o tai gali pagreitinti plėtrą naujose rinkose.

    Artimiausiu laikotarpiu „Rightcharge“ ketina investuoti į pardavimus, strategines integracijas ir platformos funkcijų plėtrą. Įmonė taip pat signalizuoja, kad šis etapas yra pasiruošimas didesniam A serijos investicijų raundui ateityje.

  • San Franciskas imasi proveržio: iki 2030 metų diegs 100 įkroviklių ties gatve

    San Franciskas imasi proveržio: iki 2030 metų diegs 100 įkroviklių ties gatve

    San Franciskas pristatė naują programą, kuri turėtų palengvinti elektromobilių įkrovimą daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms. Miestas planuoja iki 2030 metų įrengti 100 viešų įkroviklių ties gatve, šalia šaligatvių.

    Toks sprendimas orientuotas į gyventojus, neturinčius privataus garažo ar įvažiavimo, todėl negalinčius patogiai įsirengti namų įkrovimo stotelės. Miestas tikisi, kad tai sumažins priklausomybę nuo greitojo įkrovimo stotelių, kurios dažnai būna brangesnės ir ne visada patogiai pasiekiamos.

    Naujas leidimų modelis

    Iniciatyva įgyvendinama per Curbside Electric Vehicle Charging Permit programą, kurią administruoja San Francisko savivaldybės transporto institucija. Gyventojai gali teikti paraiškas, kad jų gatvėje atsirastų 2 lygio įkroviklis, skirtas ilgesniam, lėtesniam įkrovimui.

    Vis dėlto įrengtos stotelės bus viešos ir veiks pirmas atvažiavo, pirmas įsikrovė principu, todėl paraiška negarantuos nuolatinės vietos konkrečiam namų ūkiui. Įkroviklių diegimą planuojama patikėti kvalifikuotiems rangovams, bendradarbiaujant su vietiniais energijos tiekėjais.

    „Nuo šiandien San Franciskas turi aiškų procesą, kaip užtikrinti prieinamą įkrovimą prie šaligatvio. Tai praktiškas būdas palengvinti elektromobilių turėjimą ir kartu siekti klimato tikslų“, – sakė San Francisko meras Danielis Lurie.

    Ką parodė bandomasis etapas

    Programa remiasi ankstesniu bandomuoju projektu, kuris startavo 2025 metų balandį, kai mieste atsirado pirmieji tokio tipo įkrovikliai. Savivaldybė teigia, kad per bandomąjį laikotarpį paaiškėjo svarbiausia kliūtis platesniam perėjimui prie elektromobilių: viešai prieinamo įkrovimo trūkumas ten, kur žmonės realiai parkuoja automobilius.

    Transporto institucijos vadovė Julie Kirschbaum pabrėžė, kad naujasis modelis pirmiausia taikomas nuomininkams ir daugiabučių bei kondominiumų gyventojams. Tokiose teritorijose net ir didėjant elektromobilių pasiūlai rinkoje, sprendimą pirkti dažnai stabdo paprastas klausimas, kur kasdien įkrauti automobilį.

    Kodėl JAV atsilieka nuo Europos

    Elektromobilių infrastruktūros plėtra JAV ilgą laiką buvo labiau orientuota į greitojo įkrovimo koridorius prie magistralių, kurie svarbūs kelionėms didesniais atstumais. Tačiau miestų kasdienybėje didesnę vertę dažnai sukuria 2 lygio įkrovimas, kai automobilis gali ramiai krautis kelias valandas per naktį ar darbo metu.

    Europos sostinėse, tokiose kaip Londonas ar Oslas, įkrovimas šalia šaligatvių seniai tapo įprasta praktika, nes tai sprendžia gyventojų, neturinčių privačių parkavimo vietų, problemą. San Francisko planas rodo, kad panašus modelis vis labiau laikomas būtina sąlyga, jei didmiesčiai nori sparčiau elektrifikuoti transportą.

    Be paraiškų sistemos, miestas taip pat renka gyventojų pasiūlymus, kuriose gatvėse įkrovikliai būtų naudingiausi. Tikimasi, kad tai padės tiksliau planuoti plėtrą ir mažinti konfliktus dėl viešos erdvės, kuri miestuose vis dažniau tampa ribotu ištekliumi.

    Panašios iniciatyvos pastebimos ir kituose JAV miestuose, o rinkoje daugėja sprendimų, pritaikytų montavimui prie esamos infrastruktūros, pavyzdžiui, apšvietimo stulpų. Tai leidžia greičiau diegti įkrovimo taškus ir mažinti statybos kaštus, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose.

  • Lenkijoje gali būti parduodamos viešos elektromobilių įkrovimo stotys: reguliuotojas pradėjo konsultacijas

    Lenkijos energetikos reguliuotojas URE pradėjo rinkos konsultacijas dėl viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo stočių, kurios priklauso elektros skirstymo sistemos operatoriams. Konsultacijų tikslas – įvertinti, ar yra verslo subjektų, pasirengusių tokias stotis perimti ir eksploatuoti rinkos sąlygomis.

    Pagal Lenkijoje galiojančią elektromobilumo teisinę tvarką tokios konsultacijos turi būti vykdomos ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Jei per nustatytą terminą atsiranda bent vienas realus pirkėjas, URE gali priimti sprendimą įpareigoti skirstymo tinklų operatorių organizuoti konkrečių stočių pardavimo konkursą.

    Į konsultuojamų objektų sąrašą įtrauktos ir „Enea Operator“ valdomos stotys – skelbiama, kad jų yra daugiau nei 30 jau pastatytų arba dar statomų. Dalis šių vietų turi po du įkrovimo taškus, todėl jos gali būti patrauklios operatoriams, norintiems sparčiau plėsti tinklą ne vien statybomis, bet ir perimant jau parengtą infrastruktūrą.

    Iki kada galima teikti susidomėjimą?

    Reguliuotojas nurodo, kad susidomėjimo pareiškimus dėl konsultacijose minimų stotelių galima pateikti iki 2026 metų lapkričio 26 dienos. Vėliau, priklausomai nuo gautų atsakymų, būtų sprendžiama dėl privalomo pardavimo konkurso organizavimo atskiriems skirstymo operatoriams.

    Šis žingsnis atspindi platesnę Europos kryptį, kai infrastruktūra vis dažniau perduodama rinkos dalyviams, o tinklų operatorių vaidmuo apsiribojamas reguliuojama veikla. Praktikoje tai gali reikšti daugiau konkurencijos įkrovimo paslaugų rinkoje, greitesnį modernizavimą ir aiškesnį kainodaros atskyrimą nuo elektros tinklų veiklos.

    Įkrovimo tinklas Lenkijoje auga

    Rinkos kontekstas palankus: pagal Lenkijoje skelbiamus elektromobilumo skaitiklio duomenis 2026 metų liepos pabaigoje šalyje veikė 13 454 viešai prieinami elektromobilių įkrovimo taškai. Augantis įkrovimo taškų skaičius didina ir investuotojų susidomėjimą įsigyti jau veikiančias lokacijas, ypač prie pagrindinių kelių ar didžiųjų miestų.

    Jei konsultacijos parodys paklausą, stotelių pardavimai galėtų tapti vienu iš mechanizmų, kaip greičiau „atrakinti“ skirstymo operatorių turimą turtą ir paskatinti privačių operatorių plėtrą. Tai svarbu ir elektromobilių vairuotojams – rinkos dalyviai dažniau konkuruoja paslaugos patikimumu, įkrovimo galia ir atsiskaitymo patogumu.

  • „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – šalyje įdiegta 10 000 itin didelės galios „Flash Charging“ įkrovimo taškų. Bendrovė teigia, kad taip per maždaug penkis mėnesius padvigubino savo tinklą ir išplėtė aprėptį daugiau nei 300 miestų.

    Tokie skaičiai svarbūs ne tik rinkodarai. Elektromobilių pirkėjams viena didžiausių kliūčių vis dar yra įkrovimo patogumas, todėl gamintojai vis dažniau investuoja į savo infrastruktūrą, kad klientams pasiūlytų aiškią ir greitą įkrovimo patirtį.

    Kas išskiria 1,5 megavato įkroviklius

    „BYD“ įkrovikliai, apie kuriuos kalbama, gali tiekti iki 1,5 megavato galios per vieną kabelį. Tai kelis kartus viršija daugelyje rinkų įprastą didelės galios viešąjį nuolatinės srovės įkrovimą, todėl teorinis įkrovimo laikas gali sutrumpėti iki keliolikos ar net vienženklio minučių skaičiaus.

    Bendrovė taip pat akcentuoja sprendimus, kurie mažina apkrovas elektros tinklui: dalyje stočių integruojamos vietinės energijos kaupimo sistemos. Tokie kaupikliai leidžia amortizuoti pikinius srautus, kai vienu metu kraunama daug automobilių, ir stabiliau tiekti didelę galią.

    „Įkrovimas per kelias minutes neturi automatiškai reikšti didesnės žalos baterijai“, – teigia „BYD“, kalbėdama apie savo bandymus itin greito įkrovimo režimu.

    Ambicingi tikslai ir reali matematika

    „BYD“ deklaruojamas tikslas – iki 2026 metų pabaigos pasiekti 20 000 „Flash Charging“ stočių. Tai reikštų, kad plėtra turėtų išlikti labai sparti, o didžiausias iššūkis būtų ne vien įrangos gamyba, bet ir vietų parinkimas, prijungimai prie tinklo, statybos derinimai bei eksploatacija.

    Remiantis pačios bendrovės pateikta dinamika, nuo pavasario tinklas augo itin greitai, tačiau norint dar kartą padvigubinti apimtį per trumpą laiką, diegimo tempai turėtų dar labiau didėti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamas ne tik įkroviklių skaičiaus, bet ir elektros įvadų, transformatorių, kaupiklių bei priežiūros komandų mastelio klausimas.

    Nauda ne tik „BYD“ vairuotojams

    „BYD“ skelbia, kad per pirmuosius veiklos mėnesius jos tinkle suteikta didelė energijos apimtis ir aptarnauta 1 830 000 vairuotojų. Pasak bendrovės, apie 33 proc. įkrovimų atliko ne „BYD“ markės automobilių savininkai, todėl tinklas jau dabar veikia kaip platesnė vieša infrastruktūra.

    Tokia kryptis atitinka vieną ryškiausių tendencijų elektromobilių rinkoje: įkrovimo tinklai vis dažniau siekia būti suderinami su skirtingų gamintojų automobiliais, o konkurencija persikelia į patikimumą, galią, kainodarą ir patogumą. Jei megavatų klasės įkrovimas taps plačiau palaikomas, tokios stotys gali tapti svarbiu pranašumu tiek vietos rinkoje, tiek „BYD“ plečiantis į Europą ir kitas šalis.

  • „Voltpost“ sprendimas be kiemo: įkrovikliai tvirtinami prie sienų ir lubų, kaina krenta

    „Voltpost“ sprendimas be kiemo: įkrovikliai tvirtinami prie sienų ir lubų, kaina krenta

    Elektromobilių pirkėjams dažnai kartojamas paprastas patarimas: patogiausia krauti namuose. Tačiau daugiabučių gyventojams ar žmonėms be nuosavo įvažiavimo tai tampa didžiausia kliūtimi, o viešasis greitasis įkrovimas neretai prilygsta įprastoms kelionės išlaidoms.

    JAV bendrovė „Voltpost“, iki šiol labiausiai žinoma dėl idėjos paversti gatvių apšvietimo stulpus elektromobilių įkrovimo vietomis, pristatė du naujus antrosios pakopos (Level 2) sprendimus. Abu sukurti taip, kad įkrovimą būtų galima įrengti ten, kur infrastruktūra jau yra, o ne pradėti brangius kasimo ir kabelių tiesimo darbus nuo nulio.

    Įkrovimas garažuose ir prie pastatų

    Pirmasis naujas produktas – „Voltpost Air“ lubinis tvirtinimas, skirtas požeminiams ar daugiaaukščiams parkingams. Įkrovimo kabeliai nuleidžiami iš viršaus, todėl taupoma vieta ir paprasčiau išlaikyti tvarką parkavimo zonoje.

    Antrasis sprendimas – paviršinis tvirtinimas, kai įkroviklis montuojamas ant sienos arba ant atskiro stovo. Tai skirta vietoms, kur nėra stulpo, bet yra pastato fasadas, vidinis kiemas ar aikštelės kraštas, prie kurio galima pritaikyti įkrovimo tašką.

    Kas svarbiausia – įrengimo greitis ir kaina

    Abu įrenginiai naudoja įtraukiamą kabelį, kad jis nesivoliotų ant žemės ir būtų mažiau pažeidžiamas. „Voltpost“ teigimu, pagrindinis pranašumas – retrofito logika: įkroviklis tvirtinamas prie esamos konstrukcijos, o darbai užtrunka valandas, o ne dienas.

    Bendrovė skelbia, kad toks montavimo būdas gali sumažinti įrengimo kaštus iki 70 proc. Didžiąją dalį išlaidų paprastai sudaro dangų ardymas, tranšėjų kasimas, naujų trasų tiesimas ir vėlesnis aplinkos sutvarkymas, todėl sprendimai, leidžiantys to išvengti, tampa ypač patrauklūs parkingų ir pastatų valdytojams.

    Kodėl to reikia miestams

    Įkrovimas prie namų yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar žmonės ryšis pereiti prie elektromobilio, ypač miestuose. Dėl to Europos ir JAV miestai vis dažniau ieško būdų plėsti įkrovimo tinklą ne vien magistralėse, bet ir gyvenamuosiuose kvartaluose, kur automobiliai stovi naktį.

    Vis dėlto „Voltpost“ sprendimai neišsprendžia visko automatiškai: įrenginius vis tiek turi užsakyti ir finansuoti pastatų ar sklypų savininkai, o elektros įvado galia ir prijungimo sąlygos gali riboti mastą. Tačiau paprastesnis tvirtinimas prie sienų ar lubų gali tapti praktišku startu ten, kur tradicinė infrastruktūra per brangi arba per lėta.

  • Varėnoje atidarė 120 kW „Enefit“ stotelę: įkraus 2 automobilius, aišku ir kiek kainuos

    Varėnoje atidarė 120 kW „Enefit“ stotelę: įkraus 2 automobilius, aišku ir kiek kainuos

    Varėnoje, Vytauto gatvėje, pradėjo veikti nauja „Enefit“ greito elektromobilių įkrovimo stotelė. Ji įrengta adresu Vytauto g. 43, šalia automobilių plovyklos, ir vienu metu gali aptarnauti du elektromobilius.

    Stotelės galia siekia 120 kW, todėl ji priskiriama didelės galios įkrovimo sprendimams. Praktikoje realus greitis priklauso nuo automobilio įkrovimo galimybių, baterijos temperatūros ir įkrovos lygio, tačiau tokio tipo stotelėse dažnai orientuojamasi į įkrovimą per maždaug pusvalandį.

    Įmonė pabrėžia, kad viešojo įkrovimo infrastruktūrai plečiantis, rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien stotelių skaičiui, o jų galiai, patogiai vietai ir sklandžiam naudojimui. Tai ypač aktualu augant elektromobilių parkui ir didėjant kelionių regionuose poreikiui.

    „Viešojo įkrovimo tinklo plėtroje vystytojų prioritetas nuo kiekybės krypsta kokybės link. Svarbu investuoti į vairuotojų patirtį: greitesnį įkrovimą, patogesnes lokacijas, vartotojui draugišką procesą“, – sakė „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Paulius Bartaševičius.

    „Enefit“ skelbia taikanti du pagrindinius įkainius pagal stotelės galią. Iki 99 kW galios stotelėse kilovatvalandė kainuoja 0,30 euro, o 100 kW ir didesnės galios stotelėse – 0,35 euro už kilovatvalandę.

    Pasak įmonės, Varėnos stotelė yra penktoji šiame mieste „Enefit“ tinkle, o Lietuvoje „Enefit“ viešajame tinkle veikia daugiau nei 300 įkrovimo prieigų. Baltijos šalyse ir Lenkijoje bendras „Enefit“ įkrovimo jungčių skaičius viršijo 1 500, o tinklo plėtra tęsiama.

  • Prie „Agata“ baldų salonų Lenkijoje planuojami 200–400 kW greito įkrovimo hubai elektromobiliams

    „E.ON Drive Infrastructure“ (EDRI) Lenkijoje pradėjo partnerystę su baldų salonų tinklu „Agata“, pagal kurią prie prekybos vietų bus įrengiamos greito įkrovimo stotelės elektromobiliams. Įmonės skelbia, kad pirmosios lokacijos klientams turėtų būti atvertos 2026 metais.

    Planuojama diegti didelės galios įkrovimo sprendimus, kurie iki šiol dažniausiai sutinkami prie magistralių ir greitkelių. Projektas apims skirtingus miestus, o galutiniai parametrai priklausys nuo konkrečios vietos ir elektros tinklo galios prieinamumo.

    Kas bus įrengta prie salonų

    Prie „Agata“ salonų numatomi vadinamieji HPC (High Power Charging) hubai, kurių galia sieks maždaug nuo 200 iki 400 kW. Vienoje vietoje planuojama įrengti nuo 2 iki 5 įkrovimo stotelių, kad vienu metu būtų galima aptarnauti apie 4–10 elektromobilių, priklausomai nuo konkretaus sprendimo.

    Tokia infrastruktūra skirta trumpiems sustojimams: gamintojų ir operatorių praktikoje didelės galios įkrovimas leidžia per kelias ar keliolika minučių reikšmingai papildyti bateriją, tačiau realus greitis priklauso nuo automobilio galios priėmimo, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir stotelės apkrovos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    EDRI atstovai pabrėžia, kad pradinė iniciatyvos apimtis viršijo 30 lokacijų ir toliau plečiama, todėl projektas apibūdinamas kaip atviras ir ilgalaikis. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai įkrovimo infrastruktūra vis dažniau planuojama šalia prekybos, paslaugų ir laisvalaikio vietų, kad vairuotojai galėtų suderinti įkrovimą su kasdieniais reikalais.

    „Nuo pat bendradarbiavimo pradžios pradinė apimtis, apėmusi daugiau nei 30 vietų, jau spėjo išsiplėsti papildomais taškais mūsų bendrame žemėlapyje. Projektas yra atviras ir ilgalaikis“, – sakė EDRI Lenkijos vadovas Jacekas Błaszczyńskis.

    „Matome, kaip keičiasi rinka ir klientų lūkesčiai: daugėja elektromobilių naudotojų. Greitas ir lengvai pasiekiamas įkrovimas jiems yra svarbus, todėl norime suteikti tokią galimybę bendradarbiaudami su EDRI“, – sakė „Agata“ nekilnojamojo turto valdymo vadovas Wojciechas Fryszas.

    Ši plėtra vyksta tuo metu, kai Lenkijos viešajame tinkle daugėja įkrovimo taškų, tačiau didelės galios segmentas išlieka santykinai mažas. Pagal EIPA pateiktus duomenis, 2026 metų birželio pradžioje Lenkijoje buvo 13 392 vieši įkrovimo taškai, iš kurių 3 132 siūlė 100 kW ar didesnę galią, o 813 viršijo 200 kW.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad tokie projektai, perkeliantys HPC infrastruktūrą nuo kelių koridorių į kasdienes klientų traukos vietas, gali pagerinti įkrovimo prieinamumą ir sumažinti piko metu susidarančias eiles. Kartu tai kelia papildomus reikalavimus elektros tinklui ir vietos parinkimui, todėl skirtingose lokacijose sprendimai gali skirtis.

  • „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    Investicija, kuri keičia žaidimą

    „Uber“ pranešė investuosianti apie 90 mln. eurų į viešų greitojo įkrovimo stotelių plėtrą JAV ir Europoje. Bendrovė teigia, kad tai nėra vien dar vienas žingsnis elektromobilių link, o ilgalaikė infrastruktūra jos mobilumo strategijai.

    Planuojama įrengti maždaug 1 000 nuolatinės srovės greitojo įkrovimo taškų. Projektas bus įgyvendinamas per regionines partnerystes su jau veikiančiais įkrovimo tinklais ir operatoriais.

    Kur atsiras naujos stotelės

    JAV „Uber“ bendradarbiauja su EVgo ir pirmuosius objektus numato didžiausiuose srautuose gyvenančiuose regionuose, įskaitant Niujorką, Los Andželą, Bostoną ir San Franciską. Pirmieji „Uber“ valdomi sklypai turėtų startuoti Bay Area regione, Los Andžele ir Dalase.

    Europoje diegimas taip pat bus fragmentuotas pagal miestus: Londone numatyti sprendimai su „Ionity“ ir „Hubber“, o Paryžiuje ir Madride plėtrą koordinuos „Electra“. Dalis infrastruktūros bus įrengiama ne tik viešose vietose, bet ir „Uber“ robotaksi depo teritorijose.

    Ne tik vairuotojams, bet ir robotaksi

    Įmonė investiciją sieja su sparčiai plečiamais autonominio vairavimo projektais, kurių partnerių portfelis, anot bendrovės, jau perkopė 20. Didžioji dalis tokių projektų remiasi elektra varomais automobiliais, kuriems būtinas patikimas ir greitas įkrovimas, kad parkai galėtų dirbti beveik be prastovų.

    „Miestai galės atskleisti visą autonomijos ir elektrifikacijos pažadą tik tada, kai bus sukurta tinkama mastelio įkrovimo infrastruktūra“, – sakė „Uber“ pasaulinis mobilumo vadovas Pradeepas Parameswaranas.

    Šiuo metu „Uber“ platformoje autonominės kelionės JAV yra ribotos ir vyksta tokiose rinkose kaip Ostinas, Atlanta ir Finiksas, kur paslaugą teikia „Waymo“ robotaksi. Už JAV ribų bendrovė dirba su „WeRide“ ir siūlo autonomines keliones Abu Dabyje, Dubajuje ir Rijade.

    „Uber“ modelis remiasi partnerių tinklais, tačiau bendrovė žada suteikti minimalaus panaudojimo garantijas, kad operatoriams būtų lengviau pateisinti dideles pradines greitojo įkrovimo investicijas. Tokios stotelės kainuoja brangiai, o jų ekonomika dažniausiai priklauso nuo pastovaus srauto ir didelio užimtumo.

    Rinka tokioms investicijoms bręsta: net ir atvėsus elektromobilių pardavimams kai kuriose rinkose, viešo įkrovimo plėtra nesustojo. JAV pernai, remiantis įkrovimo duomenų platformos „Paren“ informacija, buvo pridėta apie 18 000 naujų viešų greitojo įkrovimo vietų, tai sudarė maždaug 30 proc. metinį augimą.

    Ekspertai pažymi, kad įkrovimo tinklai dažnai plečiami avansu, tikintis naujos elektromobilių bangos, kurią skatina pigesni modeliai ir didėjanti konkurencija. „Uber“ sprendimas šį ciklą išnaudoja pragmatiškai: daugiau įkrovimo reiškia daugiau elektra varomų automobilių platformoje, o tai tiesiogiai mažina veiklos sąnaudas ir didina paslaugų patikimumą.

    Galiausiai ši investicija signalizuoja, kad „Uber“ įkrovimą ima vertinti kaip kritinę savo infrastruktūros dalį, o ne vien papildomą vairuotojų patogumą. Jei robotaksi plėtra spartės, įkrovimo prieinamumas taps vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kuri platforma sugebės užtikrinti nepertraukiamą paslaugą didmiesčiuose.

  • „Ford“ meta savo navigaciją: naujos kartos elektromobiliuose įdiegs „Apple Maps“ su įkrovimo gudrybėmis

    „Ford“ meta savo navigaciją: naujos kartos elektromobiliuose įdiegs „Apple Maps“ su įkrovimo gudrybėmis

    „Ford“ praneša keičianti kryptį kuriant naujos kartos elektromobilių programinę įrangą: vietoje nuosavos navigacijos sistemos bendrovė diegs integruotą „Apple Maps“. Sprendimas bus įgyvendinamas pasitelkiant „Apple“ „MapKit for Automotive“ platformą, kuri leidžia žemėlapius įmontuoti tiesiai į automobilio sąsają.

    Skirtingai nei telefoną prijungus per „Apple CarPlay“, integruota navigacija gali pilnai „matyti“ automobilio duomenis. Tai reiškia, kad maršruto planavimas bus siejamas su realiu baterijos likučiu, numatomu nuvažiuojamu atstumu ir artimiausių įkrovimo stotelių paieška, įvertinant kelionės poreikius.

    Viena svarbiausių naujovių – baterijos paruošimas įkrovimui dar prieš atvykstant į stotelę. Elektromobiliuose tai padeda pasiekti greitesnį įkrovimą, nes akumuliatorius efektyviausiai kraunamas esant tinkamai temperatūrai, o ją dažnai būtina pasiekti iš anksto, važiuojant link greitojo įkrovimo taško.

    „Ford“ taip pat ketina naudoti „Apple Maps“ kelių lygio informaciją tobulindama naujos versijos „BlueCruise“ pagalbinio vairavimo sistemą. Tokie duomenys gali padėti tiksliau atpažinti įvažiavimus ir išvažiavimus, sankryžas bei mazgus, o tai ypač svarbu sistemoms, kurios leidžia dalį kelio važiuoti be rankų ant vairo, tačiau reikalauja aiškių ribų, kur tai saugu.

    Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau renkasi gilesnę integraciją su didžiosiomis technologijų platformomis, nes vairuotojai tikisi greitos paieškos, patikimų eismo duomenų ir nuolat atnaujinamų žemėlapių. Tuo pačiu elektromobiliuose navigacija tampa ne tik maršruto nurodymu, bet ir energijos valdymo įrankiu, nuo kurio priklauso kelionės trukmė, įkrovimo sustojimų skaičius ir bendras komfortas.

    Naujoji „Ford“ strategija siejama su būsima universalia elektromobilių platforma, nuo kurios turėtų startuoti prieinamesni modeliai. Bendrovė tikisi, kad pilnai integruota „Apple Maps“ patirtis leis pasiūlyti aiškesnį ir patogesnį valdymą nei daugelyje dabartinių gamintojų sprendimų, kurie neretai nusileidžia populiarioms programėlėms pagal greitį ir patogumą.