Vilniaus rajone šie metai pažymėti išskirtiniais jubiliejais: keli gyventojai jau paminėjo 100 metų sukaktį. Prie šimtametžių gretų prisijungė ir Sudervės seniūnijoje gyvenanti Emilija Michalkevič.
Emilija Michalkevič gimė 1926 metais gegužės 22 dieną Pakonių kaime. Per šimtmetį ji matė ryškius istorinius lūžius ir kasdienybės pokyčius, kurie paveikė ne vieną šeimos kartą.
Jubiliatę sveikino savivaldybės atstovai
Šimtmečio proga jubiliatę aplankė Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, administracijos patarėja ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Janina Girucka bei Sudervės seniūnė Česlava Pavilovič. Susitikimo metu Emilijai Michalkevič perduoti sveikinimai ir linkėjimai.
„Džiaugiamės, kad mūsų rajone gyvena tokio garbaus amžiaus gyventojai. Jūs esate mūsų išmintis. Per šį šimtmetį pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, tačiau Jūsų gerumas išliko toks pat“, – sakė Algis Vaitkevičius.
Gyvenimas, paženklintas karo ir pokyčių
Pasak artimųjų ir pačios jubiliatės pasakojimų, Emilija Michalkevič augo neturtingoje šeimoje, buvo ketvirtoji dukra. Vaikystė prabėgo paprastomis sąlygomis, o ankstyvas savarankiškumas tapo kasdienybe.
Dar paauglystėje ji patyrė karo metus, kurie daugeliui to laikmečio šeimų atnešė netektis ir nepriteklių. Netrukus mirė jos tėvas, todėl šeimos padėtis tapo dar sudėtingesnė, o rūpestis dėl maisto ir pragyvenimo virto nuolatiniu išbandymu.
Vėlesniais metais Emilijai Michalkevič teko išgyventi kolektyvizacijos laikotarpį, kai ūkiai buvo įtraukiami į kolūkius. Darbas daugeliui žmonių reiškė ilgą ir alinantį kasdienį triūsą, o gyvenimo ritmą diktavo nebe šeimos ūkis, o nauja tvarka.
Tikėjimas ir šeima kaip atrama
Emilija Michalkevič sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, o vėliau džiaugėsi ir anūkais. Artimieji pasakoja, kad ji šeimoje buvo ne tik močiutė, bet ir ramybės bei pastovumo jausmą suteikianti atrama.
Didelę gyvenimo dalį jubiliatė išliko artima tikėjimui: reguliariai dalyvaudavo šventose Mišiose ir daugiau nei keturiasdešimt metų giedojo bažnytiniame chore. Kai sveikata nebeleido vykti į bažnyčią, ji, pasak artimųjų, tikėjimo praktikas tęsė namuose ir pamaldas sekė per televiziją.
Žvelgdama į prabėgusius metus Emilija Michalkevič pabrėžia ištvermę ir dvasinę stiprybę, kuri padėjo pereiti per sudėtingus laikotarpius. „Gyvenimas nebuvo paprastas, bet žmogus privalo eiti savo keliu, išlikdamas ištikimas tam, kas svarbiausia“, – sakė šimtametė.
Druskininkuose įvyko tradicinis renginys „Mero pietūs“, subūręs savivaldybės, verslo, mokslo ir įvairių sričių atstovus. Šių metų susitikime dėmesys kryptingai nukreiptas ne vien į ekonomiką, bet ir į žmogaus savijautą, kartų lūkesčius bei gyvenimo kokybę.
Renginyje pranešimus skaitė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, rinkodaros strategas Tomas Nemura, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Diskusijos ašimi tapo klausimas, kaip miestui augti išlaikant kurorto tapatybę ir patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms.
Miesto kryptys ir projektai
Meras R. Malinauskas pristatė kurorto aktualijas ir plėtros kryptis, akcentuodamas, kad Druskininkų stiprybė yra nuoseklus augimas ir aiški ilgalaikė vizija. Jo teigimu, planuojant pokyčius svarbu išlaikyti balansą tarp infrastruktūros, viešųjų erdvių kokybės ir paslaugų, kurios tiesiogiai lemia miestiečių bei svečių patirtį.
Pristatant vykdomus ir planuojamus darbus paminėta Vilniaus alėjos rekonstrukcija, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra, viešųjų erdvių atnaujinimas, Kultūros ir kongresų rūmų projektas bei aerodromo vystymo planai. Šie projektai siejami su miesto pasiekiamumu, judumo patogumu ir turizmo srautų valdymu.
Kartų skirtumai: ką tai keičia?
Rinkodaros strategas T. Nemura kalbėjo apie skirtingų kartų požiūrį į darbą, poilsį ir gyvenimo būdą. Jo pranešimas kvietė suprasti, kaip Y, Z ir Alfa kartos priima sprendimus, ko tikisi iš darbdavių, miestų ir paslaugų, ir kodėl vien tik tradiciniai „kas veikia visiems“ sprendimai vis dažniau nebeužtikrina rezultatų.
Pasak pranešėjo, šiandien savivaldybėms ir verslui tenka taikytis prie kintančių vartojimo įpročių, didesnio skaidrumo lūkesčių ir greitesnio informacijos ciklo. Tai reiškia, kad miesto komunikacija ir paslaugų kūrimas turi remtis ne spėlionėmis, o duomenimis ir realiais bendruomenės poreikiais.
Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė
Vilniaus universiteto profesorius dr. A. Emeljanovas savo pranešime analizavo, kodėl Druskininkuose žmonės gyvena ilgiau, pabrėždamas fizinio aktyvumo, socialinių ryšių ir aplinkos kokybės reikšmę. Mokslinių tyrimų kryptis, kuria remtasi pranešime, rodo, kad judėjimas ir bendruomeniškumas turi apčiuopiamą poveikį savijautai ir sveikatai.
Pranešime taip pat akcentuota, kad Druskininkuose vyresnio amžiaus žmonių dalis yra didesnė nei šalies vidurkis, todėl kurortas vertinamas kaip aplinka, galinti būti palanki kokybiškesniam gyvenimui. Profesorius priminė, kad net kasdienis 7 000 žingsnių tikslas gali reikšmingai mažinti dalies ligų riziką.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. V. Nekrošius pristatė Akademijos veiklą ir mokslo vaidmenį visuomenėje, pabrėždamas bendradarbiavimo svarbą tarp mokslo, savivaldos ir verslo. Renginį užbaigė panelinė diskusija, kurią moderavo komunikacijos ekspertė ir viešojo kalbėjimo mokytoja Laura Dabulytė.
Humans are living longer than ever before. By 2050, scientists predict that nearly half a billion people could be older than 80.
The rise in human life expectancy is partly due to improvements in nutrition, but which food choices lead to the longest and healthiest outcomes in older age?
A study from China has now added another wrinkle to the research. Among more than 5,000 people aged 80 and over, researchers found that female meat eaters were more likely to reach age 100 than female vegetarians.
There was no significant association between longevity and vegetarianism among males, when the researchers analyzed the data by sex.
Before you go sending this article to every female vegetarian you know, you should stay for the nuance.
It was only vegetarian participants deemed underweight who were less likely to live to 100 than meat eaters.
“Daily consumption of meat was associated with a 44 percent higher likelihood of reaching 100 years old [compared to a vegetarian diet] in the underweight group, whereas this association did not present in the normal weight or overweight group,” the study authors conclude.
Researchers at Fudan University, the Chinese Center for Disease Control and Prevention, and Shanghai Jiao Tong University compared the outcomes of 1,459 centenarians with those of 3,744 non-centenarians in their 80s and 90s.
The team found that body mass index (BMI) partly explained the association between vegetarianism and shorter life expectancy.
Given that older populations are more likely to be underweight, the authors suggest that the role of BMI in longevity is “worth exploring” further.
The “obesity paradox“, for instance, is a term that describes how more body weight seems to be associated with better health outcomes in older populations. This is the opposite of what is found in younger populations.
The centenarian study in China can only reveal associations, which means it’s possible that other factors are impacting the results.
The study, for instance, doesn’t account for how eating habits might change over time; the surveys only assessed what participants ate in their later years, and that may be influenced by how easy the foods are to chew.
Previous research, however, supports the idea that lifestyle choices, such as diet, could be major reasons why some people live to 100.
Diet is not the only factor that has been linked to longer lifespans. (Ruben Bonilla Gonzalo/Getty Images)
It’s possible that older adults may have different nutritional needs, yet many studies on vegetarianism focus on younger cohorts.
One study of more than 65,000 people, young and old, found that those who eat a vegetarian diet may face a higher risk of fractures, possibly due to lower calcium and protein intake.
In fact, some evidence shows that older people require more dietary protein than current guidelines suggest.
Nutrition, however, is an extremely complex area of research, and health outcomes can be influenced by a plethora of societal, environmental, and individual factors.
In all probability, the best food choices for extending life require diversity and balance, differing from person to person.
Still, not all meat is equally associated with negative health outcomes, and the amount can matter. Processed meats and red meat, for instance, are often linked to poorer health and shorter longevity, which is why they are generally recommended to be eaten in moderation.
Reguliarus judėjimas seniai laikomas vienu patikimiausių būdų ilgiau išlikti sveikiems, tačiau skirtingos veiklos organizmą veikia nevienodai. Harvard Medical School specialistai pabrėžia, kad ilgaamžiškumui svarbiausia ne vien kalorijų deginimas, o širdies, raumenų, kaulų ir smegenų stiprinimas.
Didžiausią naudą duoda fizinio aktyvumo derinimas: aerobinis krūvis, jėgos pratimai, pusiausvyros ir lankstumo lavinimas. Toks komplektas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, kai kurių judamojo aparato problemų ir kritimų rizika, o vyresniame amžiuje padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą.
Plaukimas ir ėjimas: švelnus krūvis kūnui
Viena dažniausiai rekomenduojamų veiklų yra plaukimas, nes vanduo sumažina smūginę apkrovą sąnariams ir stuburui. Tai ypač aktualu turintiems antsvorio, varginamiems sąnarių skausmų ar atsigaunantiems po traumų, kai norisi judėti, bet vengti didelės mechaninės apkrovos.
Plaukimas įdarbina daug raumenų grupių, gerina ištvermę ir širdies bei kraujagyslių sistemos pajėgumą. Net ir vidutinio intensyvumo treniruotės baseine gali padėti gerinti miego kokybę bei savijautą, jei jos atliekamos reguliariai ir be per didelio krūvio šuolių.
Kita paprasta, bet itin veiksminga strategija yra spartesnis ėjimas. Jis nereikalauja brangios įrangos, lengvai pritaikomas pagal amžių ir fizinį pasirengimą, o kartu padeda kontroliuoti kraujospūdį, gliukozės apykaitą ir kūno masę.
Tai chi ir pusiausvyra: mažiau kritimų
Vyresniame amžiuje didelę grėsmę sveikatai kelia kritimai, todėl pusiausvyros treniravimas yra ne mažiau svarbus nei ištvermė. Tai chi, neretai vadinamas meditacija judesyje, remiasi lėtais, tiksliais judesiais ir kvėpavimo kontrole.
Tyrimai rodo, kad tokio tipo praktikos gali gerinti pusiausvyrą, koordinaciją, dėmesio koncentraciją ir mažinti streso lygį. Dėl nedidelės traumų rizikos tai chi dažnai tinka ir tiems, kurie ilgą laiką nesportavo.
Jėgos pratimai: raumenys saugo ir kaulus, ir medžiagų apykaitą
Raumenų masė su amžiumi natūraliai mažėja, o tai silpnina funkcinius gebėjimus ir didina kritimų tikimybę. Dėl to specialistai pabrėžia jėgos treniruočių svarbą, ypač nuo vidutinio amžiaus, kai mažėjanti raumenų masė pradeda ryškiau veikti kasdienį pajėgumą.
Pratimai su pasipriešinimu padeda palaikyti raumenis, stiprina kaulus ir sąnarius, o taip pat gerina medžiagų apykaitos rodiklius. Be to, vis daugiau duomenų rodo, kad fizinis aktyvumas, įskaitant jėgos pratimus, siejamas su geresne pažintine funkcija ir mažesne demencijos rizika, nors tikslūs mechanizmai vis dar tiriami.
Ekspertai akcentuoja, kad geriausias rezultatas pasiekiamas ne „vienu stebuklingu“ pratimu, o nuosekliu įpročiu: derinant skirtingas veiklas, didinant krūvį palaipsniui ir atsižvelgiant į sveikatos būklę. Turint lėtinių ligų ar skausmų, saugiausia pradėti nuo gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijų.
Gegužės 13 dieną Biržų rajono Vabalninko mieste 100 metų jubiliejų paminėjo Emilija Otilija Janulienė. Jubiliatę aplankė ir pasveikino Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė bei Vabalninko seniūnijos seniūno pavaduotoja Zena Švainauskienė.
E. O. Janulienė gimė 1926 metų gegužės 13 dieną ir didelę savo gyvenimo dalį paskyrė medicinai. Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, Vabalninko ligoninėje ji slaugytojos padėjėja dirbo apie 50 metų.
Šeimos apsuptyje jubiliejų pasitikusi senolė džiaugėsi gausiu artimųjų būriu ir gera nuotaika. Anot sveikintojų, šventėje netrūko šypsenų, o pati jubiliatė pabrėžė esanti iš ilgaamžių šeimos.
Vizito metu vicemerė jubiliatei perdavė mero linkėjimus ir padėkojo už ilgametį darbą bei atsidavimą bendruomenei. Taip pat palinkėta stiprios sveikatos ir ramių, prasmingų metų.
Šimto metų sukaktis Lietuvoje laikoma išskirtiniu jubiliejumi, kurį dažnai pažymi ir savivaldybės, aplankydamos garbaus amžiaus sulaukusius gyventojus. Tokie susitikimai tampa proga priminti ne tik asmeninę žmogaus istoriją, bet ir vietos bendruomenei svarbius darbus, kuriuos jis atliko per savo gyvenimą.
Terminas supermaistas dažnai skamba kaip pažadas: esą pakanka įtraukti vieną produktą ir sveikata greitai pagerės. Vis dėlto mitybos mokslas tokio stebuklingo trumpo kelio nepatvirtina, o pati sąvoka neturi vieno oficialaus, moksliškai įtvirtinto apibrėžimo.
Mitybos ekspertai pabrėžia, kad geriausi rezultatai siejami ne su vienu išskirtiniu ingredientu, o su nuosekliu mitybos modeliu. Dažniausiai minimi principai kartojasi skirtinguose tyrimuose: daugiau daržovių, ankštinių ir viso grūdo produktų, mažiau itin perdirbto maisto, cukraus ir sočiųjų riebalų.
Tyrimuose apie ilgaamžiškumą dažnai išryškėja Viduržemio jūros regiono tipo mityba ir panašūs augalinės krypties racionai. Jie siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir kai kurių uždegiminių būklių rizika, taip pat palankesniais kūno masės ir cholesterolio rodikliais.
Vienas iš nuosekliausiai aptariamų pasirinkimų yra uogos, ypač mėlynės, avietės ir braškės. Jose gausu polifenolių, įskaitant antocianinus, o reguliarus vartojimas tyrimuose siejamas su geresniais širdies sveikatos rodikliais ir lėtesniu kai kurių pažintinių funkcijų prastėjimu senstant.
Ne mažiau svarbi grupė yra žalios lapinės daržovės, tokios kaip špinatai ar lapiniai kopūstai. Jos aprūpina vitaminu K, folio rūgštimi, karotenoidais ir skaidulomis, o skaidulos kartu su augaliniais junginiais siejamos su geresne žarnyno mikrobiotos įvairove ir mažesniu lėtiniu uždegimu.
Kryžmažiedės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, žiediniai ar briuseliniai kopūstai, mokslo literatūroje išskiriamos dėl gliukozinolatų. Šie junginiai organizme virsta biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurios siejamos su apsauginiais mechanizmais ir kepenų detoksikacijos procesais.
Ilgaamžiškumo tyrimuose išskirtinę vietą užima ankštiniai: lęšiai, pupelės, avinžirniai. Tai vienas praktiškiausių būdų padidinti augalinių baltymų ir skaidulų kiekį, o pastarosios padeda stabiliau reguliuoti gliukozės šuolius ir ilgiau išlaikyti sotumą.
Riešutai ir sėklos vertinami dėl nesočiųjų riebalų, vitamino E ir kitų antioksidantų. Nors jie kaloringi, tyrimai rodo, kad saikingos porcijos dažnai siejamos su palankesniu lipidų profiliu ir mažesne koronarinės širdies ligos rizika.
Jei racione yra žuvies, daugiausia dėmesio skiriama riebiosioms rūšims, pavyzdžiui, lašišai ar skumbrėms, dėl omega-3 riebalų rūgščių. Jos siejamos su priešuždegiminiu poveikiu ir širdies bei kraujagyslių sistemai palankiais rodikliais, ypač kai pakeičia perdirbtą mėsą.
Viduržemio jūros regiono mitybos kontekste dažnai minima ir alyvuogių aliejus, ypač mažiau apdorotas. Jame esantys mononesotieji riebalai ir polifenoliai siejami su geresniais širdies sveikatos rodikliais, o pats produktas dažnai naudojamas kaip riebalų šaltinis vietoje sviesto ar kitų sočiųjų riebalų.
Visko grūdo produktai, tokie kaip avižos ar rudieji ryžiai, vertinami dėl skaidulų ir mikroelementų. Reguliarus jų vartojimas tyrimuose siejamas su mažesne 2 tipo diabeto ir širdies ligų rizika, o poveikis dažnai aiškinamas geresne gliukozės kontrole ir ilgesniu sotumu.
Žarnyno sveikatos temoje dažnai aptariami fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, natūralus jogurtas ar kefyras, dėl gyvųjų bakterijų kultūrų. Nors poveikis priklauso nuo produkto sudėties ir bendro raciono, probiotikų ir baltymų derinys daugeliui žmonių tampa patogiu kasdieniu pasirinkimu.
Galiausiai, pomidorai dažnai minimi dėl likopeno, antioksidanto, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga. Įdomu tai, kad termiškai apdorotuose pomidorų produktuose likopenas dažnai būna lengviau pasisavinamas, todėl padažai ar tyrės gali būti vertinga raciono dalis.
Mitybos specialistai primena, kad svarbiausia yra visuma: reguliarumas, porcijų dydis, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis bei mažesnis itin perdirbtų produktų vartojimas. Jei žmogus turi lėtinių ligų ar vartoja vaistus, dėl didesnių mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė dalyvavo tarptautiniame sveikatos politikos renginyje Varnoje, kuriame daugiausia dėmesio skirta prevencijai, ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Renginyje aptarta, kaip Europoje keičiasi sveikatos politikos kryptys ir kokių sprendimų vis dažniau tikimasi iš savivaldos.
Diskusijose akcentuota, kad sveikatos sistema vis labiau vertinama ne vien pagal tai, kaip greitai ji gydo ligas, bet ir pagal tai, kiek padeda jų išvengti. Tam svarbūs ankstyvos diagnostikos modeliai, sveiką gyvenseną skatinančios programos ir aiškesnės prevencijos paslaugų „kelionės“ gyventojui.
Prevencija ir ilgaamžiškumas
Renginyje daug kalbėta apie tai, kad ilgaamžiškumo tema tampa ne tik medicinos, bet ir viešosios politikos klausimu. Prevencijos priemonės vis dažniau siejamos su mitybos įpročiais, fiziniu aktyvumu, emocine sveikata bei darbo ir poilsio balansu, o rezultatams vertinti reikalingi duomenimis grįsti sprendimai.
„Sveikatos politika vis labiau orientuojasi į tai, kad žmonės kuo ilgiau išliktų darbingesni ir gerai jaustųsi, o ne tik greitai gautų gydymą susirgus“, – sakė renginyje dalyvavę ekspertai.
Kurortai ir gamtiniai ištekliai
Konferencijoje išskirtas augantis gamtinių sveikatinimo išteklių ir balneologijos vaidmuo. Mineralinis vanduo, gydomasis purvas, klimato terapija ir integruotos sveikatinimo programos pristatytos kaip priemonės, kurios, taikomos atsakingai ir pagrįstai, gali papildyti prevencijos priemonių spektrą.
Taip pat aptarta vadinamoji ilgaamžiškumo ekonomika, apimanti prevencijos paslaugas, sveikatinimo turizmą, technologijų taikymą bei naujus paslaugų modelius. Ši kryptis siejama su augančiu visuomenės poreikiu ilgiau išlikti aktyviai ir mažinti lėtinių ligų riziką.
Ką tai reiškia savivaldai
Tokios tarptautinės diskusijos aktualios ir Lietuvos kurortams bei kurortinėms teritorijoms, kurios siekia plėsti sveikatinimo paslaugas ir pritraukti daugiau lankytojų ne tik sezono metu. Savivaldai tai reiškia poreikį derinti sveikatos, turizmo, socialinių paslaugų ir infrastruktūros sprendimus į vieną kryptį.
Renginyje išsakytos įžvalgos rodo, kad ateityje didės poreikis bendradarbiauti tarp savivaldybių, gydymo įstaigų, visuomenės sveikatos specialistų ir verslo. Tokie susitikimai suteikia galimybę atsirinkti praktikas, kurios gali būti pritaikytos ir regionuose, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius.
Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete surengta konferencija Trečiojo amžiaus universitetas: nuo idėjos iki šiandienos subūrė TAU bendruomenes, švietimo ekspertus ir aktyvius senjorus iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginyje aptarta, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikiai ir kokių sprendimų reikia, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kuo platesniam ratui.
Konferencijos dalyvius pasveikinusi Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė akcentavo bendruomeniškumo ir smalsumo svarbą brandžiame amžiuje. Pasak jos, TAU veikla padeda ne tik plėsti akiratį, bet ir kurti ryšius, kurie mažina vienišumo riziką ir stiprina emocinę savijautą.
„Džiugu matyti aktyvią, kūrybišką ir bendruomenišką senjorų veiklą. Linkiu ir toliau išlikti smalsiems, atviriems ir nesustoti kurti bei bendrauti“, – sakė Snieguolė Navickienė.
Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė
Renginio pranešimuose daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei: aptarta fizinio aktyvumo nauda, emocinės sveikatos stiprinimo būdai bei kasdieniai įpročiai, lemiantys geresnę savijautą. Specialistai pabrėžė, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu derinti judėjimą, mitybos balansą, miegą ir prasmingą socialinį gyvenimą.
Pastaraisiais metais Europoje vis ryškesnė kryptis akcentuoti sveiką senėjimą ir prevenciją, o ne vien ligų gydymą, todėl TAU tipo iniciatyvos vertinamos kaip praktinis būdas stiprinti žmonių įsitraukimą ir savarankiškumą. Konferencijoje taip pat kalbėta apie tai, kad mokymasis, kūrybinės veiklos ir nauji socialiniai vaidmenys padeda palaikyti pažintines funkcijas bei pasitikėjimą savimi.
Diskusijos, kurios įkvepia veikti
Senjorai aktyviai įsitraukė į temines diskusijas ir pristatė savo patirtis skirtinguose formatuose: Sveikatingumo receptai, Pilietiškumo laboratorija Aš galiu, Inovacijų dirbtuvės ir Laisvalaikio mozaika. Šiose erdvėse dalyviai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus, savanorystę, kultūrines iniciatyvas ir bendruomeninius projektus.
Renginyje dalyvavę Kauno, Kauno rajono, Marijampolės, Panevėžio, Panevėžio rajono ir Raseinių TAU atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda perimti veikiančius modelius ir drąsiau pradėti naujas veiklas savo miestuose. Konferencijos organizatoriai akcentavo, jog TAU stiprybė yra dalyvių motyvacija ir realus poveikis kasdieniam gyvenimui, kai mokymasis tampa ne pareiga, o bendruomenę vienijančia patirtimi.
Konferencija VDU dar kartą priminė, kad mokytis ir kurti galima bet kuriame amžiuje, o aktyvus dalyvavimas bendruomenėje tiesiogiai siejasi su geresne gyvenimo kokybe. TAU bendruomenės tikisi, kad tokie renginiai ir toliau skatins savivaldybes investuoti į vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį, o senjorus įkvėps išlikti smalsiems ir fiziškai bei socialiai aktyviems.
Gegužės 11–13 dienomis Bulgarijos mieste Varnoje vyko Europos kurortų asociacijos ESPA konferencija, į kurią susirinko daugiau kaip 200 sveikatos turizmo, SPA, geros savijautos sektoriaus atstovų, politikos formuotojų ir mokslininkų iš 29 valstybių.
Renginyje daugiausia dėmesio skirta tvariai sveikatos turizmo ateičiai, inovacijoms ir ilgaamžiškumo temai, kuri vis dažniau įvardijama kaip atskira, sparčiai auganti ekonomikos kryptis Europoje.
Trakų rajono savivaldybei konferencijoje atstovavo vicemeras Jonas Kietavičius ir mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė, siekę perimti gerąsias praktikas bei užmegzti ryšius su kitų šalių kurortų ir sveikatinimo organizacijomis.
Tokie kontaktai savivaldybėms svarbūs ne tik turizmo rinkodarai, bet ir realiems pokyčiams, kai sveikatinimo paslaugos pradedamos sieti su prevencija, viešąja sveikata ir aplinkosaugos tikslais.
Ilgaamžiškumas vietoje vien gydymo
Konferencijoje pabrėžta, kad ilgaamžiškumo ekonomika apima ne vien mediciną, bet ir prevenciją, mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę sveikatą, technologijas, taip pat gamtinius gydomuosius veiksnius, kuriais tradiciškai remiasi kurortai.
Diskusijose akcentuota tendencija, kad sveikatos sistemos ir sveikatinimo paslaugos vis dažniau vertinamos pagal tai, kiek jos prisideda prie sveiko gyvenimo trukmės, o ne pagal suteiktų paslaugų kiekį.
Toks požiūris atliepia platesnę Europos kryptį, kai prevencija tampa svarbesnė už pasekmių gydymą, o investicijos į gyvenimo kokybę vertinamos kaip būdas mažinti ilgalaikes sveikatos sistemos išlaidas.
Kurortams tai reiškia didesnį dėmesį įrodymais pagrįstoms programoms, tvariam išteklių naudojimui, paslaugų skaidrumui ir aiškiems rezultatams, kuriuos gali suprasti tiek pacientas, tiek draudikas ar viešasis sektorius.
Lietuvos projektai tarp įvertintų
Konferencijos metu surengtuose ESPA inovacijų apdovanojimuose įvertinti pažangiausi sveikatinimo ir SPA sektoriaus projektai, orientuoti į medicininę kompetenciją, paslaugų koncepcijų atnaujinimą ir efektyvesnę klientų priežiūrą.
Tarp laureatų buvo ir Lietuvos atstovai: Eglės sanatorija pelnė pirmąją vietą Innovative Medical Spa kategorijoje, projektas Addere Care pripažintas Innovative Spa Concept kategorijoje, o Gradiali Wellness and SPA skirtas specialus komisijos prizas.
Šie įvertinimai sustiprina Lietuvos kaip medicininio SPA ir sveikatinimo paslaugų krypties matomumą, ypač konkurencingoje Vidurio ir Rytų Europos rinkoje.
Konferencijoje išsakytos įžvalgos leidžia daryti prielaidą, kad ateityje labiausiai konkuruos tie regionai, kurie gebės pasiūlyti ne tik poilsį, bet ir pamatuojamai prie sveikatos prisidedančias, tvariai organizuotas programas.
Šuns turėjimas namuose siejamas su mažesne priešlaikinės mirties rizika, rodo kelių pastarųjų dešimtmečių tyrimų apžvalgos. Plačiai cituojamoje 2019 metais publikuotoje metaanalizėje nustatyta, kad šunų šeimininkų bendras mirtingumas gali būti mažesnis maždaug 24 proc., palyginti su šunų neturinčiais žmonėmis.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės: ryšį gali lemti gyvenimo būdas, socialiniai veiksniai ir pradinė sveikatos būklė. Kitaip tariant, šuo nebūtinai yra „vaistas“, tačiau jis gali tapti svarbia kasdienio režimo ir aktyvumo dalimi.
Kuo šunys gali būti naudingi sveikatai?
Tyrimuose dažniausiai minimas mechanizmas yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs pasivaikščiojimai su šunimi didina kasdienį judėjimą, o tai siejama su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, mažesniu antsvorio ir 2 tipo diabeto rizikos veiksnių paplitimu.
Šunys taip pat gali turėti įtakos psichologinei savijautai. Kasdieniai ritualai, atsakomybė už augintinį ir emocinis ryšys kai kuriems žmonėms padeda lengviau įveikti vienišumą, stresą ir palaikyti pastovesnę dienotvarkę.
Ypatingas dėmesys tyrimuose skiriamas žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų. Būtent šioje grupėje kai kuriuose darbuose fiksuotas ryškesnis ryšys tarp šuns turėjimo ir mažesnės su širdimi susijusios mirties rizikos, nors rezultatai skirtingose šalyse ir imtyse gali varijuoti.
Kodėl ryšys ne visada reiškia priežastį?
Dauguma išvadų remiasi stebimaisiais tyrimais, todėl svarbu atsargiai vertinti interpretacijas. Šunų šeimininkai gali skirtis nuo kitų žmonių pagal pajamas, gyvenamąją aplinką, įpročius, aktyvumo lygį ar net tai, kaip dažnai jie lankosi pas gydytojus.
Kita dažnai aptariama detalė yra pasivaikščiojimų kokybė. Sveikatos naudą labiau tikėtina suteikia nuoseklios, aktyvios kasdienės išvykos į lauką, o ne vien faktas, kad gyvūnas gyvena namuose.
Ekspertai taip pat primena, kad šuo nėra universalus sprendimas visiems. Jei žmogus dėl sveikatos būklės negali reguliariai judėti, patiria didelį stresą dėl priežiūros ar finansinių įsipareigojimų, augintinio turėjimas gali neturėti laukiamos naudos.
Ką verta prisiminti svarstantiems įsigyti šunį?
Mokslas leidžia pagrįstai teigti, kad šuo dažnai „įjungia“ sveikesnį režimą: daugiau judėjimo, daugiau laiko lauke ir daugiau socialinio kontakto. Tačiau nauda labiausiai tikėtina tuomet, kai augintinis tampa pastovia, o ne epizodine kasdienybės dalimi.
Jei svarstote įsigyti šunį dėl sveikatos, verta įvertinti realias galimybes: ar turėsite laiko ilgoms išvykoms, ar galėsite užtikrinti priežiūrą ligos ar atostogų metu, ar pasirinkta veislė ir šuns aktyvumo poreikiai atitinka jūsų gyvenimo tempą.
