CP v2

Tag: Ilinojus

  • Kriptovaliutų asociacijos teisme siekia blokuoti Ilinojaus 0,2 proc. mokestį sandoriams

    Kriptovaliutų asociacijos teisme siekia blokuoti Ilinojaus 0,2 proc. mokestį sandoriams

    Dvi JAV kriptovaliutų industrijos organizacijos Ilinojuje aštrina teisinę kovą dėl naujo mokesčio skaitmeninio turto sandoriams. „Blockchain Association“ ir „Crypto Council for Innovation“ teisme paprašė laikinai sustabdyti įstatymo taikymą, kol byla bus išnagrinėta iš esmės.

    Prašymas pateiktas Sangamono apygardos teisme, o jo tikslas – užkirsti kelią valstijai pradėti vykdyti vadinamąjį Digital Asset Tax Act. Šis teisės aktas numato 0,2 proc. mokestį skaitmeninio turto sandoriams ir turėtų įsigalioti 2027 metų sausį.

    Įstatymas buvo priimtas kaip Ilinojaus 2027 fiskalinių metų biudžeto planavimo dalis, o jį pasirašė gubernatorius JB Pritzkeris. Kriptoindustrijos atstovai nuo pat pradžių teigė, kad toks modelis būtų vienas griežčiausių JAV, nes taikomas sandorių apimčiai, o ne pelnui ar kapitalo prieaugiui.

    Asociacijos tvirtina, kad reikalavimai ruoštis įsigaliojantiems pokyčiams jau dabar kelia didelių kaštų jų nariams. Jų teigimu, įmonėms tektų skubiai keisti technologinius sprendimus, atitikties procedūras ir ataskaitų teikimo sistemas, neturint pakankamai aiškių gairių.

    „Ieškovai ir jų nariai paliekami situacijoje, kai turi išleisti milijonus eurų, kad skubiai bandytų laikytis įstatymo, be prasmingų paaiškinimų ir gresiant baudžiamajai atsakomybei“, – teigiama organizacijų pateiktame kreipimesi.

    Teisiniuose argumentuose pabrėžiama, kad mokestis esą diskriminuoja skaitmeninį turtą, palyginti su kitų rūšių turto sandoriais, todėl gali prieštarauti Ilinojaus konstitucijai. Taip pat keliama prielaida, kad nuostatos gali konfliktuoti su federaliniu Internet Tax Freedom Act, kuris riboja diskriminacinius mokesčius elektroninei komercijai.

    Ši byla laikoma reikšminga ne tik Ilinojui: jei sandorių mokestis įsigaliotų, jis galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms ieškant naujų biudžeto pajamų šaltinių. Kriptoįmonės ir biržos savo ruožtu įspėja, kad tokie mokesčiai gali paskatinti paslaugų teikėjus riboti veiklą konkrečiose jurisdikcijose arba perkelti dalį operacijų į kitus regionus.

    Gubernatoriaus JB Pritzkerio biuras viešai išsamiau šio prašymo nekomentavo. Tolimesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar teismas pripažins, kad įstatymo įsigaliojimas iki galutinio sprendimo galėtų sukelti neatitaisomą žalą, ir ar yra pakankamas teisinis pagrindas laikinajam sustabdymui.

  • Mokslininkai fiksuoja varlių ir retų drugelių suaktyvėjimą prie saulės panelių Ilinojuje

    Stebėjimai atlikti prie saulės elektrinės Morgan apygardoje, netoli Meredosijos. Mokslininkai pabrėžia, kad pagrindinė tokių objektų paskirtis išlieka elektros gamyba, tačiau tinkamai prižiūrima teritorija gali tapti papildoma buveine vietinėms rūšims.

    2024 metų pavasarį šalia nedidelio pelkėto tvenkinio į šiaurę nuo saulės baterijų buvo pastatytas akustinis laukinės gamtos registravimo įrenginys. Jis realiuoju laiku įrašinėjo aplinkos garsus, kad būtų galima įvertinti varliagyvių aktyvumą.

    Per 34 dienų laikotarpį nuo kovo 9 dienos iki balandžio 6 dienos įrašai parodė, kad Ilinojaus chorinės varlės buvo girdimos 32 atskiromis dienomis. Tyrėjų vertinimu, tai rodo intensyvų poravimosi elgesį ne tik pačiame tvenkinio pakraštyje, bet ir greta esančiuose drenažo grioviuose.

    Specialistai akcentuoja, kad pokyčius galėjo lemti naujesnis požiūris į žemės tvarkymą po fotoelektrinės infrastruktūra. Vietoje įprasto pramoninio nušienavimo ar agresyvesnio ploto „išvalymo“ vis dažniau taikomi sprendimai, orientuoti į vietinių ekosistemų išlaikymą.

    Šiame objekte dalis teritorijos buvo apsėta vietinių žemaūgių prerijų augalų sėklų mišiniu, o kasmetiniai arimo darbai ir cheminiai herbicidai nebetaikomi. Dėl to susiformavo tankesnė, įvairesnė augalija, kuri gali suteikti maisto ir slėptuvių vabzdžiams bei varliagyviams.

    Pastebėta, kad tarp saulės panelių maitinasi ir retesni drugiai, kurių suaugę individai priklausomi nuo konkrečių augalų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose, jei paliekama vietinė flora, gali atsirasti sąlygos palaikyti jautresnes rūšis, ypač kai aplinkinėse žemėnaudose buveinių mažėja.

    Ekspertų vertinimu, tai yra pavyzdys, kaip pramoninio masto atsinaujinančios energetikos projektai, suderinti su gamtotvarkos priemonėmis, gali duoti dvigubą naudą. Vis dėlto pabrėžiama, kad sėkmė priklauso nuo konkrečių sprendimų: nuo sėklų mišinių ir šienavimo grafiko iki vandens telkinių ir drenažo priežiūros.

    Tokie atvejai siejami su platesne tendencija, kai saulės parkų teritorijos vis dažniau projektuojamos ne kaip sterilios aikštelės, o kaip daugiafunkcės erdvės. Praktikoje tai gali reikšti geresnį visuomenės priimtinumą, mažesnę dirvožemio eroziją ir tvaresnį teritorijų naudojimą, neprarandant pagrindinio tikslo – stabilios elektros gamybos.

    Tuo pat metu mokslininkai primena, kad saulės modulių efektyvumui įtakos turi ir aplinkos sąlygos, ypač temperatūra. Dažnai minima optimali apie 25 laipsnių šiluma, tačiau reali pagaminamos energijos suma priklauso ne vien nuo efektyvumo, o ir nuo saulės spinduliuotės intensyvumo bei dienos sąlygų.

  • Gineso rekordas JAV: 9 metų berniukas tapo jauniausiu muziejaus kuratoriumi ir įkūrė parodą

    Gineso rekordas JAV: 9 metų berniukas tapo jauniausiu muziejaus kuratoriumi ir įkūrė parodą

    Rekordas, prasidėjęs nuo kelionės

    Ilinojaus valstijoje, Kembridžo miestelyje, gyvenantis Andersonas Tayloras oficialiai pripažintas jauniausiu muziejaus kuratoriumi pasaulyje, skelbia Guinness World Records. Rekordas jam suteiktas po to, kai dar būdamas devynerių atidarė savo gamtos istorijos muziejų.

    Guinness World Records nurodo, kad muziejus duris atvėrė 2024 metų rugpjūčio 10 dieną, kai berniukui buvo 9 metai ir 340 dienų. Andersonas jame yra ir vienintelis savininkas, ir kuratorius.

    „Kai nuvykau į Škotiją, apsilankiau Staffin dinozaurų muziejuje, ir tai mane įkvėpė sukurti savo muziejų“, – sakė Andersonas Tayloras.

    Ką galima pamatyti muziejuje

    Kembridžo gamtos istorijos muziejuje lankytojams pristatomi fosilijų, mineralų, artefaktų ir įvairių gamtos pavyzdžių eksponatai. Greta jų įrengtos edukacinės ekspozicijos, skirtos aiškiai ir suprantamai papasakoti apie gamtos istoriją bei paleontologiją.

    Tokio formato vietos muziejai JAV dažnai tampa bendruomenės traukos centru: jie veikia kaip neformalaus ugdymo erdvės, kur moksleiviai gali mokytis per praktinius pavyzdžius. Šiuo atveju išskirtinumas tas, kad visą ekspozicijos idėją ir turinį suformavo vaikas, vadovaudamasis savo asmeniniu domėjimusi fosilijomis.

    Nuo pastato paieškų iki paramos

    Andersonas pasakojo, kad pirmiausia rado patalpas, o vėliau pradėjo kalbėtis su vietos bendruomene ir pristatyti idėją. Pasak Guinness World Records, muziejus įsikūrė pastate, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip gaisrinė ir miestelio susirinkimų erdvė.

    Vėliau, plečiantis sumanymui, žmonės pradėjo dovanoti eksponatus, vitrinas ir kitą įrangą, o po kurio laiko atsirado ir finansinis palaikymas. Dabar Andersonui jau 11 metų, o jo šeima ir rėmėjai siekia užtikrinti, kad muziejus turėtų ilgalaikį pagrindą.

    „Pirmiausia radau pastatą, po to žmonės pradėjo duoti daiktų eksponavimui, vitrinų, o vėliau atsirado ir finansavimas“, – sakė Andersonas Tayloras.

    Šiuo metu berniukas vykdo lėšų rinkimo kampaniją, kad galėtų nupirkti pastatą, kuriame veikia muziejus. Guinness World Records duomenimis, jis jau surinko apie 18 000 eurų, tačiau galutinė reikalinga suma priklauso nuo vietos susitarimų ir pastato vertės.

    Andersonas neslepia, kad ateityje nori tapti paleontologu ir domėjimąsi dinozaurais paversti profesija. Jo istorija išsiskiria ne tik rekordu, bet ir tuo, kad parodo, kaip ankstyvas smalsumas bei bendruomenės įsitraukimas gali virsti realiu, lankytojus pritraukiančiu projektu.