CP v2

Tag: Imbieras

  • Obiecuoja detoksą, bet yra niuansų: obuolių gėrimas žarnynui ir kepenims – ką sako mokslas

    Internete vis dar populiarėja patarimai, kaip „išvalyti“ žarnyną ir „detoksikuoti“ kepenis namų gėrimais. Dažniausiai minimas derinys paprastas: obuolys, citrina ir imbieras. Tačiau mokslo požiūriu toks kokteilis nėra priemonė, galinti pašalinti tariamus „šlakus“ ar „toksinus“.

    Vis dėlto toks gėrimas gali turėti realios naudos kaip papildomas skysčių ir kai kurių maistinių medžiagų šaltinis. Obuolys suteikia skaidulų, citrina prideda rūgštumo ir šiek tiek vitamino C, o imbieras kai kuriems žmonėms padeda mažinti pykinimą ir gerina virškinimo komfortą. Svarbu atskirti, kur baigiasi sveiki įpročiai ir prasideda nepagrįsti pažadai.

    Visas obuolys geriau nei sultys

    Didžiausią vertę žarnynui dažniausiai suteikia gėrimas, ruošiamas iš viso sutrinto obuolio, o ne vien iš skaidrių sulčių. Obuolyje su žievele yra skaidulų, įskaitant pektinus, kurie padeda didinti išmatų tūrį ir palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Kad skaidulos veiktų tinkamai, joms būtinas pakankamas skysčių kiekis.

    Obuolių sultyse skaidulų gerokai mažiau, tačiau natūralaus cukraus paprastai lieka daug. Kai kuriems žmonėms jose esanti fruktozė ir sorbitolis gali paspartinti tuštinimąsi, bet didesnės porcijos neretai sukelia pilvo pūtimą, gurguliavimą ar viduriavimą. Todėl jautresniems verta rinktis mažesnes porcijas ir stebėti savijautą.

    Citrina ir imbieras: ką iš tiesų gali

    Citrina gėrimui suteikia ryškesnį skonį ir nedidelį kiekį vitamino C, tačiau ji nekeičia organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros. Kraujo pH griežtai reguliuoja plaučiai ir inkstai, todėl vien maisto produktai šios sistemos „neperjungia“. Dėl to teiginiai apie „organizmo šarminimą“ paprastai klaidina.

    Imbieras siejamas su pykinimo mažinimu ir virškinimo komfortu, tačiau tai nereiškia, kad viena porcija pastebimai „įjungia“ riebalų deginimą ar reikšmingai pagreitina medžiagų apykaitą. Jei tikslas yra svorio kontrolė, ją lemia ilgalaikis energijos balansas, mitybos kokybė, miegas ir fizinis aktyvumas, o ne pavienis gėrimas.

    Kepenims padeda ne detoksas, o rutina

    Kepenys pačios atlieka organizmo „filtravimo“ funkcijas, todėl trumpalaikės sulčių ar kokteilių „detokso“ programos neturi įtikinamų įrodymų, kad jos „išvalo“ kepenis ar gydo jų ligas. Daug svarbiau yra nuoseklūs įpročiai: alkoholio ribojimas, mažiau itin perdirbto maisto, reguliarus judėjimas ir kūno masės kontrolė. Taip pat reikšminga stebėti gliukozės ir cholesterolio rodiklius, jei yra rizikos veiksnių.

    Tokį obuolių gėrimą galima gerti prie pusryčių ar tarp valgymų, tačiau nėra būtinybės vartoti nevalgius ar kelis kartus per dieną. Ypač nerekomenduojama juo pakeisti įprastų patiekalų, nes „sulčių dienos“ dažnai nesuteikia sotumo, gali sukelti silpnumą, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus ir gliukozės svyravimus.

    Atsargumo labiausiai reikia žmonėms, turintiems cukrinį diabetą ar angliavandenių apykaitos sutrikimų, taip pat sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, kamuojamiems refliukso ar padidėjusio skrandžio jautrumo. Jei vargina užsitęsusios diarėjos, stiprūs pilvo skausmai, yra kepenų ar inkstų ligų arba vartojami kraują skystinantys vaistai, dėl mitybos pokyčių saugiausia pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Pamirškite skustuką: šis virtuvės įrankis imbierą nulupa greičiau ir beveik be nuostolių

    Šviežias imbieras dažnam yra nepakeičiamas prieskonis, tačiau jo lupimas dažnai sugadina visą maisto gaminimo tempą. Nelygus, šakotas šakniastiebis verčia vargti su daržovių skustuku ar peiliu, o kartu neišvengiamai nusipjauna ir dalis minkštimo.

    Pastaruoju metu vis dažniau siūloma paprasta išeitis: imbierą lupti ne skustuku ir ne šaukštu, o smulkia tarka, vadinama „Microplane“. Tokios tarkos dantukai lengvai nubraukia tik ploną odelės sluoksnį, todėl išmetama gerokai mažiau produkto.

    Kodėl imbierą verta lupti?

    Imbiero odelė yra valgoma, tačiau ji gali turėti žemiškesnį, kiek medieną primenantį poskonį, kuris nustelbia ryškų imbiero aštrumą. Tai ypač juntama skaidriuose sultiniuose, subtiliose sriubose ar gėrimuose, kur skonis ir spalva turi būti švarūs.

    Kita priežastis yra tekstūra. Pjaustant šiaudeliais, plonais griežinėliais ar tarkuojant, popierinė odelė kartais lieka standesnė, gali užkliūti tarp dantų ir sugadinti patiekalo vientisumą.

    Luplimas padeda ir higienai: imbiero raukšlėse dažnai užsilaiko žemės, kurių vien nuplauti po vandeniu ne visada pakanka. Pašalinus išorinį sluoksnį, kartu pašalinama ir dalis nešvarumų, kurie gali likti įdubimuose.

    Kaip veikia „Microplane“ triukas?

    Skirtingai nei plokščias skustukas, smulkios tarkos dantukai „nuskuta“ paviršių su labai mažu spaudimu. Tai leidžia odelę pašalinti tiksliau, ypač ten, kur imbieras turi gumbelius ir atšakas.

    Dar vienas privalumas yra forma: siauresnė tarkavimo dalis lengviau pasiekia įdubas, todėl nereikia nuolat keisti kampo ir rizikuoti nupjauti per daug minkštimo. Be to, jei imbierą vis tiek planuojate tarkuoti, tas pats įrankis tinka ir paruošimui, ir lupimui.

    Praktiniai patarimai virtuvėje

    Patogiausia tarką laikyti taip, kad jos įgaubta pusė būtų viršuje, o odelės likučiai kauptųsi viduje. Imbierą verta tiesiog lengvai trinti per tarką, nuolat pasukant šakniastiebį ir nedidinant spaudimo.

    Jei imbierą laikote šaldiklyje, lupti dar lengviau, o pats produktas ilgiau išlieka tinkamas naudoti. Sušalęs imbieras dažnai tampa patogesnis ir tarkavimui, ypač kai reikia labai smulkios konsistencijos padažams, marinatams ar sriuboms.

    Galiausiai, nuluptą imbierą galima tarkuoti, smulkinti ar pjaustyti griežinėliais pagal receptą, o tarką pakanka greitai perplauti. Taip sutaupoma laiko, sumažėja maisto švaistymas ir lieka mažiau indų plovimui.

  • Du prieskoniai kavoje gali padėti mažinti cukrų ir apetitą: svarbu nepadauginti

    Du prieskoniai kavoje gali padėti mažinti cukrų ir apetitą: svarbu nepadauginti

    Kavos problema dažnai slypi ne pačiame gėrime, o prieduose. Cukrus, saldinti sirupai, plakta grietinėlė ar riebūs užpilai kavą lengvai paverčia kaloringu desertu, ypač jei toks įprotis kartojamas kasdien. Ilgainiui tai gali reikšmingai padidinti bendrą paros energijos kiekį, net jei valgoma „įprastai“.

    Norint išlaikyti skonį, bet sumažinti saldumą, dažnai siūloma rinktis prieskonius. Du dažniausiai minimi variantai yra cinamonas ir imbieras, kurie suteikia aromato ir gali padėti rečiau siekti cukraus. Tačiau svarbiausia yra saikas ir realistiški lūkesčiai.

    Cinamonas: saldumo įspūdis be cukraus

    Cinamonas kavoje dažnai veikia paprastai ir praktiškai: jis sustiprina natūralų aromatą ir sukuria saldesnio skonio pojūtį, todėl daliai žmonių tampa lengviau mažinti cukraus kiekį. Mitybos tyrimuose cinamonas dažniau aptariamas dėl galimo poveikio gliukozės apykaitos rodikliams, nors tai nėra gydymo priemonė.

    Svarbu atkreipti dėmesį į cinamono rūšį. Dažniausiai prekyboje sutinkamas kasijos cinamonas turi daugiau kumarino, kurio dideli kiekiai ilgą laiką gali būti nepageidaujami. Kasdieniam vartojimui dažnai rekomenduojama rinktis Ceilono cinamoną, o kiekį laikyti nedidelį.

    Imbieras: intensyvus skonis ir šildantis efektas

    Imbieras daugeliui siejasi su arbata, tačiau jis tinka ir kavai, ypač jei norisi ryškesnio, šiek tiek aštresnio poskonio. Imbiero stiprumas yra privalumas, nes užtenka mažo kiekio, kad gėrimas taptų sodresnis. Kai kuriuose tyrimuose imbieras siejamas su sotumo pojūčiu ir metaboliniais rodikliais, tačiau „riebalų deginimo“ pažadai yra perdėti.

    Ne visiems imbieras tinka vienodai. Jautresnio skrandžio, refliukso turintiems žmonėms ar vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus verta būti atsargesniems ir stebėti savijautą. Kava pati savaime kai kuriems žmonėms gali didinti rėmenį, todėl net ir „sveikesni“ priedai nepadaro jos universaliu pasirinkimu.

    Kiek dėti į puodelį ir ko tikėtis

    Praktiškas orientyras vienam puodeliui yra apie ketvirtadalį arbatinio šaukštelio cinamono ir tiek pat malto imbiero. Jei imbiero skonis per intensyvus, verta pradėti nuo žiupsnelio arba rinktis tik cinamoną. Prieskonius patogiausia berti į karštą kavą ir gerai išmaišyti, jie tinka tiek juodai kavai, tiek su nedideliu pieno ar augalinio gėrimo kiekiu.

    Tokie priedai patys savaime nesukelia svorio mažėjimo, jei nesikeičia bendri įpročiai. Tačiau jie gali padėti sumažinti cukraus ir saldintų sirupų vartojimą, o tai ilgalaikėje perspektyvoje dažnai yra reikšmingesnis pokytis nei vienas „stebuklingas“ ingredientas. Taip pat svarbu nepamiršti kofeino normų, ypač jei per dieną išgeriama kelios kavos.

    Geriausias šio sprendimo principas paprastas: mažiau cukraus, daugiau aromato. Cinamonas ir imbieras gali padėti išlaikyti malonų skonį, bet sveikatai palankiausi rezultatai paprastai atsiranda tada, kai kartu tvarkomas mitybos ritmas, užkandžiavimas ir bendras energijos balansas.

  • Ne tik citrina: šis priedas pakeičia limonadą ir gali palengvinti virškinimą

    Ne tik citrina: šis priedas pakeičia limonadą ir gali palengvinti virškinimą

    Limonadas karštomis dienomis išlieka vienu populiariausių gaiviųjų gėrimų, tačiau jo nauda dažnai baigiasi ties atsigaivinimu. Mitybos specialistai vis dažniau siūlo į klasikinį citrinų gėrimą įtraukti imbierą, kuris suteikia aštresnį skonį ir gali palankiai veikti virškinimą.

    Imbieras vertinamas dėl biologiškai aktyvių junginių, ypač gingerolių ir šogaolių. Tyrimuose siejamas su pykinimo mažinimu, priešuždeginiu poveikiu ir galimu teigiamu poveikiu skrandžio motorikai, todėl daliai žmonių jis gali padėti jaustis lengviau po valgio.

    Imbierinis limonadas dažniausiai gaminamas paprastai: vanduo, citrinų sultys, tarkuotas arba griežinėliais pjaustytas imbieras ir saldiklis pagal skonį. Norint švelnesnio varianto, imbierą galima trumpai pavirti ir atvėsinti, o norint ryškesnio skonio, užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti šaldytuve.

    Svarbu nepamiršti, kad imbieras tinka ne visiems. Žmonėms, kuriuos vargina refliuksas, rėmuo ar skrandžio opa, imbieras gali sustiprinti deginimo pojūtį ir diskomfortą, ypač jei gėrimas rūgštesnis dėl didesnio citrinų kiekio.

    Atsargumo reikėtų ir vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, nes imbieras gali didinti kraujavimo riziką. Nėštumo metu, ypač jei yra gretutinių sveikatos būklių ar vartojami vaistai, dėl reguliaraus imbiero vartojimo verta pasitarti su gydytoju.

    Norint mažiau cukraus, limonadą galima saldinti nedideliu kiekiu medaus arba rinktis visai nesaldintą versiją, skonį sustiprinant mėtomis ar bazilikais. Populiarėja ir praktika gėrimą vėsinti užšaldytomis uogomis ar vaisių gabalėliais, kad limonadas neatpraskiestų, tačiau išliktų šaltas.

  • Mitybos specialistai paaiškino, kuo iš tiesų naudingas imbierinis čajus ir kam jis gali pakenkti

    Imbierinis čajus dažnai pristatomas kaip paprastas būdas mažinti uždegimą ir stiprinti savijautą, tačiau moksliniai duomenys rodo labiau niuansuotą vaizdą. Aktyvios imbiero medžiagos, ypač gingeroliai ir shogaoliai, siejamos su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, bet tai nereiškia, kad gėrimas prilygsta vaistams.

    Didžiausias imbiero privalumas siejamas su jo bioaktyviais junginiais, kurie laboratoriniuose ir klinikiniuose tyrimuose siejami su mažesniais oksidacinio streso žymenimis. Dėl to imbieras neretai įtraukiamas į mitybą kaip papildoma priemonė, kai siekiama mažinti uždegiminių procesų riziką, ypač kartu su bendra sveikesne mityba.

    „Imbieras gali prisidėti prie geresnės savijautos, bet jo nereikėtų laikyti vaistų pakaitalu ar universaliu gydymu“, – sako mitybos specialistai.

    Dalies žmonių patirtis rodo, kad imbierinis čajus gali padėti esant pykinimui ar peršalimo simptomams, nes šiltas gėrimas skatina skysčių vartojimą ir gali laikinai palengvinti gerklės dirginimą. Mokslinėje literatūroje imbieras dažniausiai minimas kaip priemonė, galinti sumažinti pykinimą, taip pat kaip papildas, kuris kai kuriais atvejais siejamas su mažesniu skausmo intensyvumu.

    Vis dėlto kalbant apie lėtinį uždegimą, svarbu atskirti kasdienius įpročius nuo gydymo. Lėtiniai uždegiminiai procesai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir kai kurių kitų būklių rizika, tačiau pagrindinę įtaką daro bendras gyvenimo būdas: mitybos kokybė, kūno masė, fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymas.

    Tyrimuose, kuriuose vertinamas imbiero poveikis medžiagų apykaitai, dažniau kalbama apie nedidelius pokyčius, o ne staigius rezultatus. Kai kurie tyrimai rodo, kad imbiero papildai gali būti susiję su kukliais gliukozės ar lipidų rodiklių pagerėjimais, tačiau efektas paprastai priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir žmogaus sveikatos būklės.

    Gydytojai taip pat pabrėžia saugumo klausimą: nors imbieras daugeliui yra saugus, jis gali netikti visiems. Didesnės imbiero dozės kai kuriems žmonėms gali dirginti skrandį, sustiprinti rėmenį, o vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar turintiems kraujavimo riziką verta pasitarti su gydytoju.

    Praktiškai imbierinį čajų galima ruošti iš šviežio šaknies gabalėlio, džiovinto imbiero ar arbatos pakelių, tačiau svarbu nepadauginti saldiklių. Jei gėrimas ruošiamas su daug cukraus ar saldžių sirupų, nauda gali sumažėti, ypač žmonėms, kuriems aktuali gliukozės kontrolė ar kūno masė.

    Ekspertai sutaria, kad imbierinis čajus gali būti gera kasdienė alternatyva saldiems gėrimams, tačiau geriausių rezultatų verta tikėtis tik tada, kai jis tampa dalimi platesnių sveikatos pokyčių. Jei vargina užsitęsęs skausmas, lėtinio uždegimo požymiai ar įtariama rimtesnė liga, pirmas žingsnis turėtų būti gydytojo konsultacija, o ne vienas produktas ar prieskonis.

  • Geriau nei ibuprofenas? Pigus imbierų čajus siejamas su mažesniu lėtiniu uždegimu

    Imbierų arbata pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip gėrimas, galintis prisidėti prie mažesnio lėtinio uždegimo organizme. Registruoti mitybos specialistai pabrėžia, kad imbieras išsiskiria biologiškai aktyviais junginiais, kurie veikia kaip antioksidantai.

    Mokslinėje literatūroje dažniausiai akcentuojami gingeroliai ir shogaoliai, susidarantys šviežiame ir termiškai apdorotame imbiere. Šios medžiagos siejamos su uždegiminius procesus palaikančių signalų slopinimu ir oksidacinio streso mažinimu, o tai svarbu tiek širdies ir kraujagyslių, tiek metabolinei sveikatai.

    Ką reiškia lėtinis uždegimas?

    Gydytojai uždegimą skirsto į ūminį ir lėtinį. Ūminis uždegimas paprastai yra trumpalaikė, normali organizmo reakcija į infekciją ar audinių pažeidimą, kuri padeda pradėti gijimą.

    Lėtinis uždegimas yra kitoks: jis gali tęstis mėnesius ar metus ir būti susijęs su nutukimu, 2 tipo diabetu, ateroskleroze, kai kuriomis autoimuninėmis ligomis. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama kasdieniams įpročiams, galintiems mažinti uždegiminius žymenis, įskaitant mitybą, miegą ir fizinį aktyvumą.

    Ar imbieras gali veikti kaip vaistai?

    Kai kuriuose klinikiniuose ir apžvalginiuose tyrimuose imbiero vartojimas siejamas su mažesniu skausmu ar uždegimo rodikliais, ypač esant osteoartritui ar metaboliniams sutrikimams. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog imbierų arbata gali pakeisti ibuprofeną ar kitus vaistus, ypač esant stipriam skausmui, karščiavimui ar ūmiam uždegimui.

    Vaistai nuo uždegimo veikia aiškiai apibrėžtais mechanizmais ir turi dozes, kurių poveikis įrodytas dideliais tyrimais. Tuo tarpu arbatos poveikis priklauso nuo imbiero kiekio, paruošimo būdo, vartojimo reguliarumo ir individualių organizmo ypatumų, todėl teisingiau ją vertinti kaip papildomą, o ne pagrindinę priemonę.

    Kaip gerti saugiai?

    Dažniausiai siūloma rinktis paprastą imbierų arbatą be didelio cukraus kiekio, nes perteklinis cukrus gali didinti uždegiminius procesus. Praktikoje tai gali būti šviežio imbiero riekelės, užplikytos karštu vandeniu, arba nesaldinti imbierų arbatos mišiniai.

    Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, turintiems tulžies pūslės problemų ar laukiantiems operacijos, prieš reguliariai vartojant didesnius imbiero kiekius verta pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu neignoruoti užsitęsusio skausmo ar kitų simptomų ir nevėluoti kreiptis į medikus.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią poveikį lėtinio uždegimo kontrolei paprastai duoda visuma: daugiau daržovių ir skaidulų, pakankamas baltymų kiekis, mažiau itin perdirbto maisto, reguliarus judėjimas ir kokybiškas miegas. Imbierų arbata šioje grandinėje gali būti paprastas, nebrangus įprotis, tačiau ne stebuklingas sprendimas.

  • Indonezijos ledinė kava turi slaptą ingredientą: padeda mažinti cukrų ir gaivina be kaltės

    Indonezijos ledinė kava turi slaptą ingredientą: padeda mažinti cukrų ir gaivina be kaltės

    Indonezijoje seniai geriamas gėrimas es kopi jahe – tai ledinė arba karšta kava su imbieru. Skamba paprastai, tačiau būtent šis prieskonis pakeičia skonį taip, kad dažnai nebereikia sirupų ar didelio kiekio cukraus.

    Tradicinėje versijoje derinama stipri kava, šviežias imbieras ir daug ledo, o pienas ar augalinis gėrimas pasirenkamas pagal skonį. Kartais įdedama medaus ar palmių cukraus, bet sveikesnė kryptis aiški: kuo mažiau saldiklių, tuo daugiau naudos.

    Kodėl imbieras čia svarbus?

    Imbieras turi ryškų, šiek tiek aitrų ir citrusišką skonį, todėl kava atrodo aromatingesnė net be saldžių priedų. Būtent papildomas cukrus dažnai paverčia šaltą kavą desertu ir smarkiai padidina jos kaloringumą.

    Mokslinėje literatūroje imbiero bioaktyvūs junginiai, tokie kaip gingeroliai ir shogaoliai, siejami su priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Tačiau svarbu atskirti: tyrimuose dažniau nagrinėjama imbiero papildų vartojimo įtaka, o ne viena stiklinė kavos su keliais griežinėliais šaknies.

    Dėl to teigti, kad toks gėrimas gydo ar iškart sumažina gliukozės kiekį kraujyje, būtų netikslu. Vis dėlto jis gali būti praktiškas pasirinkimas žmonėms, norintiems mažinti saldžių kavos gėrimų vartojimą ir ieškantiems sodresnio skonio be sirupų.

    Kava, gliukozė ir kas iš tiesų lemia poveikį

    Kofeinas daliai žmonių gali trumpam padidinti gliukozės rodiklius, ypač jei kava geriama nevalgius arba esant jautrumui kofeinui. Kita vertus, ilgalaikiai stebėjimo tyrimai dažnai sieja reguliarų kavos vartojimą su mažesne 2 tipo cukrinio diabeto rizika, o galimą vaidmenį čia gali turėti kavoje esantys polifenoliai.

    Praktiškai svarbiausia ne vien kava, o priedai: saldintas kondensuotas pienas, keli šaukšteliai cukraus ar aromatiniai sirupai greitai panaikina bet kokį „lengvesnio“ gėrimo efektą. Todėl imbierinė kava labiausiai pasiteisina tada, kai ji lieka gaivinantis gėrimas, o ne saldus desertas.

    Kaip pasigaminti namuose ir kam verta pasisaugoti

    Namų versijai pakanka atšaldytos espresso ar cold brew kavos ir trumpo imbiero nuoviro. Imbierą galima užpilti karštu vandeniu kelioms minutėms, atvėsinti, perkošti, tada į stiklinę su ledu pilti kavą, imbiero nuovirą ir įlašinti nesaldinto pieno ar augalinio gėrimo.

    Norint intensyvesnio skonio, galima naudoti tarkuotą imbierą, tačiau pradėti verta nuo mažo kiekio, nes prieskonis lengvai užgožia kavą. Taip pat svarbu saikas, jei vargina refliuksas ar jautrus skrandis.

    Nors kulinariniai imbiero kiekiai daugumai žmonių yra saugūs, didesni kiekiai gali dirginti virškinamąjį traktą ir kai kuriais atvejais sąveikauti su vaistais. Atsargesni turėtų būti vartojantys kraują skystinančius vaistus, taip pat preparatus nuo cukrinio diabeto ar kraujospūdžio, ypač jei imbieras kasdien vartojamas dideliais kiekiais.

    Es kopi jahe nėra gydomoji priemonė, tačiau tai protingas būdas vasarą pakeisti saldžius kavinių gėrimus paprastesne alternatyva. Esminė taisyklė išlieka paprasta: stipri kava, imbieras, ledas ir kuo mažiau cukraus.

  • 4 natūralūs gėrimai, kurie padeda nebeužkandžiauti: trenerė atskleidė savo rutiną

    4 natūralūs gėrimai, kurie padeda nebeužkandžiauti: trenerė atskleidė savo rutiną

    Svorio metimas dažniausiai remiasi dviem dalykais: nuosekliu kalorijų deficitu ir fiziniu aktyvumu. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad rezultatams didelę įtaką daro ir kasdieniai įpročiai, ypač miegas, skysčių vartojimas bei cukraus kiekio kraujyje svyravimai.

    Socialiniuose tinkluose dėmesio sulaukė JAV trenerės Amakos istorija: ji teigia per savo pokyčių laikotarpį numetusi 25 kilogramus. Pasak jos, be treniruočių ir subalansuotos mitybos, svarbų vaidmenį suvaidino keli paprasti gėrimai, padėję sumažinti norą užkandžiauti ir lengviau laikytis režimo.

    Svarbu suprasti, kad stebuklingų riebalų degintojų nėra, o pažadai greitai sulieknėti vien tik geriant vieną produktą dažniausiai yra rinkodara. Tačiau dalis gėrimų gali padėti sukurti palankesnes sąlygas: palaikyti sotumą, mažinti potraukį saldumynams, gerinti miego kokybę ir kasdienį komfortą.

    Nuo cinamono iki ramunėlių

    Viena iš jos minimų priemonių yra cinamono užpilas, ruošiamas užplikant cinamono lazdelę ar žiupsnį prieskonio karštu vandeniu. Cinamonas dažnai siejamas su gliukozės apykaitos palaikymu, o stabilesnis cukraus lygis kai kuriems žmonėms reiškia mažesnį staigių užkandžiavimo impulsų dažnį.

    Kitas pasirinkimas yra imbiero užpilas, kai imbieras kelias minutes pavirinamas vandenyje ir geriamas šiltas. Imbieras tradiciškai vartojamas virškinimo komfortui, o šiltas gėrimas vakare daliai žmonių padeda atsipalaiduoti ir lengviau pereiti į miego režimą.

    Obuolių actas ir vanduo su citrina

    Trenerė mini ir obuolių actą, kurį ji skiedžia vandeniu ir vartoja kaip kasdienį įprotį. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad actas gali turėti įtakos sotumo pojūčiui ir gliukozės atsakui po valgio, tačiau poveikis nėra stebuklingas ir jis nepakeičia subalansuotos mitybos.

    Medikai taip pat atkreipia dėmesį į saugumą: actą būtina skiesti, o žmonėms, turintiems skrandžio refliuksą, jautrią gleivinę ar vartojantiems tam tikrus vaistus, toks įprotis gali netikti. Jei kyla abejonių, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Ryto rutinoje ji mini vandenį su citrina, kuris dažnai pasirenkamas dėl skonio ir įpročio pradėti dieną išgeriant stiklinę skysčių. Nors citrina pati savaime riebalų nedegina, pakankamas skysčių kiekis gali padėti geriau valdyti alkio signalus, ypač jei troškulys painiojamas su noru užkąsti.

    Gėrimas, kuris padeda užmigti

    Prieš miegą ji renkasi ir ramunėlių arbatą, kuri daugeliui siejasi su atsipalaidavimu. Kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių svorio kontrolės veiksnių, nes miego trūkumas siejamas su didesniu alkio hormonų disbalansu ir stipresniu potraukiu kaloringiems užkandžiams.

    Ekspertai primena, kad gėrimai gali būti naudinga rutinos dalis, tačiau realų pokytį kuria nuoseklumas: baltymų ir skaidulų turintys valgiai, pakankamas judėjimas, streso valdymas ir miego higiena. Jei tikslas yra saugus ir tvarus svorio mažinimas, svarbiausia išlikti kritiškiems ir remtis patikrintais principais.

  • Jokio pomidorų ar cukinijų: mango kečupas su čili ir imbieru, kuris sužavi nuo pirmo kąsnio

    Kečupas daugeliui yra nepakeičiamas prie grilio patiekalų, bulvyčių ar sumuštinių, tačiau klasikinė pomidorų versija nėra vienintelė. Vis dažniau namų virtuvėse populiarėja netikėti vaisių pagrindo padažai, o vienas ryškiausių pavyzdžių – mango kečupas.

    Šis padažas išsiskiria tuo, kad vietoj pomidorų naudojamas prinokęs mango, suteikiantis natūralų saldumą ir tirštą tekstūrą. Skonį subalansuoja ryžių actas ir laimo sultys, todėl gaunamas gaivus rūgštumo ir saldumo derinys, tinkantis ne tik prie mėsos.

    Aštrumo pojūtį kuria aitriosios paprikos, pavyzdžiui, habanero ar jalapeno, o šviežias imbieras suteikia švarų, gaivinantį aštrumą. Dažnai įmaišoma ir ciberžolės, kuri sustiprina ryškią spalvą bei suteikia papildomą prieskoninę natą.

    Tokio kečupo esmė – paprastas paruošimas ir lankstumas. Jei nepavyksta rasti idealiai prinokusio mango, galima naudoti mango tyrę, tik tuomet verta atsisakyti papildomo vandens, kad padažas neliktų per skystas.

    Paruoštą, dar karštą mango kečupą rekomenduojama supilti į iškaitintus stiklainius ar butelius ir sandariai užsukti. Jis ypač tinka prie keptos mėsos, burgerių, azijietiškų patiekalų, taip pat gali atstoti originalų padažą traškiems užkandžiams.

  • Šis prieskonių vanduo gali „užkurti“ virškinimą: medikai primena, kam jis visai netinka

    Šiltas vanduo su prieskoniais pastaraisiais metais tapo populiariu rytiniu ritualu, kurį žmonės renkasi vietoje klasikinio vandens su medumi ar arbatos. Dažniausiai į jį dedami vadinamieji „meduolių“ prieskoniai: cinamonas, imbieras, gvazdikėliai, kardamonas, anyžius ar muskato riešutas.

    Nors tokio gėrimo aromatas ir šilumos pojūtis gali būti malonūs, svarbu suprasti, kad teiginiai apie stebuklingai įsibėgėjantį metabolizmą dažnai yra perdėti. Prieskoniai gali prisidėti prie savijautos, tačiau jie nepakeičia mitybos kokybės, miego ir judėjimo.

    Kas iš tiesų gali padėti virškinimui?

    Dalis prieskonių tradiciškai siejami su virškinimo komfortu. Imbieras kai kuriems žmonėms gali mažinti pykinimą, o pipirai ir kiti aštresni prieskoniai trumpam suaktyvina šilumos pojūtį ir seilių bei skrandžio sulčių išsiskyrimą.

    Vis dėlto poveikis dažniausiai yra individualus ir labiau susijęs su tolerancija bei įpročiais. Jei žmogus linkęs persivalgyti, turi mažai skaidulų racione ar per mažai juda, vien prieskoninis vanduo problemos neišspręs.

    Taip pat verta prisiminti, kad cinamonas ir kiti prieskoniai nėra neutralūs visiems. Per dideli kiekiai gali dirginti skrandį, o kai kurie prieskoniai gali sąveikauti su vaistais ar būti netinkami esant tam tikroms būklėms.

    Kada prieskonių vandens geriau vengti?

    Jei vargina refliuksas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, gastritas ar skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, aštresni ar rūgštesni priedai gali sustiprinti simptomus. Tokiais atvejais šiltas vanduo su prieskoniais ryte gali sukelti deginimą, spaudimą ar pykinimą.

    Atsargumo prireikia ir tiems, kurių žarnynas jautresnis, pavyzdžiui, esant dirgliosios žarnos sindromui. Kai kuriems žmonėms didesnis prieskonių kiekis ar jų mišiniai gali skatinti pilvo pūtimą ar diskomfortą.

    Nėštumo metu, taip pat vartojant kraują skystinančius ar cukraus kiekį reguliuojančius vaistus, prieš įtraukiant įpročius su didesniais imbiero ar kitų aktyvių prieskonių kiekiais verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Kaip pasigaminti saugesnę versiją?

    Jei norisi prieskoninio gėrimo, paprastesnė taisyklė yra saikas. Dažniausiai pakanka į 250 mililitrų karšto, bet ne verdančio vandens įmaišyti maždaug pusę arbatinio šaukštelio prieskonių mišinio ir leisti pritraukti apie 10 minučių.

    Norint saldumo, geriau rinktis nedidelį kiekį medaus, tačiau jo nedėti į labai karštą vandenį. Taip pat nebūtina gėrimo paversti rūgščiu, jei yra polinkis į refliuksą, todėl citrina ar apelsinas turėtų būti tik pasirinktiniai priedai.

    Prieskonių mišinį patogu pasigaminti namuose ir laikyti sandariame stikliniame inde, kad būtų galima kontroliuoti sudėtį ir vengti pridėtinio cukraus. Tačiau svarbiausia išlikti realistiškiems: toks gėrimas gali būti malonus įprotis, bet ne gydymo priemonė.