CP v2

Tag: Infekcijų kontrolė

  • Norovirus protrūkis Atėnų Attikon ligoninėje: patvirtinti 9 atvejai, įvestos griežtesnės priemonės

    Norovirus protrūkis Atėnų Attikon ligoninėje: patvirtinti 9 atvejai, įvestos griežtesnės priemonės

    Kas įvyko Attikon ligoninėje?

    Atėnų priemiestyje Haidaryje veikiančios Attikon ligoninės vadovybė pranešė apie ūmaus gastroenterito atvejus, siejamus su norovirusu. Pasak ligoninės administracijos, situacija stebima nuolat, o įstaiga esą dirba įprastai ir saugiai.

    Pranešime nurodoma, kad nuo pirmųjų įtariamų atvejų aktyvuotos visos numatytos infekcijų kontrolės ir stebėsenos procedūros. Veiksmai vykdomi bendradarbiaujant su ligoninės infekcijų kontrolės komitetu ir atsakingomis sveikatos institucijomis.

    Kiek atvejų patvirtinta ir kam pasireiškė simptomai?

    Laboratoriniai tyrimai mėginių pagrindu patvirtino norovirusą 9 įtariamuose atvejuose, o epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Ligoninė teigia, kad dalis atvejų nustatyti pacientams, dalis lydintiems artimiesiems ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

    Pasak administracijos, simptomai buvo lengvi ir praeinantys savaime, todėl šiuo metu nematoma požymių, kad protrūkis keltų rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ar sutrikdytų ligoninės darbą. Vis dėlto pabrėžiama, kad norovirusas pasižymi itin dideliu užkrečiamumu, todėl kontrolės priemonės griežtinamos.

    Kokios priemonės taikomos dabar?

    Ligoninė pranešė sugriežtinusi infekcijų prevenciją ir kontrolę, kad virusas neplistų tarp pacientų, personalo ir lankytojų. Akcentuojama rankų higiena plaunant rankas muilu ir vandeniu, nes norovirusas gali būti atsparesnis vien alkoholio pagrindu pagamintoms dezinfekcinėms priemonėms.

    Taip pat stiprinamas paviršių valymas ir dezinfekcija, prireikus naudojamos asmens apsaugos priemonės, o nustatyti atvejai izoliuojami pagal tarptautinę praktiką. Be to, vykdoma pacientų ir darbuotojų stebėsena, o lydintiems asmenims bei personalui teikiamos papildomos rekomendacijos, įskaitant lankymo ribojimus.

    „Tai gastroenterito atvejai, atitinkantys norovirusinę infekciją, kuri dažnai fiksuojama tiek ligoninėse, tiek bendruomenėje visame pasaulyje dėl didelio viruso užkrečiamumo“, – teigiama ligoninės pranešime.

    Norovirusas yra viena dažniausių ūmaus gastroenterito priežasčių, plintanti itin lengvai per užterštus paviršius, maistą, vandenį ar artimą kontaktą. Specialistai paprastai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę protrūkių suvaldymui turi rankų plovimas, greitas simptomus turinčių asmenų atskyrimas ir kruopšti aplinkos dezinfekcija, ypač ten, kur yra dideli žmonių srautai.

  • Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    PSO vertina tarptautinę grėsmę

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremalių situacijų komitetas renkasi aptarti naujo Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir jo plitimo rizikos regione. Komitetas turėtų pateikti rekomendacijas dėl laikinų priemonių, skirtų suvaldyti situaciją ir mažinti mirčių skaičių.

    Kongo DR institucijos skelbia, kad protrūkio epicentre – rytinėje Iturio provincijoje – fiksuota mažiausiai 500 susirgimų ir 131 mirtis. Apie du atvejus, įskaitant vieną mirtį, pranešė ir kaimyninė Uganda – užsikrėtusieji keliavo iš Kongo DR.

    „Tai paskelbiau vadovaudamasis Tarptautinių sveikatos taisyklių 12 straipsniu, pasitaręs su abiejų šalių sveikatos ministrais ir dėl to, kad labai nerimauju dėl epidemijos masto ir plitimo greičio“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi kelis veiksnius, didinančius tolesnio plitimo tikimybę: be patvirtintų atvejų yra daug įtariamų susirgimų ir mirčių, o realūs skaičiai gali keistis stiprinant stebėseną, kontaktų atsekimą ir laboratorinius tyrimus. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į atvejus tankiai apgyvendintose teritorijose, įskaitant Kampalą ir Gomą, bei į sveikatos priežiūros darbuotojų mirtis, kas gali rodyti užsikrėtimą gydymo įstaigose.

    Kas apsunkina atsaką?

    Šįkart protrūkį sieja su rečiau pasitaikančiu Bundibugyo Ebolos virusu. Tai apsunkina reagavimą, nes nėra plačiai prieinamų, konkrečiai šiai atmainai patvirtintų vakcinų ar specifinių gydymo priemonių, todėl didžiausias dėmesys tenka klasikinėms infekcijų kontrolės priemonėms.

    Ebola plinta per artimą kontaktą su sergančio ar mirusio žmogaus kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, prakaitas, išmatos ar vėmalai. Didžiausia rizika tenka šeimos nariams, slaugantiems ligonius, ir medicinos personalui, jei nėra tinkamos apsaugos bei infekcijų prevencijos procedūrų.

    „Jei nėra vakcinos, šalys vis tiek turi daug priemonių sustabdyti plitimą ir gelbėti gyvybes, įskaitant rizikos komunikaciją ir bendruomenių įtraukimą“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl svarbus greitas nustatymas?

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai pabrėžia, kad pavėluotas protrūkio atpažinimas galėjo suteikti virusui laiko išplisti. Nurodoma, jog protrūkis prasidėjo balandį, o pirminis užsikrėtimo šaltinis dar nėra aiškus, todėl tikrasis išplitimo mastas gali paaiškėti tik plečiant tyrimus vietoje.

    Pagal pateikiamą informaciją, ankstyviausias žinomas įtariamas atvejis – 59 metų vyras, kuriam simptomai pasireiškė balandžio 24 dieną, o balandžio 27 dieną jis mirė ligoninėje Ituryje. Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai taip pat skelbia, kad iki pirmųjų pranešimų apie protrūkį viešojoje erdvėje gegužės 5 dieną jau buvo užfiksuota 50 mirčių.

    PSO teigia, kad šiuo metu situacija neatitinka pandeminės ekstremaliosios padėties kriterijų, kaip buvo COVID-19 atveju. Organizacija taip pat ragina nesiimti skuboto tarptautinių sienų uždarymo, o koncentruotis į stebėseną, rizikos vertinimą, infekcijų kontrolę gydymo įstaigose ir gyventojų informavimą.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: ką svarbu žinoti apie užsikrėtimo riziką

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: ką svarbu žinoti apie užsikrėtimo riziką

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis su hantavirusu siejamus atvejus kruiziniame laive, plaukusiame Pietų Atlante. Skelbiama, kad trys žmonės mirė, o situacija vėl atkreipė dėmesį į infekcijų kontrolę kelionėse jūra.

    Nors kruiziniai laivai savaime nėra pavojingi, jų aplinka palanki ligų plitimui: tūkstančiai žmonių ilgą laiką dalijasi tais pačiais koridoriais, valgyklomis ir pramogų erdvėmis. Tokios sąlygos ypač svarbios, kai infekcija plinta per artimą kontaktą, užterštus paviršius, maistą ar vandenį.

    Kodėl laivuose virusai plinta greičiau?

    Uždaros ar pusiau uždaros erdvės ir didelis žmonių srautas sukuria vadinamąjį tarpusavyje sujungtą „mikropasaulį“, kuriame infekcija gali pereiti nuo vieno žmogaus kitam dar iki pasireiškiant aiškiems simptomams. Riziką didina ir tai, kad keleiviai atvyksta iš skirtingų šalių, todėl gali atsivežti skirtingus užkratus.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai tarptautinių kelionių rekomendacijose pabrėžia, kad kruizų kelionės išsiskiria specifinėmis grėsmėmis. Tarp jų minimas plitimas nuo žmogaus žmogui, taip pat su maistu ir vandeniu susijusios infekcijos.

    „Kruizai parduodami kaip plaukiojančios atostogos, bet jie taip pat padeda suprasti visuomenės sveikatą“, – sakė visuomenės sveikatos tyrėjas Vikramas Niranjanas.

    Kiek dažni protrūkiai kruiziniuose laivuose?

    Šis atvejis įvardijamas kaip pirmasis plačiau žinomas hantaviruso protrūkis, susietas būtent su kruizine kelione. Vis dėlto protrūkiai laivuose apskritai nėra kasdienybė, o dažniausiai jie siejami su virškinamojo trakto infekcijomis, ypač norovirusu.

    Kai protrūkiai vis dėlto įvyksta, jie paprastai greitai išryškėja dėl intensyvaus kontaktų tinklo: bendro maitinimo, pramogų ir nuolat liečiamų paviršių. Bufetai, bendri įrankiai ir dažnas prisilietimas prie tų pačių rankenų ar turėklų sudaro sąlygas virusams plisti greičiau nei, pavyzdžiui, individualiai maitinantis.

    Vienas žinomiausių pavyzdžių – COVID-19 atvejai laive „Diamond Princess“, kai užsikrėtė daugiau nei 700 žmonių iš daugiau nei 3 700 keleivių ir įgulos narių. Ši patirtis paskatino laivybos bendroves griežtinti higienos ir reagavimo protokolus, tačiau pati aplinka išlieka jautri infekcijoms.

    Kas nutinka susirgus kelionėje?

    Pramonės asociacijos CLIA gairės numato, kad laivuose turi budėti kvalifikuotas medicinos personalas visą parą, o prireikus pacientai apžiūrimi ir kajutėje. Laivuose taip pat turi būti patalpos apžiūrai, intensyvesnei priežiūrai ir bazinei diagnostikai, kad būtų galima stebėti būklę ir skirti pradinius vaistus.

    Vis dėlto tokios medicinos patalpos dažniausiai skirtos pirmajai pagalbai ir trumpalaikei priežiūrai, o ne didelio masto, greitai plintančių protrūkių valdymui. Dėl to lemiama tampa ankstyva simptomų registracija, greita izoliacija ir sustiprintas valymas.

    „Todėl kruizų sveikata labai priklauso nuo ankstyvo pranešimo, greitos izoliacijos ir griežtų valymo praktikų“, – sakė V. Niranjanas.

    Kaip keleiviai gali sumažinti riziką?

    Specialistai pataria pasiruošti dar prieš įlipant į laivą: pasitikrinti, ar atnaujinti skiepai, įvertinti kelionės draudimo apimtį ir pasitarti su šeimos gydytoju, jei žmogus priklauso didesnės rizikos grupei. Didesnės rizikos grupėms dažniausiai priskiriami vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir sergantys lėtinėmis ligomis.

    Kelionės metu svarbu stebėti savijautą ir atsiradus simptomams nedelsti kreiptis į laivo medicinos punktą. Jei žmogus pasijunta prastai, rekomenduojama vengti buffet tipo maitinimo ir perpildytų bendrų erdvių, kad būtų sumažinta tikimybė užkrėsti kitus keleivius.

    Hantaviruso protrūkis Atlante priminė, kad net ir sustiprėjus higienos standartams kruizai išlieka kelionės forma, kurioje infekcijų kontrolė reikalauja greitų sprendimų. Sveikatos institucijos pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda paprastos priemonės: ankstyvas reagavimas, izoliacija ir nuosekli rankų higiena.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė nustačiusi septynis galimus hantaviruso atvejus kruiziniame laive Atlante. Iš jų trys žmonės mirė, vieno paciento būklė vertinama kaip kritinė, dar trys keleiviai nurodė jaučiantys lengvesnius simptomus.

    Tiksli užsikrėtimo šaltinio grandinė dar nenustatyta, tačiau PSO pradėjo vertinti scenarijų, kad dalis infekcijų galėjo plisti ne tik per aplinką, bet ir artimo kontakto metu laive. Tyrimas apima tiek laivo vidaus sąlygas, tiek keleivių ir įgulos sąlytį.

    „Manome, kad tarp labai artimų kontaktų, sutuoktinių, kabiną besidalijusių žmonių galėjo būti tam tikras plitimas tarp žmonių“, – sakė PSO Epidemijų ir pandemijų parengties bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove.

    Ką daro institucijos?

    Ispanijos Sveikatos ministerija patvirtino, kad į laivą vyks epidemiologų komanda, kuri tikrins keleivius dėl simptomų ir vertins riziką. Šis veiksmas koordinuojamas su PSO, o jo rezultatai turėtų padėti spręsti dėl keleivių grąžinimo ir tolesnio laivo maršruto.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad visuomenei Europoje rizika šiuo metu laikoma labai maža. Pasak agentūros, laive įgyvendinamos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

    „Šiuo metu rizika bendrai Europos gyventojų populiacijai laikoma labai maža, nes laive taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai nėra lengvai perduodami tarp žmonių“, – teigė ECDC.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusais vadinama virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpti ore pakibusių dalelių, susidariusių iš išdžiūvusių graužikų išskyrų, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, kai jos sujudinamos.

    Infekcija gali sukelti sunkią būklę, vadinamą hantavirusiniu plaučių sindromu, kai pradžioje pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, gali būti virškinamojo trakto negalavimų. Vėliau kai kuriems pacientams gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas.

    PSO nurodo, kad simptomai dažniausiai pasireiškia maždaug per 2–4 savaites nuo užsikrėtimo, tačiau laiko langas gali būti platesnis. Dėl to, vertinant protrūkius, ypač svarbūs detalesni duomenys apie kontaktus ir buvimo vietas.

    Kur yra laivas ir kokia situacija vietoje?

    Kruizinis laivas m/v Hondius, kurį valdo Nyderlandų bendrovė „Oceanwide Expeditions“, šiuo metu stovi inkaru prie Žaliojo Kyšulio krantų. Skelbiama, kad į kelionę išplaukė 149 žmonės, o vietos sveikatos institucijos kol kas neleido keleiviams išlipti į krantą.

    „Oceanwide Expeditions“ teigė, kad laive atmosfera išlieka rami, o keleiviai elgiasi santūriai. Bendrovė pranešė, kad du įgulos nariai patyrė ūmius kvėpavimo simptomus ir jiems prireikė skubios medicininės pagalbos.

    Bendrovės duomenimis, Nyderlandų institucijos rengia medicininę evakuaciją dviem simptomus turintiems asmenims ir žmogui, kuris siejamas su gegužės 2 dieną mirusiu keleiviu. Tuo pat metu svarstomi alternatyvūs maršruto sprendimai, įskaitant plaukimą į Las Palmasą ar Tenerifę Kanarų salose.