Rusijos Irkutsko srityje pastarosiomis dienomis išplito kalbos apie galimą plaučių maro protrūkį. Nerimą įplieskė žinia apie Irkutsko mokslinio tyrimų priešmarinio instituto darbuotojos mirtį ir vietos bendruomenėje pasirodę pranešimai apie sugriežtintas saugumo priemones.
Vietos žiniasklaida skelbė, kad 28 metų laboratorijos darbuotoja Darja Šipilova mirė spalio 2 dieną Šelechovo rajono ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Tarp aptarinėjamų versijų minėta, jog laboratorijoje galėjo sudužti mėgintuvėlis su pavojingu sukėlėju, o po kelių dienų moters būklė staiga ėmė blogėti.
Pasak pranešimų iš regiono, po incidento dalis su darbu ir kontaktais susijusių žmonių buvo paimti į medicininę stebėseną, kai kur įvestos papildomos infekcijų kontrolės priemonės. Gyventojai teigė matę žmones su apsauginiais kostiumais, o kai kuriose įstaigose dalytos kaukės.
Kas yra plaučių maras?
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis, o plaučių maro forma laikoma pavojingiausia, nes gali plisti oro lašeliniu būdu artimo kontakto metu. Negydoma ši forma progresuoja labai greitai, tačiau laiku pradėtas tikslinis gydymas antibiotikais paprastai ženkliai sumažina komplikacijų ir mirties riziką.
Specialistai pabrėžia, kad pavienis įtarimas dar nereiškia protrūkio, o sprendžiant riziką svarbiausia yra laboratorinių tyrimų atsakymai, kontaktų atsekimas ir izoliavimo priemonės. Tokiais atvejais visuomenės sveikatos institucijos paprastai taiko prevencinius protokolus net ir tuomet, kai galutinė diagnozė dar nėra patvirtinta.
Ką sako Rusijos institucijos?
Rusijos vartotojų teisių apsaugos ir visuomenės gerovės tarnyba Rospotrebnadzor pranešė, kad sanitarinė ir epidemiologinė situacija Irkutsko srityje esą yra stabili. Tarnyba nurodė, jog mirusiai darbuotojai nustatyta nežinomos kilmės pneumonija, o vėlesni tyrimai esą neatskleidė mikroorganizmų, susijusių su jos profesine veikla.
„Sanitarinė ir epidemiologinė situacija Irkutsko srityje, Irkutske ir Šelechove, yra stabili“, – teigiama Rospotrebnadzor pranešime.
Tuo pat metu viešojoje erdvėje kilusios diskusijos dėl informacijos trūkumo ir skirtingų pareiškimų formuluočių sustiprino gyventojų nerimą. Epidemiologai atkreipia dėmesį, kad pasitikėjimui kritiškai svarbus aiškus, nuoseklus institucijų komunikavimas: visuomenei turi būti paaiškinta, kokie tyrimai atlikti, ką reiškia jų rezultatai ir kokios priemonės taikomos kontaktams bei rizikos grupėms.
Kol kas viešai pateikiama informacija leidžia kalbėti apie incidentą, kuris tiriamas pagal ypač pavojingų infekcijų protokolus, tačiau oficialiai protrūkis nėra patvirtintas. Dėl to aktualiausia išlieka laboratorinių tyrimų skaidrumas ir nuolatinis situacijos stebėjimas, ypač jei regione taikomos karantino ar ribojamosios priemonės.
Leave a Reply