Tag: Infekcinės ligos

  • Ebolos protrūkis Kongo DR vis dar nekontroliuojamas: užfiksuota per 11,2 tūkst. užsikrėtimų, mirė 5,5 tūkst.

    Ebolos epidemija Demokratinėje Kongo Respublikoje tęsiasi jau apie pusmetį, o sveikatos tarnybos pripažįsta, kad situacija vis dar nėra suvaldyta. Nuo gegužės 15 dienos užfiksuota daugiau kaip 11,2 tūkst. užsikrėtimų, iš jų 5,5 tūkst. žmonių mirė.

    Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) vertinimu. Institucija pabrėžia, kad tai jau antras pagal mastą ebolos protrūkis istorijoje.

    Didžiausias iššūkis – tai, kad daug naujų atvejų kyla iš šaltinių, kurių nepavyksta atsekti. Afrikos CDC vadovas dr. Jean Kasey nurodo, jog daugiau kaip 80 proc. naujai nustatomų užsikrėtimų aptinkami žmonėms, kurie nebuvo įtraukti į žinomų ligonių kontaktų sąrašus.

    Tokia padėtis reiškia, kad sveikatos specialistai nebespėja efektyviai sekti viruso plitimo grandinių, o tai sunkina izoliavimo ir prevencijos priemones. Pasak medikų, situaciją dar labiau komplikuoja nesaugumas regione, išteklių stoka ir ilgai vėluojantys atlyginimai.

    Kodėl protrūkį taip sunku suvaldyti?

    Viena priežasčių – ginkluoti išpuoliai prieš medicinos personalą ir infrastruktūrą. Tai trikdo tyrimus, pacientų priežiūrą ir kontaktų paiešką, o kai kuriose vietovėse apskritai paralyžiuoja darbus.

    Taip pat minima įrangos, pinigų ir logistikos trūkumai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad greitosios pagalbos automobiliams kai kur ima stigti degalų, o dalyje teritorijų nebeveikia užsikrėtimų stebėsenos komandos.

    Nors Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Pasaulio bankas kovai su epidemija buvo pažadėję apie 2,9 mlrd. JAV dolerių paramos, nurodoma, kad reikšminga jos dalis nepasiekė labiausiai nukentėjusių vietovių. „Tai mūsų bendra nesėkmė“, – situaciją apibendrino dr. Jean Kasey.

    Kaip žmogus užsikrečia ebola?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aiškina, kad ebolos virusas gamtoje greičiausiai cirkuliuoja vaisėdžiuose šikšnosparniuose, iš kurių gali būti perduodamas kitiems gyvūnams ir žmonėms. Žmogus gali užsikrėsti turėdamas kontaktą su užkrėstų laukinių gyvūnų krauju ar išskyromis.

    Vėliau virusas plinta tarp žmonių per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusių asmenų krauju ar kitais kūno skysčiais. Ebola sukelia hemoraginę (kraujavimo) karštinę, o ligos mirtingumas, PSO duomenimis, siekia apie 50 proc.

  • Klimatui šylant infekcijos plis į naujas teritorijas: kur didės rizika

    Klimatui šylant, įvairios infekcinės ligos gali persikelti į teritorijas, kur anksčiau buvo retos arba visai nefiksuotos. Tai susiję ne tik su erkėmis ar uodais plintančiomis ligomis, bet ir su didėjančiu bakterijų atsparumu antibiotikams bei ekstremalių orų keliamomis sveikatos grėsmėmis.

    Apie šias tendencijas rašo „Live Science“, apžvelgdamas, kaip temperatūros kilimas, sausros ir potvyniai keičia aplinką, kurioje lengviau išgyvena ligų platintojai, o mikroorganizmams atsiranda palankesnės sąlygos prisitaikyti.

    Vienas iš naujesnių nerimą keliančių signalų – tyrimai, rodantys, kad sausros sąlygomis dirvožemio mikrobai gali būti „atrankos būdu“ stumiami į didesnį atsparumą antibiotikams. Tai nereiškia, kad klimato kaita yra pagrindinė atsparumo priežastis (svarbiausia išlieka netinkamas antibiotikų vartojimas), tačiau ji gali tapti papildomu veiksniu, spartinančiu problemą.

    Kartu šios infekcijų rizikos auga tuo metu, kai klimato kaita siejama ir su kitais sveikatai svarbiais iššūkiais: sutrikdomomis tiekimo grandinėmis, mitybos pablogėjimu ar didesniu bendru visuomenės pažeidžiamumu ekstremalių reiškinių metu.

    Sausra ir atsparumas antibiotikams

    Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) mokslininkų komanda nagrinėjo, kas vyksta su dirvožemio mikrobais, kai dirva išdžiūsta. Jų išvada: sausros sąlygomis kai kurie mikroorganizmai gali įgyti pranašumą, jei turi atsparumą natūraliems antibiotikams (medžiagoms, kurias patys mikrobai išskiria aplinkoje).

    Toks procesas pavojingas tuo, kad bakterijos geba keistis genetine informacija. Tai reiškia, kad atsparumo genai, atsiradę ar išplisti pradėję aplinkoje, teoriškai gali pasiekti ir žmonėms ligas sukeliančias bakterijas.

    Publikacijoje taip pat minimas ryšys tarp sausros ir ligoninių fiksuojamo atsparumo antibiotikams – tai pateikiama kaip sąsaja, o ne vienareikšmis priežastinis įrodymas. Be to, aptariami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, apie „Salmonella“ bakterijas, kur temperatūra ir krituliai siejami su atsparumo požymių gausėjimu.

    Erkės, uodai ir ligų žemėlapio kaita

    Kylant temperatūrai, vabzdžiai ir kiti nariuotakojai gali išlikti aktyvūs ilgiau per metus ir plisti toliau į šiaurę. Dėl to daugiau regionų gali tapti palankūs ligoms, kurios perduodamos per įkandimus.

    Tekste kaip pavyzdys aptariama Laimo liga, kurią platina Ixodes genties erkės, taip pat Vakarų Nilo virusas, perduodamas uodų. Pažymima, kad realūs sergamumo skaičiai gali būti ne iki galo atspindėti statistikoje – dalis atvejų tikėtina lieka nediagnozuoti arba neužregistruoti.

    Minimas ir alfa gal sindromas – tai nėra infekcija, bet jį taip pat perneša erkės (Lone Star erkė), o pasekmė gali būti nepagydoma alergija raudonai mėsai. Straipsnyje nurodoma, kad šio sindromo paplitimas didėjo plečiantis erkių arealui.

    Kai kuriose vietovėse, kurios ir taip labai šiltos, bendras efektas gali būti kitoks, tačiau daugelyje regionų šiltesnis klimatas reiškia daugiau laiko, per kurį ligų platintojai spėja daugintis ir plisti.

    Potvyniai, audros ir infekcijų „antrinė banga“

    Klimato kaita siejama ne tik su karščiu ar sausromis, bet ir su intensyvesnėmis liūtimis bei audromis. Didesnė drėgmė ir užtvindyti plotai gali sudaryti daugiau veisimosi vietų uodams, o vandeniu plintančių infekcijų rizika gali išaugti po stichinių nelaimių.

    Kaip pavyzdys pateikiami JAV Šiaurės Karolinos duomenys: po uraganų Matthew ir Florence atitinkamai 2016 ir 2018 metais skubios pagalbos skyriuose padaugėjo apsilankymų dėl virškinamojo trakto ligų. Taip pat aptariama leptospirozė – bakterinė infekcija, galinti plisti per vandeniu užterštas gyvūnų šlapimo daleles.

    Prie šių rizikų gali prisidėti ir pelėsis užlietose patalpose, kvėpavimo takų ligų paūmėjimai, tarša dėl elektros generatorių naudojimo bei psichologinės pasekmės, tokios kaip potrauminio streso sutrikimas.

    Ką galima daryti: nuo antibiotikų vartojimo iki stebėsenos

    Publikacijoje pabrėžiama, kad infekcijų riziką mažinti reikia dviem kryptimis: švelninant klimato kaitą ir stiprinant visuomenės sveikatos priemones. Viena svarbiausių grandžių – atsakingas antibiotikų vartojimas, nes būtent netinkamas jų naudojimas laikomas pagrindiniu atsparumo varikliu.

    Taip pat minimos sanitarijos ir nuotekų tvarkymo priemonės, maisto sauga bei užkrečiamųjų ligų stebėsena – kuo anksčiau fiksuojami pokyčiai, tuo lengviau suvaldyti plitimą. Bendras akcentas paprastas: klimato kaita vis dažniau tampa ne tik aplinkos, bet ir tiesiogine sveikatos politika.

  • Maras nie išnyko: kaip juo užsikrečiama, kokie simptomai išduoda ir kodėl gydymas veikia

    Maras nie išnyko: kaip juo užsikrečiama, kokie simptomai išduoda ir kodėl gydymas veikia

    Maras vis dar cirkuliuoja gamtoje

    Maras yra bakterinė zoonozė, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Nors liga dažniausiai siejama su viduramžiais, ji nėra išnykusi ir iki šiol sporadiškai nustatoma įvairiuose pasaulio regionuose.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pastaraisiais metais valstybės ir toliau praneša apie įtariamus ir patvirtintus maro atvejus. Natūralūs ligos židiniai susiję su laukiniais graužikais ir jų parazitais, todėl liga gali atsinaujinti ten, kur cirkuliuoja bakterija.

    Kaip plinta maras ir kada rizika didžiausia

    Dažniausias užsikrėtimo kelias žmonėms yra užkrėstos blusos įkandimas, kai blusa prieš tai maitinosi sergančiu graužiku. Užsikrėsti galima ir tiesiogiai kontaktuojant su infekuotu gyvūnu, jo audiniais ar kūno skysčiais, pavyzdžiui, dorojant gaišeną.

    Pavojingiausia dėl plitimo tarp žmonių laikoma plaučių maro forma, kai bakterijos perduodamos oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Vis dėlto tokiai transmisijai paprastai reikia artimo ir užsitęsusio kontakto su jau simptomus turinčiu žmogumi.

    Pagrindinės formos ir simptomai

    Dažniausia yra buboninio maro forma, kuriai būdingi staiga padidėję, labai skausmingi limfmazgiai. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas ir galvos skausmas.

    Sepsinė maro forma išsivysto tada, kai bakterijos patenka į kraują, o plaučių maras pažeidžia kvėpavimo sistemą. Negydomos sepsinė ir plaučių formos yra itin pavojingos, todėl ankstyvas atpažinimas lemia gydymo sėkmę.

    „Net jei būtų patvirtinta, kad tai buvo maras, šiandien turime veiksmingų ir plačiai prieinamų antibiotikų, svarbiausia nepraleisti laiko“, – sakė infekcinių ligų specialistas dr. Michałas Chojnickis.

    Diagnostika, gydymas ir ką svarbu žinoti Europoje

    Maro įtarimas vertinamas pagal klinikinius simptomus, epidemiologinę anamnezę ir laboratorinius tyrimus. Diagnostikoje gali būti taikomi mikrobiologiniai metodai ir molekuliniai tyrimai, įskaitant PGR, o esant pagrįstam įtarimui gydymas antibiotikais pradedamas nedelsiant.

    Įtariant plaučių marą taikoma izoliacija, nes ši forma gali plisti per kvėpavimo takus. Artimą kontaktą turėjusiems asmenims gali būti rekomenduojamas stebėjimas ir profilaktika pagal medikų ir visuomenės sveikatos specialistų sprendimus.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra pažymėjęs, kad šiuo metu nėra duomenų apie nuolatinį plaučių maro plitimą žmonių populiacijoje Europoje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika atsitiktiniam protrūkiui išlieka labai maža, tačiau budrumas svarbus keliaujant ar dirbant su laukiniais gyvūnais endeminėse teritorijose.

    „Plaučių maras gali plisti tarp žmonių, bet jis nesklinda taip lengvai kaip gripas ar COVID-19, todėl epidemijos tikimybė paprastai vertinama kaip nedidelė“, – sakė dr. Michałas Chojnickis.

    Kur pasaulyje liga pasitaiko ir kodėl apie ją vėl kalbama

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad daugiausia susirgimų nuo 1990-ųjų fiksuojama Afrikoje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Madagaskare, o tarp endeminių šalių minimas ir Peru. Pavieniai atvejai registruojami ir Azijoje.

    Maras nustatomas ir Jungtinėse Valstijose, kur kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 5 atvejai, daugiausia kaimiškose Vakarų regionų teritorijose. Ekspertai pabrėžia, kad dėmesys šiai ligai išauga tuomet, kai pasirodo pranešimų apie įtariamus atvejus ar incidentus laboratorijose, tačiau realią riziką dažniausiai riboja greita diagnostika ir gydymas.

    Istorinis kontekstas ir realios grėsmės šiandien

    Istoriškai maras paliko ryškų pėdsaką ir dabartinės Lenkijos teritorijoje, ypač XVIII amžiaus pradžioje. Tuomet epidemijos galėjo nusinešti didelę dalį miestų gyventojų, o šaltiniuose minima, kad Poznanėje 1707–1710 metais mirė apie 65 proc. gyventojų, tai yra apie 9 000 žmonių.

    Šiandien situacija iš esmės kitokia: turimi antibiotikai ir infekcijų kontrolės priemonės leidžia efektyviai gydyti marą, jei liga atpažįstama laiku. Specialistai taip pat primena, kad kasdienėje praktikoje daug didesnę naštą sveikatos sistemoms sukelia sezoninės infekcijos, ypač gripas.

    Pasak dr. Michało Chojnickio, gripo našta gali būti neproporcingai didesnė už maro riziką, nes gripas kasmet sukelia masinį sergamumą ir hospitalizacijas. Dėl to visuomenės sveikatos požiūriu svarbios profilaktikos priemonės, įskaitant skiepijimąsi nuo gripo rizikos grupėms.

  • Leptospirozės sezonas: medikai įspėja, kur tyko infekcija ir kaip jos išvengti poilsiaujant

    Šiltuoju metų laiku padidėja leptospirozės rizika – tai bakterinė zoonozinė infekcija, kuria žmogus užsikrečia nuo gyvūnų arba užterštos aplinkos. Liga dažniau fiksuojama pavasarį ir vasarą, kai daugiau laiko leidžiama prie vandens telkinių, dirbama sode ar ūkyje, kontaktuojama su gyvūnais.

    Leptospirozę sukelia leptospirų bakterijos, kurios gali patekti į organizmą per pažeistą odą ar gleivines. Neretai užtenka nedidelio įbrėžimo, kad infekcija patektų, pavyzdžiui, maudantis ar dirbant su šlapiu dirvožemiu, kuris užterštas gyvūnų šlapimu.

    Kaip plinta infekcija

    Pagrindiniai užkrato rezervuarai gamtoje yra graužikai, ypač žiurkės ir pelės, taip pat šunys bei ūkiniai gyvūnai. Bakterijos su jų šlapimu patenka į vandenį ir dirvožemį, o žmogus užsikrečia patekus užterštam vandeniui ar purvui ant odos, į akis, nosį ar burną.

    Didžiausia rizika siejama su maudynėmis ir žvejyba vandens telkiniuose, taip pat su darbais daržuose ir ūkiuose, kai rankos ar kojos dažnai būna drėgnos, o oda gali būti pažeista. Rizika gali didėti po stiprių liūčių ar potvynių, kai užterštas vanduo plačiau pasklinda aplinkoje.

    Simptomai ir galimos komplikacijos

    Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 2 iki 30 dienų, o simptomai neretai pasireiškia per 7–14 dienų. Dažniausi požymiai yra karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, akių paraudimas.

    Daliai sergančiųjų liga gali komplikuotis, ypač jei laiku nesikreipiama į medikus. Sunkesniais atvejais galimi inkstų ar kepenų pažeidimai, meningitas, kvėpavimo sutrikimai, o gelta ir ryškus silpnumas laikomi signalais nedelsti ir skubiai įvertinti būklę gydymo įstaigoje.

    Kaip apsisaugoti poilsiaujant

    Specialistai pataria maudytis tik oficialiai tam pritaikytose vietose ir vengti neaiškių, užžėlusių, užterštų vandens telkinių, ypač po liūčių. Jei ant kūno yra įpjovimų ar nubrozdinimų, juos verta užklijuoti vandeniui atspariu pleistru, o po maudynių nusiprausti po dušu.

    Kasdienėje aplinkoje svarbu kruopščiai plauti rankas po darbo sode, kontakto su gyvūnais ar jų išskyromis, taip pat vartoti tik saugų vandenį ir laikytis maisto higienos. Turintiems šunį rekomenduojama laikytis veterinaro sudaryto vakcinacijos plano, o namų ir ūkio patalpose – nuosekliai kontroliuoti graužikus.

    „Jei po maudynių ar darbo su šlapiu dirvožemiu staiga pakilo temperatūra ir atsirado raumenų skausmai, neatidėliokite ir kreipkitės į gydytoją“, – pabrėžia infekcinių ligų specialistai.

  • Tyrimas: andinis hantavirusas spermoje aptiktas net po beveik 6 metų – ką tai gali reikšti

    Šveicarijos tyrėjai paskelbė duomenis, rodančius, kad andinis hantavirusas kai kuriais atvejais gali išlikti vyro spermoje neįprastai ilgai. Mokslininkai aprašė atvejį, kai viruso genetinė medžiaga spermoje aptikta praėjus 71 mėnesiui nuo užsikrėtimo.

    Tyrimą atliko Šveicarijos vyriausybinis institutas Spiez laboratorija, dirbantis su biologinių, cheminių ir branduolinių grėsmių analize. Publikacijoje akcentuojama, kad paciento kraujyje, šlapime ir kvėpavimo takuose tuo metu viruso pėdsakų nebuvo, tačiau spermos mėginiuose signalas išliko.

    Tyrėjai aiškina, kad sėklidės ir dalis vyriškos lytinės sistemos audinių gali veikti kaip vadinamoji imuninė privilegijuota zona. Tai reiškia, kad vietinis imuninės sistemos aktyvumas gali būti silpnesnis, nes organizmas vengia reakcijų, galinčių pakenkti spermatozoidams.

    Dėl šios priežasties kai kurie virusai gali užsilaikyti ilgiau nei kituose organizmo audiniuose, net kai klinikiniai simptomai jau seniai išnykę. Panašus reiškinys anksčiau buvo aprašytas ir kitų infekcijų kontekste, įskaitant Ebolos ir Zikos virusus, kai viruso pėdsakai spermoje aptikti praėjus mėnesiams ar metams.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad andinis hantavirusas teoriškai gali turėti potencialą plisti lytiniu keliu, tačiau patvirtintų tokių perdavimo atvejų iki šiol nėra. Kitaip tariant, vien viruso genetinės medžiagos aptikimas spermoje dar neįrodo, kad spermoje ilgai išlieka gyvybingas ir užkrečiamas virusas.

    Vis dėlto autoriai ragina šią riziką vertinti rimtai ir siūlo diskutuoti apie atsargumo priemones vyrams, persirgusiems šia infekcija, ypač jei ateityje būtų patvirtinta, kad spermoje iš tiesų gali išlikti infekciškas virusas.

    Po tyrimo paskelbimo dalis visuomenės sveikatos rizikas vertinančių analitikų paragino svarstyti aiškesnes rekomendacijas vyrams po persirgtos infekcijos. Kaip galimas modelis minimos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos Ebolą persirgusiems vyrams, kai siūloma periodiškai tirti spermą ir laikytis saugesnio sekso priemonių, kol gaunami pakartotinai neigiami rezultatai.

    Toks požiūris būtų orientuotas į prevenciją, tačiau sprendimai priklausytų nuo papildomų tyrimų ir oficialių institucijų vertinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol kas tai yra pavienio atvejo duomenys, todėl reikalingi didesnės apimties tyrimai, kad būtų galima įvertinti reiškinio dažnį ir realią riziką.

    Hantavirusai plinta įvairiuose pasaulio regionuose, dažniausiai siejami su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimo rizika dažniausiai siejama su įkvepiamomis dalelėmis uždarose ar prastai vėdinamose patalpose. Andinis hantaviruso variantas išsiskiria tuo, kad literatūroje aptariama ir žmogaus perduodamo užkrato galimybė artimo kontakto metu, nors tokie atvejai laikomi reti.

    Pastaruoju metu daugiau dėmesio hantavirusams skiriama ir dėl atskirų protrūkių bei su kelionėmis susijusių atvejų, kai stebimi kontaktiniai asmenys. Specialistai pabrėžia, kad nauji duomenys apie galimą ilgesnį viruso užsilaikymą organizme gali keisti pacientų stebėsenos ir konsultavimo praktiką, tačiau tam būtinas institucijų įvertinimas.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    JAV gydytojas Stephenas Kornfeldas, kruizinėje kelionėje padėjęs slaugyti susirgusius keleivius per hantaviruso protrūkį, gali palikti griežto režimo izoliacijos palatą Nebraskoje. Jis buvo izoliuotas po to, kai laive paimto nosies tepinėlio tyrimo rezultatai buvo neaiškūs.

    Pasak JAV pareigūnų, Kornfeldas buvo vienas iš 16 amerikiečių, po evakuacijos atgabentų į Nebraskos universiteto medicinos centrą. Čia jis atsidūrė specialiame Biologinės izoliacijos skyriuje, skirtame ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų stebėsenai ir gydymui.

    Kas nutiko gydytojui?

    Kaip aiškino medikai, laive atliktas tyrimas buvo tirtas du kartus Nyderlanduose, tačiau gauti rezultatai išsiskyrė: vienas buvo neigiamas, kitas teigiamas. Dėl to nuspręsta atlikti papildomus tyrimus jau Jungtinėse Valstijose ir laikinai taikyti izoliaciją.

    Trečiadienį ligoninės atstovė spaudai Kayla Thomas pranešė, kad gydytojas bus perkeltas stebėsenai į Nacionalinį karantino skyrių, kuriame jau yra kiti 15 amerikiečių. Tai reiškia, kad griežčiausios izoliacijos jam nebereikia, tačiau sveikatos būklė ir toliau bus vertinama.

    „Jaučiuosi puikiai, šimtu procentų“, – CNN vaizdo interviu sakė Stephenas Kornfeldas.

    Jis teigė, kad izoliacijos sąlygos priminė įprastą, patogų ligoninės kambarį, nors vienatvė esą buvo keisčiausia patirties dalis. Gydytojas pasakojo, kad medikai reguliariai užeidavo, o su artimaisiais jis nuolat bendravo telefonu.

    Kiek atvejų siejama su protrūkiu?

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gegužės 13 dieną su protrūkiu kruiziniame laive siejama 11 atvejų: 8 iš jų patvirtinti, dar vienas tebelaikomas neaiškiu ir tiriamas papildomai. Organizacija taip pat nurodė, kad tarp keleivių ar įgulos užfiksuotos 3 mirtys.

    Per incidentą iš laivo evakuota daugiau kaip 120 keleivių ir įgulos narių, jie išgabenti į skirtingas šalis karantinui ir stebėsenai. Du su protrūkiu siejami amerikiečiai papildomai stebimi specializuotame infekcinių ligų skyriuje Emory universiteto ligoninėje Atlantoje.

    Ką rekomenduoja PSO?

    PSO rekomenduoja 42 dienų karantiną namuose arba specialioje įstaigoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Organizacija pabrėžia, kad dėl viruso inkubacinio laikotarpio ir plitimo sąlygų laive gali būti nustatyta daugiau atvejų.

    Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia. Keleiviai ir įgulos nariai, grįžę į savo šalis, toliau stebimi nacionalinių sveikatos institucijų.

    Tarptautinę evakuacijos ir karantino operaciją Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez ir PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas apibūdino kaip sėkmingą. Pasak PSO, įtariami ir patvirtinti atvejai buvo izoliuoti, o tai padėjo sumažinti tolesnio plitimo riziką.

  • Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Paryžiaus ligoninėje gydoma prancūzė, užsikrėtusi hantavirusu per protrūkį kruiziniame laive, yra kritinės būklės. Gydytojai nurodo, kad pacientės būklę komplikavo sunkus kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, todėl prireikė dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, gegužės 12 dieną buvo registruota 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o 3 žmonės mirė. Visi atvejai siejami su laivo keleiviais ar įgulos nariais, todėl pagrindinis dėmesys sutelktas į kontaktų nustatymą ir stebėseną skirtingose šalyse.

    Kas žinoma apie pacientų būklę?

    Paryžiaus Bichat ligoninės infekcinių ligų specialistas Xavier Lescure teigė, kad prancūzei pasireiškė sunki ligos forma, sukėlusi gyvybei pavojingus plaučių ir širdies sutrikimus. Dėl to taikomas gyvybę palaikantis gydymas, kai kraujas prisotinamas deguonimi per dirbtinius plaučius ir grąžinamas į organizmą.

    Gydytojų vertinimu, tokia priemonė skirta sumažinti apkrovą plaučiams ir širdžiai bei suteikti laiko organizmui atsigauti. Klinikinėje praktikoje tai laikoma intensyviausiu palaikomojo gydymo etapu, kai specifinio antivirusinio gydymo galimybės yra ribotos.

    „Tai paskutinė palaikomojo gydymo pakopa, kai siekiame laimėti laiko, kad plaučiai ir širdis galėtų atsistatyti“, – sakė Xavier Lescure.

    Tuo pat metu pranešta apie Ispanijos keleivį, kuriam Madride atliktas testas taip pat buvo teigiamas. Ispanijos sveikatos institucijos nurodė, kad pacientui pasireiškė nedidelis karščiavimas ir lengvi kvėpavimo takų simptomai, o būklė vertinama kaip stabili.

    Kodėl taikoma 42 dienų izoliacija?

    PSO rekomenduoja visiems kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams 42 dienas būti stebimiems ir laikytis izoliacijos namuose arba specialioje vietoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Toks terminas siejamas su ilgesniu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kurių hantavirusų atveju gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

    Organizacija pabrėžia, kad dėl uždaros laivo aplinkos ir intensyvių tarpusavio kontaktų gali išryškėti daugiau atvejų, kurie šiuo metu dar nėra diagnozuoti. Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad situacija peraugtų į platesnį protrūkį už šio incidento ribų.

    „Šiuo metu nematome ženklų, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia“, – teigė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad situacija šalyje yra kontroliuojama, tačiau akcentavo poreikį koordinuoti veiksmus Europos mastu. Tokia koordinacija svarbi, nes keleiviai grįžo į skirtingas valstybes, o stebėsena ir testavimas priklauso nuo nacionalinių sveikatos sistemų veiksmų.

    Kaip plinta hantavirusas ir kas rizikuoja?

    Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami kontaktuojant su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Užsikrėtimo rizika didėja valant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, kuriose galėjo būti graužikų, taip pat dirbant ūkyje, miškuose ar būnant vietovėse, kuriose graužikų gausu.

    Žmogaus perdavimas žmogui laikomas retu ir paprastai aprašomas tik tam tikrų hantavirusų atvejais, dažniausiai artimo kontakto aplinkoje. PSO ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad užkrečiamumas paprastai siejamas su simptomine ligos faze, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita izoliacija išlieka svarbiausios priemonės.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad esant karščiavimui, kvėpavimo sutrikimams, stipriam silpnumui ar sparčiai blogėjančiai būklei po galimo kontakto su užkrėsta aplinka, reikia nedelsti ir kreiptis į medikus. Kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams rekomenduojama laikytis nacionalinių institucijų nurodymų dėl stebėsenos, testavimo ir izoliacijos.

  • Lvove aptiko hantavirusą: ką būtina žinoti apie du užsikrėtusius ir realią riziką

    Lvove žiemą 2025–2026 metų sezonu užfiksuoti du hantaviruso infekcijos atvejai. Abu pacientai buvo gydyti Lvivo srities infekcinių ligų ligoninėje, jų būklė stabilizavosi ir žmonės išleisti gydytis į namus.

    Medikai pabrėžia, kad naujų susirgimų šiuo metu nefiksuojama, o situacija vertinama kaip kontroliuojama. Vis dėlto tema sulaukė didesnio dėmesio po pranešimų apie užsikrėtimus kitose vietovėse ir atvejį laive, dėl kurio visuomenėje kilo daugiau klausimų.

    Hantavirusai yra virusų grupė, kuri dažniausiai plinta per graužikus ir jų išskyras. Žmonės užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidarančių tvarkant užterštas patalpas, liečiant užkrėstus paviršius ar rečiau įkandus graužikui.

    Dauguma hantavirusų paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui, tačiau yra retų išimčių, priklausančių nuo konkretaus viruso atmainos. Dėl to visuomenės sveikatos specialistai paprastai daugiausia dėmesio skiria užsikrėtimo prevencijai per kontaktą su graužikais, o ne masinio plitimo scenarijams.

    Infekcija gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, raumenų skausmu, silpnumu, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo skausmu. Sunkesniais atvejais gali vystytis hemoraginė karštligė su inkstų pažeidimu arba hantavirusinis plaučių sindromas, todėl užsitęsus simptomams ar staiga pablogėjus būklei rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Svarbiausia prevencija siejama su graužikų kontrolės priemonėmis ir saugiu patalpų tvarkymu. Specialistai pataria prieš valymą gerai išvėdinti, vengti šluoti sausai, o valant vietas, kur galėjo būti graužikų išskyrų, naudoti dezinfekavimo priemones bei pirštines.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atskiri atvejai nebūtinai reiškia protrūkį, tačiau informuotumas padeda greičiau atpažinti riziką. Sezoniškumas ir graužikų populiacijos svyravimai gali daryti įtaką pavieniams susirgimams, todėl visuomenės sveikatos rekomendacijos daugiausia orientuotos į kasdienę prevenciją namuose, sandėliuose ir sodybose.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Hantavirusas gali slėptis garaže: pavojus vairuotojams, tvarkantiems ilgai stovėjusį automobilį

    Hantavirusas gali slėptis garaže: pavojus vairuotojams, tvarkantiems ilgai stovėjusį automobilį

    Pavasariniai tvarkymosi darbai garaže ar rūsyje daugeliui atrodo nekalti, tačiau būtent ten kartais slypi rizika užsikrėsti hantavirusu. Didžiausias pavojus kyla ne nuo paties graužiko, o nuo dulkių, į kurias patenka išdžiūvusios šlapimo, išmatų ar seilių dalelės.

    Europoje hantavirusus dažniausiai platina bankinės pelės ir kiti laukiniai graužikai, patys paprastai nesirgdami. Virusas į aplinką patenka su jų išskyromis, o sausose dulkėse gali išlikti infekcingas kelias dienas ar ilgiau, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai valant pakeliamas dulkėtų nešvarumų debesis ir jis įkvepiamas. Dėl to atidesni turėtų būti žmonės, kurie po ilgos pertraukos atidaro seniai nenaudotą garažą, rūsį, sandėlį ar tvarto patalpą ir pradeda šluoti ar valyti sausai.

    Ypač atsargiai rekomenduojama elgtis su automobiliais, kurie nebuvo naudojami kelis mėnesius. Graužikai neretai susisuka lizdus variklio skyriuje, bagažinėje už apdailos, oro filtro dėžėje ar ventiliacijos kanaluose, o pirmą kartą įjungus pūtimą užterštos dalelės gali patekti tiesiai į saloną.

    Kaip tvarkytis saugiau?

    Infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė yra nekelti dulkių. Prieš pradedant darbus patalpas verta gerai išvėdinti, o vietoje šluotos ar suslėgto oro rinktis valymą drėgnu būdu.

    Matomus graužikų paliktus nešvarumus rekomenduojama pirmiausia sudrėkinti vandeniu arba dezinfekcine priemone ir tik tada atsargiai nuvalyti. Darbams tinka apsauginės pirštinės ir kvėpavimo takus filtruojanti kaukė, pavyzdžiui, FFP2 klasės, o pabaigus būtina kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas.

    Norint sumažinti riziką ateityje, garaže ir sandėliuke pravartu nepalikti atvirų gyvūnų pašaro pakuočių, maisto likučių ar medžiagų, tinkamų lizdams. Taip pat svarbu užsandarinti plyšius ir angas, pro kurias graužikai patenka į vidų.

    Simptomai gali pasirodyti vėliau

    Hantaviruso infekcija ne visada sukelia ryškius simptomus, tačiau kai kuriais atvejais liga gali būti sunki ir pažeisti inkstų funkciją. Ankstyvi požymiai dažnai primena gripą, pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, bendras silpnumas.

    Situaciją apsunkina tai, kad pirmieji simptomai gali pasirodyti tik po kelių savaičių nuo kontakto su užteršta aplinka. Dėl to žmonės ne visada susieja pablogėjusią savijautą su anksčiau vykusiais tvarkymosi darbais garaže ar savarankišku automobilio valymu.

    Šiuo metu plačiai naudojamos vakcinos nuo hantavirusų Europoje nėra, o gydymas dažniausiai yra simptominis ir priklauso nuo ligos sunkumo. Įtariant užsikrėtimą po kontakto su graužikų užteršta aplinka, ypač jei atsiranda stiprūs simptomai, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytojus.

    Kodėl užsikrėtimų skaičius svyruoja?

    Specialistai pastebi, kad užsikrėtimų skaičius gali smarkiai kisti priklausomai nuo graužikų populiacijos konkrečiu sezonu. Ją didina švelnios žiemos ir laikotarpiai, kai miškuose gausu maisto, todėl daugiau graužikų išgyvena ir vėliau dažniau ieško prieglobsčio žmonių pastatuose.

    Dėl šios priežasties pavasarį, kai pradedami tvarkymosi darbai, verta prisiminti paprastą principą: saugiausia yra vėdinimas, drėgnas valymas ir asmeninės apsaugos priemonės. Tai gali reikšmingai sumažinti riziką įkvėpti užterštų dulkių.