CP v2

Tag: Infekcinės ligos

  • Tyrimas: andinis hantavirusas spermoje aptiktas net po beveik 6 metų – ką tai gali reikšti

    Šveicarijos tyrėjai paskelbė duomenis, rodančius, kad andinis hantavirusas kai kuriais atvejais gali išlikti vyro spermoje neįprastai ilgai. Mokslininkai aprašė atvejį, kai viruso genetinė medžiaga spermoje aptikta praėjus 71 mėnesiui nuo užsikrėtimo.

    Tyrimą atliko Šveicarijos vyriausybinis institutas Spiez laboratorija, dirbantis su biologinių, cheminių ir branduolinių grėsmių analize. Publikacijoje akcentuojama, kad paciento kraujyje, šlapime ir kvėpavimo takuose tuo metu viruso pėdsakų nebuvo, tačiau spermos mėginiuose signalas išliko.

    Tyrėjai aiškina, kad sėklidės ir dalis vyriškos lytinės sistemos audinių gali veikti kaip vadinamoji imuninė privilegijuota zona. Tai reiškia, kad vietinis imuninės sistemos aktyvumas gali būti silpnesnis, nes organizmas vengia reakcijų, galinčių pakenkti spermatozoidams.

    Dėl šios priežasties kai kurie virusai gali užsilaikyti ilgiau nei kituose organizmo audiniuose, net kai klinikiniai simptomai jau seniai išnykę. Panašus reiškinys anksčiau buvo aprašytas ir kitų infekcijų kontekste, įskaitant Ebolos ir Zikos virusus, kai viruso pėdsakai spermoje aptikti praėjus mėnesiams ar metams.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad andinis hantavirusas teoriškai gali turėti potencialą plisti lytiniu keliu, tačiau patvirtintų tokių perdavimo atvejų iki šiol nėra. Kitaip tariant, vien viruso genetinės medžiagos aptikimas spermoje dar neįrodo, kad spermoje ilgai išlieka gyvybingas ir užkrečiamas virusas.

    Vis dėlto autoriai ragina šią riziką vertinti rimtai ir siūlo diskutuoti apie atsargumo priemones vyrams, persirgusiems šia infekcija, ypač jei ateityje būtų patvirtinta, kad spermoje iš tiesų gali išlikti infekciškas virusas.

    Po tyrimo paskelbimo dalis visuomenės sveikatos rizikas vertinančių analitikų paragino svarstyti aiškesnes rekomendacijas vyrams po persirgtos infekcijos. Kaip galimas modelis minimos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos Ebolą persirgusiems vyrams, kai siūloma periodiškai tirti spermą ir laikytis saugesnio sekso priemonių, kol gaunami pakartotinai neigiami rezultatai.

    Toks požiūris būtų orientuotas į prevenciją, tačiau sprendimai priklausytų nuo papildomų tyrimų ir oficialių institucijų vertinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol kas tai yra pavienio atvejo duomenys, todėl reikalingi didesnės apimties tyrimai, kad būtų galima įvertinti reiškinio dažnį ir realią riziką.

    Hantavirusai plinta įvairiuose pasaulio regionuose, dažniausiai siejami su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimo rizika dažniausiai siejama su įkvepiamomis dalelėmis uždarose ar prastai vėdinamose patalpose. Andinis hantaviruso variantas išsiskiria tuo, kad literatūroje aptariama ir žmogaus perduodamo užkrato galimybė artimo kontakto metu, nors tokie atvejai laikomi reti.

    Pastaruoju metu daugiau dėmesio hantavirusams skiriama ir dėl atskirų protrūkių bei su kelionėmis susijusių atvejų, kai stebimi kontaktiniai asmenys. Specialistai pabrėžia, kad nauji duomenys apie galimą ilgesnį viruso užsilaikymą organizme gali keisti pacientų stebėsenos ir konsultavimo praktiką, tačiau tam būtinas institucijų įvertinimas.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    JAV gydytojas Stephenas Kornfeldas, kruizinėje kelionėje padėjęs slaugyti susirgusius keleivius per hantaviruso protrūkį, gali palikti griežto režimo izoliacijos palatą Nebraskoje. Jis buvo izoliuotas po to, kai laive paimto nosies tepinėlio tyrimo rezultatai buvo neaiškūs.

    Pasak JAV pareigūnų, Kornfeldas buvo vienas iš 16 amerikiečių, po evakuacijos atgabentų į Nebraskos universiteto medicinos centrą. Čia jis atsidūrė specialiame Biologinės izoliacijos skyriuje, skirtame ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų stebėsenai ir gydymui.

    Kas nutiko gydytojui?

    Kaip aiškino medikai, laive atliktas tyrimas buvo tirtas du kartus Nyderlanduose, tačiau gauti rezultatai išsiskyrė: vienas buvo neigiamas, kitas teigiamas. Dėl to nuspręsta atlikti papildomus tyrimus jau Jungtinėse Valstijose ir laikinai taikyti izoliaciją.

    Trečiadienį ligoninės atstovė spaudai Kayla Thomas pranešė, kad gydytojas bus perkeltas stebėsenai į Nacionalinį karantino skyrių, kuriame jau yra kiti 15 amerikiečių. Tai reiškia, kad griežčiausios izoliacijos jam nebereikia, tačiau sveikatos būklė ir toliau bus vertinama.

    „Jaučiuosi puikiai, šimtu procentų“, – CNN vaizdo interviu sakė Stephenas Kornfeldas.

    Jis teigė, kad izoliacijos sąlygos priminė įprastą, patogų ligoninės kambarį, nors vienatvė esą buvo keisčiausia patirties dalis. Gydytojas pasakojo, kad medikai reguliariai užeidavo, o su artimaisiais jis nuolat bendravo telefonu.

    Kiek atvejų siejama su protrūkiu?

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gegužės 13 dieną su protrūkiu kruiziniame laive siejama 11 atvejų: 8 iš jų patvirtinti, dar vienas tebelaikomas neaiškiu ir tiriamas papildomai. Organizacija taip pat nurodė, kad tarp keleivių ar įgulos užfiksuotos 3 mirtys.

    Per incidentą iš laivo evakuota daugiau kaip 120 keleivių ir įgulos narių, jie išgabenti į skirtingas šalis karantinui ir stebėsenai. Du su protrūkiu siejami amerikiečiai papildomai stebimi specializuotame infekcinių ligų skyriuje Emory universiteto ligoninėje Atlantoje.

    Ką rekomenduoja PSO?

    PSO rekomenduoja 42 dienų karantiną namuose arba specialioje įstaigoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Organizacija pabrėžia, kad dėl viruso inkubacinio laikotarpio ir plitimo sąlygų laive gali būti nustatyta daugiau atvejų.

    Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia. Keleiviai ir įgulos nariai, grįžę į savo šalis, toliau stebimi nacionalinių sveikatos institucijų.

    Tarptautinę evakuacijos ir karantino operaciją Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez ir PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas apibūdino kaip sėkmingą. Pasak PSO, įtariami ir patvirtinti atvejai buvo izoliuoti, o tai padėjo sumažinti tolesnio plitimo riziką.

  • Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Paryžiaus ligoninėje gydoma prancūzė, užsikrėtusi hantavirusu per protrūkį kruiziniame laive, yra kritinės būklės. Gydytojai nurodo, kad pacientės būklę komplikavo sunkus kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, todėl prireikė dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, gegužės 12 dieną buvo registruota 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o 3 žmonės mirė. Visi atvejai siejami su laivo keleiviais ar įgulos nariais, todėl pagrindinis dėmesys sutelktas į kontaktų nustatymą ir stebėseną skirtingose šalyse.

    Kas žinoma apie pacientų būklę?

    Paryžiaus Bichat ligoninės infekcinių ligų specialistas Xavier Lescure teigė, kad prancūzei pasireiškė sunki ligos forma, sukėlusi gyvybei pavojingus plaučių ir širdies sutrikimus. Dėl to taikomas gyvybę palaikantis gydymas, kai kraujas prisotinamas deguonimi per dirbtinius plaučius ir grąžinamas į organizmą.

    Gydytojų vertinimu, tokia priemonė skirta sumažinti apkrovą plaučiams ir širdžiai bei suteikti laiko organizmui atsigauti. Klinikinėje praktikoje tai laikoma intensyviausiu palaikomojo gydymo etapu, kai specifinio antivirusinio gydymo galimybės yra ribotos.

    „Tai paskutinė palaikomojo gydymo pakopa, kai siekiame laimėti laiko, kad plaučiai ir širdis galėtų atsistatyti“, – sakė Xavier Lescure.

    Tuo pat metu pranešta apie Ispanijos keleivį, kuriam Madride atliktas testas taip pat buvo teigiamas. Ispanijos sveikatos institucijos nurodė, kad pacientui pasireiškė nedidelis karščiavimas ir lengvi kvėpavimo takų simptomai, o būklė vertinama kaip stabili.

    Kodėl taikoma 42 dienų izoliacija?

    PSO rekomenduoja visiems kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams 42 dienas būti stebimiems ir laikytis izoliacijos namuose arba specialioje vietoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Toks terminas siejamas su ilgesniu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kurių hantavirusų atveju gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

    Organizacija pabrėžia, kad dėl uždaros laivo aplinkos ir intensyvių tarpusavio kontaktų gali išryškėti daugiau atvejų, kurie šiuo metu dar nėra diagnozuoti. Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad situacija peraugtų į platesnį protrūkį už šio incidento ribų.

    „Šiuo metu nematome ženklų, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia“, – teigė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad situacija šalyje yra kontroliuojama, tačiau akcentavo poreikį koordinuoti veiksmus Europos mastu. Tokia koordinacija svarbi, nes keleiviai grįžo į skirtingas valstybes, o stebėsena ir testavimas priklauso nuo nacionalinių sveikatos sistemų veiksmų.

    Kaip plinta hantavirusas ir kas rizikuoja?

    Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami kontaktuojant su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Užsikrėtimo rizika didėja valant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, kuriose galėjo būti graužikų, taip pat dirbant ūkyje, miškuose ar būnant vietovėse, kuriose graužikų gausu.

    Žmogaus perdavimas žmogui laikomas retu ir paprastai aprašomas tik tam tikrų hantavirusų atvejais, dažniausiai artimo kontakto aplinkoje. PSO ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad užkrečiamumas paprastai siejamas su simptomine ligos faze, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita izoliacija išlieka svarbiausios priemonės.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad esant karščiavimui, kvėpavimo sutrikimams, stipriam silpnumui ar sparčiai blogėjančiai būklei po galimo kontakto su užkrėsta aplinka, reikia nedelsti ir kreiptis į medikus. Kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams rekomenduojama laikytis nacionalinių institucijų nurodymų dėl stebėsenos, testavimo ir izoliacijos.

  • Lvove aptiko hantavirusą: ką būtina žinoti apie du užsikrėtusius ir realią riziką

    Lvove žiemą 2025–2026 metų sezonu užfiksuoti du hantaviruso infekcijos atvejai. Abu pacientai buvo gydyti Lvivo srities infekcinių ligų ligoninėje, jų būklė stabilizavosi ir žmonės išleisti gydytis į namus.

    Medikai pabrėžia, kad naujų susirgimų šiuo metu nefiksuojama, o situacija vertinama kaip kontroliuojama. Vis dėlto tema sulaukė didesnio dėmesio po pranešimų apie užsikrėtimus kitose vietovėse ir atvejį laive, dėl kurio visuomenėje kilo daugiau klausimų.

    Hantavirusai yra virusų grupė, kuri dažniausiai plinta per graužikus ir jų išskyras. Žmonės užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidarančių tvarkant užterštas patalpas, liečiant užkrėstus paviršius ar rečiau įkandus graužikui.

    Dauguma hantavirusų paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui, tačiau yra retų išimčių, priklausančių nuo konkretaus viruso atmainos. Dėl to visuomenės sveikatos specialistai paprastai daugiausia dėmesio skiria užsikrėtimo prevencijai per kontaktą su graužikais, o ne masinio plitimo scenarijams.

    Infekcija gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, raumenų skausmu, silpnumu, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo skausmu. Sunkesniais atvejais gali vystytis hemoraginė karštligė su inkstų pažeidimu arba hantavirusinis plaučių sindromas, todėl užsitęsus simptomams ar staiga pablogėjus būklei rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Svarbiausia prevencija siejama su graužikų kontrolės priemonėmis ir saugiu patalpų tvarkymu. Specialistai pataria prieš valymą gerai išvėdinti, vengti šluoti sausai, o valant vietas, kur galėjo būti graužikų išskyrų, naudoti dezinfekavimo priemones bei pirštines.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atskiri atvejai nebūtinai reiškia protrūkį, tačiau informuotumas padeda greičiau atpažinti riziką. Sezoniškumas ir graužikų populiacijos svyravimai gali daryti įtaką pavieniams susirgimams, todėl visuomenės sveikatos rekomendacijos daugiausia orientuotos į kasdienę prevenciją namuose, sandėliuose ir sodybose.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Hantavirusas gali slėptis garaže: pavojus vairuotojams, tvarkantiems ilgai stovėjusį automobilį

    Hantavirusas gali slėptis garaže: pavojus vairuotojams, tvarkantiems ilgai stovėjusį automobilį

    Pavasariniai tvarkymosi darbai garaže ar rūsyje daugeliui atrodo nekalti, tačiau būtent ten kartais slypi rizika užsikrėsti hantavirusu. Didžiausias pavojus kyla ne nuo paties graužiko, o nuo dulkių, į kurias patenka išdžiūvusios šlapimo, išmatų ar seilių dalelės.

    Europoje hantavirusus dažniausiai platina bankinės pelės ir kiti laukiniai graužikai, patys paprastai nesirgdami. Virusas į aplinką patenka su jų išskyromis, o sausose dulkėse gali išlikti infekcingas kelias dienas ar ilgiau, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai valant pakeliamas dulkėtų nešvarumų debesis ir jis įkvepiamas. Dėl to atidesni turėtų būti žmonės, kurie po ilgos pertraukos atidaro seniai nenaudotą garažą, rūsį, sandėlį ar tvarto patalpą ir pradeda šluoti ar valyti sausai.

    Ypač atsargiai rekomenduojama elgtis su automobiliais, kurie nebuvo naudojami kelis mėnesius. Graužikai neretai susisuka lizdus variklio skyriuje, bagažinėje už apdailos, oro filtro dėžėje ar ventiliacijos kanaluose, o pirmą kartą įjungus pūtimą užterštos dalelės gali patekti tiesiai į saloną.

    Kaip tvarkytis saugiau?

    Infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė yra nekelti dulkių. Prieš pradedant darbus patalpas verta gerai išvėdinti, o vietoje šluotos ar suslėgto oro rinktis valymą drėgnu būdu.

    Matomus graužikų paliktus nešvarumus rekomenduojama pirmiausia sudrėkinti vandeniu arba dezinfekcine priemone ir tik tada atsargiai nuvalyti. Darbams tinka apsauginės pirštinės ir kvėpavimo takus filtruojanti kaukė, pavyzdžiui, FFP2 klasės, o pabaigus būtina kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas.

    Norint sumažinti riziką ateityje, garaže ir sandėliuke pravartu nepalikti atvirų gyvūnų pašaro pakuočių, maisto likučių ar medžiagų, tinkamų lizdams. Taip pat svarbu užsandarinti plyšius ir angas, pro kurias graužikai patenka į vidų.

    Simptomai gali pasirodyti vėliau

    Hantaviruso infekcija ne visada sukelia ryškius simptomus, tačiau kai kuriais atvejais liga gali būti sunki ir pažeisti inkstų funkciją. Ankstyvi požymiai dažnai primena gripą, pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, bendras silpnumas.

    Situaciją apsunkina tai, kad pirmieji simptomai gali pasirodyti tik po kelių savaičių nuo kontakto su užteršta aplinka. Dėl to žmonės ne visada susieja pablogėjusią savijautą su anksčiau vykusiais tvarkymosi darbais garaže ar savarankišku automobilio valymu.

    Šiuo metu plačiai naudojamos vakcinos nuo hantavirusų Europoje nėra, o gydymas dažniausiai yra simptominis ir priklauso nuo ligos sunkumo. Įtariant užsikrėtimą po kontakto su graužikų užteršta aplinka, ypač jei atsiranda stiprūs simptomai, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytojus.

    Kodėl užsikrėtimų skaičius svyruoja?

    Specialistai pastebi, kad užsikrėtimų skaičius gali smarkiai kisti priklausomai nuo graužikų populiacijos konkrečiu sezonu. Ją didina švelnios žiemos ir laikotarpiai, kai miškuose gausu maisto, todėl daugiau graužikų išgyvena ir vėliau dažniau ieško prieglobsčio žmonių pastatuose.

    Dėl šios priežasties pavasarį, kai pradedami tvarkymosi darbai, verta prisiminti paprastą principą: saugiausia yra vėdinimas, drėgnas valymas ir asmeninės apsaugos priemonės. Tai gali reikšmingai sumažinti riziką įkvėpti užterštų dulkių.

  • Šiauliuose baigtas Infekcinių ligų centras: pergalvotas paciento kelias ir pasirengimas krizėms

    Šiauliuose baigtas Infekcinių ligų centras: pergalvotas paciento kelias ir pasirengimas krizėms

    Respublikinėje Šiaulių ligoninėje užbaigtas Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro statybos projektas. Naujojo centro tikslas – užtikrinti visą paslaugų grandinę nuo paciento priėmimo ir skubios pagalbos iki intensyviosios terapijos, laboratorinės diagnostikos ir radiologinių tyrimų.

    Projekto vertė siekia daugiau nei 22 milijonus eurų. Ligoninė pabrėžia, kad tai svarbi investicija į Šiaurės Lietuvos sveikatos sistemos atsparumą, ypač tais atvejais, kai tenka reaguoti į infekcinių ligų protrūkius ar didesnes pacientų srautų bangas.

    Centras pritaikytas atskirti srautus

    Pasak ligoninės, vienas svarbiausių pokyčių – iš esmės pergalvotas paciento kelias ir srautų valdymas. Naujos patalpos suplanuotos taip, kad būtų galima atskirti pacientų judėjimo trajektorijas, užtikrinti izoliaciją ir kartu nestabdyti kitų gydymo paslaugų.

    Tokie sprendimai laikomi kritiškai svarbiais ne tik pandemijų metu. Jie taip pat padeda mažinti infekcijų plitimo riziką kasdienėje ligoninės veikloje, kai būtina greitai identifikuoti įtariamus atvejus ir saugiai organizuoti diagnostiką bei gydymą.

    Akcentas – pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Centro infrastruktūra orientuota į operatyvų reagavimą krizėse: galimybę formuoti atskirus gydymo algoritmus, mobilizuoti resursus ir palaikyti stabilų paslaugų teikimą esant padidintoms apkrovoms. Ligoninė nurodo, kad tai leidžia geriau pasirengti situacijoms, kai svarbus ne tik lovų skaičius, bet ir aiškūs procesai bei logistika.

    Pristatymo metu akcentuota, kad moderni infekcinių ligų bazė yra sisteminis pokytis, kuris turi įtakos ne vien atskiram pastatui, bet ir visam regiono gydymo įstaigų bendradarbiavimui. Tokia infrastruktūra ypač svarbi, kai dalį pacientų reikia nukreipti, izoliuoti arba gydyti pagal skirtingas rizikos grupes.

    Kada centras pradės veikti?

    Centras veiklą pradės etapais, kai bus atliktos visos būtinos procedūros: gautas statybos užbaigimo aktas, užbaigtos registravimo procedūros, išduoti higienos pasai, licencijos ir kiti dokumentai, reikalingi sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

    Į renginį susirinko Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų, Europos Komisijos atstovai, taip pat regiono gydymo įstaigų ir savivaldybių vadovai. Ligoninė teigia, kad palaipsniui įveiklintas centras turėtų reikšmingai prisidėti prie paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo visame Šiaurės Lietuvos regione.

    „Projektas ženkliai prisidės prie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo, medicinos darbuotojų sąlygų gerinimo ir užtikrins gyvybiškai reikalingas paslaugas pacientams“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė.

    Ligoninės vadovybė pabrėžia, kad projektą įgyvendinti padėjo institucijų ir partnerių bendradarbiavimas, o darbų eigoje teko prisitaikyti prie kintančių statybos rinkos sąlygų ir medicininės įrangos tiekimo grandinių. Pasak įstaigos, galutinis rezultatas turi atitikti tiek medicininius, tiek infrastruktūrinius reikalavimus ir būti orientuotas į paciento saugumą.

  • Hantavirusas kruiziniame laive ir trys mirtys: PSO įspėja, bet ar gresia nauja pandemija?

    Po kelių hantaviruso atvejų kruiziniame laive MV Hondius, kelionei pasibaigus Kaboverdėje gegužės 3 dieną, vėl kilo diskusija, ar ši infekcija galėtų peraugti į pasaulinę pandemiją. Laive fiksuoti keli susirgimai ir pranešta apie mažiausiai tris mirtis.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad hantavirusai yra pavojingi, tačiau šiuo metu nėra požymių, jog situacija galėtų išsivystyti į COVID-19 masto pandemiją. Pasak organizacijos, bendras rizikos lygis pasauliniu mastu vertinamas kaip žemas, o protrūkiai dažniausiai būna lokalūs.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusas dažniausiai perduodamas kontaktuojant su užsikrėtusių graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis. Rizika išauga tvarkant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, sandėlius ar kajutes, kuriose galėjo būti graužikų, ypač jei dulkės pakeliamos į orą.

    Žmogus žmogui hantavirusą perduoda retai, tačiau pasaulyje yra aprašytų atvejų, kai tam tikros viruso atmainos galėjo plisti tarp žmonių artimo kontakto metu. Būtent ši, nors ir reta, galimybė dažniausiai ir kelia nerimą visuomenei, kai protrūkis užfiksuojamas uždaroje aplinkoje, pavyzdžiui, laive.

    Kodėl infekcija laikoma pavojinga?

    Medicai pabrėžia, kad kai kurios hantaviruso sukeliamos ligos formos pasižymi didele komplikacijų ir mirtingumo rizika. Priklausomai nuo sindromo, virusas gali pažeisti plaučius arba inkstus, todėl laiku nesuteikus pagalbos būklė gali greitai sunkėti.

    Pirmieji simptomai dažnai primena įprastą virusinę infekciją: karščiavimą, stiprų nuovargį, raumenų skausmus, galvos skausmą, pykinimą ar galvos svaigimą. Sunkesniais atvejais gali atsirasti dusulys, kosulys, kraujavimo požymiai arba ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

    Ką sako PSO ir ką tai reiškia keliautojams?

    PSO atkreipia dėmesį, kad hantavirusų protrūkiai dažniausiai susiję su graužikų populiacijos svyravimais ir žmonių kontaktu su jų išskyromis, o ne su ilgalaikiu plitimu tarp žmonių. Dėl to, organizacijos vertinimu, masinio globalinio plitimo scenarijus šiuo metu nėra tikėtinas, tačiau pavieniai protrūkiai gali kartotis.

    Keliautojams ir laivų operatoriams svarbiausia praktinė prevencija: užtikrinti graužikų kontrolę, higieną, patalpų vėdinimą ir saugų valymą, kad nebūtų įkvepiamos dulkės. Pajutus simptomus po galimo kontakto su graužikais ar jų išskyromis, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus ir informuoti apie galimą riziką.

    „Hantavirusas yra rimta infekcija, tačiau šiandien neturime pagrindo manyti, kad jis sukels COVID-19 lygio pandemiją“, – sakė PSO epidemiologė Maria Van Kerkhove.

  • Įprastas vaistas nuo spaudimo gali tapti ginklu prieš mirtiną „superbakteriją“: ką rado mokslininkai

    Įprastas vaistas nuo spaudimo gali tapti ginklu prieš mirtiną „superbakteriją“: ką rado mokslininkai

    Naujas tyrimas rodo, kad plačiai skiriamas vaistas nuo padidėjusio kraujospūdžio gali padėti kovoti su meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku (MRSA) – viena sunkiausiai gydomų infekcijų sukėlėjų. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas tai nėra patvirtintas gydymas žmonėms, tačiau laboratoriniai ir gyvūnų modelių rezultatai atrodo daug žadantys.

    Tyrimą atliko Houston Methodist tyrimų instituto komanda JAV, o rezultatai publikuoti žurnale Nature Communications. Pasak autorių, kandidatu tapo kandesartano cileksetilis – vaistas, daugelį metų naudojamas arterinei hipertenzijai ir širdies nepakankamumui gydyti.

    Kaip veikia prieš MRSA?

    Tyrėjai nustatė, kad kandesartano cileksetilis gali pažeisti MRSA ląstelės membraną. Membrana bakterijai yra gyvybiškai svarbi: ji palaiko struktūrą ir reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelę bei iš jos.

    Vaizdinimo ir kompiuterinių modeliavimų duomenys rodo, kad vaistas prisitvirtina prie membranos, ją ardo ir suformuoja pažeidimus, per kuriuos ima „tekėti“ ląstelės turinys. Tokie membranos taikiniai laikomi perspektyviais, nes bakterijoms sudėtingiau greitai prisitaikyti prie šio tipo poveikio nei prie kai kurių įprastų antibiotikų mechanizmų.

    „Manau, kad kandesartano cileksetilis yra vienas įdomiausių kandidatų, kuriuos esame radę“, – sakė tyrimo vyresnysis autorius, infekcinių ligų specialistas Eleftherios Mylokanis.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    MRSA gali sukelti odos, plaučių ar kraujo infekcijas, o gydymas dažnai komplikuojasi dėl atsparumo antibiotikams. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad MRSA tebėra reikšminga visuomenės sveikatos problema, ypač ligoninėse ir slaugos įstaigose.

    Plačiau žiūrint, antimikrobinis atsparumas siejamas su milijonais mirčių pasaulyje, o Pasaulio sveikatos organizacija šią grėsmę įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Viena iš priežasčių, kodėl naujų antibiotikų kuriama per mažai, – sudėtingas ir brangus jų vystymas bei ribotas komercinis patrauklumas.

    Ką parodė bandymai ir kas laukia toliau?

    Komanda teigia, kad vaistas veikė ne tik įprastas MRSA formas, bet ir vadinamąsias persistuojančias bakterijas, kurios gali išlikti organizme „miego“ būsenoje ir vėliau sukelti infekcijos atsinaujinimą. Tai viena priežasčių, kodėl kai kurie pacientai patiria užsitęsusią ar pasikartojančią ligos eigą.

    Taip pat pastebėta, kad derinant kandesartano cileksetilį su tam tikrais antibiotikais, pavyzdžiui, gentamicinu, poveikis gali stiprėti net ir mažesnėmis dozėmis. Gyvūnų modeliuose fiksuotas sumažėjęs bakterijų kiekis, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra įrodymas, jog metodas bus saugus ir veiksmingas žmonėms.

    Tyrėjai dabar siekia sukurti panašius junginius, chemiškai modifikuodami kandesartano cileksetilį, kad būtų gauti dar efektyvesni ir galimai mažiau pašalinių reiškinių turintys variantai. Kitas esminis žingsnis – klinikiniai tyrimai su žmonėmis, kuriems reikės tiek reguliacinių procedūrų, tiek farmacijos partnerių.

    Gydytojai primena, kad savarankiškai keisti ar vartoti receptinius vaistus dėl „antibakterinio“ poveikio negalima. Hipertenzijai skirti preparatai gali turėti kontraindikacijų ir sąveikų, o antibiotikų vartojimas be indikacijų didina atsparumo riziką.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.