Tag: Infekcinės ligos

  • Šiauliuose baigtas Infekcinių ligų centras: pergalvotas paciento kelias ir pasirengimas krizėms

    Šiauliuose baigtas Infekcinių ligų centras: pergalvotas paciento kelias ir pasirengimas krizėms

    Respublikinėje Šiaulių ligoninėje užbaigtas Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro statybos projektas. Naujojo centro tikslas – užtikrinti visą paslaugų grandinę nuo paciento priėmimo ir skubios pagalbos iki intensyviosios terapijos, laboratorinės diagnostikos ir radiologinių tyrimų.

    Projekto vertė siekia daugiau nei 22 milijonus eurų. Ligoninė pabrėžia, kad tai svarbi investicija į Šiaurės Lietuvos sveikatos sistemos atsparumą, ypač tais atvejais, kai tenka reaguoti į infekcinių ligų protrūkius ar didesnes pacientų srautų bangas.

    Centras pritaikytas atskirti srautus

    Pasak ligoninės, vienas svarbiausių pokyčių – iš esmės pergalvotas paciento kelias ir srautų valdymas. Naujos patalpos suplanuotos taip, kad būtų galima atskirti pacientų judėjimo trajektorijas, užtikrinti izoliaciją ir kartu nestabdyti kitų gydymo paslaugų.

    Tokie sprendimai laikomi kritiškai svarbiais ne tik pandemijų metu. Jie taip pat padeda mažinti infekcijų plitimo riziką kasdienėje ligoninės veikloje, kai būtina greitai identifikuoti įtariamus atvejus ir saugiai organizuoti diagnostiką bei gydymą.

    Akcentas – pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Centro infrastruktūra orientuota į operatyvų reagavimą krizėse: galimybę formuoti atskirus gydymo algoritmus, mobilizuoti resursus ir palaikyti stabilų paslaugų teikimą esant padidintoms apkrovoms. Ligoninė nurodo, kad tai leidžia geriau pasirengti situacijoms, kai svarbus ne tik lovų skaičius, bet ir aiškūs procesai bei logistika.

    Pristatymo metu akcentuota, kad moderni infekcinių ligų bazė yra sisteminis pokytis, kuris turi įtakos ne vien atskiram pastatui, bet ir visam regiono gydymo įstaigų bendradarbiavimui. Tokia infrastruktūra ypač svarbi, kai dalį pacientų reikia nukreipti, izoliuoti arba gydyti pagal skirtingas rizikos grupes.

    Kada centras pradės veikti?

    Centras veiklą pradės etapais, kai bus atliktos visos būtinos procedūros: gautas statybos užbaigimo aktas, užbaigtos registravimo procedūros, išduoti higienos pasai, licencijos ir kiti dokumentai, reikalingi sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

    Į renginį susirinko Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų, Europos Komisijos atstovai, taip pat regiono gydymo įstaigų ir savivaldybių vadovai. Ligoninė teigia, kad palaipsniui įveiklintas centras turėtų reikšmingai prisidėti prie paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo visame Šiaurės Lietuvos regione.

    „Projektas ženkliai prisidės prie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo, medicinos darbuotojų sąlygų gerinimo ir užtikrins gyvybiškai reikalingas paslaugas pacientams“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė.

    Ligoninės vadovybė pabrėžia, kad projektą įgyvendinti padėjo institucijų ir partnerių bendradarbiavimas, o darbų eigoje teko prisitaikyti prie kintančių statybos rinkos sąlygų ir medicininės įrangos tiekimo grandinių. Pasak įstaigos, galutinis rezultatas turi atitikti tiek medicininius, tiek infrastruktūrinius reikalavimus ir būti orientuotas į paciento saugumą.

  • Hantavirusas kruiziniame laive ir trys mirtys: PSO įspėja, bet ar gresia nauja pandemija?

    Po kelių hantaviruso atvejų kruiziniame laive MV Hondius, kelionei pasibaigus Kaboverdėje gegužės 3 dieną, vėl kilo diskusija, ar ši infekcija galėtų peraugti į pasaulinę pandemiją. Laive fiksuoti keli susirgimai ir pranešta apie mažiausiai tris mirtis.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad hantavirusai yra pavojingi, tačiau šiuo metu nėra požymių, jog situacija galėtų išsivystyti į COVID-19 masto pandemiją. Pasak organizacijos, bendras rizikos lygis pasauliniu mastu vertinamas kaip žemas, o protrūkiai dažniausiai būna lokalūs.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusas dažniausiai perduodamas kontaktuojant su užsikrėtusių graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis. Rizika išauga tvarkant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, sandėlius ar kajutes, kuriose galėjo būti graužikų, ypač jei dulkės pakeliamos į orą.

    Žmogus žmogui hantavirusą perduoda retai, tačiau pasaulyje yra aprašytų atvejų, kai tam tikros viruso atmainos galėjo plisti tarp žmonių artimo kontakto metu. Būtent ši, nors ir reta, galimybė dažniausiai ir kelia nerimą visuomenei, kai protrūkis užfiksuojamas uždaroje aplinkoje, pavyzdžiui, laive.

    Kodėl infekcija laikoma pavojinga?

    Medicai pabrėžia, kad kai kurios hantaviruso sukeliamos ligos formos pasižymi didele komplikacijų ir mirtingumo rizika. Priklausomai nuo sindromo, virusas gali pažeisti plaučius arba inkstus, todėl laiku nesuteikus pagalbos būklė gali greitai sunkėti.

    Pirmieji simptomai dažnai primena įprastą virusinę infekciją: karščiavimą, stiprų nuovargį, raumenų skausmus, galvos skausmą, pykinimą ar galvos svaigimą. Sunkesniais atvejais gali atsirasti dusulys, kosulys, kraujavimo požymiai arba ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

    Ką sako PSO ir ką tai reiškia keliautojams?

    PSO atkreipia dėmesį, kad hantavirusų protrūkiai dažniausiai susiję su graužikų populiacijos svyravimais ir žmonių kontaktu su jų išskyromis, o ne su ilgalaikiu plitimu tarp žmonių. Dėl to, organizacijos vertinimu, masinio globalinio plitimo scenarijus šiuo metu nėra tikėtinas, tačiau pavieniai protrūkiai gali kartotis.

    Keliautojams ir laivų operatoriams svarbiausia praktinė prevencija: užtikrinti graužikų kontrolę, higieną, patalpų vėdinimą ir saugų valymą, kad nebūtų įkvepiamos dulkės. Pajutus simptomus po galimo kontakto su graužikais ar jų išskyromis, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus ir informuoti apie galimą riziką.

    „Hantavirusas yra rimta infekcija, tačiau šiandien neturime pagrindo manyti, kad jis sukels COVID-19 lygio pandemiją“, – sakė PSO epidemiologė Maria Van Kerkhove.

  • Įprastas vaistas nuo spaudimo gali tapti ginklu prieš mirtiną „superbakteriją“: ką rado mokslininkai

    Įprastas vaistas nuo spaudimo gali tapti ginklu prieš mirtiną „superbakteriją“: ką rado mokslininkai

    Naujas tyrimas rodo, kad plačiai skiriamas vaistas nuo padidėjusio kraujospūdžio gali padėti kovoti su meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku (MRSA) – viena sunkiausiai gydomų infekcijų sukėlėjų. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas tai nėra patvirtintas gydymas žmonėms, tačiau laboratoriniai ir gyvūnų modelių rezultatai atrodo daug žadantys.

    Tyrimą atliko Houston Methodist tyrimų instituto komanda JAV, o rezultatai publikuoti žurnale Nature Communications. Pasak autorių, kandidatu tapo kandesartano cileksetilis – vaistas, daugelį metų naudojamas arterinei hipertenzijai ir širdies nepakankamumui gydyti.

    Kaip veikia prieš MRSA?

    Tyrėjai nustatė, kad kandesartano cileksetilis gali pažeisti MRSA ląstelės membraną. Membrana bakterijai yra gyvybiškai svarbi: ji palaiko struktūrą ir reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelę bei iš jos.

    Vaizdinimo ir kompiuterinių modeliavimų duomenys rodo, kad vaistas prisitvirtina prie membranos, ją ardo ir suformuoja pažeidimus, per kuriuos ima „tekėti“ ląstelės turinys. Tokie membranos taikiniai laikomi perspektyviais, nes bakterijoms sudėtingiau greitai prisitaikyti prie šio tipo poveikio nei prie kai kurių įprastų antibiotikų mechanizmų.

    „Manau, kad kandesartano cileksetilis yra vienas įdomiausių kandidatų, kuriuos esame radę“, – sakė tyrimo vyresnysis autorius, infekcinių ligų specialistas Eleftherios Mylokanis.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    MRSA gali sukelti odos, plaučių ar kraujo infekcijas, o gydymas dažnai komplikuojasi dėl atsparumo antibiotikams. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad MRSA tebėra reikšminga visuomenės sveikatos problema, ypač ligoninėse ir slaugos įstaigose.

    Plačiau žiūrint, antimikrobinis atsparumas siejamas su milijonais mirčių pasaulyje, o Pasaulio sveikatos organizacija šią grėsmę įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Viena iš priežasčių, kodėl naujų antibiotikų kuriama per mažai, – sudėtingas ir brangus jų vystymas bei ribotas komercinis patrauklumas.

    Ką parodė bandymai ir kas laukia toliau?

    Komanda teigia, kad vaistas veikė ne tik įprastas MRSA formas, bet ir vadinamąsias persistuojančias bakterijas, kurios gali išlikti organizme „miego“ būsenoje ir vėliau sukelti infekcijos atsinaujinimą. Tai viena priežasčių, kodėl kai kurie pacientai patiria užsitęsusią ar pasikartojančią ligos eigą.

    Taip pat pastebėta, kad derinant kandesartano cileksetilį su tam tikrais antibiotikais, pavyzdžiui, gentamicinu, poveikis gali stiprėti net ir mažesnėmis dozėmis. Gyvūnų modeliuose fiksuotas sumažėjęs bakterijų kiekis, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra įrodymas, jog metodas bus saugus ir veiksmingas žmonėms.

    Tyrėjai dabar siekia sukurti panašius junginius, chemiškai modifikuodami kandesartano cileksetilį, kad būtų gauti dar efektyvesni ir galimai mažiau pašalinių reiškinių turintys variantai. Kitas esminis žingsnis – klinikiniai tyrimai su žmonėmis, kuriems reikės tiek reguliacinių procedūrų, tiek farmacijos partnerių.

    Gydytojai primena, kad savarankiškai keisti ar vartoti receptinius vaistus dėl „antibakterinio“ poveikio negalima. Hipertenzijai skirti preparatai gali turėti kontraindikacijų ir sąveikų, o antibiotikų vartojimas be indikacijų didina atsparumo riziką.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.