CP v2

Tag: Infrastruktūra

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.

  • Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Beveik 9,7 mlrd. eurų sandorių

    Azerbaidžanas pranešė per antrąjį Azerbaidžano tarptautinį investicijų forumą Baku suderinęs sandorius, kurių bendra vertė siekia apie 9,7 mlrd. eurų. Skaičių patvirtino šalies ekonomikos ministras Mikayilas Jabbarovas, pabrėžęs, kad susitarimai apima 26 kontraktus.

    Pasak ministro, projektai apima įvairias sritis nuo dirbtinio intelekto ir gamybos iki energetikos bei pramonės. Baku siekia, kad dalis kapitalo ateitų ne tik iš regiono, bet ir iš platesnių tarptautinių partnerystių.

    Akcentas – ne vien nafta ir dujos

    Forumo kontekstas aiškus: šalis bando pritraukti daugiau investicijų už tradicinio naftos ir dujų sektoriaus ribų. Azerbaidžano vadovybė akcentuoja pramonę, transportą ir logistiką, atsinaujinančią energetiką, skaitmenines technologijas, žemės ūkį, turizmą ir infrastruktūrą.

    Prezidentas Ilhamas Aliyevas forume teigė, kad ne naftos sektorius 2025 metais sudarė 72 proc. bendrojo vidaus produkto, o realus ne naftos sektoriaus augimas nuo 2020 metų vidutiniškai siekė apie 5 proc. per metus. Kartu jis pripažino, kad energetika išlieka dominuojanti investicijų kryptis.

    „Naftos ir dujų sektoriaus sutartys, pasirašytos prieš 30 metų, iki šiol iš esmės nebuvo keičiamos, ir tai yra vienas veiksnių, pritraukusių investuotojus“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Į Baku susirinko pasauliniai fondai

    Šių metų renginiuose, įskaitant su infrastruktūra susijusias uždaras diskusijas, dalyvavo didieji tarptautiniai turto valdytojai, tarp jų „BlackRock“, „Global Infrastructure Partners“ ir „Brookfield Asset Management“. Skelbta, kad forume atstovaujamos organizacijos bendrai valdo maždaug 26,4 trln. eurų vertės turtą.

    Atskiras dėmesys skirtas infrastruktūrai: šalia forumo vyko Azerbaidžano infrastruktūros investicijų dialogas, kurį rengė valstybinis turto fondas SOFAZ kartu su „BlackRock“. Tai rodo ambiciją finansavimą nukreipti į ilgalaikius, kapitalo imlius projektus, kur svarbūs stabilūs reguliaciniai rėmai ir rizikų valdymas.

    Tiesioginės investicijos auga, kapitalas keliauja ir į užsienį

    Azerbaidžano centrinis bankas skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį į ekonomiką pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų apimtis viršijo 2,6 mlrd. eurų. Tai sudarė 13,8 proc. metinį augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tuo pat metu šalis aktyviai eksportuoja kapitalą: per tą patį laikotarpį investicijos į užsienio ekonomikas, remiantis pateiktais duomenimis, viršijo 4,4 mlrd. eurų. Dažniausi tikslai įvardyti Italija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Sakartvelas.

    Turizmas ir nekilnojamasis turtas – augantys prioritetai

    Forume daug kalbėta ir apie turizmą, svetingumo sektorių bei miestų plėtrą, kuriuos Baku pristato kaip alternatyvius kapitalo traukos variklius. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėtas Kaspijos pakrantės projektas „Sea Breeze“, siejamas su verslininku Eminu Agalarovu.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad tokie projektai dažnai priklauso nuo partnerystės modelių, kai privataus sektoriaus investicijas papildo valstybės kuriama infrastruktūra ir aiškesnės taisyklės. Esminis klausimas po forumo išlieka tas pats: kiek iš paskelbtų susitarimų realiai virs finansavimu ir statybomis.

  • Tyrimas įspėja: daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių grimzta – potvynių rizika auga kasmet

    Tyrimas įspėja: daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių grimzta – potvynių rizika auga kasmet

    Daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių teritorijų žemės paviršius leidžiasi greičiau nei 1 milimetras per metus, rodo Tuftso universiteto ir Virginia Tech mokslininkų analizė. Toks lėtas, bet nuoseklus grimzdimas pakrantėse didina potvynių riziką ir spartina infrastruktūros dėvėjimąsi.

    Tyrėjai įvertino per 190 mln. vertikalaus žemės judėjimo matavimų taškų, daugiausia gautų palydovine radaro interferometrija. Duomenys apėmė 2007–2020 metų laikotarpį ir parodė, kad grimzdimas daugelyje vietovių yra paplitęs reiškinys, o ne pavienės išimtys.

    Didžiausias grimzdimas fiksuotas JAV Persijos įlankos pakrantėje, tačiau reiškinys beveik visur sutinkamas ir rytinėje pakrantėje. Kai kuriose vakarinės pakrantės vietose, priešingai, registruotas nedidelis kilimas, kurį gali lemti regioninė geologija ir tektoniniai procesai.

    Skaičiai rodo ir skirtumus tarp regionų: apie 43 proc. pakrantės teritorijų grimzta maždaug 2 milimetrais ar daugiau per metus, o maždaug 23,3 proc. – apie 3 milimetrais ar daugiau per metus. Nors metiniai dydžiai atrodo nedideli, per dešimtmečius jie susikaupia ir gali reikšmingai pakeisti vietovių atsparumą audroms bei potvyniams.

    „Nacionaliniu mastu 71,5 proc. pakrančių teritorijų grimzta greičiau nei 1 milimetras per metus, o didžiausi tempai fiksuojami Persijos įlankos pakrantėje“, – teigiama tyrėjų publikacijoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad grimzdimas retai veikia izoliuotai: jis susideda su jūros lygio kilimu, audrų sukeliamomis bangomis ir intensyvesnėmis liūtimis, todėl didėja bendras užliejimo pavojus. Tai reiškia, kad net ir tos vietovės, kurios anksčiau potvynių grėsmę vertino kaip vidutinę, ateityje gali atsidurti aukštesnės rizikos zonoje.

    Tyrime įvardijamos kelios pagrindinės grimzdimo priežastys. Dalį jų lemia natūralūs geologiniai procesai, pavyzdžiui, minkštų nuogulų susispaudimas deltose ir pelkėtose teritorijose bei ilgalaikis Žemės plutos prisitaikymas po ledynmečio.

    Kita dalis veiksnių siejama su žmogaus veikla, ypač intensyviu požeminio vandens siurbimu miestams, pramonei ir žemės ūkiui. Nors šiame darbe konkrečiai nevertinta, kiek grimzdimą kiekvienoje vietoje nulemia vandens išgavimas, ankstesni tyrimai rodo, kad tai gali būti vienas svarbiausių paspartinančių veiksnių kai kuriose pakrantėse.

    Tyrėjai taip pat įvertino galimą poveikį gyventojams: jų skaičiavimu, JAV pakrančių surašymo teritorijose zonose, kuriose grimzdimas įvairaus lygio, gyvena apie 84,3 mln. žmonių. Tokie mastai reiškia, kad tai ne vien aplinkosauginė, bet ir socialinė bei ekonominė problema.

    „Žemės grimzdimas nevyksta atskirai: jis dažnai sąveikauja su klimato ekstremumais ir žemėnauda, sudarydamas grįžtamojo ryšio kilpas, kurios gali sustiprinti ir pavojus, ir pažeidžiamumą“, – rašo autoriai.

    Praktinės pasekmės gali būti plataus masto: nuo dažniau užliejamų gatvių ir per žemai atsiduriančių nuotekų sistemų iki didesnio spaudimo pylimams, krantinėms, keliams, tiltams, pastatams ir vamzdynams. Tyrėjai primena, kad tokie procesai gali mažinti apsauginių statinių efektyvumą, ypač per ekstremalius reiškinius.

    Mokslininkai ragina grimzdimo duomenis sistemingai įtraukti į pakrančių planavimą, rizikų vertinimą ir infrastruktūros investicijų sprendimus. Jų teigimu, vienodo recepto visiems regionams nėra, todėl būtinos vietovėms pritaikytos priemonės, paremtos nuolat atnaujinamais stebėjimais.

  • Kodėl Čekijos privatizacija sukūrė milijardierius, bet infrastruktūroje ir augime šalis ėmė atsilikti

    Čekija dažnai minima kaip šalis, sukaupusi itin didelį privatų kapitalą, tačiau jos ekonomikos dinamika pastaraisiais metais atrodo blankesnė nei dalies regiono kaimynių. Analitikai šį paradoksą aiškina dar XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje pasirinktu privatizacijos modeliu, kuris suformavo siaurą stambiųjų savininkų sluoksnį.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Čekijos milijardierių koncentracija. Stambiojo kapitalo įtaka matoma ne tik versle, bet ir viešajame gyvenime, o tai kelia klausimą, kiek tokia struktūra ilgainiui skatina platesnį ekonomikos augimą, inovacijas ir investicijas į visuomenei svarbią infrastruktūrą.

    Privatizacijos modelio pasekmės

    Po sistemos virsmo Čekijoje buvo įgyvendinta kuponinė privatizacija: gyventojams suteikti ar pigiai parduoti sertifikatai, kuriuos buvo galima keisti į privatizuojamų įmonių ar fondų akcijas. Praktikoje šis modelis ypač palankus tapo tiems, kurie turėjo prieigą prie kapitalo ar kredito, todėl kontrolė kai kuriose srityse greitai susitelkė kelių didelių grupių rankose.

    Ekspertai pažymi, kad tokia schema suformavo savotišką oligarchinę verslo struktūrą. Dalis stambiausių konglomeratų išaugo į tarptautinius žaidėjus energetikoje, nekilnojamajame turte, finansuose ar gynybos pramonėje, tačiau jų sėkmė ne visada persiduoda visai ekonomikai per produktyvumo augimą ar spartesnes investicijas į viešąją infrastruktūrą.

    Ekonomikos foną komplikuoja ir tai, kad Čekija yra nedidelė atvira ekonomika, stipriai priklausoma nuo eksporto ir pramonės ciklų, ypač nuo Vokietijos rinkos. Kai išorinis paklausos variklis silpnėja, vidaus investicijų struktūra tampa dar svarbesnė, tačiau stambus kapitalas dažnai renkasi pelningiausias, o ne būtinai ilgalaikę šalies konkurencingumo bazę stiprinančias kryptis.

    Augimas, biudžeto deficitas ir valstybės vaidmuo

    Pastaraisiais metais Čekijos ekonomikos augimas buvo santūrus, o viešieji finansai patyrė didesnį spaudimą. Kartu vis dažniau keliama diskusija, kad modelis, kuris anksčiau leido greitai sukurti efektyvų privatų sektorių ir mažą nedarbą, šiandien gali būti išsisėmęs, jei neatsiranda naujų investicijų impulsų ir reformų.

    Šalies politikoje svarbi tema išlieka didžiojo verslo ir valdžios santykis. Kritikai teigia, kad stambių grupių įtaka gali sulėtinti sprendimus, kurie reikalingi platesnei konkurencijai, didesniam skaidrumui ar kryptingesnėms viešosioms investicijoms, pavyzdžiui, į transporto, energetikos ar skaitmeninę infrastruktūrą.

    Čekijoje buvo bandyta griežtinti taisykles dėl interesų konflikto, ypač siekiant riboti politikų galimybes valdyti žiniasklaidos priemones ar gauti valstybės paramą per savo įmones. Vis dėlto praktikoje šios priemonės dažnai tampa politinių kovų dalimi, o klausimas, kaip subalansuoti privataus kapitalo galią ir valstybės interesą, lieka atviras.

    Ką tai reiškia regionui ir verslui

    Nepaisant struktūrinių skirtumų, Čekija išlieka svarbi rinka regiono verslui, įskaitant įmones iš Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių. Šalies geografinė padėtis, pramoninė bazė ir integracija į Europos tiekimo grandines daro ją patrauklia plėtrai, ypač gamybos, logistikos ir paslaugų srityse.

    Kartu Čekijos atvejis yra pamokantis regionui: privatizacijos modelis gali greitai sukurti stambią nuosavybę ir globalius čempionus, tačiau be nuoseklios konkurencijos politikos, skaidrių taisyklių ir ilgalaikių investicijų į infrastruktūrą kyla rizika, kad ekonomikos augimas ims priklausyti nuo siauro interesų rato sprendimų.

  • Ne visos Romos keliai vedė į Romą: mokslininkai žemėlapyje aptiko tikruosius imperijos mazgus

    Ne visos Romos keliai vedė į Romą: mokslininkai žemėlapyje aptiko tikruosius imperijos mazgus

    Mokslininkai, išnagrinėję didžiulę skaitmeninę Romos imperijos kelių duomenų bazę, pateikė netikėtą išvadą: sausumos susisiekimo tinkle Roma ne visada buvo svarbiausias centras. Analizė rodo, kad kai kurie kiti miestai buvo patogiau sujungti ir turėjo didesnę įtaką žmonių bei prekių judėjimui.

    Tyrimas paremtas skaitmeniniu projektu Itiner-e, kuriame sužymėtas apie 300 000 kilometrų romėnų kelių tinklas Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Taikydami tinklų analizės metodus, tyrėjai vertino ne tik kelių kryptis, bet ir tai, kurie maršrutai bei atkarpos buvo kritiškai svarbūs visai sistemai.

    Imperijos centrų žemėlapis pasikeitė

    Rezultatai kvestionuoja populiarią nuostatą, kad visas romėnų kelių tinklas buvo sukonstruotas taip, jog viskas suktųsi vien apie Romą. Nors Roma išliko itin reikšminga, kai kurie miestai sausumos komunikacijai buvo dar geriau išsidėstę ir veikė kaip regioniniai mazgai.

    Tarp ypač gerai sujungtų vietovių tyrėjai išskyrė Antiochiją, Ankyrą, Korintą ir Byzantioną, vėliau tapusį Konstantinopoliu. Tokie centrai galėjo efektyviau nukreipti srautus tarp skirtingų regionų ir stiprinti prekybos ryšius net tada, kai politinė trauka buvo Romoje.

    Įdomi detalė išryškėjo ir Apeninų pusiasalyje: Roma, būdama geografiškai svarbi, ne visada buvo pagrindinis taškas intensyviausiems sausumos maršrutams. Pasak tyrėjų, didžiausią reikšmę judėjimui pusiasalio mastu turėjo kelias Adrijos pusėje, aplenkęs Romą.

    Mitas apie idealiai tiesias romėnų trasas

    Kita plačiai paplitusi idėja, jog romėnai esą tiesė beveik vien idealiai tiesius kelius, taip pat pasirodė per daug supaprastinta. Tiesios atkarpos išties buvo mėgstamos, kai tam netrukdė reljefas ir gamtinės kliūtys.

    Vis dėlto kalnai, upės, slėniai ir jau egzistavusios gyvenvietės vertė inžinierius rinktis lankstesnius sprendimus. Tyrime pabrėžiama, kad romėnai naudojo tiltus, terasas, atramines sienas ir net uolų kirtimus, kad pritaikytų maršrutus sudėtingam kraštovaizdžiui.

    Senovės keliai ir šių dienų infrastruktūra

    Analizė atskleidė ir ryšį tarp senovinių bei šiuolaikinių transporto koridorių. Daugelyje regionų teritorijos, kuriose romėnų kelių tinklas buvo tankus, ir šiandien išlieka svarbios susisiekimui, tačiau šis ryšys nėra vienodas visur.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ne kiekvienas šiuolaikinis kelias tiesiog atkartoja romėnų maršrutą, nes per du tūkstančius metų keitėsi miestai, sienos, ekonomikos centrai ir regionų svarba. Be to, ši analizė daugiausia skirta sausumos susisiekimui, nors romėnų laikais didelį vaidmenį atliko ir upių bei jūrų keliai.

    Pagrindinė išvada aiški: romėnų keliai nebuvo paprasta linijų sistema, išsišakojanti iš vienos sostinės. Tai buvo sudėtingas tinklas, kurio logiką formavo geografija, inžineriniai sprendimai ir regioninių centrų reikšmė visai imperijai.

  • Zarasuose turgavietė keičiasi neatpažįstamai: naujas paviljonas žada patogumą visiems

    Zarasuose turgavietė keičiasi neatpažįstamai: naujas paviljonas žada patogumą visiems

    Zarasų turgavietėje atsirado naujas paviljonas, kuris turėtų palengvinti prekybą ir apsipirkimą įvairiomis oro sąlygomis. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas pagerins kasdienę aplinką tiek prekybininkams, tiek pirkėjams.

    Projektas įgyvendintas atsižvelgus į pačių turgavietės dalyvių išsakytą poreikį turėti daugiau užuovėjos ir patogesnes vietas prekybai. Tokie sprendimai ypač aktualūs šaltuoju ir lietinguoju sezonu, kai atvira erdvė riboja prekybos laiką ir pirkėjų srautą.

    Paviljonui įrengti lėšų skyrė Zarasų rajono savivaldybė, konstrukciją pagamino UAB „Asnersa“. Įrengimo darbus atliko Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų seniūnijos darbuotojai.

    Pasak savivaldybės, naujasis paviljonas turėtų prisidėti prie tvarkingesnės ir jaukesnės turgavietės aplinkos, o kartu suteikti daugiau stabilumo smulkiesiems prekiautojams. Praktikoje tai dažnai reiškia patogesnį prekių išdėstymą, mažesnę riziką produkcijai dėl kritulių ir didesnį komfortą žmonėms, užsukantiems apsipirkti.

    Vietos turgūs daugelyje savivaldybių išlieka svarbūs ne tik kaip prekybos vieta, bet ir kaip bendruomenės susitikimų erdvė. Todėl tokie infrastruktūros atnaujinimai dažniausiai vertinami kaip investicija į vietos gyvybingumą ir kasdienį paslaugų prieinamumą.

  • Lenkijos statybininkų darbdaviai žengė į Briuselį: PZPB tapo FIEC nare ir kelia savo balsą Europoje

    Lenkijos žingsnis į Europos derybų lauką

    Lenkijos statybos darbdavių asociacija Polski Związek Pracodawców Budownictwa (PZPB) tapo Europos statybos pramonės federacijos FIEC nare. Organizacija pabrėžia, kad sprendimas priimtas siekiant aktyviau dalyvauti formuojant europines taisykles, kurios tiesiogiai lemia statybos verslo sąlygas.

    Kartu PZPB atstovas Jan Styliński FIEC struktūroje užėmė viceprezidento pareigas viename iš federacijos valdymo komitetų. Tai suteikia Lenkijos sektoriui daugiau galimybių dalyvauti diskusijose dėl prioritetinių sprendimų visos Europos mastu.

    „Norime, kad Lenkijos statybos balsas Europoje būtų ne tik girdimas, bet ir prisidėtų kuriant sprendimus visam sektoriui“, – sakė PZPB prezidentas Jan Styliński.

    Kodėl Briuselis svarbus statybų verslui?

    PZPB akcentuoja, kad didelė dalis taisyklių, kurios veikia statybų rinką, nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tai apima viešuosius pirkimus, konkurencijos principus, klimato politiką, techninius standartus, darbo rinkos reguliavimą, darbuotojų judumą, skaitmeninimą ir reikalavimus strateginėms investicijoms.

    FIEC vienija dešimtis nacionalinių statybos organizacijų ir veikia kaip sektoriaus partnerė dialoge su Europos institucijomis. Federacijos darbotvarkėje paprastai dominuoja infrastruktūros projektų įgyvendinimo sąlygos, tiekimo grandinių atsparumas, darbo jėgos trūkumo klausimai, tvarumo reikalavimai ir produktyvumo didinimas diegiant naujas technologijas.

    „Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos valstybė narė, todėl PZPB prisijungimas padeda FIEC dar pilniau atstovauti Europos statybų sektoriui ir pabrėžia Lenkijos rinkos strateginę reikšmę“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Investicijų banga ir sektoriaus pajėgumai

    PZPB į FIEC įstoja tuo metu, kai Europa planuoja ir vykdo didelės apimties investicijas, susijusias su energetikos transformacija, transporto modernizavimu, gynybos infrastruktūra, pramonės atnaujinimu, būsto plėtra ir galimu Ukrainos atstatymu. Organizacijos vertinimu, būtent statybų sektoriaus pajėgumai taps kritiniu veiksniu, ar šie planai bus įgyvendinti laiku.

    PZPB taip pat pabrėžia, kad statybos turėtų būti vertinamos ne tik kaip ekonomikos šaka, bet ir kaip strateginis vykdomasis pajėgumas, būtinas įgyvendinti svarbiausias Europos politikos kryptis. Anot organizacijos, be finansiškai stabilių rangovų ir prognozuojamos investicijų aplinkos rizika vėluoti projektams didės, o kaštai bus sunkiau kontroliuojami.

    „Europa turi atkurti savo gebėjimą įgyvendinti investicijas. Dabartinis poreikių mastas reikalauja daugiau dėmesio praktinėms sąlygoms, kurios leidžia projektus įgyvendinti sklandžiai“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Kaip prioritetus PZPB įvardija stabilesnes ir labiau prognozuojamas investicijų programas, viešųjų pirkimų reformą bei subalansuotesnį rizikų pasidalijimą. Tarp tikslų taip pat minimas sąžiningos konkurencijos stiprinimas, atsparesnės tiekimo grandinės ir našumo didinimas per industrializaciją, skaitmeninimą bei naujų technologijų diegimą.

  • Vyriausybė keičia kurortų taisykles: daugiau miestelių galės pretenduoti į statusą

    Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, kuriais atnaujinami reikalavimai vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad supaprastintos procedūros ir aiškesni kriterijai atvers kelią didesniam skaičiui savivaldybių vystyti turizmą ir pritraukti investicijas.

    Pakeitimai siejami su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriame akcentuojamas regionų atotrūkio mažinimas ir tolygesnė plėtra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad atnaujinti reikalavimai turėtų padėti savivaldybėms kryptingiau planuoti infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę kurortinėse vietovėse.

    „Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Lankstesnis požiūris į aplinkkelius

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su iki šiol taikytais aplinkkelių reikalavimais. Praktikoje jie dažnai tapdavo kliūtimi, ypač mažesnėms savivaldybėms, nes tokie projektai reikalauja didelių investicijų, ilgų planavimo procedūrų ir sudėtingų derinimų.

    Po pakeitimų aplinkkelių poreikis bus vertinamas lanksčiau tais atvejais, kai vietoves kerta valstybinės reikšmės keliai. Tai turėtų leisti realistiškiau atsižvelgti į konkrečios savivaldybės galimybes ir faktinius eismo srautus, kartu ieškant sprendimų, kaip užtikrinti saugumą ir mažinti triukšmą.

    Daugiau dėmesio patogiam judumui

    Atnaujintose nuostatose didesnis akcentas skiriamas infrastruktūrai, kuri realiai atliepia lankytojų poreikius. Numatoma daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat pažintinių maršrutų sistemai, kad kurortinės teritorijos būtų patogios tiek turistams, tiek vietos gyventojams.

    Svarbi kryptis – prieinamumas žmonėms su negalia, kad judėjimas ir paslaugos būtų kuo universalesnės. Toks požiūris atitinka ir platesnę Europos tendenciją kurortus vystyti kaip sveikatingumo, lėtojo turizmo ir kokybiško poilsio kryptis, kur svarbus ne tik apgyvendinimas, bet ir patogus susisiekimas vietoje.

    Aiškesni aplinkos kriterijai

    Kartu atsisakoma dalies nuostatų, kurios nebeatitiko šiandienos poreikių, ir pereinama prie aiškiau pamatuojamų kriterijų. Tarp jų išskiriami aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimai, kurie turėtų padėti objektyviau vertinti aplinkos sąlygas ir planuojamą plėtrą.

    Ministerija nurodo, kad rengiant pakeitimus dirbo tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įtraukti skirtingų sričių specialistai: nuo sveikatos ir aplinkos iki susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo. Tai turėtų sumažinti riziką, kad reikalavimai būtų formalūs, bet nepraktiški, ir padėti suderinti interesus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių teritorijų statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

  • „LEGO“ meta iššūkį „Cities: Skylines“: statysite miestą iš kaladėlių ir spręsite krizes

    „LEGO“ meta iššūkį „Cities: Skylines“: statysite miestą iš kaladėlių ir spręsite krizes

    Oficialiai pristatytas naujas miesto statybos žaidimas, kuriame pagrindinis vaidmuo atitenka „LEGO“ kaladėlėms ir „Cities: Skylines“ tipo mechanikoms. Žaidimo idėja paprasta, bet užkabinanti: pradedama nuo vieno sklypo, o ilgainiui jis plečiamas į visą, gyvą miestą.

    Pirmieji žingsniai bus susiję su pagrindine infrastruktūra: kelių tinklu, elektros tiekimu, vandeniu ir maisto grandine. Tik tuomet atsivers galimybės statyti gyvenamuosius rajonus, parkus, parduotuves bei svarbiausias paslaugas, tokias kaip ligoninės ar kitos visuomeninės erdvės.

    Augant miestui, žaidėjas palaipsniui atrakins naujus pastatus ir paslaugas, o plėtra taps ne vien kosmetinė. Kuo didesnis miestas, tuo daugiau tarpusavyje susijusių sistemų reikia prižiūrėti, todėl klaidos infrastruktūroje ar planavime gali greitai atsispindėti kasdienėje miesto veikloje.

    Kūrėjai žada ir realistiškesnes ekonomines priklausomybes, kurios primena šiuolaikinių miesto statybos žaidimų standartą. Pavyzdžiui, numatoma, kad ūkiai gali auginti kviečius, kuriuos vėliau naudos kepyklos, taip kuriant žaliavų ir gamybos grandinę, darančią įtaką miesto stabilumui.

    Be to, mieste teks spręsti ir mažiau romantiškus, bet būtinius klausimus: atliekų išvežimą, kanalizaciją, darbo vietų pasiūlą ir gyventojų poreikius. Šie veiksniai turės tiesioginės įtakos miesto įvertinimui ir gyventojų pasitenkinimui, o kartu ir tolesniam augimui.

  • Vilkaviškis kuria planą iki 2033 metų: gyventojų idėjos gali nulemti, kur keliaus investicijos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė rengia naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus, bendruomenių atstovus bei verslą teikti idėjas ir pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai etapas, kai realiai formuojami prioritetai ir sprendžiama, kokių pokyčių rajonui labiausiai reikia.

    Plėtros planas yra strateginis dokumentas, kuriuo vėliau remiamasi planuojant projektus, paslaugų plėtrą ir infrastruktūros atnaujinimą. Praktikoje toks planavimas padeda aiškiau atsakyti, ką pirmiausia gerinti švietime, sveikatos ir socialinėse paslaugose, aplinkos kokybėje, susisiekime ar ekonomikos skatinime.

    Darbo grupės ir susitikimų tvarka

    Idėjos bus aptariamos tematinėse darbo grupėse, kurių susitikimai vyks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, Nėries g. 1, Tarybos posėdžių salėje. Nors susitikimai organizuojami pagal patvirtintus dalyvių sąrašus, prisijungti ir išsakyti pasiūlymus gali visi norintys.

    Vieno tematinės darbo grupės susitikimo trukmė planuojama apie 2 valandas. Darbo grupėse bus aptariami plėtros plano vizijos variantai, pristatomi tikslai ir uždaviniai, o taip pat generuojamos idėjos, darbai, projektai ir priemonės, kurios galėtų tapti savivaldybės prioritetais.

    Kada vyks susitikimai?

    Rugsėjo 2 dieną 10:00–12:00 vyks Turizmo, verslo ir žemės ūkio tematinės darbo grupės susitikimas, o 13:00–15:00 rinksis Valdymo darbo grupė. Rugsėjo 3 dieną 10:00–12:00 numatytas Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo tematinės darbo grupės susitikimas, 13:00–15:00 vyks Sveikatos ir socialinės apsaugos tematinės darbo grupės susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną 10:00–12:00 vyks Aplinkos tematinės grupės posėdis, kuriame numatyta aptarti aplinkosaugos, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros klausimus. Savivaldybė ragina žmones ateiti su konkrečiais pasiūlymais, paremtais kasdienėmis problemomis ir aiškiu poreikiu.

    Kodėl dabar verta įsitraukti?

    Strateginio planavimo metu surinkti pasiūlymai dažnai tampa pagrindu sprendimams dėl viešųjų paslaugų prieinamumo, kelių ir pėsčiųjų infrastruktūros, viešųjų erdvių, kultūros ir sporto objektų, taip pat priemonių, skirtų investicijoms pritraukti. Kuo anksčiau įvardijami poreikiai, tuo lengviau juos įtraukti į tikslus ir priemones.

    Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos padeda tiksliau įvertinti situaciją skirtingose seniūnijose ir suplanuoti pokyčius taip, kad jie atitiktų realų bendruomenių interesą. Plėtros plano rengimas iki 2033 metų matomas kaip galimybė susitarti dėl krypties, kurią rajonas turėtų pasirinkti artimiausiam dešimtmečiui.

    Norintys prisidėti raginami sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie registraciją ir pasiūlymų teikimo tvarką. Kuo daugiau skirtingų balsų bus išgirsta, tuo didesnė tikimybė, kad planas atspindės ne tik institucijų, bet ir kasdien rajone gyvenančių žmonių poreikius.