Bulvės daugeliui yra kasdienio pietų stalo klasika, tačiau ne visiems jos tinka be apribojimų. Nors virtos bulvės be riebių priedų nėra itin kaloringos, jų poveikį sveikatai lemia porcija, paruošimo būdas ir tai, su kuo jos valgomos.
Bulvėse gausu kalio, taip pat jos gali būti vitamino C ir skaidulų šaltinis, ypač jei valgoma su odele. Vis dėlto didžiausia problema dažniausiai prasideda ne nuo pačios daržovės, o nuo sviesto, grietinės, riebių padažų ar kepimo aliejuje.
Kam reikėtų daugiau atsargumo?
Daugiau dėmesio bulvėms turėtų skirti žmonės, turintys cukrinį diabetą, priešdiabetinę būklę ar insulino rezistenciją. Bulvėse esantis krakmolas, ypač kai jos valgomos karštos ir sutrintos, gali gana greitai didinti gliukozės kiekį kraujyje.
Praktikoje tai reiškia, kad didelė porcija karštos bulvių košės, suvalgyta be baltymų ir daržovių, kai kuriems žmonėms gali sukelti staigų cukraus šuolį. Po jo neretai jaučiamas energijos kritimas, mieguistumas ar greitai grįžtantis alkis.
Kita grupė, kuriai bulvių kiekį svarbu aptarti su gydytoju ar dietologu, yra žmonės, kuriems dėl inkstų ligų rekomenduojama riboti kalį. Bulvės kalio turi nemažai, todėl savarankiškai eksperimentuoti su didelėmis porcijomis tokiu atveju gali būti rizikinga.
Vienas triukas, kuris gali padėti
Gera žinia ta, kad bulvių dažnai nereikia visiškai atsisakyti. Reikšmės turi jų atvėsinimas po virimo, nes dalis krakmolo pasikeičia ir susidaro vadinamasis atsparusis krakmolas, kuris organizme elgiasi panašiau į skaidulas.
Dėl to atvėsintos bulvės kai kuriems žmonėms gali sukelti mažesnę gliukozės ir insulino reakciją nei ką tik išvirtos ir suvalgytos karštos. Net pakartotinai pašildžius dalis atspariojo krakmolo gali išlikti, nors poveikis priklauso nuo vėsinimo laiko ir paruošimo.
Paprastas sprendimas yra bulves išvirti iš vakaro, atvėsinti ir kitą dieną panaudoti salotoms ar kaip garnyrą su daržovėmis. Dar geriau, kai lėkštėje yra ir baltymų šaltinis, pavyzdžiui, žuvis, kiaušiniai, liesa mėsa ar ankštiniai, nes tai dažnai padeda stabiliau išlaikyti sotumą.
Ar batatai tikrai geresni?
Batatai dažnai laikomi sveikesne alternatyva, nes juose yra skaidulų ir beta karoteno, taip pat vitaminų ir mineralų. Tačiau ir batatai turi angliavandenių, o jų glikeminis poveikis smarkiai priklauso nuo paruošimo.
Ilgai kepti ar pervirti batatai kai kuriems žmonėms gali veikti kitaip nei trumpiau virti ir valgomi su daržovėmis bei baltymais. Todėl verta vertinti ne vien produktą, o visą patiekalą, porcijos dydį ir individualią organizmo reakciją.