Tag: Inovacijos

  • Varšuvoje lapkričio 25–26 d. vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“: paskelbti pranešėjai

    Jau lapkričio 25–26 dienomis Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“, vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“ (lenk. „Nauka. Rozwój. Biznes“). Renginio darbotvarkėje – daugiau nei 25 diskusijos apie tai, kaip mokslo žinias paversti realiais sprendimais ekonomikai.

    Kaip skelbiama WNP.pl publikuotoje informacijoje, konferencijoje susitiks mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas – inovacijų finansavimas ir tyrimų rezultatų komercinimas.

    Programoje numatytos temos apima dirbtinį intelektą, energetikos transformaciją, kibernetinį saugumą, taip pat kosmoso ir aviacijos technologijas. Renginio formatas – dvi dienos debatų apie bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės ir pramonės bei kryptis, svarbias Lenkijos ekonomikos augimui.

    Organizatoriai taip pat primena, kad dalyvauti dar galima užsiregistravus iš anksto. Be diskusijų, numatyta ir iškilminga dalis – lapkričio 25 dieną planuojama paskelbti konkurso „Wiedza dla Gospodarki“ rezultatus.

    Kas kalbės konferencijoje

    Pranešėjų ir svečių sąraše – vyriausybės administracijos, akademinės bendruomenės, mokslo tyrimų institucijų bei technologijų ir pramonės įmonių atstovai.

    Tarp paskelbtų pranešėjų – Ireneusz Borowski („Dassault Systèmes“), Jacek Brol („BASF Polska“), Dagmara Brzezińska („Google Polska“), Wojciech Klimek (FAKRO), prof. Marek Pawełczyk (Silezijos technologijos universitetas), Michał Stępień (ZPUE), prof. Andrzej Szeptycki (Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija), dr Ireneusz Tomczak (EdTech Hub Ventures), dr Piotr Wiliński (Muotech), Narcyz Wrześniewski (Epione), Andrzej Żubka (PACTT) ir dr hab. Joanna Żukowska (SGH Varšuvoje).

    Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad renginio tikslas – praktinis: ieškoti būdų, kaip sujungti mokslo potencialą, verslo poreikius ir viešojo sektoriaus sprendimus. Tokia kryptis aktuali ne tik Lenkijai – panašūs klausimai vis dažniau keliami ir visoje Europoje, kur konkurencingumą lemia gebėjimas greitai diegti inovacijas.

    Renginys vyks Varšuvoje, todėl Lietuvos skaitytojams tai gali būti įdomu kaip regiono technologijų ir pramonės kryptis atspindintis forumas, kuriame aptariamos temos svarbios ir tarptautinėms įmonėms bei partnerystėms.

  • Lenkija keičia viešųjų pirkimų taisykles: nebelemia vien mažiausia kaina, daugiau šansų MVĮ

    Lenkija ruošiasi keisti viešųjų pirkimų žaidimo taisykles: laimėtoją turėtų lemti ne vien mažiausia kaina, o ir kokybė, inovatyvumas, tiekimo saugumas bei ekonominė nauda.

    Apie tai Varšuvoje kalbėjo Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, pristatydamas Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams įgyvendinimo kryptį.

    Pasak jo, viešieji užsakymai turi tapti ne tik pirkimo mechanizmu, bet ir įrankiu, padedančiu stiprinti šalies ekonomiką, skatinti investicijas bei didinti atsparumą krizėms.

    Ministras taip pat akcentavo tikslą didinti mikro, mažų ir vidutinių įmonių dalį viešųjų pirkimų rinkoje, mažinant kliūtis, kurios neretai mažesnius tiekėjus eliminuoja dar starto pozicijoje.

    Daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms

    Tarp prioritetų įvardyta būtinybė plačiau atverti kelią vietos verslui, ypač mažesnėms įmonėms. Vienas iš siūlomų sprendimų – dažniau skaidyti pirkimus į dalis, kad konkursuose galėtų realiai dalyvauti daugiau tiekėjų.

    Taip pat dėmesys skiriamas finansinėms sąlygoms: aptariama galimybė dažniau taikyti avansus ir dalinius mokėjimus, kad viešuosius kontraktus vykdančioms bendrovėms būtų lengviau užtikrinti apyvartines lėšas.

    Kalbėta ir apie geresnį ryšį tarp perkančiųjų organizacijų ir rangovų, kad konkursų sąlygos būtų labiau pritaikytos realioms rinkos galimybėms, o ne formaliai „užprogramuotų“ laimėtojus.

    Viešieji pirkimai – ne tik pigiausias pasiūlymas

    Naujas požiūris numato, kad perkant prekes ir paslaugas daugiau reikšmės turėtų įgyti ne tik kaina, bet ir ilgalaikiai sprendimo privalumai: patikimumas, ilgaamžiškumas, tiekimo grandinių saugumas.

    Lenkijos valdžia nori, kad viešosios lėšos aktyviau prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo ir vietos įmonių augimo, o pirkimai būtų vertinami per platesnę – o ne vien biudžetinę – prizmę.

    Politikoje minimas ir siekis didinti šalies įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose (vadinamasis local content). Pabrėžiama, kad tikslas nėra automatiškai teikti pirmenybę vietos bendrovėms, o veikiau šalinti barjerus, trukdančius joms konkuruoti lygiomis sąlygomis.

    Saugumas ir profesionalumas – dar du akcentai

    Kitas prioritetas – valstybės atsparumo stiprinimas, įskaitant strateginių poreikių užtikrinimą ir gebėjimą reaguoti į krizes. Čia svarbiu kriterijumi laikomas tiekimo patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Trečiasis ramstis – viešųjų pirkimų profesionalizavimas. Ministro teigimu, net ir geriausios taisyklės neveiks, jei institucijoms trūks kompetencijų pirkimus parengti ir prižiūrėti.

    Tarp priemonių minimos skaitmenizacijos ir naujų technologijų galimybės, kurios galėtų supaprastinti procedūras ir padidinti prieinamumą prie informacijos apie viešuosius užsakymus.

  • Lenkijos ekonomikos pranašumai senka: Varšuvoje lapkritį vyks mokslo ir verslo konferencija

    Lenkijos ekonomika, ilgą laiką rėmusis palyginti žemais darbo kaštais ir energijos prieinamumu, šiuos pranašumus pamažu praranda. Vis dažniau akcentuojama, kad norint išlaikyti konkurencingumą reikia ieškoti kito kelio – paremto naujomis technologijomis ir mokslo bei pramonės bendradarbiavimu.

    Apie tai kalbama prieš konferenciją „Nauka. Plėtra. Verslas“ („Nauka. Rozwój. Biznes“), kuri 2026 metų lapkričio 25–26 dienomis vyks Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“. Renginyje planuojama diskutuoti, kaip sukurti natūralias ir veiksmingas sąsajas tarp valstybės administracijos, verslo ir mokslo.

    Konferencijos esmė – kaip tyrimų institutuose ir universitetuose gimstančios idėjos gali virsti sprendimais, didinančiais šalies ekonomikos konkurencingumą. Tekste pabrėžiama, kad vien mažesnėmis sąnaudomis konkuruoti darosi vis sunkiau, todėl reikia alternatyvios plėtros trajektorijos.

    Renginio programa skirta ne tik technologijoms, bet ir sisteminiams klausimams: kaip organizuoti procesą, kad moksliniai rezultatai pasiektų pramonę, o mokslo ir ekspertų kompetencijos taptų lygiaverčiu partneriu kuriant globalias strategijas bei ieškant perspektyvių nišų.

    Trys kryptys ir 25 diskusijos

    Konferencijos programoje numatytos trys pagrindinės temų kryptys: „ekonomika, valstybė, sistema“, „technologijos, pramonė, diegimai“ ir „žmonės, universitetai, kompetencijos“. Būtent šiose srityse ketinama ieškoti atsakymų, kaip mokslo potencialą paversti ekonomine verte.

    Skelbiama, kad per dvi dienas suplanuota 25 debatų ciklas. Jose turėtų dalyvauti Vyriausybės nariai, valstybės institucijų ir agentūrų atstovai, mokslininkai, ekspertai bei verslo atstovai.

    „Žinios ekonomikai“ apdovanojimai už realius rezultatus

    Vienu svarbiausių renginio akcentų taps konkurso „Žinios ekonomikai“ („Wiedza dla gospodarki“) rezultatų paskelbimas. Juo siekiama įvertinti projektus, kurie jau pritaikyti praktiškai, taip pat patentus, leidžiančius kurti naujus sprendimus, bei išskirtines kompetencijas naujųjų technologijų srityse.

    Nurodoma, kad konkursas apima šešias kategorijas: „nuo mokslo iki diegimo“, „MTEP bendradarbiavimas“, „technologija pramonei“, „kompetencijos ekonomikai“, „gilioji technologija (deeptech) ir akademinis verslumas“ bei „partnerystė plėtrai“. Laureatai turėtų paaiškėti per iškilmingą ceremoniją lapkričio 25 dieną.

    Tarp pranešėjų – ir mokslo ministras

    Pranešėjų sąrašas, kaip skelbiama, plečiamas administracijos, universitetų, mokslo institutų ir verslo atstovais. Tarp jų įvardijamas Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministras dr. Marcin Kulasek.

    Taip pat minimi kiti dalyviai, tarp jų – Krokuvos AGH rektorius prof. Jerzy Lis, Vroclavo technologijos universiteto rektorius prof. Arkadiusz Wójś, taip pat atstovai iš Lenkijos patentinių patikėtinių bendruomenės ir mokslo centrų, veikiančių Łukasiewicz tyrimų tinkle.

  • Varšuvoje lapkritį vyks konferencija „Mokslas. Plėtra. Verslas“: dėmesys inovacijoms ir konkurencingumui

    Lenkijoje rengiama konferencija „Mokslas. Plėtra. Verslas“ sieks atsakyti į klausimą, kaip mokslo potencialą greičiau paversti praktinėmis inovacijomis ir didesniu ekonomikos konkurencingumu.

    Renginys vyks 2026 metų lapkričio 25–26 dienomis Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“. Apie programą skelbiama portale WNP.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tradiciniai augimo pranašumai pamažu silpsta, todėl didesnę reikšmę įgauna technologijos, inovacijos ir gebėjimas pritaikyti žinias versle bei viešajame sektoriuje.

    Konferencijos ašis – glaudesnis mokslo, verslo, investuotojų, savivaldos ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, kad tyrimų rezultatai greičiau virstų realiais sprendimais ekonomikai.

    Trys teminės kryptys ir daugiau nei 25 diskusijos

    Programoje numatytos 25 diskusijos, o dalyviai galės rinktis iš trijų krypčių: „Ekonomika, valstybė, sistema“, „Technologijos, pramonė, diegimas“ ir „Žmogiškieji ištekliai, universitetai, kompetencijos“.

    Pirmąją dieną, lapkričio 25-ąją, renginį pradės diskusija apie Lenkijos ekonomiką „po paprastų pranašumų epochos“ ir tai, kas galėtų tapti nauju augimo šaltiniu.

    Tą pačią dieną numatytos temos apima tyrimų finansavimą ir komercializavimą, pramonės ateitį automatizacijos ir robotizacijos kontekste, dirbtinio intelekto naudojimą ekonomikoje, medicinos technologijas bei energetikos transformaciją. Vakare vyks iškilminga gala.

    Antrąją dieną, lapkričio 26-ąją, dėmesys kryps į kelią nuo tyrimų iki pirmojo diegimo, mokslo ir technologijų vaidmenį stiprinant valstybės suverenumą bei inovacijų pritaikymą gynybos reikmėms.

    Taip pat planuojamos diskusijos apie kibernetinį saugumą, kosmoso ir aviacijos technologijas, universitetų ir pramonės bendradarbiavimą, akademinį verslumą ir darbo rinkos pokyčius.

    Kas dalyvaus ir kam skirtas renginys

    Pranešėjais ir diskusijų dalyviais bus kviečiami viešojo sektoriaus institucijų atstovai, universitetų ir mokslo organizacijų vadovai, inovacijas remiančios įstaigos bei technologijų įmonės.

    Tarp pirmųjų paskelbtų pranešėjų – dr. Hubertas Cichockis (Tyrimų tinklo „Łukasiewicz“ vadovas), prof. Marekas Gzikas (Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos valstybės sekretorius), prof. Jerzy Małachowskis (Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro direktorius) ir kiti mokslo, administracijos bei verslo atstovai.

    Renginys orientuotas į verslo atstovus, akademinę bendruomenę, viešąjį administravimą ir verslo aplinkos institucijas, taip pat darbo rinkos ir švietimo ekspertus, startuolius, doktorantus, jaunus mokslininkus bei studentus.

    Programoje numatytas ir tinklaveikos (networking) formatas bei papildomi renginiai, skirti ryšiams tarp skirtingų sektorių stiprinti.

    „Žinios ekonomikai“ apdovanojimai už bendradarbiavimą

    Vienas svarbiausių konferencijos akcentų – konkurso „Žinios ekonomikai“ rezultatų paskelbimas. Juo siekiama išskirti mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžius, kurie davė apčiuopiamą ekonominį arba socialinį rezultatą.

    Organizatorių teigimu, gali būti įvertinti projektai, kuriuose įdiegta technologija, produktas ar paslauga, pritaikytas patentas, sukurtas naujas gamybos modelis, išplėtotos kompetencijos ar įsteigta technologijų bendrovė.

    Konkurse numatytos šešios kategorijos: „Nuo mokslo iki diegimo“, „MTEP bendradarbiavimas“, „Technologija pramonei“, „Kompetencijos ekonomikai“, „Deeptech ir akademinis verslumas“ bei „Partnerystė plėtrai“.

    Laureatai bus paskelbti per iškilmingą galą 2026 metų lapkričio 25 dieną Varšuvoje.

  • Lenkijos verslui baigiasi pigios darbo jėgos era: viešuosiuose pirkimuose siūloma keisti taisykles

    Lenkijos įmonės, ypač mažos ir vidutinės, vis aiškiau susiduria su realybe, kad ankstesnis konkurencinis pranašumas dėl palyginti pigios darbo jėgos blėsta. Verslo atstovai ragina valstybę ir perkančiąsias organizacijas greičiau pereiti prie modelio, kuriame svarbiausia ne mažiausia kaina, o gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.

    Tokią žinutę Forume Naujojo Pramonės metu akcentavo „Ayming Polska“ vadovas Piotras Frankowskis. Jo teigimu, Lenkijai reikia naujų mechanizmų, kurie skatintų ilgalaikį produktyvumo augimą ir padėtų įmonėms konkuruoti ne atlyginimų lygiu, o inovacijomis, procesų efektyvumu ir technologiniu pranašumu.

    Nuo kainos prie vertės

    Pasak P. Frankowskio, viešuosiuose pirkimuose vis dar per dažnai dominuoja kainos kriterijus, nors tokia praktika nepadeda pasiekti valstybės strateginių tikslų. Kai konkursai sukonstruojami taip, kad laimi pigiausias pasiūlymas, įmonėms mažėja motyvacija investuoti į kokybę, automatizavimą ar produktų kūrimą.

    „Turime prisiminti, kad jau pasitraukiame arba jau pasitraukėme nuo vertės, kurią Europos rinkoje teikėme kaip palyginti pigią darbo jėgą. Turime ieškoti naujų mechanizmų ir tvarių inovatyvumo šaltinių“, – sakė Piotras Frankowskis.

    Jo vertinimu, viešieji pirkimai gali tapti realiu svertu pramonės modernizacijai, jei vertinant pasiūlymus daugiau svorio būtų suteikta technologiniam lygiui, pristatymo patikimumui, efektyvumui per visą gyvavimo ciklą ir tiekimo grandinės atsparumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur planuojami dideli valstybiniai projektai.

    Trūkstanti grandis – inovatyvumas

    Diskusijoje apie vietinės kilmės komponentų ir paslaugų stiprinimą P. Frankowskis pabrėžė, kad vien „vietinio turinio“ krypties nepakanka, jei ji nelydima aiškių priemonių inovatyvumui skatinti. Jo teigimu, vietos tiekėjų įtraukimas į didelius projektus turi eiti kartu su investicijomis į mokslinius tyrimus, produktų vystymą ir technologijų diegimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybė, planuodama energetikos, infrastruktūros ar gynybos projektus, turi aiškiau komunikuoti rinkai tiek finansavimo logiką, tiek pirkimų grafikus. Verslui svarbu ne tik pati galimybė dalyvauti, bet ir suprantamos sąlygos bei kriterijai, leidžiantys pasiruošti pajėgumais ir kompetencijomis.

    Pasak „Ayming Polska“ vadovo, įmonės dažnai įvardija ne informacijos trūkumą, o supratimo barjerą: kaip veikia priemonės, ko reikalaujama, kokie rodikliai bus vertinami ir kaip realiai įrodyti savo kuriamą pridėtinę vertę. Šis aspektas tampa ypač svarbus, kai rinkos aplinka ir geopolitinės rizikos verčia tiekimo grandines pertvarkyti greitai.

  • Kataras plečia ekonomiką: kaip vietos prekių ženklai ir investicijos taikosi į pasaulio rinkas

    Kataras plečia ekonomiką: kaip vietos prekių ženklai ir investicijos taikosi į pasaulio rinkas

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras spartina ekonomikos diversifikaciją ir vis dažniau akcentuoja ne energijos išteklius, o vietos inovacijas bei eksportui parengtus produktus. Šią kryptį skatina siekis auginti privačią iniciatyvą, technologijas ir naujas darbo vietas, kad šalies augimas būtų atsparesnis naftos ir dujų kainų svyravimams.

    „Qatar in Motion“ laidoje aptariama, kaip vietos talentai ir verslai perkelia idėjas iš vidaus rinkos į tarptautinę. Dėmesys sutelkiamas į tai, ką šiandien reiškia ženklinimas Made in Qatar, kai ambicijos neapsiriboja Persijos įlankos regionu.

    Nuo maisto iki tvarių sprendimų

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Mazzraty“, vystanti vietinę pieno ir paukštienos gamybą. Tokie projektai Katare vertinami ne tik kaip verslas, bet ir kaip strateginis žingsnis stiprinant maisto tiekimo grandinių atsparumą, trumpinant logistikos kelius ir mažinant priklausomybę nuo importo.

    Kitoje spektro pusėje – „Raw Middle East“, orientuota į augalinės kilmės ir sveikesnės mitybos segmentą. Ši kryptis siejasi su globaliomis vartojimo tendencijomis, kai pirkėjai vis dažniau renkasi tvarumą, aiškesnę sudėtį ir mažesnį poveikį aplinkai.

    Investicijos ir plėtra į užsienį

    Laidoje taip pat aptariama „JTA International Investment“ veikla, rodanti kitą Kataro strategijos dalį – kapitalo nukreipimą į tarptautinius projektus ir verslų mastelio didinimą. Tokie investuotojai padeda įmonėms greičiau pasiekti naujas rinkas, sustiprinti pardavimų kanalus ir pritraukti partnerius.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad vien produktą sukurti neužtenka: sėkmę lemia gebėjimas užtikrinti kokybės standartus, nuoseklų tiekimą, atitiktį skirtingiems reguliavimo režimams ir aiškią prekės ženklo istoriją. Būtent šiose srityse Kataro verslams svarbus tiek vietos institucijų palaikymas, tiek investicinis „tiltas“ į užsienį.

    „Norime, kad Made in Qatar reikštų ne tik kilmę, bet ir kokybę, inovacijas bei konkurencingą kainą pasaulio rinkose“, – sakė laidoje pristatytas verslo atstovas.

    Nors Kataro ekonomikoje energijos sektorius išlieka kertinis, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad augimas būtų paremtas platesniu verslų spektru. Vietos gamyba, tvarūs maisto sprendimai ir aktyvesnės investicijos į plėtrą rodo kryptį, kuria šalis bando kurti naują konkurencinį identitetą.

  • Varėnos verslo apdovanojimai 2026: savivaldybė atvėrė nominacijas – siūlykite geriausius

    Varėnos verslo apdovanojimai 2026: savivaldybė atvėrė nominacijas – siūlykite geriausius

    Varėnos rajono savivaldybės administracija pradeda 2026 metų verslo apdovanojimų iniciatyvą ir kviečia teikti kandidatūras įmonėms bei verslininkams. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama įvertinti tuos, kurie kuria darbo vietas, plečia veiklą, prisideda prie bendruomenių stiprinimo ir garsina Varėnos kraštą.

    Šiemet numatytos nominacijos apima platų veiklų spektrą: nuo bendruomeniškumo ir socialinių iniciatyvų iki inovacijų, plėtros ir tvarumo. Vertinamos ne tik įmonių ekonominės sėkmės istorijos, bet ir jų indėlis į vietos gyvenimą, bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi bei gamtos puoselėjimą.

    Praktikoje tokie apdovanojimai savivaldybėse dažnai tampa matomumo ir pasitikėjimo ženklu, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad regionuose vis daugiau dėmesio skiriama inovacijoms, darbuotojų pritraukimui ir verslo atsparumui, o apdovanojimai padeda iškelti pavyzdžius, į kuriuos lygiuojasi kiti.

    Kandidatūras gali siūlyti vietos veiklos grupės, verslo ir turizmo asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir jų darbuotojai, verslininkai, bendruomenės, taip pat ir pati Varėnos rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė nurodo, kad laukiami ir papildomi pasiūlymai, jei gyventojai mato nominacijos vertą iniciatyvą, kuri netelpa į įvardytas kategorijas.

    Pasiūlymus savivaldybė priima iki 2026 metų spalio 26 dienos. Teikiant kandidatūrą prašoma aiškiai pagrįsti, kodėl siūlomas konkretus verslas ar verslininkas, ir pateikti informaciją laisva forma arba užpildant savivaldybės nurodytą priedą.

    Dėl kandidatūrų teikimo ir papildomos informacijos reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turizmo skyrių. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir siūlyti tuos, kurių darbai labiausiai prisideda prie Varėnos krašto ekonomikos, reputacijos ir bendruomeniškumo.

  • Local content be inovacijų nepadės: ekspertai įspėja, kad be B+R liksime Europos uodegoje

    Diskusijose apie local content vis dažniau pabrėžiama, kad vien reikalavimų dėl vietinių tiekėjų ar gamybos dalies nepakanka. Pramonės ekspertai atkreipia dėmesį, jog be aiškios inovacijų ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros krypties šalys rizikuoja likti tik surinkimo grandimi, o pridėtinė vertė bus kuriama kitur.

    Tokia mintis nuskambėjo ir Katovicuose vykusiame Forum Nowego Przemysłu, kur aptarta, kaip local content gali stiprinti ekonominį atsparumą. Renginyje akcentuota, kad realią naudą valstybei lemia ne vien tai, kur įmonė registruota ar kur vyksta galutinis surinkimas, o kur kuriami produktai, technologijos ir intelektinė nuosavybė.

    Kur kuriama pridėtinė vertė?

    „Ayming Polska“ vadovas Piotras Frankowskis pabrėžė, kad dabartiniuose apibrėžimuose trūksta nuostatų, skatinančių įmones kurti inovacijas ir vertės grandinės centrą perkelti į Lenkiją. Pasak jo, vertinant local content, būtina matyti, ar šalyje kuriami tyrimų ir plėtros padaliniai, ar čia gimsta nauji sprendimai, o ne tik vykdomi užsakymai.

    „Labai svarbu yra ne tai, kur įmonė veikia, o kur ji kuria pridėtinę vertę ir kur vyksta B+R. Taisyklės turėtų skatinti sprendimus, kad pridėtinė vertė būtų kuriama Lenkijoje“, – sakė Piotras Frankowskis.

    Ekspertų vertinimu, būtent inovacijų komponentas tampa kritiniu, kai Europos pramonė susiduria su didėjančia konkurencija dėl investicijų, talentų ir technologijų. Jei local content politika apsiribos tik pirkimų ar tiekimo grandinės lokalizavimu, įmonės gali ir toliau palikti aukštesnės maržos veiklas kitose rinkose.

    Ką tai reiškia pramonei ir valstybei?

    Pramonės politikos požiūriu tai reiškia poreikį kurti paskatas įmonėms, kurios šalyje ne tik gamina, bet ir projektuoja, kuria prototipus, vysto programinę įrangą, automatizuoja procesus bei investuoja į darbuotojų kompetencijas. Tokios investicijos paprastai duoda ilgalaikį efektą: auga produktyvumas, atlyginimai, mokesčių bazė, o tiekėjų ekosistema tampa atsparesnė sukrėtimams.

    Forume taip pat kelti klausimai apie energijos kainas, technologinį atsinaujinimą ir tiekimo grandinių saugumą. Šie veiksniai tiesiogiai veikia sprendimus, kur įmonės stato gamyklas ir kur koncentruoja aukštos pridėtinės vertės funkcijas, todėl local content tikslai vis dažniau siejami su platesne konkurencingumo darbotvarke.

    Diskusijų dalyviai sutaria, kad norint išvengti „Europos uodegos“ scenarijaus, local content turi tapti ne tik pirkimų taisyklių rinkiniu, bet ir aiškia strategija, skatinančia B+R, inovacijų ekosistemą ir vietinį vertės kūrimą. Priešingu atveju šalis gali likti priklausoma nuo išorinių technologijų ir sprendimų centrų.

  • „Henkel“ inovacijų centras Lenkijos Stąporkove: kuo pasauliui svarbi statybinė chemija

    Vokietijos koncernas „Henkel“ dalį svarbiausių statybinės chemijos tyrimų Europoje vykdo ne didmiestyje, o Lenkijos Stąporkove. Čia veikia tarptautinis inovatyvių statybos technologijų centras, kuriame kuriami klijai, sandarikliai, dangos ir kitos medžiagos, vėliau taikomos įvairiose šalyse.

    Centras išsiskiria tuo, kad orientuojasi ne tik į vietos rinkos sprendimus. Stąporkove kuriamos technologijos pritaikomos ir kituose regionuose, o pats padalinys laikomas vienu svarbiausių „Henkel“ struktūroje statybinės chemijos srityje Europoje.

    Nuo gamyklos iki R&D centro

    „Henkel“ istorija Stąporkove siekia ankstyvuosius 1990-uosius, kai mieste pradėjo veikti viena pirmųjų bendrovės gamyklų Lenkijoje. Vėliau šalia atsiradusi infrastruktūra, skirta darbuotojų apmokymams, tapo pagrindu tyrimų veiklai, kai įmonė daugiau mokymų perkėlė į praktines išvykas ir objektus.

    Sprendimą kurti tyrimų centrą tokioje vietoje lėmė keli veiksniai: didelė regiono rinka, artumas gamybai ir galimybė greitai testuoti naujas formules realiomis sąlygomis. „Henkel“ atstovai yra pabrėžę, kad inovacijos tapo vienu svarbiausių augimo variklių, o nauji produktai sudaro reikšmingą pardavimų dalį.

    Kodėl statybinė chemija auga

    Statybinės chemijos paklausa Europoje pastaraisiais metais stipriai siejama su energinio efektyvumo reikalavimais, pastatų renovacija ir griežtėjančiais drėgmės bei ilgaamžiškumo standartais. Dėl to nuolat tobulinami šiltinimo sistemų sprendimai, hidroizoliacijos, fasadų dangos ir klijai, kurie turi atlaikyti tiek temperatūrų svyravimus, tiek didesnes apkrovas.

    Ryškus pokytis matomas ir apdailoje: plytelės bei plokštės per pastarąjį dešimtmetį ženkliai didėjo, todėl klijų formulės turi užtikrinti sukibimą su sunkesnėmis ir didesnėmis dangomis. Tokie rinkos pokyčiai verčia laboratorijas greitai reaguoti, o gamintojams tampa svarbu turėti tyrimų bazę arčiau gamybos ir testavimo infrastruktūros.

    Kaip gimsta sprendimai

    Stąporkovo centre atliekami bandymai apima ne tik medžiagų sudėties kūrimą, bet ir jų elgsenos įvertinimą skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, tikrinama, kaip naujos fasadų dangos veikia lietui lyjant: per greitai nubėgantis vanduo gali nepašalinti nešvarumų, o per lėtai džiūstantis paviršius ilgiau išlieka drėgnas ir didina biologinės taršos riziką.

    Taip pat vertinama, ar medžiagų modifikacijos nekeičia vidinės struktūros taip, kad ilgainiui prastėtų eksploatacinės savybės. Tokiems tyrimams taikomi mikroskopiniai ir pagreitinto senėjimo bandymai, leidžiantys per savaites ar mėnesius įvertinti, kaip produktas elgtųsi po kelerių metų veikiamas saulės, šalčio ir kritulių.

    Skaičiais tai nėra didžiulis padalinys, tačiau jo svarbą lemia kompetencijos koncentracija ir tarptautinis pritaikomumas. Nedidelė specialistų komanda prisideda prie sprendimų, kurie vėliau tampa standartine praktika skirtingose rinkose, ypač ten, kur renovacijos ir energinio efektyvumo spaudimas auga sparčiausiai.

    Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria tokie centrai, yra kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas už didmiesčių ribų. Vis dėlto Stąporkove akcentuojama galimybė augti moksliškai ir profesiškai, o tyrimų veikla siejama su doktorantūros darbais ir bendradarbiavimu su universitetais.

  • Letta skelbia raudoną pavojaus signalą: siūlo ES bendros rinkos revoliuciją ir 5-ąją laisvę

    Letta skelbia raudoną pavojaus signalą: siūlo ES bendros rinkos revoliuciją ir 5-ąją laisvę

    Raudonas signalas Europai

    Buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta perspėja, kad dabartinis ES bendrosios rinkos modelis nebepajėgia užtikrinti konkurencingumo pasaulyje, kuriame sparčiai auga JAV ir Kinijos ekonominė įtaka. Jo vertinimu, atotrūkis nuo JAV didėja, o Europa rizikuoja prarasti investicijas, talentus ir inovacijų tempą.

    Letta išvadas pateikė po šešių mėnesių darbo rengiant ES užsakytą ataskaitą apie bendrosios rinkos ateitį. Per šį laiką jis lankėsi dešimtyse miestų ir susitiko su šimtais verslo, mokslo ir politikos atstovų, siekdamas surinkti praktikų įžvalgas apie realias kliūtis.

    Kodėl 1993 metų receptas nebeveikia

    ES bendroji rinka pradėjo veikti 1993 metais ir rėmėsi keturiomis laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimu. Tačiau Letta pabrėžia, kad ji buvo sukurta kitokiai geopolitinei ir ekonominei realybei, kai globalios konkurencijos mastas ir technologijų vaidmuo buvo nepalyginamai mažesni.

    Jo teigimu, didžiausią žalą Europos produktyvumui daro fragmentacija srityse, kurios vis dar netapo iki galo integruotos europiniu mastu. Tarp jų jis išskiria energetiką, telekomunikacijas ir finansines paslaugas, kur taisyklės, infrastruktūra ir rinkos standartai dažnai išlieka nacionaliniai.

    Skaldytos rinkos kaina: ryšiai, bankai, investicijos

    Letta atkreipia dėmesį į telekomunikacijų sektorių: Europoje veikia daugybė operatorių, kurie konkuruoja daugiausia nacionalinėse rinkose, todėl sunkiau pasiekti masto ekonomiją. Toks susiskaidymas, jo vertinimu, riboja investicijas į naujos kartos ryšius ir skaitmeninę infrastruktūrą, kuri yra būtina pramonei ir DI plėtrai.

    Ne mažiau svarbi problema – finansų rinkų suskaidymas. Kai kapitalas ir taupymas nepakankamai efektyviai nukreipiami į augančius verslus, ypač technologijų sektoriuje, europinės įmonės dažniau ieško finansavimo už ES ribų, o tai ilgainiui mažina regiono gebėjimą kurti pasaulinius lyderius.

    Sprendimai: 28-oji teisinė sistema ir 5-oji laisvė

    Vienu ambicingiausių siūlymų Letta įvardija vadinamąją 28-ąją teisinę sistemą – savotišką europinį teisinį „pagrindinį raktą“, kuris leistų įmonėms paprasčiau veikti keliose ES šalyse. Tai, jo teigimu, ypač padėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi resursų prisitaikyti prie 27 skirtingų taisyklių ir procedūrų.

    Taip pat Letta siūlo bendrosios rinkos logiką papildyti 5-ąja laisve, apimančia mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą. Jo argumentas paprastas: jei Europa nori išlaikyti talentus ir startuolius, ji turi užtikrinti greitesnį žinių, duomenų ir technologijų judėjimą per sienas, kaip tai jau seniai veikia kitose didelėse ekonomikose.

    „Dabartinė bendroji rinka nebėra pakankama, nes ji buvo sukurta pasauliui, kurio jau nebėra“, – sakė Enrico Letta.

    Jo nuomone, tokios priemonės būtų svarbios ir žaliajai transformacijai finansuoti, nes vien viešųjų pinigų nepakaks. Letta ragina aktyviau telkti privačias lėšas per taupymo ir investicijų sąjungą, tačiau pripažįsta, kad susitarimas dėl perėjimo finansavimo išlieka politiškai jautrus.