CP v2

Tag: Inovacijos

  • Nustebins, kuo užsiima Joanna Marteklas: technologijos, DI ir popkultūra keičia kasdienybę

    Nustebins, kuo užsiima Joanna Marteklas: technologijos, DI ir popkultūra keičia kasdienybę

    Joanna Marteklas – autorė, daugiausia rašanti apie naująsias technologijas ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Jos tekstuose dėmesys skiriamas skaitmeninei kultūrai, inovacijoms ir tendencijoms, kurios keičia tai, kaip dirbame, mokomės ir bendraujame.

    Didelė dalis turinio sukasi apie tai, kaip technologijos formuoja įpročius: nuo nuotolinio darbo ir hibridinių komandų iki kasdienių komunikacijos kanalų. Ši tema ypač aktuali, nes pastaraisiais metais įrankiai, paremti DI, sparčiai persikelia iš eksperimentų į praktinį naudojimą ir daro įtaką produktyvumui.

    Autorė taip pat domisi ryšiu tarp technologijų raidos ir šiuolaikinės popkultūros. Skaitmeninės platformos, turinio rekomendacijos ir kūrėjų ekonomika vis dažniau lemia, kas tampa madinga, o kas greitai dingsta iš dėmesio lauko.

    Technologijų įtaka popkultūrai matoma ir per naujus kūrybos būdus, kai generavimo įrankiai naudojami idėjoms, iliustracijoms ar scenarijams. Tačiau kartu didėja ir klausimų dėl autorinių teisių, skaidrumo bei to, kaip atpažinti DI sugeneruotą turinį.

    Laisvalaikiu Joanna Marteklas pasineria į knygas ir komiksus, dažniausiai fantastikos ir wuxia žanrus. Tokie interesai natūraliai papildo jos rašymo kryptį, nes leidžia per pasakojimus ir vaizduotę geriau suprasti, kaip technologijos persipina su kultūra ir visuomenės lūkesčiais.

  • InoMokymai Elektrėnuose: kaip Inovacijų agentūros programa atveria augimo galimybes smulkiajam verslui

    Kas kviečiama į pristatymą?

    Inovacijų agentūra gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į programos InoMokymai pristatymo renginį-susitikimą, skirtą Elektrėnų regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikslas – supažindinti verslą su mokymų galimybėmis, kurios gali padėti sparčiau augti ir kryptingiau diegti inovacijas.

    Tokie renginiai paprastai orientuoti į įmones, kurios ieško praktinių sprendimų, kaip stiprinti vadybą, efektyvinti procesus ir gerinti konkurencingumą. Inovacijų agentūra akcentuoja, kad programa aktuali tiek pradedantiems, tiek jau veiklą įsibėgėjusiems verslams, kuriems svarbu išlaikyti tempą rinkoje.

    Kuo naudingi InoMokymai?

    InoMokymai – tai mokymų kryptis, kuria siekiama padėti įmonėms kelti kompetencijas ir lengviau pritaikyti inovacijas kasdienėje veikloje. Verslui tai aktualu ne tik dėl augančių sąnaudų ir konkurencijos, bet ir dėl spartėjančios skaitmenizacijos, kai sprendimai turi būti priimami greičiau.

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip į procesus įtraukti DI, automatizuoti rutinines užduotis ir geriau išnaudoti duomenis. Mokymai ir konsultacijos čia tampa vienu paprasčiausių kelių sumažinti klaidų riziką ir išvengti brangių eksperimentų, ypač mažesnėse komandose.

    Kaip registruotis ir ką verta pasiruošti?

    Į kvietime nurodytą pristatymo renginį numatyta registracija internetu, tačiau pačiame pranešime svarbiausia dalis – aiškiai įvardyta auditorija ir programos kryptis. Prieš registruojantis verta apsibrėžti, kokių kompetencijų įmonei trūksta labiausiai: pardavimų, rinkodaros, procesų valdymo, eksporto, skaitmenizacijos ar inovacijų diegimo.

    Taip pat naudinga iš anksto įsivardyti 2–3 pagrindinius verslo iššūkius, kuriuos norisi spręsti per artimiausius 6–12 mėnesių. Tokia praktika padeda renginyje tikslingiau užduoti klausimus ir greičiau suprasti, ar InoMokymai atitinka įmonės situaciją bei augimo planus.

  • „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą efektyvumo didinimą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė teigia, kad net ir kintant finansavimo apimtims pavyko užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir veiklos tęstinumą.

    Pasak įmonės, metų pradžioje sumažėjęs finansavimas pareikalavo greitų sprendimų: buvo peržiūrėti procesai, tiksliau paskirstyti ištekliai ir ieškota būdų mažinti sąnaudų dalį pajamose. Bendrovė nurodo, kad toks valdymas leido išlaikyti pelningumą ir tuo pačiu išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Akcentas – prevencija, o ne pasekmės

    2025 metais „Kelių priežiūra“ daugiau dėmesio skyrė prevenciniams darbams, kad kelių pažaidos būtų pastebimos ir šalinamos anksčiau, kol netapo brangiai kainuojančiomis problemomis. Įmonė teigia didinusi nuolatinės kelių priežiūros darbų apimtis ir intensyvinusi kasdienius darbus, turinčius tiesioginį poveikį eismo saugumui.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių – kelkraščių tvarkymas, pralaidų valymas, žvyrkelių priežiūra ir kiti einamieji darbai, kurie prisideda prie ilgesnio dangų tarnavimo laiko. Bendrovė pabrėžia, kad sistemingas darbas mažina riziką, jog smulkūs defektai virs didesniais pažeidimais, o tai ilgainiui leidžia racionaliau naudoti priežiūros biudžetus.

    Saugumas keliuose ir darbuotojams

    Atskiras dėmesys skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui, ypač didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Įmonė nurodo maksimaliai naudojusi smūgio slopintuvus bei toliau stiprinusi saugumo kultūrą, orientuotą į prevenciją ir rizikų valdymą.

    Tokios priemonės aktualios dėl darbų specifikos: kelių priežiūra dažnai vyksta realiomis eismo sąlygomis, o papildomos apsaugos priemonės mažina incidentų tikimybę. Bendrovė akcentuoja, kad saugumas vertinamas kompleksiškai – nuo darbo organizavimo iki techninių sprendimų parinkimo.

    Daugiau duomenų ir bandomųjų sprendimų

    „Kelių priežiūra“ teigia 2025 metais plėtusi sprendimus, paremtus duomenimis ir bandymais realiomis sąlygomis. Tarp minėtų projektų – fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimai bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovės teigimu, tokie bandymai leidžia priimti sprendimus remiantis matavimais, o ne prielaidomis, ir įvertinti ne tik techninį efektą, bet ir ekonominį pagrįstumą bei poveikį aplinkai. Ši kryptis siejama ir su bendra kelių sektoriaus tendencija daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo kaštams, o ne vien momentiniam darbų įkainiui.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, kuriame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvarumas. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklus planavimas leidžia geriau valdyti prioritetus ir užtikrinti didesnį darbų poveikį visam kelių tinklui.

    Įmonė primena, kad pagrindinė jos veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Priežiūros kokybė ir apimtys vykdomos vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, o šaltuoju metų laiku ir pavasarį darbų sudėtingumą didina sunkiai prognozuojamos meteorologinės sąlygos, reikalaujančios pasirengimo tiek technika, tiek medžiagomis.

    AB „Kelių priežiūra“ informacija

  • VDU verslo inkubatorius atveria vietas jaunoms įmonėms: siūlo lengvatinę nuomą ir prieigą prie laboratorijų

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius Kauno rajone, Akademijoje, kviečia įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Prioritetas teikiamas komandoms, kurios jau vykdo arba artimiausiu metu planuoja pradėti inovacinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP).

    Inkubatorius įsikūręs greta universiteto infrastruktūros, todėl dalyviams atsiveria praktinės galimybės bendradarbiauti su akademine bendruomene ir greičiau pereiti nuo idėjos prie prototipo. Toks modelis ypač aktualus ankstyvos stadijos verslams, kuriems reikia patalpų, kompetencijų ir patikimų partnerių bandymams bei produkto validavimui.

    Kas gali pretenduoti?

    Į lengvatines sąlygas orientuotas kvietimas skirtas įmonėms, veikiančioms iki trejų metų. Atrankoje vertinama, ar planuojama veikla turi inovacinį pagrindą ir ar įmonė realiai gali pasinaudoti universiteto aplinka kuriant produktus, procesus ar technologinius sprendimus.

    VDU nurodo, kad artima laboratorijų ir tyrėjų kaimynystė yra vienas svarbiausių inkubatoriaus privalumų, ypač kai reikalingi matavimai, bandymai ar konsultacijos dėl metodikų. Praktikoje tai gali sutrumpinti kūrimo ciklą ir sumažinti kaštus, kurie startuoliams dažnai tampa esminiu barjeru.

    Į ką orientuojasi inkubatorius?

    Inkubatorius akcentuoja kryptis, kurioms svarbi laboratorinė bazė ir taikomieji tyrimai: agrobiotechnologiją, bioenergetiką, miškininkystę, maisto technologijas, saugą ir sveikatinimą, aplinkosaugą bei socialines agroinovacijas. Tokia specializacija atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai regioniniuose inovacijų centruose vis dažniau telkiamos konkrečios kompetencijos, o ne siekiama aprėpti viską.

    Įmonėms tai gali reikšti greitesnį priėjimą prie tikslinės ekspertizės ir labiau tematiškai susietą bendruomenę, kurioje lengviau rasti bendražygių bandomiesiems projektams ar partnerystėms. Kartu tai padeda formuoti stipresnį inovacijų klasterį, ypač ten, kur svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo.

    Ką gauna inkubuojamos įmonės?

    VDU verslo inkubatorius siūlo biuro patalpas, bendras diskusijų erdves ir automobilių stovėjimo aikštelę, o svarbiausia dalis daugeliui jaunų įmonių yra konsultacinė pagalba. Ji apima klausimus nuo verslo kūrimo ir produkto vystymo iki finansavimo pritraukimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir projektų valdymo.

    Taip pat akcentuojama tinklaveika: galimybė įsitraukti į universiteto renginius, mokymus, konferencijas ir temines parodas. Startuoliams tai dažnai tampa kanalu greičiau pasiekti mentorius, potencialius klientus ar investuotojus, o taip pat pasitikrinti idėjos aktualumą rinkoje.

    Registracija ir turto apžiūra organizuojama kontaktuojant su inkubatoriaus koordinatore. Organizatoriai nurodo, kad dokumentai priimami tik pristatant vietoje, o siuntimas paštu nenumatytas, todėl įmonėms svarbu iš anksto suplanuoti vizitą ir registracijos laiką.

  • Lenkija vėl svarsto patentų vieningą sistemą: mažoms įmonėms proga ar brangūs teismų karai?

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija, ar šaliai verta prisijungti prie Europos patentų sistemos, kuri leidžia vienu „vieningu patentu“ užsitikrinti apsaugą daugelyje ES valstybių. Signalų apie tai atsirado po institucijų susirašinėjimo ir teisingumo bei plėtros institucijų pradėtų analizių.

    Klausimas nėra vien techninis: šalininkai mato lengvesnę verslo plėtrą ir aiškesnes taisykles tarptautinėse rinkose, o kritikai perspėja apie didesnes išlaidas ir riziką, kad į Lenkijos rinką automatiškai „ateis“ tūkstančiai užsienio patentų. Tai gali keisti konkurencijos sąlygas ir didinti teisinių ginčų tikimybę.

    Kas yra vieningas patentas?

    Vieningo patento modelis siejamas su Europos patentų sistema ir vieninga ginčų sprendimo tvarka, kai patentų apsauga galiotų daugelyje dalyvaujančių ES valstybių be atskiro tvirtinimo kiekvienoje šalyje. Praktinis tokio sprendimo tikslas – mažinti administracinę naštą ir supaprastinti apsaugos geografinį išplėtimą.

    Lenkija anksčiau buvo nusprendusi prie šios sistemos neprisijungti, argumentuodama rizika pramonei, sąnaudomis, santykinai mažu vietinių paraiškų skaičiumi, kalbos barjerais ir teisinėmis abejonėmis. Vis dėlto pastaruoju metu institucijos grįžta prie klausimo, ar ekonominės sąlygos per daugiau nei dešimtmetį nepasikeitė.

    Kur slypi nauda verslui?

    Sistemos šalininkai pabrėžia, kad vieningas patentas gali būti patrauklesnis įmonėms, kurios kuria technologijas ir planuoja eksportą į kelias ES šalis. Tokiu atveju vienas sprendimas dėl apsaugos gali sumažinti biurokratiją ir padėti greičiau įsitvirtinti rinkose.

    Lenkijos patentų institucijų analizė taip pat akcentuoja kainos aspektą: lyginant ilgalaikę apsaugą, vieningas patentas gali būti pigesnis nei klasikinis Europos patentas, kurį reikia atskirai „įteisinti“ daugelyje šalių. Dokumentuose minimi skaičiai – apie 122 000 eurų per 20 metų klasikiniu keliu ir apie 35 500 eurų per 20 metų vieningo patento atveju.

    Kodėl dalis ekspertų įspėja apie kaštus?

    Kritikai daugiausia dėmesio skiria ne paties patento gavimo kainai, o ginčams: jei patentų apsauga automatiškai pradėtų galioti Lenkijoje, daugiau įmonių galėtų susidurti su pretenzijomis dėl pažeidimų. Tai ypač aktualu gamybos, inžinerijos ir technologijų sektoriams, kur sprendimai dažnai remiasi panašiais techniniais principais.

    Taip pat akcentuojama, kad didelė dalis vieningų patentų priklauso ne vietos, o globaliems technologijų centrams, todėl Lenkijos įmonės galėtų tapti labiau „naudotojomis“, o ne „tiekėjomis“ patentų rinkoje. Vienas iš minimų argumentų – ginčų kaštai: prašymas panaikinti patentą vieningoje sistemoje gali kainuoti apie 20 000 eurų, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas mažesnis tarifas.

    „Jei rinkoje staiga atsiranda daug naujų galiojančių patentų, daliai įmonių tai reiškia didesnę teisinių rizikų zoną ir brangesnius ginčus“, – pabrėžia su tema susiję patentų teisės praktikai, komentuodami galimą sistemos poveikį MVĮ.

    Diskusijoje skamba ir kompromisinė pozicija: analizuoti sistemą, vertinti poveikį sektoriams, konsultuotis su verslu ir mokslo institucijomis, bet neskubėti su politiniu sprendimu. Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien „ar“, o „kada“ ir kokiomis apsaugomis mažoms bei vidutinėms įmonėms.

  • Alytuje startuoja mokymai apie projektinį mąstymą: kam jie skirti ir ką per 3 dienas gaus dalyviai

    Alytaus verslo konsultacinis centras kviečia į praktinius mokymus Projektinis mąstymas Alytuje. Programa orientuota į žmones, svarstančius apie verslo kūrimą, veiklos plėtrą ar konkretaus projekto įgyvendinimą.

    Mokymų tikslas – padėti dalyviams aiškiai suformuluoti idėją, ją patikrinti su potencialiais klientais ir pasiruošti realiems veiksmams. Vietoje abstrakčios teorijos žadama dirbti su metodais, kurie taikomi inovacijų kūrime, projektų valdyme ir prototipavime.

    Kas vyks per tris dienas

    Organizatorių teigimu, per tris susitikimus dalyviai pereis pagrindinius etapus nuo idėjos iki pirmųjų sprendimų patikrinimo. Dėmesys skiriamas problemos apibrėžimui, vertės pasiūlymui, verslo modelio logikai ir idėjos pristatymui.

    Praktinė dalis apima idėjų generavimą, prototipų kūrimą ir testavimą su auditorija, kad būtų galima greičiau suprasti, kas veikia, o kur reikia korekcijų. Toks požiūris dažnai taikomas ankstyvose verslo stadijose, kai svarbiausia yra ne spėlionės, o duomenimis paremti sprendimai.

    Lektoriai ir mokymų turinys

    Mokymus ves keli ekspertai iš akademinės ir inovacijų praktikos aplinkos. Tarp minimų lektorių yra dr. Rūta Čiutienė, dr. Artūras Jakubavičius ir dr. Vitalija Venskuvienė, dirbantys su projektų valdymu, inovacijomis ir Lean principais.

    Pagal pateiktą planą, pirmoji diena skirta inovacijų kūrimo logikai ir kliento poreikių analizei, antroji – idėjų generavimui ir pristatymo parengimui, trečioji – prototipavimui ir testavimui. Tokia struktūra leidžia dalyviams nuosekliai pamatyti visą kelią nuo sumanymo iki pirmų patikrinimų.

    Vieta, kaina ir registracija

    Mokymai vyks Alytuje, Vilniaus gatvėje 35, numatyta galimybė prisijungti ir nuotoliu per „Zoom“. Organizatoriai nurodo, kad dalyvio kaina siekia 30 eurų už visą trijų dienų programą.

    Vietų skaičius ribotas, todėl norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto. Dėl registracijos galima kreiptis el. paštu arba telefonu, kuriuos pateikia Alytaus verslo konsultacinis centras.

    „Nenorime, kad žmonės užstrigtų idėjų stadijoje – mokymų esmė yra paversti sumanymą konkrečiu planu ir pirmu testu, kurį galima atlikti čia ir dabar“, – teigia mokymų organizatoriai.

  • INOSTART kviečia Šiaulių aukštąsias mokyklas: paraiškos iki 2026 metų gegužės 28 dienos

    Šiauliuose veikiančios aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas INOSTART programų atrankos konkursui. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 13 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai.

    INOSTART programos skirtos technologijos mokslų ir biomedicinos mokslų studijų sričių iniciatyvoms, kai siekiama sukurti programinius produktus, parengti ir plėtoti inžinerinių sprendimų projektus ar atlikti mokslinius tyrimus. Programa numatyta įgyvendinti 2026–2027 mokslo metais.

    Viena INOSTART programa trunka 70 valandų. Darbus vykdo studentas arba studentų komanda kartu su mokslininku ar dėstytoju ir įmone, o tai leidžia nuo idėjos pereiti prie konkretaus, praktikoje pritaikomo rezultato.

    Vienai programai įgyvendinti skiriamas finansavimas gali siekti iki 7 000 eurų. Tokia apimtis dažniausiai orientuota į ankstyvos stadijos prototipų kūrimą, bandymus ir pradinius tyrimus, kai svarbiausia greitai patikrinti sprendimo gyvybingumą ir naudą užsakovui.

    Programos tikslas – stiprinti studentų, mokslininkų, dėstytojų ir verslo bendradarbiavimą, kuris būtinas inovacijoms kurti. Tikimasi, kad projektai prisidės prie studentų kompetencijų gilinimo, o įmonėms padės spręsti konkrečius uždavinius, susijusius su naujų produktų ar technologinių sprendimų vystymu.

    Kartu su paraiška turi būti pateiktas aukštosios mokyklos ir Šiaulių miesto teritorijoje veikiančios įmonės susitarimas dėl darbų atlikimo. Taip pat galima pridėti papildomos medžiagos, kuri pagrįstų idėjos aktualumą, pasirengimą įgyvendinimui ir planuojamus rezultatus.

    Dokumentai teikiami per e. pristatymo sistemą arba elektroniniu paštu iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai. Papildomą informaciją apie konkurso sąlygas ir reikalavimus nustato INOSTART programų finansavimo tvarkos aprašas bei konkurso nuostatai.

  • Kas stabdo Lenkijos įmonių augimą: po EEC – aiškios rekomendacijos dėl leidimų, mokslo ir eksporto

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) daug dėmesio skirta klausimui, kodėl Lenkijos įmonės, net turėdamos kapitalo ir ambicijų, auga lėčiau, nei galėtų. Diskusijose kartojosi dvi kryptys: administracinių procesų greitinimas ir stipresnė valstybės pagalba verslui, kuris taikosi į užsienio rinkas.

    Ekspertai pabrėžė, kad verslui kliūtimi tampa ne vien atskiri reikalavimai, o visos sistemos fragmentacija. Kai skirtingos viešojo sektoriaus grandys veikia nesuderintai, sprendimai ilgėja, o investicijų kaštai auga, ypač dideliuose infrastruktūros ir pramonės projektuose.

    Leidimai ir pirkimai ilgina investicijas

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko akcentavo, kad viešųjų pirkimų procedūros užsitęsia dėl skundų nagrinėjimo, o tai išbalansuoja projektų grafikus. Jo teigimu, dar jautresnė vieta yra leidimų statybai grandinė, kuri apima kelių institucijų sprendimus nuo poveikio aplinkai iki realios statybų pradžios.

    „Vienas iš iššūkių viešojo sektoriaus veikloje yra užsitęsęs viešųjų pirkimų procesas dėl skundų. Antrasis – leidimų statybai ir visas investicijų procesas nuo aplinkos sprendimų iki darbų starto“, – sakė A. Popko.

    Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad tokie vėlavimai tiesiogiai mažina investicijų patrauklumą ir didina riziką rangovams bei užsakovams. Praktikoje tai reiškia brangesnį finansavimą, daugiau rezervų nenumatytiems darbams ir mažesnį projektų skaičių, kuriuos įmonės ryžtasi pradėti.

    Mokslas, verslas ir gynyba vis dar kalba skirtingai

    JIVE-ERIC direktorė ir Mikalojaus Koperniko universiteto atstovė Agnieszka Słowikowska pabrėžė, kad inovacijų grandinėje trūksta bendros kalbos tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus. Pasak jos, net viešųjų pirkimų dokumentuose vartojama terminija neretai tampa barjeru, kai institucijos ir tyrėjai skirtingai interpretuoja poreikius.

    „Mes kalbame skirtingomis kalbomis. Perskaitę konkurso specifikaciją turime suprasti, ko joje iš tikrųjų prašoma“, – sakė A. Słowikowska.

    Ji taip pat akcentavo, kad Europoje yra daug aukščiausio lygio mokslinių infrastruktūrų ir kompetencijų, tačiau jos išskaidytos. Viena iš rekomendacijų – inventorizuoti infrastruktūras ir parengti aiškų paslaugų katalogą, kuris leistų verslui lengviau rasti partnerius, ypač dualios paskirties technologijų srityse.

    Diplomatinė pagalba eksportui ir investicijoms

    Diskusijose skambėjo ir siūlymai aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes į eksporto bei investicijų skatinimą. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis teigė, kad augimui reikalingas kryptingesnis vyriausybės palaikymas, kai įmonės planuoja plėtrą Jungtinėse Valstijose ar kitose didelėse rinkose.

    „Jūs turite milžiniškų galimybių, tačiau Lenkijos verslui reikia vyriausybės palaikymo, kai kalbama apie investicijas Jungtinėse Valstijose“, – sakė M. Brzezinskis.

    Jo vertinimu, Lenkija gali stiprinti pozicijas energetikoje ir technologijose, įskaitant DI bei duomenų centrų ekosistemą. Tačiau tam, pasak kongreso dalyvių, būtina mažinti biurokratines trintis, gerinti institucijų tarpusavio komunikaciją ir turėti aiškesnius mechanizmus, kaip valstybė padeda įmonėms tarptautinėje plėtroje.

    Lenkijos senatorė Halina Bieda akcentavo, kad ministerijos ne visada žino, ką daro kitos, todėl reikėtų didesnio dėmesio koordinavimui. Tai svarbu ne tik spartinant sprendimus, bet ir kuriant nuoseklią pramonės, inovacijų bei eksporto politiką, kuri įmonėms suteiktų daugiau prognozuojamumo.

    „Atskiri ministerijų padaliniai ne visada žino, prie ko dirba kiti. Daugiau dėmesio skirčiau komunikacijai. Šių metų EEC šūkis Siła Dialogu šiame kontekste yra labai svarbus“, – sakė H. Bieda.

  • Šiaulių savivaldybė kviečia verslą į apklausą: kaip 2025 metais keitėsi mokymai ir inovacijos?

    Šiaulių savivaldybė kviečia verslą į apklausą: kaip 2025 metais keitėsi mokymai ir inovacijos?

    Šiaulių miesto savivaldybė kviečia miesto ir regiono verslo atstovus dalyvauti trumpoje apklausoje apie 2025 metais vykdytas investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą ir mokymus. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai turėtų užtrukti iki 5 minučių.

    Apklausa siekiama surinkti informaciją, kaip įmonės stiprino darbuotojų kvalifikaciją, kokias mokymų kryptis rinkosi ir ar diegė inovacijas kasdienėje veikloje. Šie duomenys savivaldybei reikalingi vertinant ekonominės plėtros priemonių aktualumą ir planuojant tolesnius sprendimus.

    Ko siekiama apklausa?

    Savivaldybė įgyvendina ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategiją, kurioje numatytos priemonės verslo aplinkai gerinti ir inovacijoms skatinti. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį darbuotojų kompetencijoms, procesų efektyvinimui ir naujų sprendimų taikymui.

    Pastaraisiais metais įmonių mokymai vis dažniau apima skaitmeninius įgūdžius, kibernetinį saugumą, duomenų analizę ir DI taikymo pagrindus. Kartu išlieka poreikis stiprinti vadovavimo, pardavimų, klientų aptarnavimo ir darbuotojų saugos kompetencijas, ypač augančiose ar besikeičiančiose komandose.

    Kodėl verslui verta dalyvauti?

    Verslo pateikti atsakymai leidžia savivaldybei geriau suprasti realius įmonių poreikius ir kliūtis, su kuriomis susiduriama organizuojant mokymus ar diegiant naujoves. Tokia grįžtamoji informacija dažnai tampa pagrindu tikslinti paramos priemones, bendradarbiavimo projektus, o taip pat planuoti komunikaciją su investuotojais.

    Apklausos rezultatai gali padėti aiškiau identifikuoti, kurios kompetencijos regione labiausiai trūksta, ir kur reikėtų telkti švietimo bei verslo partnerystes. Tai ypač aktualu, kai įmonės konkuruoja dėl specialistų ir tuo pačiu siekia didinti našumą be didelio darbuotojų skaičiaus augimo.

    Savivaldybė ragina įmones skirti kelias minutes ir užpildyti anketą, o pateiktus duomenis žada naudoti ekonominės plėtros sprendimams ir inovacijų skatinimo priemonėms tobulinti. Nuorodos į apklausą straipsnyje nepateikiamos.

  • Alytaus smulkiajam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais vyksiantį projektų konkursą, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo idėjoms įgyvendinti mieste. Parama orientuota į projektus, kurie kuria arba vysto inovatyvius produktus ir paslaugas bei prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo.

    Finansavimas numatytas kompensavimo būdu: vienam laimėtojui gali būti skiriama iki 8 000 eurų, tačiau ne daugiau kaip 80 proc. tinkamų išlaidų. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos, o PVM mokėtojams kompensavimas skaičiuojamas be pridėtinės vertės mokesčio.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Paraiškas kviečiami teikti pareiškėjai, atitinkantys smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat svarbus teritorinis kriterijus: įmonės ar filialo registracijos vieta turi būti Alytaus mieste, o jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jo deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Alytuje.

    Dar viena esminė sąlyga – veiklos trukmė: parama skirta tiems, kurie Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje verslą plėtoja ne ilgiau nei 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad konkursas labiausiai orientuotas į naujai įsikūrusius ar ankstyvoje stadijoje esančius verslus, kuriems dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų investicijoms į augimą.

    Kokios išlaidos ir terminai svarbiausi?

    Svarbu įsivertinti, kad ši parama nėra avansinė išmoka: lėšos skiriamos kompensuojant jau patirtas ir pagrįstas išlaidas, todėl pareiškėjams paprastai reikia suplanuoti pinigų srautus ir dokumentų tvarkymą. Konkurso sąlygose akcentuojama, kad kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos konkurso vykdymo metais, laikantis nustatytų terminų.

    Paraiškos konkursui priimamos iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Savivaldybė ragina prieš teikiant dokumentus įdėmiai susipažinti su paraiškos forma ir su išlaidų kompensavimo sutarties sąlygomis, kad vėliau nekiltų rizika prarasti galimybę gauti finansavimą dėl formalių neatitikimų.

    Kodėl tokia parama aktuali 2026 metais?

    Smulkiajam verslui tokio dydžio kompensacija dažnai tampa praktine pagalba apsisprendžiant investuoti į įrangą, paslaugų plėtrą, skaitmeninimą ar naujo produkto parengimą rinkai. Nors 8 000 eurų nėra suma, keičianti visą verslo modelį, ji gali būti lemiama ankstyvame etape, kai svarbiausia greitai pasiekti pirmuosius pardavimus ir sukurti stabilias darbo vietas.

    Savivaldybės konkursai paprastai vertinami ir kaip vietos ekonomikos stiprinimo priemonė: jie skatina, kad daugiau jaunų įmonių kurtųsi ir augtų regione, o inovatyvesni sprendimai atsirastų ne tik didmiesčiuose. Dėl to pareiškėjams verta aiškiai parodyti, kokią naudą projektas sukurs Alytui ir kaip planuojamas rezultatas bus pasiektas per realistišką laiką.