CP v2

Tag: Inovacijos

  • „Henkel“ inovacijų centras Lenkijos Stąporkove: kuo pasauliui svarbi statybinė chemija

    Vokietijos koncernas „Henkel“ dalį svarbiausių statybinės chemijos tyrimų Europoje vykdo ne didmiestyje, o Lenkijos Stąporkove. Čia veikia tarptautinis inovatyvių statybos technologijų centras, kuriame kuriami klijai, sandarikliai, dangos ir kitos medžiagos, vėliau taikomos įvairiose šalyse.

    Centras išsiskiria tuo, kad orientuojasi ne tik į vietos rinkos sprendimus. Stąporkove kuriamos technologijos pritaikomos ir kituose regionuose, o pats padalinys laikomas vienu svarbiausių „Henkel“ struktūroje statybinės chemijos srityje Europoje.

    Nuo gamyklos iki R&D centro

    „Henkel“ istorija Stąporkove siekia ankstyvuosius 1990-uosius, kai mieste pradėjo veikti viena pirmųjų bendrovės gamyklų Lenkijoje. Vėliau šalia atsiradusi infrastruktūra, skirta darbuotojų apmokymams, tapo pagrindu tyrimų veiklai, kai įmonė daugiau mokymų perkėlė į praktines išvykas ir objektus.

    Sprendimą kurti tyrimų centrą tokioje vietoje lėmė keli veiksniai: didelė regiono rinka, artumas gamybai ir galimybė greitai testuoti naujas formules realiomis sąlygomis. „Henkel“ atstovai yra pabrėžę, kad inovacijos tapo vienu svarbiausių augimo variklių, o nauji produktai sudaro reikšmingą pardavimų dalį.

    Kodėl statybinė chemija auga

    Statybinės chemijos paklausa Europoje pastaraisiais metais stipriai siejama su energinio efektyvumo reikalavimais, pastatų renovacija ir griežtėjančiais drėgmės bei ilgaamžiškumo standartais. Dėl to nuolat tobulinami šiltinimo sistemų sprendimai, hidroizoliacijos, fasadų dangos ir klijai, kurie turi atlaikyti tiek temperatūrų svyravimus, tiek didesnes apkrovas.

    Ryškus pokytis matomas ir apdailoje: plytelės bei plokštės per pastarąjį dešimtmetį ženkliai didėjo, todėl klijų formulės turi užtikrinti sukibimą su sunkesnėmis ir didesnėmis dangomis. Tokie rinkos pokyčiai verčia laboratorijas greitai reaguoti, o gamintojams tampa svarbu turėti tyrimų bazę arčiau gamybos ir testavimo infrastruktūros.

    Kaip gimsta sprendimai

    Stąporkovo centre atliekami bandymai apima ne tik medžiagų sudėties kūrimą, bet ir jų elgsenos įvertinimą skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, tikrinama, kaip naujos fasadų dangos veikia lietui lyjant: per greitai nubėgantis vanduo gali nepašalinti nešvarumų, o per lėtai džiūstantis paviršius ilgiau išlieka drėgnas ir didina biologinės taršos riziką.

    Taip pat vertinama, ar medžiagų modifikacijos nekeičia vidinės struktūros taip, kad ilgainiui prastėtų eksploatacinės savybės. Tokiems tyrimams taikomi mikroskopiniai ir pagreitinto senėjimo bandymai, leidžiantys per savaites ar mėnesius įvertinti, kaip produktas elgtųsi po kelerių metų veikiamas saulės, šalčio ir kritulių.

    Skaičiais tai nėra didžiulis padalinys, tačiau jo svarbą lemia kompetencijos koncentracija ir tarptautinis pritaikomumas. Nedidelė specialistų komanda prisideda prie sprendimų, kurie vėliau tampa standartine praktika skirtingose rinkose, ypač ten, kur renovacijos ir energinio efektyvumo spaudimas auga sparčiausiai.

    Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria tokie centrai, yra kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas už didmiesčių ribų. Vis dėlto Stąporkove akcentuojama galimybė augti moksliškai ir profesiškai, o tyrimų veikla siejama su doktorantūros darbais ir bendradarbiavimu su universitetais.

  • Letta skelbia raudoną pavojaus signalą: siūlo ES bendros rinkos revoliuciją ir 5-ąją laisvę

    Letta skelbia raudoną pavojaus signalą: siūlo ES bendros rinkos revoliuciją ir 5-ąją laisvę

    Raudonas signalas Europai

    Buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta perspėja, kad dabartinis ES bendrosios rinkos modelis nebepajėgia užtikrinti konkurencingumo pasaulyje, kuriame sparčiai auga JAV ir Kinijos ekonominė įtaka. Jo vertinimu, atotrūkis nuo JAV didėja, o Europa rizikuoja prarasti investicijas, talentus ir inovacijų tempą.

    Letta išvadas pateikė po šešių mėnesių darbo rengiant ES užsakytą ataskaitą apie bendrosios rinkos ateitį. Per šį laiką jis lankėsi dešimtyse miestų ir susitiko su šimtais verslo, mokslo ir politikos atstovų, siekdamas surinkti praktikų įžvalgas apie realias kliūtis.

    Kodėl 1993 metų receptas nebeveikia

    ES bendroji rinka pradėjo veikti 1993 metais ir rėmėsi keturiomis laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimu. Tačiau Letta pabrėžia, kad ji buvo sukurta kitokiai geopolitinei ir ekonominei realybei, kai globalios konkurencijos mastas ir technologijų vaidmuo buvo nepalyginamai mažesni.

    Jo teigimu, didžiausią žalą Europos produktyvumui daro fragmentacija srityse, kurios vis dar netapo iki galo integruotos europiniu mastu. Tarp jų jis išskiria energetiką, telekomunikacijas ir finansines paslaugas, kur taisyklės, infrastruktūra ir rinkos standartai dažnai išlieka nacionaliniai.

    Skaldytos rinkos kaina: ryšiai, bankai, investicijos

    Letta atkreipia dėmesį į telekomunikacijų sektorių: Europoje veikia daugybė operatorių, kurie konkuruoja daugiausia nacionalinėse rinkose, todėl sunkiau pasiekti masto ekonomiją. Toks susiskaidymas, jo vertinimu, riboja investicijas į naujos kartos ryšius ir skaitmeninę infrastruktūrą, kuri yra būtina pramonei ir DI plėtrai.

    Ne mažiau svarbi problema – finansų rinkų suskaidymas. Kai kapitalas ir taupymas nepakankamai efektyviai nukreipiami į augančius verslus, ypač technologijų sektoriuje, europinės įmonės dažniau ieško finansavimo už ES ribų, o tai ilgainiui mažina regiono gebėjimą kurti pasaulinius lyderius.

    Sprendimai: 28-oji teisinė sistema ir 5-oji laisvė

    Vienu ambicingiausių siūlymų Letta įvardija vadinamąją 28-ąją teisinę sistemą – savotišką europinį teisinį „pagrindinį raktą“, kuris leistų įmonėms paprasčiau veikti keliose ES šalyse. Tai, jo teigimu, ypač padėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi resursų prisitaikyti prie 27 skirtingų taisyklių ir procedūrų.

    Taip pat Letta siūlo bendrosios rinkos logiką papildyti 5-ąja laisve, apimančia mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą. Jo argumentas paprastas: jei Europa nori išlaikyti talentus ir startuolius, ji turi užtikrinti greitesnį žinių, duomenų ir technologijų judėjimą per sienas, kaip tai jau seniai veikia kitose didelėse ekonomikose.

    „Dabartinė bendroji rinka nebėra pakankama, nes ji buvo sukurta pasauliui, kurio jau nebėra“, – sakė Enrico Letta.

    Jo nuomone, tokios priemonės būtų svarbios ir žaliajai transformacijai finansuoti, nes vien viešųjų pinigų nepakaks. Letta ragina aktyviau telkti privačias lėšas per taupymo ir investicijų sąjungą, tačiau pripažįsta, kad susitarimas dėl perėjimo finansavimo išlieka politiškai jautrus.

  • Verslas spaudžia Vyriausybę: energijos kainos, biurokratija ir 30 mln. eurų inovacijoms

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi aptarė, kas šiuo metu labiausiai riboja įmonių konkurencingumą. Daugiausia dėmesio skirta energijos kainoms, reguliacinei naštai, inovacijų skatinimui, eksportui ir regionų ekonomikos plėtrai.

    Vyriausybė pabrėžė, kad su verslu siekiama nuolatinio dialogo, nes skirtinguose regionuose veikiančios įmonės iššūkius pajunta pirmosios. Susitikime akcentuota, kad pramonės ir prekybos augimas tiesiogiai siejasi su investicijomis, darbo vietomis ir didesniu eksportu.

    „Turime ne tik girdėti verslo keliamus klausimus, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Asociacija akcentavo energijos kainų poveikį, ypač energijai imlioms įmonėms ir regionuose veikiantiems mažiems bei vidutiniams verslams. Pasiūlyta parengti aiškų artimiausio laikotarpio veiksmų planą, kad sprendimai būtų nuspėjami ir leistų planuoti investicijas.

    Vyriausybė informavo, kad toliau ketinama skatinti elektros gamybą, didinti tinklų atsparumą ir remti energijos vartojimo efektyvumą. Pabrėžta, jog įmonėms jau prieinamos energijos efektyvumo priemonės, kurių vertė gali siekti iki 1 500 000 eurų.

    Ne mažiau aštriai aptarta reguliacinė našta: verslas prašo stabilesnių taisyklių, realaus naujų reikalavimų poveikio vertinimo ir pakankamo pasirengimo laikotarpio. Asociacijos teigimu, įmonės turėtų būti įtraukiamos dar sprendimų rengimo stadijoje, o priežiūros institucijos pirmiausia turėtų orientuotis į konsultavimą.

    Vyriausybė nurodė, kad nuspėjama verslo priežiūra ir aiškesnės taisyklės išlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarkėje. Taip pat keliamas klausimas dėl Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos veiklos atnaujinimo, kad pertekliniai reikalavimai būtų peržiūrimi sistemiškai.

    Atskirai kalbėta apie inovacijų, našumo didinimo ir eksporto priemones, kad jos būtų pasiekiamos ne tik didmiesčių, bet ir regionų įmonėms, įskaitant tradicinę gamybą. Susitikime priminta, kad mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms papildomai skirta 30 mln. eurų.

    Diskusijoje paliestos ir gynybos pramonės plėtros galimybės, ypač dėl aiškesnio kelio nuo prototipo iki bandymų, bandomojo užsakymo ir eksporto. Taip pat aptarta Šiaulių oro uosto bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto sektoriaus perspektyva, kartu paliečiant kibernetinio saugumo ir būsimos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos klausimus.

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Per šį tinklą asociacija atstovauja daugiau kaip 2 000 įmonių ir organizacijų interesams visoje Lietuvoje.

  • Šlėskas tarp stipriausių Europoje: regionas, kuris iš „restruktūrizacijos“ pereina į aukštąsias technologijas

    Regionas, kurį verta perrašyti

    Daugelį metų Šlėskas Lenkijoje buvo siejamas pirmiausia su anglies pramonės pertvarka ir sunkiu ekonomikos persitvarkymu. Tačiau šiandien regiono lyderiai ragina keisti pasakojimą: investuotojai sprendimus priima ne pagal praeitį, o pagal tai, kokias augimo galimybes kuria ateitis.

    Šią mintį akcentuoja Šlėsko plėtros fondo vadovė Joanna Schmid, pabrėždama, kad Šlėskas turi daugumą sėkmei reikalingų dedamųjų. Pasak jos, tai infrastruktūra, techninės aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų bazė, inžinerinė kultūra ir viena didžiausių pramonės koncentracijų Europoje.

    Konkurencija jau nebe Lenkijoje

    J. Schmid teigimu, Šlėskas šiandien konkuruoja nebe su kitais Lenkijos regionais, o su visomis inovacijų ekosistemomis Europoje. Dėl to esą neužtenka trumpalaikių planų ar vien tik finansinių perspektyvų logikos – reikalinga ilgalaikė kryptis, kokiu regionas nori būti po maždaug penkiolikos metų.

    „Neturėtume klausti, ar Šlėskas turi trauktis nuo pramonės, o kaip pramoninę DNR paversti nauju konkurenciniu pranašumu“, – sakė Joanna Schmid.

    Strategija pagal kompetencijas, o ne vieną šaką

    Interviu metu pabrėžiama, kad regiono plėtros strategiją verta grįsti ne viena pasirinkta specializacija, o kompetencijų sankirta. Argumentas paprastas: moderni ekonomika remiasi technologijų persidengimu, kai pramonė, energetika, skaitmeniniai sprendimai ir kapitalas kuria vertę būtent ten, kur susitinka.

    Ši logika ypač svarbi pereinant nuo tradicinės energetikos ir sunkiosios pramonės prie modernesnių sektorių. Minimos sritys apima duomenų centrų plėtrą, automatiką, kibernetinį saugumą, pažangias medžiagas, energetikos sistemos patikimumą, energijos kaupimą ir vandenilio technologijas.

    Kompetencijų migracija, o ne žmonių pakeitimas

    Viena svarbiausių žinučių – transformacija nėra „vienos šakos pakeitimas kita“. Vietoje to siūloma kalbėti apie kompetencijų migraciją, kai inžinierių, mechanikų, automatizavimo specialistų ir kalnakasybos sektoriaus patirtis pritaikoma naujose rinkose.

    Pasak J. Schmid, regiono tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas, kad sukauptos žinios neišsisklaidytų, o būtų panaudotos kuriant aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Tam reikia ne tik įmonių investicijų, bet ir nuoseklios politikos, kuri greitina sprendimų priėmimą bei mažina didelių projektų riziką.

    Kapitalas, intelektinė nuosavybė ir greitis

    Kalbėdama apie ribojančius veiksnius, J. Schmid pabrėžia paradoksą: problema esą ne kompetencijų ar verslumo trūkumas. Dažniau stabdo sprendimų priėmimo greitis, gebėjimas įgyvendinti didelius projektus ir kapitalo prieinamumas, nes konkurencinis pranašumas vis labiau siejamas su inovacijų diegimo tempu.

    Kitas akcentas – intelektinės nuosavybės išlaikymas regione. Pasak jos, rizika slypi ne idėjų stokoje, o per ankstyvame technologijų ir teisių pardavime į užsienį, todėl būtina kurti instrumentus, leidžiančius augti neprarandant kontrolės ir išlaikant tyrimų bei valdymo funkcijas vietoje.

    „Tai nėra regionas, kuriam reikia pagalbos – tai regionas, galintis pasiūlyti sprendimus energetikos, skaitmeninei ir pramonės transformacijai visoje Europoje“, – sakė Joanna Schmid.

    Regiono vizija, kaip ji apibendrinama interviu, remiasi trimis ramsčiais: kapitalu, kompetencijomis ir inovacijomis. Šlėskas siekia būti ne pasyvus pokyčių gavėjas, o vienas jų kūrėjų – ir būtent tai, pasak pašnekovės, artimiausiais dešimtmečiais lems jo vietą Europos ekonomikos žemėlapyje.

  • ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    Komisija patvirtino naują chartiją

    Europos Komisija trečiadienį patvirtino savanorišką chartiją, kuri turėtų padėti įmonėms greičiau ir paprasčiau pasinaudoti Europos mokslo ir inovacijų infrastruktūromis. Tikslas aiškus: sutrumpinti kelią nuo idėjos laboratorijoje iki produkto rinkoje.

    Komisija teigia, kad Europa turi pasaulinio lygio laboratorijų, bandymų poligonų ir pilotinių gamybos linijų, tačiau verslui jos dažnai būna per sunkiai pasiekiamos. Naujoji iniciatyva siekia sumažinti biurokratiją ir padidinti paslaugų skaidrumą.

    Kodėl tai svarbu mažoms įmonėms?

    Pasak Europos Komisijos, startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės neretai susiduria su paprasta problema: sunku rasti aiškią informaciją, kokias paslaugas siūlo mokslinės infrastruktūros, kiek tai kainuoja ir kokiomis sąlygomis galima naudotis įranga. Didelės korporacijos tokius procesus įprastai „prasistumia“ lengviau, nes turi daugiau teisininkų ir resursų.

    Už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva pabrėžė, kad inovatyvioms Europos įmonėms būtina prieiga prie pažangios infrastruktūros, kad jos galėtų vystyti ir testuoti idėjas bei greičiau jas komercializuoti.

    „Kviečiu mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras pritarti chartijai ir tapti jos principų ambasadorėmis“, – sakė Ekaterina Zaharieva.

    Šeši principai, kurie turėtų supaprastinti kelią

    Chartija numato šešis principus, kuriais siekiama suvienodinti ir palengvinti bendradarbiavimą tarp laboratorijų bei verslo. Tarp jų – didesnis paslaugų matomumas ir prieinamumas, aiškesnės kainodaros ir kokybės nuostatos, paprastesnės sutartys bei saugesnis intelektinės nuosavybės valdymas.

    Taip pat numatoma labiau prie įmonių poreikių pritaikyta pagalba ir glaudesnis infrastruktūrų bendradarbiavimas, įskaitant duomenų dalijimosi praktikas. Komisija tikisi, kad tai sumažins neapibrėžtumą ir rizikas, kurios ypač brangiai kainuoja ankstyvos stadijos startuoliams.

    Mokslo ir technologijų infrastruktūros chartiją galės oficialiai paremti internetu. Europos Komisija žada palaikyti įgyvendinimą per renginius, nuotolinius seminarus ir bendrą gerosios praktikos pavyzdžių bazę.

    Dalis platesnės ES konkurencingumo darbotvarkės

    Ši iniciatyva pristatoma kaip ES startuolių ir augančių įmonių strategijos dalis, kuria siekiama Europą paversti patrauklesne vieta kurti ir sparčiai auginti technologijomis grįstas įmones. Politinis kontekstas taip pat akivaizdus: ES vis aktyviau kalba apie konkurencingumą, lyginant su JAV ir Kinija.

    Chartija papildo platesnę ES kryptį stiprinti mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras bei jų atvirumą verslui. Komisija pabrėžia, kad greitesnis prototipų testavimas, pilotinė gamyba ir sertifikavimo kelio trumpinimas gali tapti svarbiu veiksniu, kai konkurencinėje kovoje lemia ne vien idėja, bet ir greitis.

  • Nustebins, kuo užsiima Joanna Marteklas: technologijos, DI ir popkultūra keičia kasdienybę

    Nustebins, kuo užsiima Joanna Marteklas: technologijos, DI ir popkultūra keičia kasdienybę

    Joanna Marteklas – autorė, daugiausia rašanti apie naująsias technologijas ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Jos tekstuose dėmesys skiriamas skaitmeninei kultūrai, inovacijoms ir tendencijoms, kurios keičia tai, kaip dirbame, mokomės ir bendraujame.

    Didelė dalis turinio sukasi apie tai, kaip technologijos formuoja įpročius: nuo nuotolinio darbo ir hibridinių komandų iki kasdienių komunikacijos kanalų. Ši tema ypač aktuali, nes pastaraisiais metais įrankiai, paremti DI, sparčiai persikelia iš eksperimentų į praktinį naudojimą ir daro įtaką produktyvumui.

    Autorė taip pat domisi ryšiu tarp technologijų raidos ir šiuolaikinės popkultūros. Skaitmeninės platformos, turinio rekomendacijos ir kūrėjų ekonomika vis dažniau lemia, kas tampa madinga, o kas greitai dingsta iš dėmesio lauko.

    Technologijų įtaka popkultūrai matoma ir per naujus kūrybos būdus, kai generavimo įrankiai naudojami idėjoms, iliustracijoms ar scenarijams. Tačiau kartu didėja ir klausimų dėl autorinių teisių, skaidrumo bei to, kaip atpažinti DI sugeneruotą turinį.

    Laisvalaikiu Joanna Marteklas pasineria į knygas ir komiksus, dažniausiai fantastikos ir wuxia žanrus. Tokie interesai natūraliai papildo jos rašymo kryptį, nes leidžia per pasakojimus ir vaizduotę geriau suprasti, kaip technologijos persipina su kultūra ir visuomenės lūkesčiais.

  • InoMokymai Elektrėnuose: kaip Inovacijų agentūros programa atveria augimo galimybes smulkiajam verslui

    Kas kviečiama į pristatymą?

    Inovacijų agentūra gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į programos InoMokymai pristatymo renginį-susitikimą, skirtą Elektrėnų regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikslas – supažindinti verslą su mokymų galimybėmis, kurios gali padėti sparčiau augti ir kryptingiau diegti inovacijas.

    Tokie renginiai paprastai orientuoti į įmones, kurios ieško praktinių sprendimų, kaip stiprinti vadybą, efektyvinti procesus ir gerinti konkurencingumą. Inovacijų agentūra akcentuoja, kad programa aktuali tiek pradedantiems, tiek jau veiklą įsibėgėjusiems verslams, kuriems svarbu išlaikyti tempą rinkoje.

    Kuo naudingi InoMokymai?

    InoMokymai – tai mokymų kryptis, kuria siekiama padėti įmonėms kelti kompetencijas ir lengviau pritaikyti inovacijas kasdienėje veikloje. Verslui tai aktualu ne tik dėl augančių sąnaudų ir konkurencijos, bet ir dėl spartėjančios skaitmenizacijos, kai sprendimai turi būti priimami greičiau.

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip į procesus įtraukti DI, automatizuoti rutinines užduotis ir geriau išnaudoti duomenis. Mokymai ir konsultacijos čia tampa vienu paprasčiausių kelių sumažinti klaidų riziką ir išvengti brangių eksperimentų, ypač mažesnėse komandose.

    Kaip registruotis ir ką verta pasiruošti?

    Į kvietime nurodytą pristatymo renginį numatyta registracija internetu, tačiau pačiame pranešime svarbiausia dalis – aiškiai įvardyta auditorija ir programos kryptis. Prieš registruojantis verta apsibrėžti, kokių kompetencijų įmonei trūksta labiausiai: pardavimų, rinkodaros, procesų valdymo, eksporto, skaitmenizacijos ar inovacijų diegimo.

    Taip pat naudinga iš anksto įsivardyti 2–3 pagrindinius verslo iššūkius, kuriuos norisi spręsti per artimiausius 6–12 mėnesių. Tokia praktika padeda renginyje tikslingiau užduoti klausimus ir greičiau suprasti, ar InoMokymai atitinka įmonės situaciją bei augimo planus.

  • „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą efektyvumo didinimą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė teigia, kad net ir kintant finansavimo apimtims pavyko užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir veiklos tęstinumą.

    Pasak įmonės, metų pradžioje sumažėjęs finansavimas pareikalavo greitų sprendimų: buvo peržiūrėti procesai, tiksliau paskirstyti ištekliai ir ieškota būdų mažinti sąnaudų dalį pajamose. Bendrovė nurodo, kad toks valdymas leido išlaikyti pelningumą ir tuo pačiu išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Akcentas – prevencija, o ne pasekmės

    2025 metais „Kelių priežiūra“ daugiau dėmesio skyrė prevenciniams darbams, kad kelių pažaidos būtų pastebimos ir šalinamos anksčiau, kol netapo brangiai kainuojančiomis problemomis. Įmonė teigia didinusi nuolatinės kelių priežiūros darbų apimtis ir intensyvinusi kasdienius darbus, turinčius tiesioginį poveikį eismo saugumui.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių – kelkraščių tvarkymas, pralaidų valymas, žvyrkelių priežiūra ir kiti einamieji darbai, kurie prisideda prie ilgesnio dangų tarnavimo laiko. Bendrovė pabrėžia, kad sistemingas darbas mažina riziką, jog smulkūs defektai virs didesniais pažeidimais, o tai ilgainiui leidžia racionaliau naudoti priežiūros biudžetus.

    Saugumas keliuose ir darbuotojams

    Atskiras dėmesys skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui, ypač didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Įmonė nurodo maksimaliai naudojusi smūgio slopintuvus bei toliau stiprinusi saugumo kultūrą, orientuotą į prevenciją ir rizikų valdymą.

    Tokios priemonės aktualios dėl darbų specifikos: kelių priežiūra dažnai vyksta realiomis eismo sąlygomis, o papildomos apsaugos priemonės mažina incidentų tikimybę. Bendrovė akcentuoja, kad saugumas vertinamas kompleksiškai – nuo darbo organizavimo iki techninių sprendimų parinkimo.

    Daugiau duomenų ir bandomųjų sprendimų

    „Kelių priežiūra“ teigia 2025 metais plėtusi sprendimus, paremtus duomenimis ir bandymais realiomis sąlygomis. Tarp minėtų projektų – fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimai bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovės teigimu, tokie bandymai leidžia priimti sprendimus remiantis matavimais, o ne prielaidomis, ir įvertinti ne tik techninį efektą, bet ir ekonominį pagrįstumą bei poveikį aplinkai. Ši kryptis siejama ir su bendra kelių sektoriaus tendencija daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo kaštams, o ne vien momentiniam darbų įkainiui.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, kuriame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvarumas. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklus planavimas leidžia geriau valdyti prioritetus ir užtikrinti didesnį darbų poveikį visam kelių tinklui.

    Įmonė primena, kad pagrindinė jos veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Priežiūros kokybė ir apimtys vykdomos vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, o šaltuoju metų laiku ir pavasarį darbų sudėtingumą didina sunkiai prognozuojamos meteorologinės sąlygos, reikalaujančios pasirengimo tiek technika, tiek medžiagomis.

    AB „Kelių priežiūra“ informacija

  • VDU verslo inkubatorius atveria vietas jaunoms įmonėms: siūlo lengvatinę nuomą ir prieigą prie laboratorijų

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius Kauno rajone, Akademijoje, kviečia įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Prioritetas teikiamas komandoms, kurios jau vykdo arba artimiausiu metu planuoja pradėti inovacinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP).

    Inkubatorius įsikūręs greta universiteto infrastruktūros, todėl dalyviams atsiveria praktinės galimybės bendradarbiauti su akademine bendruomene ir greičiau pereiti nuo idėjos prie prototipo. Toks modelis ypač aktualus ankstyvos stadijos verslams, kuriems reikia patalpų, kompetencijų ir patikimų partnerių bandymams bei produkto validavimui.

    Kas gali pretenduoti?

    Į lengvatines sąlygas orientuotas kvietimas skirtas įmonėms, veikiančioms iki trejų metų. Atrankoje vertinama, ar planuojama veikla turi inovacinį pagrindą ir ar įmonė realiai gali pasinaudoti universiteto aplinka kuriant produktus, procesus ar technologinius sprendimus.

    VDU nurodo, kad artima laboratorijų ir tyrėjų kaimynystė yra vienas svarbiausių inkubatoriaus privalumų, ypač kai reikalingi matavimai, bandymai ar konsultacijos dėl metodikų. Praktikoje tai gali sutrumpinti kūrimo ciklą ir sumažinti kaštus, kurie startuoliams dažnai tampa esminiu barjeru.

    Į ką orientuojasi inkubatorius?

    Inkubatorius akcentuoja kryptis, kurioms svarbi laboratorinė bazė ir taikomieji tyrimai: agrobiotechnologiją, bioenergetiką, miškininkystę, maisto technologijas, saugą ir sveikatinimą, aplinkosaugą bei socialines agroinovacijas. Tokia specializacija atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai regioniniuose inovacijų centruose vis dažniau telkiamos konkrečios kompetencijos, o ne siekiama aprėpti viską.

    Įmonėms tai gali reikšti greitesnį priėjimą prie tikslinės ekspertizės ir labiau tematiškai susietą bendruomenę, kurioje lengviau rasti bendražygių bandomiesiems projektams ar partnerystėms. Kartu tai padeda formuoti stipresnį inovacijų klasterį, ypač ten, kur svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo.

    Ką gauna inkubuojamos įmonės?

    VDU verslo inkubatorius siūlo biuro patalpas, bendras diskusijų erdves ir automobilių stovėjimo aikštelę, o svarbiausia dalis daugeliui jaunų įmonių yra konsultacinė pagalba. Ji apima klausimus nuo verslo kūrimo ir produkto vystymo iki finansavimo pritraukimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir projektų valdymo.

    Taip pat akcentuojama tinklaveika: galimybė įsitraukti į universiteto renginius, mokymus, konferencijas ir temines parodas. Startuoliams tai dažnai tampa kanalu greičiau pasiekti mentorius, potencialius klientus ar investuotojus, o taip pat pasitikrinti idėjos aktualumą rinkoje.

    Registracija ir turto apžiūra organizuojama kontaktuojant su inkubatoriaus koordinatore. Organizatoriai nurodo, kad dokumentai priimami tik pristatant vietoje, o siuntimas paštu nenumatytas, todėl įmonėms svarbu iš anksto suplanuoti vizitą ir registracijos laiką.

  • Lenkija vėl svarsto patentų vieningą sistemą: mažoms įmonėms proga ar brangūs teismų karai?

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija, ar šaliai verta prisijungti prie Europos patentų sistemos, kuri leidžia vienu „vieningu patentu“ užsitikrinti apsaugą daugelyje ES valstybių. Signalų apie tai atsirado po institucijų susirašinėjimo ir teisingumo bei plėtros institucijų pradėtų analizių.

    Klausimas nėra vien techninis: šalininkai mato lengvesnę verslo plėtrą ir aiškesnes taisykles tarptautinėse rinkose, o kritikai perspėja apie didesnes išlaidas ir riziką, kad į Lenkijos rinką automatiškai „ateis“ tūkstančiai užsienio patentų. Tai gali keisti konkurencijos sąlygas ir didinti teisinių ginčų tikimybę.

    Kas yra vieningas patentas?

    Vieningo patento modelis siejamas su Europos patentų sistema ir vieninga ginčų sprendimo tvarka, kai patentų apsauga galiotų daugelyje dalyvaujančių ES valstybių be atskiro tvirtinimo kiekvienoje šalyje. Praktinis tokio sprendimo tikslas – mažinti administracinę naštą ir supaprastinti apsaugos geografinį išplėtimą.

    Lenkija anksčiau buvo nusprendusi prie šios sistemos neprisijungti, argumentuodama rizika pramonei, sąnaudomis, santykinai mažu vietinių paraiškų skaičiumi, kalbos barjerais ir teisinėmis abejonėmis. Vis dėlto pastaruoju metu institucijos grįžta prie klausimo, ar ekonominės sąlygos per daugiau nei dešimtmetį nepasikeitė.

    Kur slypi nauda verslui?

    Sistemos šalininkai pabrėžia, kad vieningas patentas gali būti patrauklesnis įmonėms, kurios kuria technologijas ir planuoja eksportą į kelias ES šalis. Tokiu atveju vienas sprendimas dėl apsaugos gali sumažinti biurokratiją ir padėti greičiau įsitvirtinti rinkose.

    Lenkijos patentų institucijų analizė taip pat akcentuoja kainos aspektą: lyginant ilgalaikę apsaugą, vieningas patentas gali būti pigesnis nei klasikinis Europos patentas, kurį reikia atskirai „įteisinti“ daugelyje šalių. Dokumentuose minimi skaičiai – apie 122 000 eurų per 20 metų klasikiniu keliu ir apie 35 500 eurų per 20 metų vieningo patento atveju.

    Kodėl dalis ekspertų įspėja apie kaštus?

    Kritikai daugiausia dėmesio skiria ne paties patento gavimo kainai, o ginčams: jei patentų apsauga automatiškai pradėtų galioti Lenkijoje, daugiau įmonių galėtų susidurti su pretenzijomis dėl pažeidimų. Tai ypač aktualu gamybos, inžinerijos ir technologijų sektoriams, kur sprendimai dažnai remiasi panašiais techniniais principais.

    Taip pat akcentuojama, kad didelė dalis vieningų patentų priklauso ne vietos, o globaliems technologijų centrams, todėl Lenkijos įmonės galėtų tapti labiau „naudotojomis“, o ne „tiekėjomis“ patentų rinkoje. Vienas iš minimų argumentų – ginčų kaštai: prašymas panaikinti patentą vieningoje sistemoje gali kainuoti apie 20 000 eurų, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas mažesnis tarifas.

    „Jei rinkoje staiga atsiranda daug naujų galiojančių patentų, daliai įmonių tai reiškia didesnę teisinių rizikų zoną ir brangesnius ginčus“, – pabrėžia su tema susiję patentų teisės praktikai, komentuodami galimą sistemos poveikį MVĮ.

    Diskusijoje skamba ir kompromisinė pozicija: analizuoti sistemą, vertinti poveikį sektoriams, konsultuotis su verslu ir mokslo institucijomis, bet neskubėti su politiniu sprendimu. Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien „ar“, o „kada“ ir kokiomis apsaugomis mažoms bei vidutinėms įmonėms.