Tag: Inovacijos

  • Alytuje startuoja mokymai apie projektinį mąstymą: kam jie skirti ir ką per 3 dienas gaus dalyviai

    Alytaus verslo konsultacinis centras kviečia į praktinius mokymus Projektinis mąstymas Alytuje. Programa orientuota į žmones, svarstančius apie verslo kūrimą, veiklos plėtrą ar konkretaus projekto įgyvendinimą.

    Mokymų tikslas – padėti dalyviams aiškiai suformuluoti idėją, ją patikrinti su potencialiais klientais ir pasiruošti realiems veiksmams. Vietoje abstrakčios teorijos žadama dirbti su metodais, kurie taikomi inovacijų kūrime, projektų valdyme ir prototipavime.

    Kas vyks per tris dienas

    Organizatorių teigimu, per tris susitikimus dalyviai pereis pagrindinius etapus nuo idėjos iki pirmųjų sprendimų patikrinimo. Dėmesys skiriamas problemos apibrėžimui, vertės pasiūlymui, verslo modelio logikai ir idėjos pristatymui.

    Praktinė dalis apima idėjų generavimą, prototipų kūrimą ir testavimą su auditorija, kad būtų galima greičiau suprasti, kas veikia, o kur reikia korekcijų. Toks požiūris dažnai taikomas ankstyvose verslo stadijose, kai svarbiausia yra ne spėlionės, o duomenimis paremti sprendimai.

    Lektoriai ir mokymų turinys

    Mokymus ves keli ekspertai iš akademinės ir inovacijų praktikos aplinkos. Tarp minimų lektorių yra dr. Rūta Čiutienė, dr. Artūras Jakubavičius ir dr. Vitalija Venskuvienė, dirbantys su projektų valdymu, inovacijomis ir Lean principais.

    Pagal pateiktą planą, pirmoji diena skirta inovacijų kūrimo logikai ir kliento poreikių analizei, antroji – idėjų generavimui ir pristatymo parengimui, trečioji – prototipavimui ir testavimui. Tokia struktūra leidžia dalyviams nuosekliai pamatyti visą kelią nuo sumanymo iki pirmų patikrinimų.

    Vieta, kaina ir registracija

    Mokymai vyks Alytuje, Vilniaus gatvėje 35, numatyta galimybė prisijungti ir nuotoliu per „Zoom“. Organizatoriai nurodo, kad dalyvio kaina siekia 30 eurų už visą trijų dienų programą.

    Vietų skaičius ribotas, todėl norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto. Dėl registracijos galima kreiptis el. paštu arba telefonu, kuriuos pateikia Alytaus verslo konsultacinis centras.

    „Nenorime, kad žmonės užstrigtų idėjų stadijoje – mokymų esmė yra paversti sumanymą konkrečiu planu ir pirmu testu, kurį galima atlikti čia ir dabar“, – teigia mokymų organizatoriai.

  • INOSTART kviečia Šiaulių aukštąsias mokyklas: paraiškos iki 2026 metų gegužės 28 dienos

    Šiauliuose veikiančios aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas INOSTART programų atrankos konkursui. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 13 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai.

    INOSTART programos skirtos technologijos mokslų ir biomedicinos mokslų studijų sričių iniciatyvoms, kai siekiama sukurti programinius produktus, parengti ir plėtoti inžinerinių sprendimų projektus ar atlikti mokslinius tyrimus. Programa numatyta įgyvendinti 2026–2027 mokslo metais.

    Viena INOSTART programa trunka 70 valandų. Darbus vykdo studentas arba studentų komanda kartu su mokslininku ar dėstytoju ir įmone, o tai leidžia nuo idėjos pereiti prie konkretaus, praktikoje pritaikomo rezultato.

    Vienai programai įgyvendinti skiriamas finansavimas gali siekti iki 7 000 eurų. Tokia apimtis dažniausiai orientuota į ankstyvos stadijos prototipų kūrimą, bandymus ir pradinius tyrimus, kai svarbiausia greitai patikrinti sprendimo gyvybingumą ir naudą užsakovui.

    Programos tikslas – stiprinti studentų, mokslininkų, dėstytojų ir verslo bendradarbiavimą, kuris būtinas inovacijoms kurti. Tikimasi, kad projektai prisidės prie studentų kompetencijų gilinimo, o įmonėms padės spręsti konkrečius uždavinius, susijusius su naujų produktų ar technologinių sprendimų vystymu.

    Kartu su paraiška turi būti pateiktas aukštosios mokyklos ir Šiaulių miesto teritorijoje veikiančios įmonės susitarimas dėl darbų atlikimo. Taip pat galima pridėti papildomos medžiagos, kuri pagrįstų idėjos aktualumą, pasirengimą įgyvendinimui ir planuojamus rezultatus.

    Dokumentai teikiami per e. pristatymo sistemą arba elektroniniu paštu iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai. Papildomą informaciją apie konkurso sąlygas ir reikalavimus nustato INOSTART programų finansavimo tvarkos aprašas bei konkurso nuostatai.

  • Kas stabdo Lenkijos įmonių augimą: po EEC – aiškios rekomendacijos dėl leidimų, mokslo ir eksporto

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) daug dėmesio skirta klausimui, kodėl Lenkijos įmonės, net turėdamos kapitalo ir ambicijų, auga lėčiau, nei galėtų. Diskusijose kartojosi dvi kryptys: administracinių procesų greitinimas ir stipresnė valstybės pagalba verslui, kuris taikosi į užsienio rinkas.

    Ekspertai pabrėžė, kad verslui kliūtimi tampa ne vien atskiri reikalavimai, o visos sistemos fragmentacija. Kai skirtingos viešojo sektoriaus grandys veikia nesuderintai, sprendimai ilgėja, o investicijų kaštai auga, ypač dideliuose infrastruktūros ir pramonės projektuose.

    Leidimai ir pirkimai ilgina investicijas

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko akcentavo, kad viešųjų pirkimų procedūros užsitęsia dėl skundų nagrinėjimo, o tai išbalansuoja projektų grafikus. Jo teigimu, dar jautresnė vieta yra leidimų statybai grandinė, kuri apima kelių institucijų sprendimus nuo poveikio aplinkai iki realios statybų pradžios.

    „Vienas iš iššūkių viešojo sektoriaus veikloje yra užsitęsęs viešųjų pirkimų procesas dėl skundų. Antrasis – leidimų statybai ir visas investicijų procesas nuo aplinkos sprendimų iki darbų starto“, – sakė A. Popko.

    Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad tokie vėlavimai tiesiogiai mažina investicijų patrauklumą ir didina riziką rangovams bei užsakovams. Praktikoje tai reiškia brangesnį finansavimą, daugiau rezervų nenumatytiems darbams ir mažesnį projektų skaičių, kuriuos įmonės ryžtasi pradėti.

    Mokslas, verslas ir gynyba vis dar kalba skirtingai

    JIVE-ERIC direktorė ir Mikalojaus Koperniko universiteto atstovė Agnieszka Słowikowska pabrėžė, kad inovacijų grandinėje trūksta bendros kalbos tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus. Pasak jos, net viešųjų pirkimų dokumentuose vartojama terminija neretai tampa barjeru, kai institucijos ir tyrėjai skirtingai interpretuoja poreikius.

    „Mes kalbame skirtingomis kalbomis. Perskaitę konkurso specifikaciją turime suprasti, ko joje iš tikrųjų prašoma“, – sakė A. Słowikowska.

    Ji taip pat akcentavo, kad Europoje yra daug aukščiausio lygio mokslinių infrastruktūrų ir kompetencijų, tačiau jos išskaidytos. Viena iš rekomendacijų – inventorizuoti infrastruktūras ir parengti aiškų paslaugų katalogą, kuris leistų verslui lengviau rasti partnerius, ypač dualios paskirties technologijų srityse.

    Diplomatinė pagalba eksportui ir investicijoms

    Diskusijose skambėjo ir siūlymai aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes į eksporto bei investicijų skatinimą. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis teigė, kad augimui reikalingas kryptingesnis vyriausybės palaikymas, kai įmonės planuoja plėtrą Jungtinėse Valstijose ar kitose didelėse rinkose.

    „Jūs turite milžiniškų galimybių, tačiau Lenkijos verslui reikia vyriausybės palaikymo, kai kalbama apie investicijas Jungtinėse Valstijose“, – sakė M. Brzezinskis.

    Jo vertinimu, Lenkija gali stiprinti pozicijas energetikoje ir technologijose, įskaitant DI bei duomenų centrų ekosistemą. Tačiau tam, pasak kongreso dalyvių, būtina mažinti biurokratines trintis, gerinti institucijų tarpusavio komunikaciją ir turėti aiškesnius mechanizmus, kaip valstybė padeda įmonėms tarptautinėje plėtroje.

    Lenkijos senatorė Halina Bieda akcentavo, kad ministerijos ne visada žino, ką daro kitos, todėl reikėtų didesnio dėmesio koordinavimui. Tai svarbu ne tik spartinant sprendimus, bet ir kuriant nuoseklią pramonės, inovacijų bei eksporto politiką, kuri įmonėms suteiktų daugiau prognozuojamumo.

    „Atskiri ministerijų padaliniai ne visada žino, prie ko dirba kiti. Daugiau dėmesio skirčiau komunikacijai. Šių metų EEC šūkis Siła Dialogu šiame kontekste yra labai svarbus“, – sakė H. Bieda.

  • Šiaulių savivaldybė kviečia verslą į apklausą: kaip 2025 metais keitėsi mokymai ir inovacijos?

    Šiaulių savivaldybė kviečia verslą į apklausą: kaip 2025 metais keitėsi mokymai ir inovacijos?

    Šiaulių miesto savivaldybė kviečia miesto ir regiono verslo atstovus dalyvauti trumpoje apklausoje apie 2025 metais vykdytas investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą ir mokymus. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai turėtų užtrukti iki 5 minučių.

    Apklausa siekiama surinkti informaciją, kaip įmonės stiprino darbuotojų kvalifikaciją, kokias mokymų kryptis rinkosi ir ar diegė inovacijas kasdienėje veikloje. Šie duomenys savivaldybei reikalingi vertinant ekonominės plėtros priemonių aktualumą ir planuojant tolesnius sprendimus.

    Ko siekiama apklausa?

    Savivaldybė įgyvendina ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategiją, kurioje numatytos priemonės verslo aplinkai gerinti ir inovacijoms skatinti. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį darbuotojų kompetencijoms, procesų efektyvinimui ir naujų sprendimų taikymui.

    Pastaraisiais metais įmonių mokymai vis dažniau apima skaitmeninius įgūdžius, kibernetinį saugumą, duomenų analizę ir DI taikymo pagrindus. Kartu išlieka poreikis stiprinti vadovavimo, pardavimų, klientų aptarnavimo ir darbuotojų saugos kompetencijas, ypač augančiose ar besikeičiančiose komandose.

    Kodėl verslui verta dalyvauti?

    Verslo pateikti atsakymai leidžia savivaldybei geriau suprasti realius įmonių poreikius ir kliūtis, su kuriomis susiduriama organizuojant mokymus ar diegiant naujoves. Tokia grįžtamoji informacija dažnai tampa pagrindu tikslinti paramos priemones, bendradarbiavimo projektus, o taip pat planuoti komunikaciją su investuotojais.

    Apklausos rezultatai gali padėti aiškiau identifikuoti, kurios kompetencijos regione labiausiai trūksta, ir kur reikėtų telkti švietimo bei verslo partnerystes. Tai ypač aktualu, kai įmonės konkuruoja dėl specialistų ir tuo pačiu siekia didinti našumą be didelio darbuotojų skaičiaus augimo.

    Savivaldybė ragina įmones skirti kelias minutes ir užpildyti anketą, o pateiktus duomenis žada naudoti ekonominės plėtros sprendimams ir inovacijų skatinimo priemonėms tobulinti. Nuorodos į apklausą straipsnyje nepateikiamos.

  • Alytaus smulkiajam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais vyksiantį projektų konkursą, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo idėjoms įgyvendinti mieste. Parama orientuota į projektus, kurie kuria arba vysto inovatyvius produktus ir paslaugas bei prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo.

    Finansavimas numatytas kompensavimo būdu: vienam laimėtojui gali būti skiriama iki 8 000 eurų, tačiau ne daugiau kaip 80 proc. tinkamų išlaidų. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos, o PVM mokėtojams kompensavimas skaičiuojamas be pridėtinės vertės mokesčio.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Paraiškas kviečiami teikti pareiškėjai, atitinkantys smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat svarbus teritorinis kriterijus: įmonės ar filialo registracijos vieta turi būti Alytaus mieste, o jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jo deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Alytuje.

    Dar viena esminė sąlyga – veiklos trukmė: parama skirta tiems, kurie Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje verslą plėtoja ne ilgiau nei 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad konkursas labiausiai orientuotas į naujai įsikūrusius ar ankstyvoje stadijoje esančius verslus, kuriems dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų investicijoms į augimą.

    Kokios išlaidos ir terminai svarbiausi?

    Svarbu įsivertinti, kad ši parama nėra avansinė išmoka: lėšos skiriamos kompensuojant jau patirtas ir pagrįstas išlaidas, todėl pareiškėjams paprastai reikia suplanuoti pinigų srautus ir dokumentų tvarkymą. Konkurso sąlygose akcentuojama, kad kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos konkurso vykdymo metais, laikantis nustatytų terminų.

    Paraiškos konkursui priimamos iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Savivaldybė ragina prieš teikiant dokumentus įdėmiai susipažinti su paraiškos forma ir su išlaidų kompensavimo sutarties sąlygomis, kad vėliau nekiltų rizika prarasti galimybę gauti finansavimą dėl formalių neatitikimų.

    Kodėl tokia parama aktuali 2026 metais?

    Smulkiajam verslui tokio dydžio kompensacija dažnai tampa praktine pagalba apsisprendžiant investuoti į įrangą, paslaugų plėtrą, skaitmeninimą ar naujo produkto parengimą rinkai. Nors 8 000 eurų nėra suma, keičianti visą verslo modelį, ji gali būti lemiama ankstyvame etape, kai svarbiausia greitai pasiekti pirmuosius pardavimus ir sukurti stabilias darbo vietas.

    Savivaldybės konkursai paprastai vertinami ir kaip vietos ekonomikos stiprinimo priemonė: jie skatina, kad daugiau jaunų įmonių kurtųsi ir augtų regione, o inovatyvesni sprendimai atsirastų ne tik didmiesčiuose. Dėl to pareiškėjams verta aiškiai parodyti, kokią naudą projektas sukurs Alytui ir kaip planuojamas rezultatas bus pasiektas per realistišką laiką.