CP v2

Tag: INSEE

  • Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos viešoji skola 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje pasiekė rekordinį lygį ir sudarė 3 595,5 mlrd. eurų, pranešė šalies statistikos tarnyba Insee. Santykinai šalies ekonomikos dydžiui skola išaugo iki 119 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai laikoma istoriniu rodikliu.

    Insee duomenimis, per ketvirtį skola padidėjo 59,6 mlrd. eurų, o dar prieš tai, 2026 metų pirmąjį ketvirtį, ji augo 75,8 mlrd. eurų. Tuomet skolos ir BVP santykis siekė 117,5 proc., tad didėjimo tempas išliko ryškus.

    Skolos struktūroje labiausiai augo centrinės valdžios ir socialinės apsaugos sistemos įsipareigojimai, kai tuo metu vietos valdžios skola mažėjo. Tai rodo, kad pagrindinis spaudimas viešiesiems finansams kyla nacionalinio lygmens biudžete ir socialinių išmokų sistemoje.

    Brangstantys pinigai keičia žaidimą

    Didžiausias pokytis, lyginant su pandemijos metais, yra palūkanų aplinka: kai skolinimosi kaina buvo itin žema ar net neigiama, skolos aptarnavimas valstybės biudžetui buvo lengviau pakeliamas. Tačiau pastaraisiais metais, augant palūkanų normoms ir didėjant skolai, palūkanų našta sparčiai kyla.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais Prancūzija kreditoriams už skolos aptarnavimą turės sumokėti apie 79 mlrd. eurų. Tai viena jautriausių biudžeto eilučių, nes palūkanų išlaidos konkuruoja su finansavimu gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms viešosioms paslaugoms.

    Rinkų nuotaikos Prancūzijos atžvilgiu taip pat pastebimai pasikeitė: investuotojai už 10 metų trukmės skolinimą valstybei reikalauja beveik 5 proc. palūkanų. Tokie lygiai nebuvo matyti nuo 2008 metų finansų krizės laikotarpio, o tai didina riziką, kad skolos aptarnavimo išlaidos ir toliau augs.

    2027 metų biudžeto spaudimas

    Prancūzijos vyriausybė anksčiau perspėjo, kad skolos ir BVP santykis 2027 metais gali pakilti iki 121,7 proc. Tai gerokai viršija Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse įtvirtintą 60 proc. orientyrą, kuris laikomas tvarumo riba ilguoju laikotarpiu.

    Auganti palūkanų našta apsunkina 2027 metų biudžeto projekto rengimą, nes valdžia siekia mažinti deficitą iki 5 proc. BVP, nors planai šią ribą pasiekti anksčiau jau buvo nukelti. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad artėjant prezidento rinkimų kampanijai politinė erdvė struktūrinėms reformoms paprastai siaurėja.

    Jeigu skolinimosi kaina rinkose išliks aukšta arba dar didės, kiekvienas papildomas deficito euras taps brangesnis, o biudžeto korekcijos gali pareikalauti sudėtingų sprendimų. Praktikoje tai dažniausiai reiškia arba išlaidų mažinimą, arba mokesčių peržiūrą, arba abiejų priemonių derinį.

  • Prancūzijos ekonomika stringa: valdžia mažina augimo prognozę, skamba įspėjimai dėl deficito

    Prancūzijos ekonomika stringa: valdžia mažina augimo prognozę, skamba įspėjimai dėl deficito

    Prognozė apkarpyta, kaimynai lenkia

    Prancūzijos vyriausybė sumažino 2026 metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., nors anksčiau planavo 0,7 proc. Finansų institucijos ir ekonomistai pabrėžia, kad toks sulėtėjimas išsiskiria euro zonoje, kur dalis didžiųjų šalių metų pradžioje demonstravo nuosaikų, bet teigiamą augimą.

    Ekonomikos ministro Rolando Lescure pristatytuose skaičiuose taip pat numatoma, kad 2027 metais augimas galėtų pasiekti 1 proc. Kartu valdžia prognozuoja, kad infliacija šiemet sieks 2,1 proc., o kitąmet mažės iki 1,8 proc.

    Biudžetui tai bloga žinia

    Silpnesnis augimas reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir didesnį spaudimą valstybės finansams. Vyriausybė deklaruoja siekį 2026 metais sumažinti deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 5,1 proc. 2025 metais, tačiau pati pripažįsta, kad uždavinys tampa sunkiau įgyvendinamas.

    Ministras pirmininkas Sébastien Lecornu anksčiau yra užsiminęs, kad dėl šio tikslo „nėra labai optimistiškas“, ypač jei ekonomikos aktyvumas išliks vangus. Mažėjant augimo tempui, valdžiai paprastai tenka rinktis tarp išlaidų karpymo, papildomų pajamų paieškos ir didesnio skolinimosi.

    Insee: vidaus paklausa beveik sustojo

    Prancūzijos statistikos institucija Insee dar pesimistiškiau vertina 2026 metų perspektyvą ir prognozuoja tik 0,4 proc. augimą. Institucija įspėja, kad ekonomika praranda pagreitį, o pagrindiniai vidaus paklausos varikliai šiuo metu faktiškai užstrigę.

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas išlieka silpnas, o investicijos traukiasi. Papildomu veiksniu įvardijamas lėtesnis viešųjų projektų tempas, siejamas su savivaldybių rinkimų ciklu, kai dalis sprendimų ir investicijų atidedama.

    Karščio bangos ir darbo rinka didina rizikas

    Ekonominį foną apsunkina ir klimato veiksniai. Insee atkreipia dėmesį, kad karščio bangos ypač kerta žemės ūkiui, o ekstremalūs orai vis dažniau tampa ne vien aplinkos, bet ir ekonomikos bei biudžeto planavimo klausimu.

    Vyriausybė yra vertinusi, kad nesiimant papildomų priemonių klimato kaita iki 2050 metų galėtų sumažinti Prancūzijos bendrąjį vidaus produktą 3,6 proc. Insee taip pat pabrėžia prastesnę nei kai kuriose kitose Europos šalyse darbo rinkos situaciją: didėjantį nedarbą ir lėtesnį atlyginimų augimą.

    Brangimas grįžta, perkamoji galia smunka

    Namų ūkiams papildomą nerimą kelia infliacijos dinamika. Insee prognozuoja, kad metų pabaigoje infliacija gali pakilti iki 2,9 proc., kai rugpjūtį siekė 2,4 proc., o tai didintų spaudimą kainoms ir kasdienėms išlaidoms.

    Tokioje aplinkoje prognozuojama, kad perkamoji galia per metus gali sumažėti 0,4 proc., ypač dėl mažėjančio apmokamo užimtumo ir brangstančių prekių bei paslaugų. Insee vertinimu, tai gali paliesti didelę dalį namų ūkių, o vartojimas 2026 metais augtų tik 0,3 proc.

    Silpnesnį vartojimą dažnai lydi ir didesnis atsargumas: prognozuojama, kad taupymo norma sumažės nuo 17,8 proc. 2025 metais iki 17,3 proc. šiemet, todėl dalis gyventojų dažniau remsis sukauptomis santaupomis. Tuo pat metu prognozuojama, kad įmonių investicijos mažės 0,3 proc., o namų ūkių investicijos trauksis 1,3 proc.

    Vis dėlto Insee tikisi nedidelio atsigavimo metų pabaigoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį augimas galėtų siekti 0,1 proc., o ketvirtąjį ketvirtį paspartėti iki 0,2 proc. Tarp neapibrėžtumų minimas karščio bangų poveikis aktyvumui ir geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose.

  • Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomikos augimas 2026 metų pirmąjį ketvirtį sustojo – bendrasis vidaus produktas, remiantis INSEE pirmuoju įverčiu, sausį–kovą neaugo. Tai ryškus sulėtėjimas po 2025 metų pabaigoje fiksuoto 0,2 proc. augimo ir signalas, kad energijos kainų šokas ima tiesiogiai veikti vartojimą bei verslo planus.

    INSEE duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimas per ketvirtį smuko 0,1 proc., o investicijos – 0,4 proc. Prie nuosmukio labiausiai prisidėjo statybų ir apdirbamosios gamybos segmentai, kuriuos jautriai veikia tiek finansavimo, tiek energijos sąnaudų pokyčiai.

    Didžiausias smūgis atėjo per užsienio prekybą: eksportas krito 3,8 proc., o grynoji prekyba ekonomikos augimą „nukando“ 0,7 procentinio punkto. Ekonomiką nuo techninio susitraukimo šįkart apsaugojo atsargų didėjimas, pridėjęs 0,8 punkto, tačiau tai dažnai būna laikinas veiksnys.

    Energetikos kainos ir infliacija

    Infliacija balandį paspartėjo iki 2,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų vidurio. Augančios energijos kainos paprastai pirmiausia atsispindi būsto išlaikymo, transporto ir prekių logistikos kaštuose, o vėliau persiduoda platesniam vartojimo krepšeliui.

    Šie rodikliai fiksuoja tik pirmąsias energijos brangimo bangas po konflikto, kuris įsiplieskė vasario 28 dieną. Po JAV ir Izraelio smūgių Irano karinei infrastruktūrai padidėjusi įtampa Persijos įlankoje sutrikdė energijos tiekimo grandines, o tai Europoje greitai paveikė tiek sąskaitas gyventojams, tiek sąnaudas pramonei.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į bet kokią riziką Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“, per kurį, vertinant tarptautinių energetikos institucijų duomenis, keliauja apie penktadalis jūra gabenamos žalios naftos. Net ir trumpalaikiai trikdžiai tokiose vietose paprastai sukelia kainų šuolius bei didina neapibrėžtumą.

    Kodėl tai svarbu visai euro zonai

    Prancūzija – antra pagal dydį euro zonos ekonomika, todėl jos duomenys dažnai laikomi viso regiono „termometru“. Kartu su prastėjančiais lūkesčiais Vokietijoje ir Italijoje tai stiprina riziką, kad euro zonoje įsitvirtins lėtesnio augimo ir aukštesnių kainų derinys, ypač jei geopolitinė įtampa užsitęstų.

    Analitinių centrų vertinimu, užsitęsus energetikos šokui euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį gali pasukti į neigiamą teritoriją, o vėliau metų eigoje augimas gali praktiškai sustoti. Tokiu atveju išryškėtų klasikinė dilema: kova su infliacija per griežtesnę pinigų politiką gali dar labiau slopinti paklausą, tačiau per ankstyvas palūkanų mažinimas rizikuotų įtvirtinti kainų spaudimą.

    Tolimesnė dinamika Prancūzijoje priklausys nuo to, ar energijos kainos stabilizuosis, kaip greitai atsigaus eksportas ir ar vartotojų pasitikėjimas išliks pakankamas palaikyti vidaus paklausą. Kol kas pirmojo ketvirčio skaičiai rodo, kad ekonomika į naują sukrėtimą reagavo greitai ir skausmingai.