Prancūzijos ekonomika 2026 metais įstrigo vietoje: šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., o augimo nuo metų pradžios praktiškai nefiksuota. Tokius duomenis paskelbė Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas Insee.
Dėl prastėjančių rodiklių didėja spaudimas Vyriausybei, kuri parlamente neturi tvirtos daugumos ir siekia laiku priimti 2027 metų biudžetą. Rinkose tuo pat metu išlieka jautrumas bet kokiems signalams apie fiskalinę drausmę ir politinį stabilumą.
Kas labiausiai smukdė ekonomiką?
Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas trečiąjį ketvirtį didėjo 0,4 proc., tačiau bendrą rezultatą žemyn tempė pramonės ir gamybos apimčių kritimas. Ypač ryškiai traukėsi transporto įrangos gamyba, kur fiksuotas 3,5 proc. nuosmukis.
Silpnesni rezultatai matyti ir aviacijos bei automobilių sektoriuose, taip pat žemės ūkio ir maisto pramonėje, kur poveikį sustiprino prastesnis vasaros derlius. Toks vaizdas reiškia, kad antra pagal dydį euro zonos ekonomika priartėjo prie techninės recesijos ribos.
Infliacija vėl paspartėjo
Prie iššūkių prisidėjo ir kainų spaudimas: spalį metinė infliacija, Insee vertinimu, pakilo iki 3,4 proc., palyginti su 3,1 proc. rugsėjį. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų sausio, o toks posūkis didina neapibrėžtumą tiek gyventojams, tiek verslui.
Infliacijos atšokimas reiškia, kad ekonomikos lėtėjimas vyksta ne vien dėl silpnesnės paklausos, bet ir dėl išlaidų bei kainų dinamikos, kuri gali riboti vartojimą ir investicijas. Tai ypač jautru šalims, kurių viešieji finansai jau yra įtempti.
Biudžetas ir rinkų pasitikėjimas: kur tikroji problema?
Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure viešai pabrėžė, kad ekonomika iš esmės sustojo, o nepriėmus vadinamojo atsigavimo biudžeto šalis gali atsitrenkti į sieną. Vyriausybė ragina politines jėgas susitarti, tačiau derybas apsunkina fragmentuotas parlamentas.
„Jei laiku nepriimsime biudžeto, rizikuojame atsitrenkti į sieną“, – sakė Rolandas Lescure.
Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, svarstomi ir konstituciniai instrumentai, leidžiantys priimti įstatymą be balsavimo, jei neįvyksta nepasitikėjimo procedūra. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad vien biudžeto priėmimas savaime greito augimo nesukurs.
Paryžiaus Dauphine universiteto profesorius Jérôme Mathis akcentuoja, kad esminis klausimas yra rinkoms suteikti aiškią vidutinio ir ilgo laikotarpio viešųjų finansų trajektoriją. Jo teigimu, fiskalinio prisitaikymo planai dažnai trumpuoju laikotarpiu slopina augimą, todėl investuotojams svarbiausia tampa patikimumas ir nuoseklumas.
„Tikroji problema yra valstybės finansinio patikimumo atkūrimas ir investuotojų pasitikėjimas“, – sakė Jérôme Mathis.
Rinkų nerimas siejamas ir su skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas buvo priartėjęs prie 5 proc., o vėliau kiek sumažėjo iki 4,9 proc. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi palūkanų normų išliko apie 1,55 procentinio punkto, rodydamas padidėjusią rizikos premiją.
Pasak ekonomistų, užsitęsęs politinis neapibrėžtumas gali stabdyti investicijas: įmonės atideda sprendimus, gyventojai – dalį pirkinių, o rinkos reikalauja didesnio atlygio už riziką. Todėl trumpalaikis teisinis sprendimas biudžetui priimti gali sumažinti įtampą tik laikinai, jei nebus aiškaus plano, kaip suvaldyti skolos augimą.
Leave a Reply