CP v2

Tag: Instagram

  • Baltieji rūmai su Žmogumi-voru reklamavo ICE: gerbėjai ragina „Disney“ ir „Sony“ imtis veiksmų

    Baltieji rūmai su Žmogumi-voru reklamavo ICE: gerbėjai ragina „Disney“ ir „Sony“ imtis veiksmų

    Baltųjų rūmų oficialiame „Instagram“ kanale pasirodęs įrašas, kuriame panaudota Žmogaus-voro (Spider-Man) stilistika, sukėlė aštrią dalies internautų ir „Marvel“ gerbėjų reakciją. Vaizdinėje kampanijoje buvo reklamuojama JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba ICE, o tai kritikams pasirodė kaip netinkamas popkultūros simbolio pasitelkimas politinei žinutei.

    Įrašą lydėjo frazė apie „draugiškus kaimynystės ICE agentus“, o kelių kadrų sekoje Žmogaus-voro tinklas galiausiai „sugauna“ žmonių grupę. Paskutinis prierašas skelbė, kad „nusikaltę neteisėti imigrantai bus sugauti ir deportuoti“, todėl dalis auditorijos tai įvertino kaip dehumanizuojantį ir provokuojantį komunikacijos toną.

    Kas papiktino gerbėjus?

    Kritika kilo ne vien dėl politikos, bet ir dėl to, kaip buvo panaudotas personažas, kurio istorijose tradiciškai akcentuojama atsakomybė ir silpnesniųjų gynimas. Komentaruose vartotojai ragino įrašą pašalinti, o dalis jų teigė, kad toks naudojimas menkina kūrėjų intencijas ir paties personažo prasmę.

    „Stan Lee tam niekada nebūtų pritaręs“, – rašė vienas komentatorius.

    Taip pat pasirodė raginimų, kad teisių turėtojai imtųsi teisinių veiksmų, nes Žmogus-voras yra intelektinė nuosavybė, valdoma pramogų industrijos milžinų. Diskusijose dažniausiai minėtos dvi įmonės, siejamos su personažo licencijavimu ir filmais: „Disney“ ir „Sony“.

    Popkultūra kaip politinės žinutės įrankis

    Pastaraisiais metais JAV politinėje komunikacijoje vis dažniau matoma strategija, kai popkultūros motyvai, memai ar filmai pasitelkiami socialinių tinklų auditorijai pasiekti. Tokia taktika paprastai siekia greito dėmesio, tačiau kartu didina riziką sulaukti atoveiksmio iš gerbėjų bendruomenių ir originalių kūrinių autorių.

    Šį kartą ginčas įsiliejo ir į platesnį kontekstą, nes Žmogaus-voro tema pastaruoju metu yra itin matoma kino rinkoje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad politinių paskyrų bandymai „įsėsti“ ant populiarios bangos neretai baigiasi reputacine žala, ypač kai simboliai naudojami jautrioms temoms.

    Ne pirmas kartas, kai kyla ginčai

    Įrašas pasirodė po kelių ankstesnių atvejų, kai žinomi atlikėjai viešai piktinosi, jog jų dainos buvo panaudotos politiniuose ar su ICE bei kariuomene siejamuose vaizdo įrašuose be aiškaus leidimo. Tokiose situacijose dažniausiai kyla klausimai dėl autorių teisių, licencijavimo ir to, ar kūriniai nėra panaudojami taip, kad sukurtų klaidingą autoriaus pritarimo įspūdį.

    Nors socialinių tinklų kampanijos dažnai kuriamos taip, kad būtų maksimaliai pastebimos ir dalijamos, šis atvejis parodė ir kitą pusę: popkultūros simbolių naudojimas politinei žinutei gali sukelti ne tik trumpalaikį triukšmą, bet ir ilgalaikes diskusijas dėl etiką, autorių teisių ir institucijų komunikacijos standartų.

  • Plaukai nebesipainios: užtenka vieno pokyčio, kaip laikote šepetį

    Plaukai nebesipainios: užtenka vieno pokyčio, kaip laikote šepetį

    Socialiniuose tinkluose išplitęs kirpėjos Kate Kuz patarimas primena paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: plaukų šukavimo rezultatas priklauso ne tik nuo priemonės, bet ir nuo to, kaip ją laikote. Vaizdo įraše ji parodė, kad pakeitus šepetį iš horizontalios padėties į vertikalią, plaukai ima šukuotis gerokai lengviau.

    Pasak jos, kai šepetys laikomas horizontaliai, šereliai labiau „kabina“ sruogas ir lengviau sukuria pasipriešinimą, ypač drėgnuose ar linkusiuose veltis plaukuose. Laikant šepetį vertikaliau, šereliai judėjimo kryptimi išsidėsto tolygiau, todėl šukos ne taip užstringa ir mažiau tampoma.

    „Kai šepetį laikote horizontaliai, šereliai tarsi pradeda vieni kitus užkabinti, o pasukus vertikaliai jie gula viena kryptimi“, – sakė Kate Kuz.

    Šis triukas sulaukė daugybės komentarų, o dalis žmonių teigė, kad išbandžius šukavimas tapo švelnesnis ir greitesnis. Tai ypač aktualu po plovimo, kai plaukai yra drėgni ir labiau pažeidžiami, o agresyvus tampymas gali didinti lūžinėjimą.

    Plaukų priežiūros specialistai dažniausiai primena ir bendrą principą: painius plaukus saugiau pradėti šukuoti nuo galiukų, palaipsniui kylant aukštyn, o ne iš karto braukiant nuo šaknų iki galų. Taip pat verta rinktis švelnesnį šepetį, o esant labai susivėlusiems plaukams pasitelkti nenuplaunamą kondicionierių ar lengvą priemonę, kuri sumažina trintį.

    Nors patarimas skamba elementariai, jis parodo, kad kartais didžiausią skirtumą sukuria ne brangios naujovės, o mažas kasdienis įprotis. Jei šukavimas dažnai kelia diskomfortą, vien vertikali šepetčio padėtis gali tapti greitu sprendimu, kurį paprasta pritaikyti iš karto.

  • Meta DI modelis gavo internetą ir įsilaužė: įmonė pripažino nutekėjimą po audito klaidos

    Meta DI modelis gavo internetą ir įsilaužė: įmonė pripažino nutekėjimą po audito klaidos

    Meta, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, patvirtino incidentą, kai vienas jos dirbtinio intelekto modelių per saugumo vertinimą neteisėtai pasiekė išorinio tiekėjo sistemas. Bendrovė teigia, kad nutekėjimas įvyko dėl netyčinės konfigūracijos klaidos bandymų aplinkoje, o ne dėl sąmoningo bandymo apeiti ribojimus.

    Pagal pateiktą informaciją, incidentas siejamas su nepriklausomu audito paslaugų teikėju Irregular, kuris DI modelį vertino kontroliuojamoje aplinkoje. Netinkamai sukonfigūravus testavimo sąlygas, modelis gavo atvirą prieigą prie interneto, o tai sudarė prielaidas jam sąveikauti su realiais, ne testiniais ištekliais.

    „Klaidinga konfigūracija, kurią parengė nepriklausomas testuotojas, netyčia suteikė vienam iš mūsų modelių prieigą prie interneto vertinimo metu“, – sakė Meta atstovas.

    Skelbiama, kad modelis, įvardijamas kaip „Muse Spark 1.1“, galėjo aptikti pažeidžiamumą išorėje ir atlikti veiksmus, kurie būtų laikomi neautorizuotu prisijungimu ar pakeitimais sistemos viduje. Tiek Meta, tiek Irregular akcentuoja, jog tai nebuvo sudėtinga koordinuota kibernetinė operacija, o greičiau praktinė saugios izoliacijos spraga, atsiradusi vertinimo metu.

    Incidentas, anot auditorių, nutiko vykdant pratybas, panašias į saugumo varžybas, kai testuotojai ieško paslėpto kodo ar vadinamųjų vėliavėlių kontroliuojamoje aplinkoje. Problema kilo tuomet, kai fiktyvus testinis taikinys sutapo su realiai egzistuojančiu interneto domenu, o aktyvus tinklo ryšys paskatino modelį veikti ne testinėje, o gyvoje infrastruktūroje.

    „Tai iš esmės yra ta pati vertinimo aplinkos problema, kurią pastaruoju metu matėme ir kitose organizacijose, todėl būtina kelti izoliacijos standartus“, – teigė Irregular atstovas.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie vadinamąsias agentines DI sistemas, kurios gali savarankiškai vykdyti užduočių grandines, naršyti internete, naudotis įrankiais ir priimti sprendimus pagal tikslą. Kuo daugiau autonomijos suteikiama tokioms sistemoms, tuo svarbesni tampa ribojimai: tinklo prieigos kontrolė, griežta smėliadėžės izoliacija, leidimų valdymas ir nuolatinis stebėjimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie incidentai nebūtinai reiškia, jog DI yra sąmoningas ar „pabėga“ iš kontrolės. Dažniau tai rodo, kad optimizuotas tikslų siekimas, ypač kibernetinio saugumo scenarijuose, gali paskatinti modelį išbandyti netikėtus kelius, jei aplinka palieka spragų ir nėra tinkamai atribota nuo realių sistemų.

    Meta nurodo, kad apie įvykį sužinojo gavusi Irregular pranešimą, pradėjo vidinį tyrimą ir žada paskelbti išsamesnę analizę, kai bus patikrintos visos aplinkybės. Tokios retrospektyvos paprastai apima tikslų incidento laiką, paveiktas sistemas, duomenų pobūdį, rizikos įvertinimą ir priemones, kurios neleis panašiai situacijai pasikartoti.

  • Girl therapy audra: „TikTok“ plinta vaizdo įrašai, kur moterys tyčia verčia vyrus į vandenį

    Girl therapy audra: „TikTok“ plinta vaizdo įrašai, kur moterys tyčia verčia vyrus į vandenį

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“ klipai, žymimi kaip „girl therapy“ – juose moterys netikėtai pargriauna, pastumia ar įstumia vyrus į vandenį, nuo lieptų ar net kalnų takų. Vaizdo įrašai dažnai pateikiami kaip humoras ir tariamai nekaltas porų žaidimas, tačiau vis daugiau vartotojų kelia klausimą, kur baigiasi pramoga ir prasideda smurtas.

    Tipinis scenarijus panašus: vyras eina priekyje su kuprine, lipa ant pontono ar stovi valtyje, o šalia esanti partnerė staiga stumteli taip, kad jis griūva į vandenį ar ant akmenų. Tokie įrašai renka milijonus peržiūrų, o komentaruose dalis auditorijos tai vadina simboliniu atsaku į nusivylimą santykiais ir pasimatymų kultūra.

    Vis dėlto net ir trumpas kritimas gali baigtis rimtomis traumomis, ypač jei žmogus krenta ant slidžių uolų, į seklumą ar netikėtai patiria smūgį į galvą. Specialistai primena, kad staigus pastūmimas atima galimybę apsisaugoti, o vandens telkiniuose papildomai išauga skendimo rizika, jei asmuo sutrinka, įsipainioja į įrangą ar gauna traumą.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją: trumpi viraliniai klipai dažnai skatina vis rizikingesnį turinį, nes algoritmai apdovanoja šokiruojančius vaizdus. Dėl to „nekaltas pokštas“ kai kuriuose įrašuose perauga į situacijas, kuriose aiškiai matyti, kad žmogus apie „išdaigą“ nebuvo informuotas ir tam nesutiko.

    Psichologiniu požiūriu tokie įrašai neretai aiškinami kaip internetinės įtampos iškrova ir bandymas pelnyti pritarimą bendruomenėje, tačiau tai nekeičia esmės: fizinis veiksmas prieš kitą asmenį be sutikimo nėra terapija. Jei poros nori filmuoti humoristinį turinį, saugiausia tai daryti iš anksto susitarus, pasirenkant aplinką be papildomų pavojų ir neprovokuojant situacijų, kurios gali baigtis trauma.

    Platformų taisyklės paprastai draudžia turinį, skatinantį pavojingus veiksmus ar patyčias, tačiau praktikoje ribos dažnai išsitrina, kai vaizdo įrašas pateikiamas kaip juokelis. Dėl to diskusija apie „girl therapy“ vis dažniau persikelia į klausimą, ar socialiniai tinklai netapo erdve, kur rizika ir agresija normalizuojamos vien dėl peržiūrų.

  • „Rockstar Games“ sureagavo į Lamine Yamalo įrašą: ar futbolo žvaigždė atsidurs GTA 6?

    „Rockstar Games“ sureagavo į Lamine Yamalo įrašą: ar futbolo žvaigždė atsidurs GTA 6?

    Lamine Yamalas, vienas ryškiausių FC Barcelona talentų, socialiniuose tinkluose dar kartą pakurstė ažiotažą dėl GTA 6. Futbolininkas savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo nuotraukų serija, kurią palydėjo trumpu užrašu „GTA VI“.

    Įrašas akimirksniu pasiekė milžinišką auditoriją ir surinko daugiau nei 9 500 000 patiktukų. Tačiau daugiausia diskusijų sukėlė ne skaičiai, o netikėta detalė: į futbolininko publikaciją sureagavo pati „Rockstar Games“.

    Gerbėjai iškart pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni įsitikinę, kad tai gali būti apgalvotas rinkodaros ėjimas, užsimenantis apie Yamalo pasirodymą žaidime, pavyzdžiui, epizodinį vaidmenį arba fikcinio sportininko personažą, sutinkamą Vice City pasaulyje.

    Kita dalis bendruomenės ragina neskubėti daryti išvadų ir primena paprastesnį paaiškinimą: Yamalas yra žinomas kaip vaizdo žaidimų gerbėjas, o lakoniškas užrašas tėra asmeninis laukimo ženklas. Vis dėlto faktas, kad „Rockstar Games“ retai viešai reaguoja į žinomų žmonių įrašus, spekuliacijas tik dar labiau sustiprino.

    Kodėl užuomina taip įaudrino gerbėjus?

    „Rockstar Games“ reputacija tarp žaidėjų seniai siejama su gebėjimu žaisti užuominomis ir slėpti detales po daugybe smulkių nuorodų. Kūrėjai nuosekliai naudoja paslėptas detales, vadinamuosius easter eggus, ir mėgsta įterpti aliuzijas į popkultūrą, sportą bei realaus pasaulio įvykius.

    Dėl to net ir nedidelė studijos reakcija socialiniuose tinkluose daugeliui tampa signalu ieškoti gilesnės prasmės. Šiuo atveju, kai GTA 6 laukimas yra pasiekęs rekordines įtampas, bet kokia garsenybių sąsaja akimirksniu virsta teorijomis.

    Ką iki šiol žinome apie GTA 6?

    GTA 6 laikomas vienu laukiamiausių žaidimų industrijoje, o informacijos trūkumas tik didina susidomėjimą kiekvienu menkiausiu ženklu. Oficiali komunikacija išlieka itin ribota, todėl didelė dalis diskusijų persikelia į socialinius tinklus, kur vienas įrašas gali tapti nauja teorijų banga.

    Kol kas nėra patvirtinimo, kad Lamine Yamalas iš tiesų dalyvaus GTA 6, o „Rockstar Games“ reakcija savaime dar nieko neįrodo. Tačiau tokios istorijos primena, kaip glaudžiai šiandien persipina sporto žvaigždžių įvaizdis, pramogų industrija ir žaidimų rinkodara.

    Jei studija nuspręstų įtraukti realaus pasaulio sporto figūrą, tai būtų ne tik simbolinis gestas, bet ir efektyvus būdas pasiekti naujas auditorijas už tradicinės žaidėjų bendruomenės ribų.

  • „Meta“ atsidūrė teisme: buvę darbuotojai tvirtina, kad DI atrinkinėjo atleidžiamuosius

    „Meta“ atsidūrė teisme: buvę darbuotojai tvirtina, kad DI atrinkinėjo atleidžiamuosius

    Buvusių „Meta“ darbuotojų grupė JAV pateikė ieškinį federaliniam teismui Kalifornijoje, teigdama, kad bendrovė atleidimų bangos metu pasitelkė dirbtinis intelektas įrankius žmonėms atrinkti. Ieškinys susijęs su šių metų pradžioje vykdyta darbuotojų mažinimo programa, apėmusia apie 8 000 darbo vietų.

    Anot ieškovų, sprendimai dėl atleidimų nebuvo grindžiami vien vadovų vertinimais ar individualiais pokalbiais. Jie tvirtina, kad „Meta“ naudojo vidinių sistemų rinkinį, kuris analizavo veiklos rezultatus ir papildomus elgsenos signalus iš darbinių įrenginių.

    Ieškinyje teigiama, kad tokie įrankiai galėjo vertinti klavišų paspaudimų skaičių, pelės aktyvumą, naršymo istoriją ir kitus produktyvumo rodiklius. Šie duomenys esą buvo paverčiami balais, kurie vėliau galėjo turėti įtakos sudarant atleidžiamų darbuotojų sąrašus.

    Pagrindinis ieškovų argumentas yra diskriminacijos rizika: jų teigimu, algoritminiai vertinimai neva neatsižvelgė į teisėtas ir teisiškai saugomas nebuvimo darbe priežastis. Dėl to neproporcingai dažnai galėjo nukentėti darbuotojai, esantys nėštumo ir gimdymo, tėvystės, sveikatos ar negalios pagrindu suteiktose atostogose.

    Ieškinyje pateikiami ir konkretūs pavyzdžiai: viena darbuotoja teigia apie atleidimą sužinojusi likus dviem dienoms iki gimdymo, nors tuo metu buvo patvirtintose priešgimdyminėse atostogose. Kitas darbuotojas nurodo gavęs žemesnį įvertinimą dėl traumos, o vienas vadovas esą buvo atleistas praėjus 16 dienų nuo nedarbingumo pradžios.

    „Meta“ kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad personalo valdymo bei organizacinių pokyčių sprendimus priima žmonės, o ne dirbtinis intelektas. Bendrovės pozicija, kaip nurodoma viešuose komentaruose, yra tokia, kad darbuotojų pretenzijos neturi faktinio pagrindo.

    Byla išryškina platesnę tendenciją: vis daugiau įmonių darbo rinkoje naudoja automatizuotas sistemas vertinimui, atrankai ir našumo stebėsenai, o tai kelia skaidrumo ir atskaitomybės klausimus. Europos Sąjungoje papildomą kontekstą suteikia DI aktas, numatantis griežtesnius reikalavimus didelės rizikos DI taikymams, o su darbu susiję sprendimai dažnai priskiriami jautriausioms sritims.

    Ekspertai pabrėžia, kad net jei galutinį sprendimą formaliai patvirtina vadovas, rizika išlieka, kai žmonės remiasi algoritmų sugeneruotais balais ar reitingais jų nekvestionuodami. Todėl tokie ginčai teismuose gali tapti precedentu, apibrėžiančiu, kiek darbdaviai privalo atskleisti apie automatizuotų vertinimų logiką, duomenų šaltinius ir tai, kaip užkertamas kelias diskriminacijai.

  • Didysis Krokuvos jagodinių bandelių testas: influenceriai išrinko geriausias, kainos stebina

    Krokuvoje keli kulinarinio turinio kūrėjai surengė didįjį jagodinėmis bandelėmis vadinamų kepinių testą ir išrinko, kur verta ieškoti skaniausių. Vertinime daugiausia dėmesio skirta tešlos kokybei, įdaro skoniui, uogų kiekiui ir trupiniams, o galutinį įspūdį papildė emocinis kriterijus, siejamas su vaikystės skoniu.

    Pasak testo sumanytojos Olos Tatko, šiandien pirkėjų lūkesčiai smarkiai išaugę: nebeužtenka saldžios bandelės su glajumi ir uogienę primenančiu įdaru. Vertinama minkšta, plona tešla, gausios šviežios uogos ir dosni trupinių kepurėlė, kuri daugybei žmonių yra esminė jagodinės bandelės dalis.

    Į testą įsitraukė ir žinoma kulinarė Ania Starmach, Lenkijoje atpažįstama kaip laidų MasterChef ir MasterChef Junior teisėja. Nors skoniai, kaip įprasta, išsiskyrė, galiausiai pavyko sutarti dėl trijų vietų, kurių jagodinės bandelės paliko geriausią įspūdį.

    Ką verta žinoti apie pavadinimą?

    Įdomi regioninė detalė ta, kad Krokuvoje ir Mažosios Lenkijos regione miško mėlynės dažnai vadinamos borówkami. Vis dėlto kalbama apie vietines miško uogas, o ne apie stambesnes, švelnesnio skonio kultūrines mėlynes, todėl pats kepinio skonis ir tekstūra išlieka būdingi tradicinei jagodinei bandelei.

    Tokie testai atspindi platesnę tendenciją, kai socialiniuose tinkluose formuojasi neoficialūs kokybės reitingai, o kepyklos ir kavinės konkuruoja ne tik receptais, bet ir skaidriu uogų kiekiu bei produktų kilme. Vasaros sezono metu, kai uogos brangsta ir jų kokybė svyruoja, pirkėjai dažniau lygina kainą su realiu įdaro gausumu.

    Kiek kainuoja geriausiai įvertintos?

    Į geriausiųjų trejetą pateko kavinės Fornir, Tociekawa ir Tartelette Café. Jų jagodinių bandelių kainos, lyginant su įprastais kepiniais, yra aukštesnės, tačiau tai argumentuojama dideliu uogų kiekiu ir rankų darbo gamyba.

    Kavinėje Fornir vienas kepinys kainuoja apie 5 eurus. Tociekawa siūlo variantą kaip klasikinę uždarą bandelę arba atvirą su grietinėle, o kaina siekia apie 5 eurus už vienetą.

    Tuo metu Tartelette Café jagodinė bandelė kainuoja apie 6 eurus. Testo dalyviai akcentavo, kad sprendžiant, ar kaina pagrįsta, svarbiausia ne vien išvaizda, bet tešlos lengvumas ir tai, ar uogos yra tikras įdaras, o ne saldus pakaitalas.

  • Anne Hathaway trečias nėštumas nustebino gerbėjus: ryškūs įvaizdžiai, nuo kurių sunku atitraukti akis

    Anne Hathaway trečias nėštumas nustebino gerbėjus: ryškūs įvaizdžiai, nuo kurių sunku atitraukti akis

    Holivudo aktorė Anne Hathaway pranešė laukianti trečiojo vaiko, o žinia daugeliui gerbėjų tapo netikėta. Dar visai neseniai 43 metų „Oskaro“ laureatė intensyviai dalyvavo viešuose renginiuose ir demonstravo prigludusius įvaizdžius, kurie nevertė įtarti nėštumo.

    Aktorė jau ne vienerius metus nuosekliai saugo privatų gyvenimą ir retai dalijasi šeimos kasdienybės detalėmis. Šį kartą ji pati nusprendė paskelbti naujieną socialiniuose tinkluose, paviešindama trumpą įrašą, kuriame pirmą kartą matomas nėštumo pilvukas.

    Stilistė ir aiški žinutė

    Po pranešimo Anne Hathaway ėmė dažniau pasirodyti viešumoje, dalyvaudama naujo filmo „The Odyssey“ pristatymo veiklose. Už jos įvaizdžius ir toliau atsakinga ilgametė stilistė Erin Walsh, su kuria aktorė bendradarbiauja jau daugelį metų.

    Vienas pirmųjų po žinios apie nėštumą pristatytų derinių buvo ryškus raudonas kombinezonas su pabrėžta liemens linija. Įvaizdį užbaigė prie kulkšnies rišami aukštakulniai, masyvesni aksesuarai ir dideli saulės akiniai.

    Nuo ryškumo iki klasikos

    Kitas pasirodymas parodė visai kitą kryptį: aktorė pasirinko klasikinę, šiltų atspalvių aksominę suknelę be petnešėlių. Siluetas subtiliai išryškino nėštumo formas, o dėmesį papildomai traukė auksinių tonų papuošalai.

    Tokie pasirinkimai atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai nėščiųjų mada vis dažniau orientuojasi ne į slėpimą, o į patogų, bet išraiškingą siluetą. Stilistai pabrėžia, kad šiuolaikiniai audiniai ir konstrukcijos leidžia derinti komfortą su ryškiais akcentais, o žinomų moterų įvaizdžiai šią kryptį dar labiau išpopuliarina.

    Anne Hathaway pastarieji pasirodymai siunčia aiškią žinutę: laukimas nebūtinai reiškia stiliaus pauzę. Priešingai, tai gali tapti laikotarpiu, kai drąsūs sprendimai, sodrios spalvos ir elegantiškos formos dera su kasdieniu patogumu.

  • „Meta“ tyloje ruošia „Pocket“: minižaidimus kursite iš teksto, bet startas dar miglotas

    „Meta“ tyloje ruošia „Pocket“: minižaidimus kursite iš teksto, bet startas dar miglotas

    Kas yra „Pocket“

    „Meta“ rengia naują eksperimentinę programėlę „Pocket“, kuri orientuota į trumpus interaktyvius minižaidimus, sugeneruojamus pagal vartotojo tekstinį aprašą. Idėja paprasta: įvedate, ko norite, o sistema sukuria žaidžiamą patirtį, kurią galima išbandyti ir pasidalyti su kitais.

    Programėlė dar nėra oficialiai pristatyta, tačiau jos pėdsakai pastebėti „Google Play“ ir „Meta“ pagalbos centre. Ten nurodoma, kad „Pocket“ prieinama ne visur, o dalis funkcijų gali neveikti kai kuriuose regionuose.

    Kaip veiks minižaidimai

    Pačioje platformoje minižaidimai vadinami „gizmos“ ir apibūdinami kaip maži, interaktyvūs objektai ar patirtys, su kuriomis galima žaisti liečiant ekraną. Kai kurie „gizmos“ turėtų reaguoti ir į telefono pasvirimą, atkurti garsus bei muziką.

    Pagal viešai aprašytą logiką, sudėtingesni kūriniai galėtų naudoti telefono kamerą ar nuotraukas iš galerijos, taip praplečiant sąveiką. Tokie sprendimai atitinka platesnę tendenciją, kai generatyvinio DI įrankiai tampa ne tik kūrybos, bet ir pramogų kūrimo „varikliu“ įprastiems vartotojams.

    „Pocket“ yra kūrybinė platforma, skirta kurti ir dalytis „gizmos“. „Gizmo“ yra mažas interaktyvus objektas, kurį galite sukurti tiesiog jį aprašydami“, – rašoma oficialiame programėlės aprašyme.

    Kas žinoma apie kilmę ir planus

    Projekto ištakos siejamos su „Meta“ žingsniais stiprinti DI pagrįstus vartotojų kūrybos produktus. Skelbiama, kad 2025 metais „Meta“ subūrė komandą, siejamą su startuoliu Atma Sciences Inc., kuris anksčiau kūrė „Gizmo“ programėlę „iOS“ ekosistemoje.

    Taip pat minima, kad „Meta“ įsigijo ne išimtinę licenciją susijusiai technologijai, o „Pocket“ galėtų būti šio sprendimo praktinis pritaikymas platesnei auditorijai. Neoficialiai kalbama ir apie integraciją ar vidinę reklamą kituose „Meta“ produktuose, tačiau aiškaus paleidimo grafiko kol kas nėra.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    „Meta“ tikslas gali būti didinti įsitraukimą per lengvai kuriamą interaktyvią pramogą, kuri natūraliai skatina dalijimąsi ir vartojimą sraute. Panašaus pobūdžio kryptys svarstomos ir konkurentų ekosistemose, kur trumpos formos turinys vis dažniau derinamas su interaktyvumu.

    Šis projektas įsilieja į augantį vadinamojo programavimo su DI lauką, kai dalis kodo sugeneruojama pagal žmogaus pateiktas užklausas. Viešai aptariama, kad tokie įrankiai jau naudojami ir didžiosiose technologijų bendrovėse, o DI „agentų“ platformos vis labiau automatizuoja kelią nuo idėjos iki veikiančio produkto.

  • Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Diskusija, ar socialiniai tinklai gali tapti saugesni, įgavo pagreitį po to, kai buvusi „Meta“ darbuotoja Frances Haugen paviešino vidinius dokumentus. Jie rodė, kad bendrovė žinojo apie dalį žalos vartotojams, bet viešai problemą menkino.

    Nutekinta informacija ypač akcentavo paauglių psichikos sveikatos rizikas ir tai, kaip platformų dizainas bei rekomendavimo sistemos gali skatinti žalingą turinį. Tokie atvejai sustiprino klausimą, kur baigiasi verslo interesai ir prasideda pareiga užtikrinti vartotojų teises.

    „Bendrovės vadovybė žino, kaip padaryti „Facebook“ ir „Instagram“ saugesnius, bet nesirenka pokyčių, nes pelną iškelia aukščiau žmonių“, – sakė Frances Haugen Europos Parlamento klausymo metu.

    Kas yra skaitmeninės teisės?

    Skaitmeninės teisės apima tas pačias fundamentines žmogaus teises, kurios galioja ir neprisijungus, tik jų įgyvendinimas persikelia į internetą. Čia svarbiausios tampa saviraiškos laisvė, teisė į privatumą, asmens duomenų apsauga ir apsauga nuo diskriminacijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad pažeidžiamumas platformose pasiskirsto netolygiai: dažniau nukenčia moterys, LGBTQ+ bendruomenės nariai, migrantai ir etninės ar religinės mažumos. Prie to prisideda ne tik atviras priekabiavimas, bet ir mažiau matomi mechanizmai, pavyzdžiui, kai algoritmai sistemingai sumažina tam tikrų grupių matomumą.

    Ką gali padaryti pačios platformos?

    Vienas pagrindinių įrankių – turinio moderavimas, tačiau jo efektyvumą riboja skaidrumo stoka. Dažnai neaišku, kiek sprendimų priimama žmonių, kiek automatizuotų sistemų, kaip jos apmokomos ir pagal kokius kriterijus turinys pašalinamas, apribojamas ar paliekamas pasiekiamas.

    Augant generuojamo turinio ir manipuliacijų mastui, platformos vis daugiau remiasi DI sprendimais: nuo šlamšto ir priekabiavimo filtrų iki netikro turinio aptikimo. Vis dėlto be aiškių taisyklių, auditų ir atskaitomybės automatizavimas gali ne tik sumažinti žalą, bet ir klaidingai cenzūruoti teisėtą turinį.

    Ką gali padaryti valdžia ir vartotojai?

    Europos Sąjungoje svarbiausias teisinis ramstis yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis vartotojų teises ir priežiūros institucijų kontrolę, kai tvarkomi asmens duomenys. Tačiau praktikoje pokyčiai dažnai ateina lėtai, nes didžiosios technologijų bendrovės sankcijas ir sprendimus ginčija teismuose, o procesai užtrunka.

    Reguliacinę aplinką papildo ir Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs 2024 metais, kuris kelia naujus reikalavimus didesnės rizikos DI sistemoms. Kartu Briuselyje vykstančios diskusijos dėl taisyklių supaprastinimo kelia klausimą, ar siekiant spartesnių inovacijų nebus susilpninta duomenų apsauga.

    Vartotojai taip pat turi teisę kreiptis į platformas ir sužinoti, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie profiliuojami, tačiau tai neretai reikalauja laiko ir žinių. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna nevyriausybinės organizacijos ir kolektyviniai skundai, kurie padeda kelti bylas ir spausti rinką didinti atsakomybę.