CP v2

Tag: Instagram

  • Stories, kurios dingsta per 24 valandas, kuria pasitikėjimą: ekspertės įžvalgos ir klaidos

    Kodėl Stories tapo pasitikėjimo testu

    Nors „Instagram“ Stories dingsta po 24 valandų, būtent trumpalaikis formatas vis dažniau tampa pirmuoju vartotojo kontaktu su žmogumi ar prekės ženklu. Praktikoje tai veikia kaip užkulisiai: auditorija tikisi mažiau nugludinto, kasdieniškesnio turinio, kuris leidžia greitai susidaryti nuomonę.

    Komunikacijos specialistai pastebi, kad Stories stiprybė yra ne vien pasiekiamumas, o santykis. Skirtingai nei įrašai sraute ar reklama, čia žiūrovas dažniau reaguoja asmenine žinute, o tai kuria tiesioginį ryšį ir leidžia greičiau išsigryninti pasitikėjimą.

    Kas per 24 valandas keičia įvaizdį

    Viena Stories diena retai „sukuria“ reputaciją nuo nulio, tačiau nuosekliai kartojamas ciklas gali tapti ilgalaikiu santykio pagrindu. Naujas sekėjas dažnai ateina iš paminėjimo ar pasidalijimo ir pirmiausia atsiverčia būtent Stories, todėl čia per kelias sekundes nusprendžiama, ar verta sekti toliau.

    Didžiausią poveikį per trumpą laiką paprastai sukelia kontrastas tarp to, ką žmogus ar prekės ženklas deklaruoja, ir to, kaip elgiasi kasdienybėje. Aiškiai parodomos vertybės, ribos ir nuoseklus tonas gali sustiprinti pasitikėjimą, o nenuoseklumas ar emocinis chaosas jį greitai sugriauna.

    „Žmonės pasitiki žmonėmis, o ne grafiniais šablonais“, – sakė Karolina Orzechowska.

    Kokios klaidos brangiausiai kainuoja

    Dažna klaida yra pernelyg lengvas požiūris: esą galima įkelti bet ką, nes turinys vis tiek dings. Iš tiesų Stories neretai tampa vieta, kur auditorija tikrina, ar kitoje pusėje yra žmogus, ar tik automatiniai atsakymai ir pardaviminiai šablonai.

    Kitas rizikingas pasirinkimas – informacinis triukšmas: ilgi monologai be subtitrų, pernelyg daug padrikų epizodų, nenuoseklus pasakojimas. Auditorija šiandien greitai pavargsta nuo pertekliaus, todėl laimi aiškus tempas, minties disciplina ir suprantama žinutė.

    Ekspertai pabrėžia, kad planuoti verta ne „kiek įdėti Stories“, o kokiais laikotarpiais vyks pardaviminė komunikacija, o kada bus palaikomas natūralus kasdienybės ritmas. Subalansuotas santykis tarp naudingos informacijos, užkulisių ir aiškiai pažymėtos komercinės žinutės padeda išlaikyti patikimumą.

    „Stories nėra vieta išmesti bet ką: čia žmonės su tavimi kalbasi, o tu arba atsakai, arba prarandi ryšį“, – sakė Karolina Orzechowska.

    Vertinant ateitį, Stories pozicijos kol kas atrodo tvirtos: tai formatas, kuris sujungia tiesioginio eterio pojūtį ir kasdienybės dokumentiką, bet nereikalauja ilgo pasiruošimo. Kol auditorijai svarbus autentiškumas ir greita orientacija, trumpalaikis turinys išliks vienu pagrindinių pasitikėjimo indikatorių.

  • 55-erių „Klano“ žvaigždė Dorota Naruszewicz pasirodė be makiažo: gerbėjai liko sužavėti

    55-erių „Klano“ žvaigždė Dorota Naruszewicz pasirodė be makiažo: gerbėjai liko sužavėti

    Dorota Naruszewicz daugelis žiūrovų geriausiai prisimena iš serialo „Klan“, kuriame ji įkūnijo Beatą Lubič. Šis ilgametis TVP projektas daugelį metų buvo vienas žiūrimiausių Lenkijoje, o aktorės herojė tapo itin atpažįstama.

    Žiūrovai Naruszewicz vertino ne tik dėl vaidybos, bet ir dėl išskirtinai natūralios išvaizdos. Lenkijos pramogų žiniasklaidoje ji ne kartą buvo lyginama su Jennifer Aniston, akcentuojant panašų grožio tipą ir santūrų stilių.

    Nors pastaraisiais metais aktorė ekrane pasirodo rečiau, ji išlieka matoma socialiniuose tinkluose ir palaiko ryšį su gerbėjais. Komentarai po įrašais dažnai kartoja tą pačią mintį: metai jai, regis, daro mažesnę įtaką, nei būtų galima tikėtis.

    Neseniai Naruszewicz paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame pasirodė be makiažo ir žaismingai palietė pačią dažymosi temą. Daugiausia dėmesio sulaukė ne juokas, o jos natūralus veidas ir tai, kaip drąsiai ji renkasi neidealizuotą įvaizdį.

    „Kam taisyti tobulybę?“, – rašė viena internautė.

    Po įrašu pasipylė komplimentai dėl skaistesnės odos, švytinčio žvilgsnio ir bendro jaunatviško įspūdžio. Dalis sekėjų pabrėžė, kad aktorė atrodo puikiai ir be filtrų, o toks turinys socialiniuose tinkluose jiems atrodo artimesnis ir tikresnis.

    Tendencija viešai rodytis be makiažo pastaraisiais metais stiprėja visame pasaulyje. Vis daugiau įžymybių kalba apie savęs priėmimą ir mažesnį spaudimą atitikti „tobulo“ veido standartus, kuriuos ilgą laiką formavo retušavimas, filtrai ir reklaminė estetika.

    Ryškiu šios krypties pavyzdžiu dažnai įvardijama Pamela Anderson, kuri kurį laiką viešuose renginiuose pasirodo be ryškaus makiažo. Panašiai ir Drew Barrymore ne kartą yra sakiusi, kad moterys neturėtų jausti pareigos nuolat slėpti natūralių bruožų ar odos netobulumų.

    Naruszewicz įrašas priminė, kad paprastas, neperkrautas įvaizdis gali sukelti ne mažesnį efektą nei kruopščiai sukurtas grimas. Gerbėjai socialiniuose tinkluose sutaria dėl vieno: jos pasirinkta natūralumo kryptis atrodo įtikinamai ir įkvepiančiai.

  • Aktorė Aneta Ćmiel apie vertybes ir ribas: kada atsisako vaidmenų ir kodėl populiarumas vargina

    Nuo Stefcios iki drąsių sprendimų

    Aktorė Aneta Ćmiel sako, kad ją išgarsinęs vaidmuo tapo ne tik profesiniu žingsniu, bet ir asmeniniu lūžiu. Pasak jos, svarbiausia buvo ne pati herojė, o bendras projektas, kuris suteikė pasitikėjimo ir parodė, jog kūrybai ne visada reikia didelio biudžeto.

    Ji pabrėžia, kad patirtis išmokė pradėti tada, kai idėja dar atrodo per didelė. Įsivažiavus procesui, atsiranda ir žmonių, ir aplinkybių, kurios padeda projektui augti, o ankstesnės ribos pasirodo buvusios labiau galvoje nei realybėje.

    Vaidmenys, kurie kertasi su vertybėmis

    Kalbėdama apie darbą kino ir televizijos industrijoje, Ćmiel atvirai pripažįsta: ne kiekvienas pasiūlymas yra priimtinas. Ji skiria aktorinį iššūkį, kai reikia įkūnyti kitokių pažiūrų personažą, nuo projektų, kurie, jos vertinimu, skatina vertybes, su kuriomis ji nesutinka.

    Ypač jautria tema aktorei tampa intymumo ribos ir nuogybės scenos, kurios, jos manymu, neretai įrašomos ne iš būtinybės, o kaip lengviausias būdas sukelti efektą. Aneta sako, kad tokiais atvejais, net jei projektas atrodo įdomus, ji renkasi atsisakyti, nes nori jaustis saugiai ir gerbti savo privatumą.

    „Jei visa istorija iš esmės neša žinią, su kuria negaliu sutikti, suprantu, kad tai ne man“, – sakė Aneta Ćmiel.

    Populiarumo kaina ir gyvenimas internete

    Aktorė teigia, kad autentiškumas nėra vien „talentas būti savimi“ – tai kasdienė disciplina. Socialiniuose tinkluose lengva pradėti lygintis, siekti tobulo įvaizdžio ir galiausiai perdegti, todėl ji sąmoningai primena sau, kad žmonės labiausiai vertina natūralumą, o ne sterilią perfekciją.

    Pasak jos, internetinis matomumas turi dvi puses: jis leidžia būti arčiau auditorijos, bet kartu lengvai „suvalgo“ laiką, kurį norisi skirti artimiesiems. Ćmiel pripažįsta, kad ribų brėžimas yra būtinas, nes kitaip vakaras, planuotas trumpam įrašui, gali virsti kelių valandų darbu.

    Ji priduria, kad ateities planuose daug vietos užima asmeninis gyvenimas ir pasirengimas vestuvėms, o profesinėje srityje – naujų projektų paieškos ir atrankos. Nors detalių ji neatskleidžia, aktorė tikina norinti eiti savo keliu ir rinktis darbus, kurie neprieštarauja jos vidinei laikysenai.

  • „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ plečia „Instagram“ galimybes ir dalyje rinkų pristato naują funkciją bei atskirą programėlę „Instants“. Ji jau pasiekiama ir mūsų regione, todėl atsisiųsti gali ir naudotojai Lietuvoje.

    „Instants“ idėja paprasta: tai greitas, privatumu paremtas nuotraukų siuntimas, kai vaizdas dingsta vos jį peržiūrėjus. Tokie sprendimai socialiniuose tinkluose dažnai vadinami efemeriniu turiniu ir yra skirti spontaniškam bendravimui.

    Naudotojai gali nufotografuoti ir išsiųsti kadrą tiesiai iš „Instagram“ žinučių skilties arba pačios „Instants“ programėlės. Gavėjas gali reaguoti emocijomis, parašyti žinutę arba atsakyti savo nuotrauka, o atsakymai matomi privačiuose pokalbiuose.

    Nors nuotrauka dingsta po peržiūros, siuntėjas turi galimybę matyti išsiųstą turinį savo privačiame archyve. Jis saugomas ribotą laiką, kad žmogus galėtų prisiminti, ką siuntė, tačiau nepaverstų šios funkcijos įprastu viešu albumu.

    „Meta“ teigia, kad „Instants“ taikomos tos pačios saugumo ir privatumo priemonės kaip ir kitose „Instagram“ dalyse, įskaitant apsaugą nuo šlamšto bei nepageidaujamo turinio. Praktikoje tai reiškia, kad veikia tie patys blokavimo, pranešimų ir paskyrų kontrolės mechanizmai.

    Atskira „Instants“ programėlė, skirtingai nei „Instagram“, yra sąmoningai supaprastinta ir orientuota tik į dingstančių nuotraukų siuntimą. Tokie ribotos apimties bandymai dažnai naudojami įvertinti, ar funkcija prigis, prieš diegiant ją plačiau visiems „Instagram“ naudotojams.

  • „YouTube“ išbando „Instagram“ triuką: „Shorts“ vaizdas gali tapti švaresnis ir patogesnis

    „YouTube“ išbando „Instagram“ triuką: „Shorts“ vaizdas gali tapti švaresnis ir patogesnis

    „YouTube“ pradėjo testuoti naują funkciją, kuri turėtų leisti patogiau žiūrėti „Shorts“ vaizdo įrašus be ekrane nuolat matomų mygtukų ir užrašų. Pakeitimas primena „Instagram“ sprendimą, kai trumpi vaizdo įrašai gali būti rodomi beveik per visą ekraną.

    Pastaraisiais metais „YouTube“ sprendimai dėl trumpų vaizdo įrašų kėlė nemažai diskusijų, nes „Shorts“ tapo viena labiausiai platformoje stumiamų turinio formų. Nors daliai žiūrovų toks formatas patinka, kiti skundžiasi, kad jis per agresyviai integruotas į pagrindinį srautą.

    Neseniai „YouTube“ tyliai įdiegė galimybę laikinai paslėpti „Shorts“ skiltį pagrindiniame lange, tačiau tai nereiškia, kad įmonė mažina dėmesį šiam formatui. Priešingai, testuojamas naujas peržiūros režimas rodo, kad siekiama padaryti „Shorts“ dar patrauklesnius ir labiau įtraukiančius.

    Kas yra Clear Screen?

    Pagal ankstyvus pastebėjimus, „YouTube“ „Shorts“ meniu atsiranda parinktis „Clear Screen“. Ji turėtų sumažinti ekrane rodomų valdiklių kiekį, kad vaizdas būtų mažiau užgožtas mygtukais, komentaro piktograma, dalijimosi ar kitais elementais.

    Trumpų vaizdo įrašų peržiūroje įprastai didelę ekrano dalį užima reakcijų ir veiksmų mygtukai, o apačioje rodomas kūrėjo vardas ir aprašas. Tokia sąsaja patogi veiksmams, bet daliai žiūrovų trukdo, ypač kai vaizdo įraše svarbios detalės kadro kraštuose.

    Apie šią problemą vartotojai jau seniai diskutuoja socialiniuose tinkluose ir forumuose, todėl tikėtina, kad testas yra atsakas į ilgalaikius skundus. Toks dizaino krypties pokytis taip pat atitinka bendrą tendenciją, kai platformos bando išlaikyti įsitraukimą, bet kartu mažinti vizualinį triukšmą.

    Panašūs sprendimai jau seniai egzistuoja

    „Instagram“ ir „TikTok“ jau turi režimus, leidžiančius žiūrėti trumpus vaizdo įrašus su mažiau trukdžių, paslepiant dalį valdiklių. Dėl to „YouTube“ sprendimas labiau atrodo kaip prisitaikymas prie rinkoje nusistovėjusių standartų, o ne visiškai nauja idėja.

    Kol kas neaišku, ar „YouTube“ pridės ir gestą, kuris leistų greitai įjungti šį režimą vienu brūkštelėjimu. Kituose tinkluose tokie gestai atsiranda ir dingsta priklausomai nuo dizaino pakeitimų, todėl funkcijos valdymas gali dar keistis.

    Kada pasieks visus?

    Funkcija kol kas matoma tik bandymuose, todėl dauguma vartotojų jos dar nematys net atnaujinę programėlę. „YouTube“ dažnai naujoves diegia palaipsniui, o dalį jų testuoja ribotose grupėse, vertindama, kaip keičiasi peržiūros ir įsitraukimo rodikliai.

    Oficialios datos, kada „Clear Screen“ galėtų būti įjungta visiems, kol kas nėra. Jei testas pasiteisins, tikėtina, kad naujovė bus įdiegta tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiuose, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo testavimo rezultatų.

  • „Google“ rodo, kas laukia „Android 17“: 3D emocijos, įrašai ekrane ir lengvesnis perėjimas iš „iPhone“

    „Google“ rodo, kas laukia „Android 17“: 3D emocijos, įrašai ekrane ir lengvesnis perėjimas iš „iPhone“

    „Google“ per „Android“ renginį pristatė paketą naujovių, kurios artimiausiais mėnesiais pasieks vartotojus kartu su „Android 17“ ir atskirais programų atnaujinimais. Bendrovė akcentuoja ne vien dizaino pokyčius, bet ir praktines funkcijas, skirtas turinio kūrimui, failų dalijimuisi bei patogesniam įrenginių keitimui.

    Viena ryškiausių vizualių naujienų – atnaujinti 3D emocijų simboliai. „Google“ nurodo, kad jie pirmiausia pasieks „Google Pixel“ įrenginius, o vėliau, partneriams pritaikius atnaujinimus, turėtų atsirasti ir kituose telefonuose.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė nauja filmavimo priemonė, leidžianti vienu metu įrašyti ir tai, kas rodoma ekrane, ir naudotojo vaizdą per priekinę kamerą. Tokia funkcija ypač aktuali kuriantiems instrukcijas, žaidimų įrašus ar trumpus socialinių tinklų klipus, nes sumažina papildomų programų poreikį.

    „Google“ taip pat pranešė apie glaudesnį suderinamumą su „Apple“, kuris turėtų supaprastinti perėjimą tarp „iPhone“ ir „Android“ įrenginių. Kalbama ne tik apie failų perkėlimą, bet ir apie platesnį nustatymų bei paslaugų perkėlimo patogumą, įskaitant eSIM duomenų migraciją, ekrano nustatymus ir kitą kasdienę informaciją.

    Kita kryptis – spartesnis failų dalijimosi sprendimų išplėtimas į daugiau gamintojų telefonų. „Google“ tikisi, kad dar šiais metais patogesnio dalijimosi galimybes gaus ne tik „Pixel“ ir „Samsung“, bet ir dalis kitų gamintojų modelių, todėl funkcijos taps mažiau priklausomos nuo konkretaus prekės ženklo.

    Socialinių tinklų naudotojams svarbi ir „Meta“ partnerystė: „Instagram“ „Android“ versijoje planuojami papildomi įrankiai, susiję su turinio redagavimu. „Google“ akcentuoja, kad dalis jų bus paremta DI sprendimais, pavyzdžiui, vaizdų ir vaizdo įrašų mastelio keitimu bei garso takelių apdorojimu.

    Nors dalis funkcijų bus susieta su „Android 17“ diegimu, „Google“ įprastai nemažą naujovių dalį pateikia ir per „Google Play“ sistemos atnaujinimus ar atskiras programėles, todėl pokyčiai gali pasirodyti skirtingu metu ir nevienodai visuose įrenginiuose. Galutinis prieinamumas priklausys nuo gamintojų atnaujinimų grafiko ir konkrečių modelių palaikymo.

  • ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    Europos Sąjunga ketina sugriežtinti spaudimą socialinių tinklų platformoms dėl vadinamojo priklausomybę skatinančio dizaino, kuris ypač paveikia vaikus ir paauglius. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad šiemet numatomi veiksmai prieš „TikTok“ ir „Meta“ valdomą „Instagram“, o vertinamos funkcijos apima begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir įkyrius pranešimus.

    Pasak jos, tokie sprendimai kuria nuolatinio įsitraukimo kilpą ir apsunkina nepilnamečių galimybes atsitraukti nuo turinio. ES institucijos tai sieja ne tik su pertekliniu laiko praleidimu ekrane, bet ir su rizika patekti į kenksmingo turinio srautus.

    „Imamės veiksmų prieš „TikTok“ priklausomybę skatinantį dizainą: begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir pranešimus. Tas pats galioja ir „Meta“, nes manome, kad „Instagram“ ir „Facebook“ neužtikrina savo pačių minimalaus 13 metų amžiaus reikalavimo“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat akcentuoja vadinamuosius turinio triušio urvus, kai rekomendacijų sistemos ilgainiui nukreipia į vis radikalesnį ar žalingesnį turinį. Tarp didžiausių rizikų įvardijami vaizdo įrašai, galintys romantizuoti valgymo sutrikimus, savęs žalojimą ar kitą nepilnamečiams netinkamą turinį.

    Ši kryptis dera su platesne ES skaitmenine darbotvarke, kurioje daugiau atsakomybės perkeliama platformoms, o ne vien vartotojams ar tėvams. Praktikoje tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikų vertinimui, rekomendacijų sistemų valdymui ir nepilnamečių apsaugai.

    Amžiaus patikra ir privatumas

    Europos Komisija kartu vysto amžiaus patikros programėlę, kuri, kaip teigiama, sukurta laikantis itin aukštų privatumo standartų. Numatyta, kad valstybės narės galėtų ją integruoti į skaitmenines tapatybės priemones, o platformos gautų aiškesnį techninį pagrindą amžiui patikrinti.

    ES argumentas paprastas: jei amžiaus patikra techniškai įmanoma, platformos nebeturėtų dangstytis tuo, kad nepilnamečiai lengvai apeina registracijos ar savideklaracijos langus. Tačiau būtent privatumo ir proporcingumo klausimai taps kritiškai svarbūs, nes amžiaus tikrinimas neturi virsti pertekliniu duomenų rinkimu.

    DSA ir didėjančios baudos

    Pastaraisiais metais Europos Sąjunga nuosekliai stiprina didžiųjų platformų kontrolę, remdamasi Skaitmeninių paslaugų aktu. Šis teisės aktas numato pareigas itin didelėms interneto platformoms, įskaitant sisteminę rizikų analizę, skaidrumą ir priemones, skirtas vartotojų, ypač nepilnamečių, apsaugai.

    Europos Komisija yra viešai skelbusi preliminarias išvadas, kad nepilnamečiams teoriškai taikomi ribojimai realybėje dažnai neveikia taip, kaip deklaruojama. Būtent todėl diskusija apie dizaino sprendimus persikelia nuo bendrų saugumo pažadų prie konkrečių mechanikų, tokių kaip automatinis turinio paleidimas ar pranešimų siuntimo dažnis.

    Globali kryptis: ribojimai iki 16 metų

    ES iniciatyvos vyksta platesniame pasauliniame kontekste, kai vis daugiau valstybių svarsto socialinių tinklų prieinamumo ribojimus nepilnamečiams. Po Australijos sprendimų ši idėja vis dažniau aptariama Europoje, o kai kurios šalys ieško modelių, kaip suderinti vaikų apsaugą, saviraiškos laisvę ir technologinį įgyvendinamumą.

    Įtampos nemažina ir tai, kad socialiniai tinklai tapo ne tik komunikacijos priemone, bet ir reklamos ekosistema, kurioje kuo ilgesnis vartotojo laikas reiškia didesnes pajamas. Todėl ES žingsniai prieš priklausomybę skatinantį dizainą iš esmės kerta per patį platformų augimo modelį.

  • „Lego“ pagerbė Davido Attenborough 100-metį: pakeitė amžiaus ribą ir sujaudino tūkstančius

    „Lego“ pagerbė Davido Attenborough 100-metį: pakeitė amžiaus ribą ir sujaudino tūkstančius

    Gamtos dokumentikos legenda Davidas Attenborough sulaukė 100 metų, o jubiliejų netikėtai ir itin taikliai pažymėjo „Lego“. Bendrovė socialiniuose tinkluose paskelbė vizualą, kuris akimirksniu išplito ir sulaukė emocingų reakcijų.

    „Lego“ pasirinko paprastą, bet simboliškai stiprų sprendimą: populiaraus rinkinio „Lego Classic 10698“ amžiaus rekomendaciją pakeitė į 4–100+. Tai aiški užuomina į Attenborough sukaktį ir kartu žinutė, kad kūrybiškumui amžiaus ribų nėra.

    „Su 100-uoju gimtadieniu, pone Davidai Attenborough“, – skelbė įrašas.

    Kartu „Lego“ pabrėžė idėją, kuri ypač gerai dera su jubiliato reputacija: smalsumas ir noras atrasti gali išlikti visą gyvenimą. Toks formatas tapo savotišku komplimentu žmogui, kuris dešimtmečiais įkvėpė auditorijas domėtis planeta, gyvūnija ir klimato iššūkiais.

    Attenborough laikomas vienu svarbiausių mokslo populiarintojų pasaulyje, o jo pasakotojo balsas daugeliui siejasi su aukščiausio lygio gamtos filmais ir serialais. Pastaraisiais metais jis ypač aktyviai kalbėjo apie biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą ir būtinybę greičiau mažinti taršą.

    Po „Lego“ įrašu socialiniuose tinkluose pasipylė pagyros ir padėkos, o dalis žmonių viešai ragino sukurti specialų rinkinį, skirtą gamtai ar Attenborough darbams. Tokia reakcija priminė, kad gerai apgalvotas, pagarbus gestas kartais veikia stipriau nei brangios reklaminės kampanijos.

    Rinkodaros požiūriu tai irgi pamokantis pavyzdys: vietoj agresyvaus pardavimo pasirinkta emocija, kontekstas ir aiški vertybinė žinutė. Būtent toks turinys dažniausiai ir tampa virusinis, nes žmonės juo dalijasi ne dėl prekės, o dėl prasmės.

  • Zetoms nusibodo ekranai: babčių ramybė ir naminis maistas tapo nauju hitu „Instagram“

    Zetoms nusibodo ekranai: babčių ramybė ir naminis maistas tapo nauju hitu „Instagram“

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta nauja gyvenimo būdo mada, kurią jauni žmonės vadina nonnamaxxing. Ji skatina sąmoningai lėtinti tempą, daugiau laiko skirti šeimai ir kasdieniams ritualams, o ne nuolatiniam skubėjimui ir gyvenimui internete.

    Nonnamaxxing idėja remiasi itališku žodžiu nonna, reiškiančiu močiutę, ir romantizuoja jos kasdienybę: namie gaminamą maistą, pasivaikščiojimus iki turgaus, ilgus pokalbius prie stalo ir bendruomeniškumą. Šio požiūrio šalininkai tikina, kad tokia rutina padeda susigrąžinti paprastumo jausmą ir emocinę pusiausvyrą.

    „Gyvenk kaip močiutė: maitink artimuosius, lėtink tempą ir rinkis tikrą bendravimą“, – taip internete apibendrinama nonnamaxxing idėja.

    Tendencija išpopuliarėjo per „Instagram“ ir „TikTok“, kur jauni žmonės filmuoja apsilankymus pas močiutes: kartu verda sultinį, minko tešlą, gamina rankomis kočiotą naminį makaroną ar tiesiog padeda buityje. Tokie vaizdo įrašai renka šimtus tūkstančių peržiūrų, o komentaruose dominuoja nostalgija ir šilti prisiminimai.

    Šio posūkio kontekstas siejamas su augančiu nuovargiu nuo ekranų ir nuolatinio pasiekiamumo. Tarptautinės apklausos rodo, kad jauni suaugusieji dažnai patiria stresą, o nemaža dalis pripažįsta, jog jiems sunku kontroliuoti laiką prie ekranų ir kad bendravimas per žinutes vis dažniau pakeičia susitikimus gyvai.

    Nonnamaxxing išsiskiria tuo, kad siūlo ne dar vieną produktyvumo formulę, o priešingą kryptį: mažiau perfekcionizmo, mažiau lyginimosi ir daugiau realaus gyvenimo. Prie to dera ir platesnės pastarųjų metų kryptys, tokios kaip slow life, grįžimas prie naminio maisto, rankdarbių bei mažesnio vartojimo.

    Lietuvoje taip pat matyti panaši banga: populiarėja turinys apie tradicinius receptus, šeimos istorijas ir regioninę virtuvę, o kartu daugėja diskusijų apie skaitmeninę higieną. Specialistai pabrėžia, kad net paprasti veiksmai, tokie kaip vakarienė be telefonų ar reguliarūs susitikimai su artimaisiais, gali mažinti įtampą ir stiprinti tarpusavio ryšį.

    Nors ši mada gimė socialiniuose tinkluose, jos esmė paradoksaliai nukreipta nuo jų. Jauni žmonės vis dažniau ieško ne dar vieno filtro ar saviugdos iššūkio, o paprastų dalykų, kuriuos ilgą laiką laikė savaime suprantamais: laiko kartu, namų kvapų, lėto maisto ir pokalbio be skubėjimo.

  • Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    „Meta“ pranešė plečianti amžiaus tikrinimo įrankių prieinamumą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Tikslas – tiksliau nustatyti, ar paskyras kuria ir naudoja jaunesni nei leidžia taisyklės, o apie galimus pažeidimus informuoti tėvus. Bendrovė skelbia, kad šie sprendimai bus diegiami ir Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lenkijoje, o analogiškos priemonės numatomos ir kitose rinkose.

    Europos Sąjungoje bei Lietuvoje socialinių tinklų naudojimą nepilnamečiams labiausiai riboja ne viena bendra „teisėta amžiaus riba“, o konkrečių paslaugų taisyklės ir asmens duomenų apsaugos nuostatos. Dauguma platformų, įskaitant „Instagram“ ir „Facebook“, numato mažiausiai 13 metų amžių, tačiau praktikoje jaunesni vartotojai dažnai apeina registracijos barjerus.

    „Meta“ teigia, kad naujoji sistema remsis DI ir elgsenos bei paskyros signalų analize, padedančia įtarti, jog vartotojas gali būti nepilnametis. Tokiais atvejais tėvams ar globėjams būtų siunčiami pranešimai su galimybėmis patvirtinti amžių arba imtis veiksmų dėl paskyros, pavyzdžiui, pakeisti nustatymus ar apriboti prieigą.

    „Norime, kad tėvai turėtų daugiau įrankių suprasti, ar jų vaikas socialiniuose tinkluose nurodė tikrą amžių, ir galėtų greičiau reaguoti“, – nurodė „Meta“ komunikacijoje aptariamą kryptį apibendrinantys bendrovės atstovai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien amžiaus patikra problemos neišsprendžia, nes vaikai neretai naudojasi suaugusiųjų įrenginiais, paskyromis arba melagingais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie visos ekosistemos atsakomybę: ne tik socialinių tinklų, bet ir programėlių parduotuvių, įrenginių operacinių sistemų bei tėvų kontrolės sprendimų.

    Temos aktualumą stiprina ir Europos Komisijos spaudimas didžiosioms platformoms griežčiau valdyti rizikas nepilnamečiams. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą labai didelės interneto platformos privalo vertinti ir mažinti sistemines rizikas, susijusias su nepilnamečių saugumu, turinio rekomendacijomis ir privatumu, o reguliuotojai gali reikalauti įrodyti, kad priemonės realiai veikia.

    Tuo pat metu auga diskusijos, kiek giliai technologijų bendrovės turėtų eiti amžiaus nustatymo srityje. Griežtesnė patikra dažnai reiškia papildomų duomenų rinkimą, o tai kelia privatumo klausimų, ypač kai kalbama apie nepilnamečius. Todėl rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia patvirtinti amžių minimaliai atskleidžiant tapatybę, tačiau jų diegimas dar nėra tapęs vieningu standartu.

    „Meta“ pripažįsta, kad vaikų paskyrų tema neišnyks vien nuo pranešimų tėvams, tačiau tikisi, jog geresnis aptikimas ir greitesnis reagavimas padės sumažinti atvejų, kai vaikai per anksti patenka į suaugusiems skirtas socialinių tinklų patirtis. Ar naujos priemonės bus efektyvesnės už ankstesnes iniciatyvas, paaiškės tik įvertinus realius rezultatus ir reguliuotojų reakciją.