CP v2

Tag: Instagram

  • Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijoje priimtas reikšmingas teismo sprendimas gali pakeisti, kaip Europoje vertinama socialinių tinklų atsakomybė už apgaulingas reklamas ir deepfake turinį. Varšuvos apeliacinis teismas paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje verslininkas Rafałas Brzoska ir jo žmona Omena Mensah bylinėjasi su „Meta“, valdančia „Facebook“ ir „Instagram“.

    Teismas iš esmės atmetė argumentą, kad platforma tėra pasyvus tarpininkas, neatsakingas už reklamos turinį. Pasak nutarties logikos, kai reklamos tikrinamos, parenkamos auditorijos, optimizuojamas jų rodymas ir iš to uždirbama, platformos vaidmuo tampa aktyvus, o tai gali lemti didesnę teisinę atsakomybę.

    Kas nutiko Brzoskai ir Mensah?

    Bylos ištakos siejamos su 2024 metais prasidėjusia netikrų reklamų banga, kuriose naudoti R. Brzoskos ir O. Mensah atvaizdai. Tokiose reklamose buvo siūlomos tariamos investicijos, kriptovaliutų schemos ir kiti sukčiavimo modeliai, dažnai kuriami pasitelkiant deepfake technologijas.

    Pasak ieškovų, melagingas turinys ne tik kenkė reputacijai, bet ir galėjo skatinti žmones pervesti pinigus sukčiams, tikintis pelno ar patikėjus žinomų asmenų rekomendacijomis. Šio tipo apgaulės pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių grėsmių socialiniuose tinkluose.

    Ką reiškia sprendimas „Meta“?

    Varšuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad taikomos laikinosios priemonės lieka galioti ir aukštesnėje instancijoje. Tai reiškia, kad tolesnis draudžiamų reklamų su R. Brzoskos ar O. Mensah atvaizdu rodymas gali užtraukti finansines sankcijas.

    Pati „Meta“ byloje rėmėsi Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų akto logika, pagal kurią platformoms tam tikrais atvejais taikomos vadinamosios saugaus uosto apsaugos. Vis dėlto teismas akcentavo, kad reklamos ekosistema, kur platforma ne tik talpina, bet ir aktyviai paskirsto turinį bei gauna pajamas, gali būti vertinama kitaip.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Ši byla išsiskiria tuo, kad kalba eina ne apie pavienį įrašą, o apie sisteminį reklamos modelį, kuriame naudojami algoritmai, auditorijų taikymas ir automatizuotas turinio platinimas. Augant DI generuojamų klastočių skaičiui, vis daugiau valstybių ir institucijų ieško, kaip priversti platformas greičiau identifikuoti ir stabdyti sukčiavimą.

    Sprendimas gali tapti svarbiu orientyru kitoms byloms Europos Sąjungoje, nes kelia klausimą, kur baigiasi techninis tarpininkavimas ir prasideda aktyvus dalyvavimas reklamos grandinėje. Nors „Meta“ dar gali siekti tolesnio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, pati kryptis rodo griežtėjantį požiūrį į platformų atsakomybę.

    R. Brzoska viešai teigė sprendimą laikantis precedento verta pergale ir pabrėžė, kad platforma, jo vertinimu, sprendžia, kurios reklamos bus rodomos, jas tikrina ir už tai gauna atlygį.

    „Teismas pripažino, kad platforma nėra pasyvus techninis tarpininkas: ji sprendžia, ką publikuoti, tikrina reklamas prieš rodymą, uždirba iš peržiūrų ir taiko pažangų taikymą“, – sakė Rafałas Brzoska.

  • Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija paskelbė preliminarias išvadas, kad bendrovė „Meta“ galėjo pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą, nes nepakankamai užkerta kelią jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis „Facebook“ ir „Instagram“.

    Komisija vertina, kad platformose nustatytas minimalus amžius realybėje ne visada užtikrinamas, o tai kelia papildomų rizikų vaikų saugumui internete ir didina spaudimą technologijų bendrovėms griežtinti kontrolę.

    Kas Komisijai užkliuvo

    Europos Komisijos teigimu, paskyros kūrimo metu nepilnamečiai gali įvesti neteisingą gimimo datą, o pateikti mechanizmai ne visada leidžia veiksmingai patikrinti, ar naudotojas iš tiesų atitinka amžiaus reikalavimą.

    Taip pat kritikuojamas nepilnamečių paskyrų pranešimo procesas: Komisija nurodo, kad jis gali būti sudėtingas ir reikalauti kelių veiksmų, o gavus pranešimą ne visada matomi pakankamai aiškūs ar greiti tolimesni veiksmai.

    „Meta“ nesutinka ir žada naujas priemones

    „Mes nesutinkame su šiomis preliminariomis išvadomis“, – sakė „Meta“ atstovas.

    Jis pabrėžė, kad „Instagram“ ir „Facebook“ yra skirti 13 metų ir vyresniems, o bendrovė esą taiko priemones, skirtas aptikti ir šalinti paskyras, priklausančias jaunesniems naudotojams. „Meta“ taip pat nurodė investuojanti į technologijas, kurios padėtų tiksliau nustatyti amžių, ir artimiausiu metu ketina pristatyti papildomas priemones.

    Kokios gali būti pasekmės

    „Meta“ turi teisę susipažinti su preliminariomis išvadomis ir pateikti rašytinį atsakymą. Galutinį sprendimą Europos Komisija priims užbaigusi tyrimą.

    Jei preliminarios išvados pasitvirtintų, pagal Skaitmeninių paslaugų aktą Komisija galėtų skirti baudą iki 6 proc. bendrovės metinės pasaulinės apyvartos. Tai vienas griežčiausių ES instrumentų, taikomų labai didelėms interneto platformoms.

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Europos Sąjunga vis aktyviau reikalauja iš platformų ne tik deklaruoti taisykles, bet ir įrodyti, kad jos veikia praktikoje. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai, įskaitant turinio rekomendacijas, privatumo nustatymus ir priemones, mažinančias priklausomybę skatinančių dizaino sprendimų poveikį.

    Technologijų sektoriuje amžiaus patikra laikoma viena sudėtingiausių užduočių, nes būtina suderinti vaikų apsaugą, privatumo reikalavimus ir vartotojų patogumą. Vis dažniau diskutuojama apie sprendimus, paremtus amžiaus įvertinimu įrenginyje, dokumentų patikra ar kitais metodais, tačiau nė vienas jų dar nėra tapęs universaliu standartu visoje rinkoje.