CP v2

Tag: Instituto Cervantes

  • Režisierė Isabel Coixet į laiko kapsulę perdavė analoginio pasaulio gynybą ir perspėjo dėl DI

    Režisierė Isabel Coixet į laiko kapsulę perdavė analoginio pasaulio gynybą ir perspėjo dėl DI

    Katalonų režisierė Isabel Coixet dalį savo asmeninio palikimo atidavė į Instituto Cervantes saugomą laiko kapsulę, kuri turėtų būti atverta po 50 metų, 2076 metais. Kūrėja joje paliko sąmoningai analogiškus, šiandienos skaitmenizacijos fone „anachronistiniais“ vadinamus daiktus ir tekstus.

    Į vadinamąją Caja de las Letras, kur saugomi kultūros pasaulio žmonių palikimai, Coixet perdavė kasetę su atrinktomis dainomis, ranka kurtą koliažą ir laišką, parašytą tušinuku. Šiuo gestu režisierė pabrėžė rankų darbo ir fizinių objektų vertę, kuri, jos manymu, ateityje gali tapti retenybe.

    Analoginė žinutė ateičiai

    Laiške režisierė išskyrė paprastus kasdienybės dalykus, kuriuos norėjo „užkonservuoti“ ateities žmogui: nuo vasaros kino po atviru dangumi iki molinių vandens ąsočių. Kartu ji pasiuntė aiškią žinutę apie technologijų įtaką kūrybai ir mąstymui, kritiškai vertindama dirbtinio intelekto pažadus.

    „Rašau tai tušinuku, savo mėgstamiausiu. Nežinau, ar jis dar egzistuos. Tu, kas bebūtum, nepasiduok kalboms apie pasaulio stebuklus“, – rašė Isabel Coixet.

    Pasak kūrėjos, analoginiai įrankiai ir fizinė kūryba yra ne vien nostalgija, bet ir sąmoningas pasirinkimas, primenantis apie lėtą mąstymą, rankų darbą ir klaidos teisę. Tokia nuostata vis dažniau girdima kūrybinėse industrijose, kur DI generuojamas turinys kelia autorystės, autentiškumo ir pasitikėjimo klausimus.

    Kodėl kritikuojamas DI

    Coixet pozicija dera su platesnėmis Europos kultūros sektoriaus diskusijomis apie DI reguliavimą ir kūrėjų teises. Sparčiai plintant generatyviniams modeliams, vis daugiau menininkų ir asociacijų ragina aiškiau apibrėžti, kaip gali būti naudojami kūriniai mokant sistemas, ir kokios apsaugos priemonės reikalingos autorinei teisei.

    Režisierė savo kalboje taip pat kėlė globalios ekologinės žalos temą, pabrėždama, kad technologinė pažanga neturi užgožti atsakomybės už aplinką. Šiame kontekste jos laiko kapsulė tampa ne tik asmenine žinute, bet ir kultūriniu dokumentu apie šiandienos nerimą dėl ateities.

    Kas yra Caja de las Letras

    Instituto Cervantes Madride esanti Caja de las Letras veikia kaip kultūrinė saugykla, kurioje laikomi rašytojų, menininkų, mokslininkų ir institucijų simboliniai palikimai. Tradicija pradėta 2007 metais, o per šį laiką sukaupta beveik 1 800 saugomų „indėlių“.

    Pati Coixet – viena ryškiausių šiuolaikinio Ispanijos kino kūrėjų, pelniusi ne vieną apdovanojimą ir tarptautinį pripažinimą. Per karjerą ji yra laimėjusi aštuonis „Goya“ apdovanojimus, buvo nominuota Berlyno kino festivalyje, o jos filmai ne kartą keliavo per didžiuosius Europos kino forumus.

  • Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Kas pateko į „Caja de las Letras“

    Režisierė Isabel Coixet Madride vykusio pagerbimo metu „Instituto Cervantes“ patikėjo simbolinę laiko kapsulę – daiktus ir laišką, kurie bus saugomi „Caja de las Letras“ seife ir vėl atverti po 50 metų. Į seifą ji įdėjo kasetę su 18 dainų, asmeninį koliažą ir laišką, rašytą „Bic“ rašikliu.

    Šis gestas Coixet kūrybai būdingu tonu jungia nostalgiją, ironiją ir rūpestį dėl to, kaip greitai nyksta analoginė kasdienybė. Pasak autorės, ateities skaitytojas gali jau nebežinoti, kaip atrodė daiktai, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais.

    Laiškas, kuriame kritikuojamas DI

    Laiške, perskaitytame ceremonijos metu, Coixet pabrėžia rankų darbo vertę ir sąmoningai renkasi paprastą priemonę – rašiklį – kaip priešpriešą skaitmeninei gausai. Ji perspėja nepasiduoti „traktatams apie pasaulio stebuklus“, o dėmesį sutelkti į tai, kas apčiuopiama ir tikra.

    Režisierės kritika apima ir šiuolaikines technologijų tendencijas: ji skeptiškai vertina dirbtinio intelekto pažadus, kai šie pateikiami kaip viską išsprendžianti panacėja. Coixet kalba ir apie platesnį kontekstą – globalią ekologinę krizę, kuri, jos akimis, susijusi su vartojimo ir „vienkartinių“ sprendimų logika.

    Kasetė, koliažas ir sąmoningai nepaaiškinta prasmė

    Vienas ryškiausių palikimo elementų – muzikinė kasetė, kurioje skamba skirtingų laikotarpių ir žanrų kūriniai, nuo Camarón iki Lucho Gatica, taip pat kataloniškos rumbos. Coixet ypač išskiria dainą La lista de la compra, kurioje kasdienybės detalės tampa visos epochos nuotaikos ženklu.

    Koliažas, sukurtas ant apleistos 1913 metais išleistos knygos viršelio, sąmoningai paliktas be aiškinimo. Coixet remiasi savo filmo „The Bookshop“ heroje mintimi, kad per didelis aiškinimas gali „tinginti protą“, todėl kai kurie dalykai paliekami žiūrovui ir būsimam atradėjui.

    „Rašau tai „Bic“ rašikliu, mano mėgstamiausiu. Įdomu, ar jie dar egzistuoja“, – rašoma Coixet laiške, perskaitytame ceremonijos metu.

    Šalia rimtų temų autorė įterpia ir kasdienišką, kandžią pastabą apie specializuotas kavos tinklines, kurios, jos akimis, yra dar vienas suvienodėjusios vartojimo kultūros simbolis. Laiškas balansuoja tarp humoro ir perspėjimo: ateitis, kuriai jis skirtas, gali būti patogesnė, bet kartu ir labiau atitolusi nuo paprastų patirčių.

    Pagerbimas ir režisierės karjeros kontekstas

    Coixet pagerbta ir dėl darbo, siejančio kiną bei literatūrą: jai skirtas Antonio de Sancha Award 2026, kurį teikia Madrido leidėjų asociacija. Apdovanojimo motyvuose akcentuojamas jos indėlis artinant literatūrą prie plačios auditorijos ir knygynų, kaip kultūrinio atsparumo erdvių, gynyba.

    Per renginį vyko pokalbis su kino kūrėja Cristina Andreu, o „Instituto Cervantes“ vadovas Luis García Montero pabrėžė Coixet tarptautinį kelią ir jos kūrybos gebėjimą ieškoti „daiktų esmės“. „Caja de las Letras“ seife, kuriame saugoma beveik 1 800 palikimų, jos kapsulė taps dar vienu ženklu, kaip kultūra bando kalbėtis su ateitimi per daiktus, tekstą ir atmintį.

  • Ispanijos karalius Felipe VI Kanadoje apdovanojo Margaret Atwood: ką reiškia Joan Margarit premija

    Ispanijos karalius Felipe VI Kanadoje apdovanojo Margaret Atwood: ką reiškia Joan Margarit premija

    Apdovanojimas įteiktas Kanadoje

    Ispanijos karalius Felipe VI per vizitą Kanadoje iškilmingai įteikė 2025 metais įsteigtą Joan Margarit poezijos premiją rašytojai Margaret Atwood, geriausiai žinomai dėl romano Tarnaitės pasakojimas. Apdovanojimą inicijavo Instituto Cervantes, jį paskelbus 2025 metais rudenį.

    Ceremonija vyko Viktorijos universitete, o joje dalyvavo ir poeto Joan Margarit artimieji. Renginyje poeziją skaitė poeto dukra Mónica ir anūkas Pol Lezcano Margarit, pristatę tiek M. Atwood, tiek J. Margarit kūrybos ištraukas.

    Ką pabrėžė karalius ir autorė

    Felipe VI savo kalboje apdovanojimą susiejo su gebėjimu tiksliai skaityti laikmetį ir visuomenę, pabrėždamas literatūros vaidmenį viešajame gyvenime. Karaliaus žodžiais, premija skirta kaip padėka už tai, kad kūryba padeda geriau suprasti savo laiką ir pačius save.

    „Norėtume, kad šį apdovanojimą priimtumėte kaip padėkos ženklą už tai, kad išmokėte mus geriau skaityti: skaityti mūsų laiką, mūsų visuomenes ir save“, – sakė Felipe VI.

    M. Atwood savo kalbą pavadino Poezija sunkiais laikais ir priminė, kad autoritarinėse sistemose poetai dažnai tampa vieni pirmųjų taikinių. Pasak jos, tai nutinka todėl, kad poezija geba įtikinamai pasakyti tai, kas draudžiama, o toks atvirumas kelia grėsmę autokratams.

    „Autoritariniuose režimuose poetai dažnai būna vieni pirmųjų, kuriuos bandoma nutildyti, nes jie gali pasakyti tai, kas uždrausta, ir pasakyti įtikinamai“, – teigė Margaret Atwood.

    Vizitas su politiniu ir verslo fonu

    Apdovanojimo įteikimas buvo karaliaus trijų dienų vizito Kanadoje dalis. Kelionėje jį lydėjo Ispanijos pirmasis vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlos Cuerpo, o maršrute numatyti sustojimai Otavoje ir Toronte.

    Šalia kultūrinės darbotvarkės vyko ir verslo susitikimai, akcentuojant ekonominio bendradarbiavimo kryptis. Pranešta, kad delegacija taip pat susitiko su Kanados ministru pirmininku Mark Carney ir kitais šalies politiniais lyderiais.

    Premija ir platesnis kontekstas

    Joan Margarit premija pavadinta katalonų poeto ir architektūros profesoriaus, mirusio 2021 metais, vardu. Instituto Cervantes sprendimas kurti naują tarptautinį apdovanojimą siejamas su pastaraisiais metais ryškėjančiu dėmesiu poezijai kaip viešosios diskusijos formai, ypač demokratijos, žodžio laisvės ir kultūros politikos temose.

    M. Atwood ryšys su Ispanijos apdovanojimais nėra naujas: dar prieš beveik du dešimtmečius ji buvo įvertinta Princesės Astūrijos literatūros premija. Dabartinis įvertinimas, įteiktas asmeniškai karaliaus, sustiprina žinutę, kad literatūra ir poezija šiandien laikomos ne tik kultūros, bet ir visuomenės atsparumo dalimi.