Tag: Insulinoresistencija

  • Svoris auga be aiškios priežasties? Ne tik insulinoresistencija – įtakos turi ir vaistai, miegas bei stresas

    Jei svoris pradeda augti, nors mityba ir fizinis aktyvumas nepasikeitė, priežastis ne visada slypi „valios trūkume“. Tokiais atvejais papildomų kilogramų reikėtų ieškoti organizmo veikloje – nuo hormonų iki miego.

    Medicininės priežastys, siejamos su nepaaiškinamu svorio didėjimu, apima hormoninius ir medžiagų apykaitos sutrikimus, vartojamus vaistus, psichikos sveikatos problemas, miego sutrikimus, taip pat kai kurias bendrines ligas ar genetinius veiksnius.

    Dažniausiai minimos dvi kryptys – insulinoresistencija, kuri palengvina riebalinio audinio kaupimąsi, ir skydliaukės veiklos sulėtėjimas, galintis pristabdyti medžiagų apykaitą. Panašų efektą gali sukelti ir policistinių kiaušidžių sindromas, Kušingo sindromas ar pokyčiai menopauzės metu.

    Svarbu ir tai, kad svorio augimą ar vandens kaupimąsi audiniuose gali skatinti kai kurie plačiai vartojami vaistai. Tarp jų minimi gliukokortikosteroidai, antipsichoziniai ir antidepresiniai vaistai, taip pat hormoninė kontracepcija.

    Skydliaukė, hormonai ir vandens kaupimasis

    Hipotirozė (skydliaukės hormonų trūkumas) yra viena dažniausių hormoninių būklių, siejamų su neplanuotu svorio augimu. Kai skydliaukė gamina per mažai hormonų (tyrimuose tai dažnai pasireiškia padidėjusiu TSH), organizmo procesai tarsi „sulėtėja“.

    Dėl to krenta paros energijos poreikis ir lėtėja medžiagų apykaita – net ir laikantis įprastos, anksčiau svorį leidusios kontroliuoti mitybos, gali atsirasti energijos perteklius, kurį kūnas ima kaupti.

    Be to, didesnis skaičius svarstyklėse tokiu atveju ne visada reiškia vien riebalus. Dažna problema – patinimai ir skysčių susilaikymas, todėl svorio pokytis gali būti ir „vandens svoris“.

    Stresas, depresija ir miegas – nematomi veiksniai

    Ilgalaikis stresas, prastas miegas ar depresija gali tiesiogiai išbalansuoti hormonų reguliaciją. Tokie pokyčiai dažnai siejami su didesniu apetitu ir sutrikusia medžiagų apykaita.

    Depresija svorį gali veikti keliais būdais: daliai žmonių sumažėja energija ir motyvacija judėti, o kai kurie psichikos sveikatai gydyti skiriami vaistai gali didinti apetitą. Vis dėlto tai nereiškia, kad svoris būtinai augs kiekvienam.

    Miego sutrikimų kontekste išskiriama ir obstrukcinė miego apnėja. Nakties metu pasikartojantys kvėpavimo sustojimai ir miego fragmentacija organizmui sukelia metabolinį stresą, o tai siejama su hormonų pokyčiais – mažesniu leptino (sotumo hormono) ir didesniu grelino (alkio hormono) lygiu.

    Tokie pokyčiai gali stiprinti potraukį kaloringam maistui ir apsunkinti energijos valdymą. Prie viso to prisideda dienos nuovargis ir mažesnis judrumas, o tai ilgainiui gali skatinti tolesnį svorio augimą.

    Kai svorio augimas gali signalizuoti kitas ligas

    Neplanuotas svorio didėjimas kartais įvardijamas ir kaip galimas besivystančio 2 tipo diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų požymis. Kai kuriais atvejais jis siejamas ir su tam tikrais genetiniais sindromais, pavyzdžiui, Dauno ar Praderio–Willio.

    Retais atvejais tokie pokyčiai gali būti vertinami ir kaip galimas signalas apie kitus organizme vykstančius procesus, įskaitant onkologinius. Dėl to, jei svoris auga staigiai arba kartu atsiranda kiti neraminantys simptomai, svarbu pasitarti su gydytoju ir ieškoti priežasties ne spėliojant, o tiriantis.

  • Azijoje valgo šimtmečius: džiovinta baltoji morva padeda su cukrumi ir svoriu, odai – tarsi kolagenas

    Kuo ypatinga baltoji morva?

    Džiovinta baltoji morva (Morus alba) Azijos virtuvėse ir tradicinėje mityboje minima šimtmečius, o pastaraisiais metais ją dažniau atranda ir europiečiai. Uoga vertinama dėl saldžiarūgščio skonio, skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos su antioksidaciniu poveikiu.

    Maistiniu požiūriu tai koncentruotas produktas: džiovinant sumažėja vandens, todėl 100 gramų turi apie 321 kilokaloriją. Praktikoje dažniausiai valgoma mažesnė porcija, pavyzdžiui, sauja apie 30 gramų, todėl svarbiausia yra saikas ir bendra dienos raciono pusiausvyra.

    Gliukozė, svoris ir sotumas

    Vienas dažniausiai minimų baltojos morvos pranašumų siejamas su poveikiu angliavandenių apykaitai. Morvos lapuose ir ekstraktuose aptinkama medžiaga 1-deoksinojirimicinas (DNJ), kuri slopina fermentus, dalyvaujančius angliavandenių skaidyme, todėl gliukozė po valgio gali kilti lėčiau.

    Klinikiniuose tyrimuose su 2 tipo cukriniu diabetu sergančiais žmonėmis morvos lapų ekstraktai, standartizuoti pagal DNJ kiekį, buvo siejami su mažesniais gliukozės šuoliais po valgio, palyginti su placebu. Vis dėlto tai nėra vaistas, o žmonėms, vartojantiems gliukozę mažinančius vaistus, prieš reguliariai naudojant papildus ar ekstraktus verta pasitarti su gydytoju dėl hipoglikemijos rizikos.

    Kalbant apie svorio kontrolę, džiovinta morva dažnai pristatoma kaip saldumynų alternatyva, tačiau ji vis tiek yra kaloringa dėl natūralių cukrų. Didesnį sotumo jausmą gali lemti skaidulos, kurios taip pat siejamos su geresne žarnyno veikla ir reguliariu tuštinimusi.

    Oda, antioksidantai ir ką žada tyrimai

    Mokslinėje literatūroje morvai priskiriamas antioksidacinis potencialas: aptariami polifenoliai ir kiti junginiai, galintys mažinti oksidacinį stresą. Šis mechanizmas dažnai siejamas su lėtesniais senėjimo procesais ir mažesne lėtinių ligų rizika, tačiau realus poveikis priklauso nuo visos mitybos ir gyvenimo būdo.

    Teiginiai, kad morva odai veikia kaip kolagenas, dažniausiai remiasi netiesiogine logika: antioksidantai gali prisidėti prie odos būklės palaikymo, o pakankamas baltymų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų kiekis yra svarbus kolageno sintezei. Vis dėlto pati džiovinta morva nėra kolageno šaltinis, todėl ją tiksliau vertinti kaip papildomą raciono komponentą.

    „Jeigu turite cukrinį diabetą, vartojate vaistus ar turite lėtinių ligų, papildų ar ekstraktų pasirinkimą geriausia suderinti su gydytoju ar vaistininku“, – pabrėžia mitybos specialistai, vertindami produktus, turinčius įtakos gliukozės rodikliams.

    Džiovinta morva dažniausiai valgoma kaip užkandis arba dedama į košes, musli, jogurtą ir glotnučius, taip pat naudojama kepiniuose. Renkantis produktą verta tikrinti sudėtį: kai kurie gamintojai papildomai saldina ar glazūruoja uogas, todėl bendras cukraus kiekis gali būti didesnis nei tikimasi.