Jei svoris pradeda augti, nors mityba ir fizinis aktyvumas nepasikeitė, priežastis ne visada slypi „valios trūkume“. Tokiais atvejais papildomų kilogramų reikėtų ieškoti organizmo veikloje – nuo hormonų iki miego.
Medicininės priežastys, siejamos su nepaaiškinamu svorio didėjimu, apima hormoninius ir medžiagų apykaitos sutrikimus, vartojamus vaistus, psichikos sveikatos problemas, miego sutrikimus, taip pat kai kurias bendrines ligas ar genetinius veiksnius.
Dažniausiai minimos dvi kryptys – insulinoresistencija, kuri palengvina riebalinio audinio kaupimąsi, ir skydliaukės veiklos sulėtėjimas, galintis pristabdyti medžiagų apykaitą. Panašų efektą gali sukelti ir policistinių kiaušidžių sindromas, Kušingo sindromas ar pokyčiai menopauzės metu.
Svarbu ir tai, kad svorio augimą ar vandens kaupimąsi audiniuose gali skatinti kai kurie plačiai vartojami vaistai. Tarp jų minimi gliukokortikosteroidai, antipsichoziniai ir antidepresiniai vaistai, taip pat hormoninė kontracepcija.
Skydliaukė, hormonai ir vandens kaupimasis
Hipotirozė (skydliaukės hormonų trūkumas) yra viena dažniausių hormoninių būklių, siejamų su neplanuotu svorio augimu. Kai skydliaukė gamina per mažai hormonų (tyrimuose tai dažnai pasireiškia padidėjusiu TSH), organizmo procesai tarsi „sulėtėja“.
Dėl to krenta paros energijos poreikis ir lėtėja medžiagų apykaita – net ir laikantis įprastos, anksčiau svorį leidusios kontroliuoti mitybos, gali atsirasti energijos perteklius, kurį kūnas ima kaupti.
Be to, didesnis skaičius svarstyklėse tokiu atveju ne visada reiškia vien riebalus. Dažna problema – patinimai ir skysčių susilaikymas, todėl svorio pokytis gali būti ir „vandens svoris“.
Stresas, depresija ir miegas – nematomi veiksniai
Ilgalaikis stresas, prastas miegas ar depresija gali tiesiogiai išbalansuoti hormonų reguliaciją. Tokie pokyčiai dažnai siejami su didesniu apetitu ir sutrikusia medžiagų apykaita.
Depresija svorį gali veikti keliais būdais: daliai žmonių sumažėja energija ir motyvacija judėti, o kai kurie psichikos sveikatai gydyti skiriami vaistai gali didinti apetitą. Vis dėlto tai nereiškia, kad svoris būtinai augs kiekvienam.
Miego sutrikimų kontekste išskiriama ir obstrukcinė miego apnėja. Nakties metu pasikartojantys kvėpavimo sustojimai ir miego fragmentacija organizmui sukelia metabolinį stresą, o tai siejama su hormonų pokyčiais – mažesniu leptino (sotumo hormono) ir didesniu grelino (alkio hormono) lygiu.
Tokie pokyčiai gali stiprinti potraukį kaloringam maistui ir apsunkinti energijos valdymą. Prie viso to prisideda dienos nuovargis ir mažesnis judrumas, o tai ilgainiui gali skatinti tolesnį svorio augimą.
Kai svorio augimas gali signalizuoti kitas ligas
Neplanuotas svorio didėjimas kartais įvardijamas ir kaip galimas besivystančio 2 tipo diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų požymis. Kai kuriais atvejais jis siejamas ir su tam tikrais genetiniais sindromais, pavyzdžiui, Dauno ar Praderio–Willio.
Retais atvejais tokie pokyčiai gali būti vertinami ir kaip galimas signalas apie kitus organizme vykstančius procesus, įskaitant onkologinius. Dėl to, jei svoris auga staigiai arba kartu atsiranda kiti neraminantys simptomai, svarbu pasitarti su gydytoju ir ieškoti priežasties ne spėliojant, o tiriantis.
Leave a Reply