CP v2

Tag: Integracija

  • VERTIS sistema: kaip migracijos ir integracijos įstaigos greičiau užsakys vertimą daugiau nei 40 kalbų

    VERTIS sistema: kaip migracijos ir integracijos įstaigos greičiau užsakys vertimą daugiau nei 40 kalbų

    Įstaigoms, kurios kasdien dirba su užsieniečiais, startuoja „VERTIS“ sistema, skirta paprasčiau ir greičiau užsakyti vertimo paslaugas. Ji orientuota į situacijas, kai vertimas būtinas užtikrinant tiesioginę komunikaciją ir žmogaus teisių apsaugą, pavyzdžiui, kreipiantis pagalbos po smurto lyties pagrindu.

    Pagal pateikiamą informaciją, paslaugos apima daugiau nei 40 kalbų, o vertimas gali būti organizuojamas tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Tai ypač aktualu savivaldybėms, sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigoms, kur sprendimai dažnai turi būti priimami greitai.

    Kas įeina į paslaugas?

    „VERTIS“ sistemoje numatyti du pagrindiniai vertimo tipai: vertimas žodžiu ir vertimas raštu. Vertimas žodžiu vykdomas iš ir į lietuvių kalbą, o gestų kalbos poreikis derinamas atskiru susitarimu.

    Vertimas raštu apima dokumentų vertimą, kai reikia pateikti ar patikrinti asmens duomenis, kvalifikaciją ar teisinius dokumentus. Tokiais atvejais svarbi ne tik kalba, bet ir terminų tikslumas, nes vertimai naudojami oficialiose procedūrose.

    Kur vertėjų prireikia dažniausiai?

    Bendrosioms vertimo žodžiu paslaugoms priskiriami užsakymai, susiję su prieglobsčio ir integracijos procedūromis. Nurodoma, kad vertimas gali būti reikalingas Migracijos departamente, teismuose, švietimo įstaigose, Užimtumo tarnyboje, sveikatos priežiūros įstaigose ir savivaldybėse.

    Taip pat paslaugos siejamos su Užsieniečių registracijos centru, kur svarbu užtikrinti aiškų informacijos perdavimą ir suprantamą procesų paaiškinimą. Praktikoje tokiose vietose vertimas dažnai tampa kritiniu veiksniu, kad žmogus galėtų pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis.

    Kokie dokumentai verčiami raštu?

    Raštu dažniausiai verčiami asmens tapatybės dokumentai, civilinės būklės įrašai ir kiti asmeniniai dokumentai. Tarp jų minimi gimimo, santuokos, skyrybų, globos ir mirties dokumentai, taip pat išsilavinimą bei kvalifikaciją patvirtinantys įrašai.

    Be to, nurodoma, kad gali būti verčiami sveikatos išrašai, procesiniai teismo dokumentai ir prieglobsčio nagrinėjimo procedūrų dokumentai. Tokiais atvejais vertimo kokybė tiesiogiai susijusi su sprendimų tikslumu ir procedūrų sklandumu.

    Vertimo paslaugų užsakymas vykdomas per „VERTIS“ sistemą, o papildomi klausimai sprendžiami nurodytais sistemos administravimo kontaktais. Įstaigoms rekomenduojama iš anksto įsivertinti dažniausiai pasitaikančius poreikius, kad vertimas būtų užsakomas laiku ir be papildomų trikdžių.

  • Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektui, skirtam trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams. Iniciatyva numato ne tik kalbos kursus, bet ir sociokultūrinių žinių ugdymą, kad atvykę žmonės lengviau įsilietų į visuomenę.

    Projektas bus įgyvendinamas naudojant 2021–2027 metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšas. Jis siejamas su konkrečiu tikslu Teisėta migracija ir integracija bei nacionaliniais užsieniečių integracijos sistemos stiprinimo prioritetais.

    Kam skirtas projektas?

    Projektas orientuotas į trečiųjų šalių piliečius, tai yra asmenis, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenis be pilietybės. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos ir kartu geriau suprasti Lietuvoje galiojančias socialines bei kultūrines normas.

    Sociokultūrinių žinių dalis paprastai apima temas, kurios daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui: institucijų veikimą, švietimo ir sveikatos sistemas, darbo rinkos taisykles, paslaugų prieinamumą, pagrindines teises ir pareigas. Tokie mokymai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų mažinti informacinę atskirtį ir greitinti integraciją.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Dokumentus Kultūros ministerijai reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 22 dienos imtinai. Paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą.

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų rengimo klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Gražina Genė. Kilus praktiniams klausimams, pareiškėjams rekomenduojama kreiptis iš anksto, kad būtų spėta patikslinti dokumentus iki termino pabaigos.

  • Užsieniečiams Lietuvoje – nauja „InfoDesk App“: leidimai, darbas ir paslaugos vienoje vietoje

    Vienas įrankis vietoj dešimčių puslapių

    Lietuvoje kasmet daugėja užsieniečių, o kartu auga ir poreikis greitai rasti aiškią, patikimą informaciją suprantama kalba. Praktikoje atvykę gyventojai dažnai susiduria su tuo, kad svarbūs atsakymai išsibarstę po skirtingų institucijų svetaines, o pačiai sistemai perprasti reikia laiko.

    Norint gauti paslaugas ar susitvarkyti dokumentus, neužtenka vien žinoti, ko ieškai, reikia suprasti ir tai, kuri institucija už ką atsakinga. Dėl šios priežasties vėluoja sprendimai, daugėja klaidų, o dalis žmonių lieka priklausomi nuo tarpininkų ar pažįstamų pagalbos.

    Kas yra „InfoDesk App“ ir kam ji skirta

    Priėmimo ir integracijos agentūra pristatė mobiliąją programėlę užsieniečiams „InfoDesk App“. Ji skirta Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims, apgyvendintiems agentūros laikino apgyvendinimo vietose.

    Daugumai naudotojų programėle galima naudotis be registracijos, o registracija reikalinga tik agentūros Vilniaus, Ruklos ir Pabradės priėmimo centruose gyvenantiems žmonėms. Programėlėje pateikiama informacija apie leidimus gyventi, švietimo galimybes, sveikatos paslaugas, darbo rinką, kalbų mokymąsi ir kasdienius integracijos klausimus.

    „Tinkamas informavimas skatina savarankiškumą ir palengvina integraciją. Mums svarbu, kad informacija žmogų pasiektų čia ir dabar, tada kai jos labiausiai reikia“, – sakė Priėmimo ir integracijos agentūros direktorius Gediminas Pocius.

    Programėlė turi ir antrą svarbią dalį, aktualią gyvenantiems laikino apgyvendinimo vietose: joje skelbiamos naujienos, renginiai, mokymai, konsultacijos, kontaktai ir kita kasdienė informacija. Taip pat numatyta galimybė operatyviai išsiųsti pranešimus visiems gyventojams, jei prireiktų skubiai informuoti apie pasikeitusią situaciją ar svarbius įvykius.

    Prieinamumas, kalbos ir tolesni planai

    Agentūra pabrėžia, kad programėlė pritaikyta įvairioms reikmėms: joje integruota tekstą į garsą verčianti funkcija, o turinį galima pateikti iki 20 kalbų. Tokie sprendimai svarbūs ne tik patogumui, bet ir lygioms galimybėms, kai informacija turi būti prieinama žmonėms su skirtingais kalbos ar sveikatos iššūkiais.

    Programėlė „InfoDesk App“ prieinama „Android“ ir „iOS“ įrenginiuose, ją galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „Apple Store“. Ateityje planuojama plėsti funkcionalumą laikino apgyvendinimo vietose gyvenantiems žmonėms ir papildyti informaciją kitoms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, paaugliams skirtomis užimtumo galimybėmis.

    „Tokio pobūdžio informacinė programėlė Lietuvoje gerokai padidins informacijos prieinamumą užsieniečiams suprantama kalba. Mūsų tikslas, kad kiekvienas užsienio kilmės Lietuvos gyventojas jaustųsi priimtas ir įtrauktas nuo pirmos dienos Lietuvoje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis ir įgyvendinamas bendradarbiaujant su Inovacijų agentūra. Agentūra teigia, kad skaitmeniniai sprendimai šioje srityje leidžia ne tik greičiau pasiekti informaciją, bet ir sumažina administracinę naštą, kai atsakymai pateikiami vienoje, aiškiai struktūruotoje vietoje.