CP v2

Tag: Intel

  • Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu žurnalui Fortune pareiškė, kad derybose dėl JAV valstybės įėjimo į „Intel“ kapitalą esą padarė klaidą. Pasak jo, jis prašė 10 proc. bendrovės akcijų „nemokamai“, o išgirdęs pritarimą vėliau suabejojo, ar nereikėjo reikalauti didesnės dalies.

    „Aš paprašiau 10 proc. bendrovės akcijų nemokamai, ir man atsakė, kad susitarta. Tuomet pagalvojau, kad reikėjo prašyti daugiau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus maždaug devyniems mėnesiams po sprendimo, kai JAV vyriausybė tapo 9,9 proc. „Intel“ akcininke. Tuomet buvo pranešta, kad anksčiau skirtos, bet dar neišmokėtos paramos lėšos pagal CHIPS programą buvo pakeistos nuosavybės dalimi, papildomai įtraukiant ir kitas valstybines paskatas.

    Rinkos dalyviai šį sandorį vertino kaip bandymą stabilizuoti „Intel“ padėtį po ilgesnio sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė prarado dalį pozicijų pažangiausių gamybos technologijų lenktynėse. Po valstybės įsitraukimo ir pasikeitusių lūkesčių dėl užsakymų „Intel“ akcijų kaina, remiantis viešai skelbtais duomenimis, per šį laikotarpį šoktelėjo daugiau nei tris kartus.

    Donaldas Trumpas interviu taip pat kartojo teiginį, kad muitų politika galėjo sustiprinti vidaus gamintojus ir pristabdyti lustų importą iš Kinijos. Jo retorikoje tai siejama su platesniu tikslu didinti strateginių technologijų gamybą JAV ir mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių, kur dominuoja Taivano gamintojai.

    Per pastaruosius mėnesius rinkoje daug dėmesio sulaukė ir pranešimai apie „Intel“ derybas dėl gamybos paslaugų didiesiems klientams. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Apple“ ir „Intel“ galėjo pasiekti preliminarų susitarimą dėl kai kurių lustų gamybos „Apple“ įrenginiams, o „Tesla“ vadovas Elonas Muskas yra viešai užsiminęs apie planus ateityje remtis „Intel“ lustais didelio masto infrastruktūros projektuose.

    Technologijų sektoriuje „Intel“ atsigavimas siejamas ir su sugrįžusiu centrinių procesorių paklausos augimu duomenų centruose. Tai ypač aktualu DI plėtrai, nes didėjant skaičiavimo apkrovoms vis dažniau akcentuojama, kad našūs procesoriai ir atminties posistemės tampa vienu svarbiausių našumo ribotuvų.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiama DI epochos atrama“, – balandį per „Intel“ rezultatų pristatymą sakė bendrovės vadovas Lip-Bu Tanas.

    Tarp investuotojų ir politikos formuotojų tokie pareiškimai kelia diskusijas apie valstybės vaidmenį strateginėse pramonės šakose. Viena vertus, valstybės dalyvavimas gali suteikti kapitalo, stabilumo ir užsakymų, kita vertus, jis kelia klausimų dėl derybų skaidrumo, interesų konflikto ir to, kaip tokie sandoriai turėtų būti vertinami rinkos ekonomikos sąlygomis.

  • „Intel“ vadovas meta kortas ant stalo: 18A proveržis kelia ažiotažą, klientai jau beldžiasi

    „Intel“ vadovas meta kortas ant stalo: 18A proveržis kelia ažiotažą, klientai jau beldžiasi

    „Intel“ vadovas Lip-Bu Tan teigia, kad bendrovės lustų gamybos paslaugų verslas, vadinamas foundry, įgauna pagreitį ir tampa vienu svarbiausių įmonės atsigavimo ramsčių. Pasak jo, augantis išorinių klientų susidomėjimas rodo, kad „Intel“ artėja prie tikslo vėl konkuruoti pažangiausių technologijų gamyboje.

    „Foundry yra labai svarbu. Tai vienas svarbiausių nacionalinių turtų“, – sakė Lip-Bu Tan.

    Foundry kryptis „Intel“ atveju reiškia posūkį nuo istoriškai uždaro modelio, kai gamyklos daugiausia aptarnavo tik pačios įmonės procesorius kompiuteriams ir duomenų centrams. Dabar siekiama gaminti lustus ir kitoms bendrovėms, o kartu stiprinti pažangių puslaidininkių gamybos pajėgumus JAV, kur ši sritis ilgą laiką pralaimėjo Azijos lyderiams.

    Didžiausias investuotojų dėmesys krypsta į „Intel“ 18A technologinį procesą, kuris laikomas kritiniu bandymu, ar įmonė gebės pasiūlyti konkurencingą pažangios gamybos platformą. L. B. Tan pripažino, kad perėmus vadovavimą šio proceso būklė buvo prasta, tačiau dabar, jo teigimu, matomas apčiuopiamas progresas.

    „Dabar tai matau“, – sakė Lip-Bu Tan.

    Vienas svarbiausių foundry verslo rodiklių yra išeiga, tai yra, kokia dalis ant plokštelės pagamintų lustų būna tinkami naudojimui. Kuo išeiga didesnė, tuo gamyba pelningesnė ir patikimesnė klientams, todėl šis parametras tiesiogiai lemia, ar užsakovai ryšis perkelti gamybą. „Intel“ vadovas teigė matantis išeigos gerėjimą, kuris viršija įprastai laikomas geros praktikos ribas.

    Šis progresas, pasak L. B. Tan, jau verčia sujudėti potencialius užsakovus: kuo labiau gerėja gamybos rezultatai, tuo aktyviau į „Intel“ kreipiasi bendrovės, svarstančios gamybą patikėti jos foundry padaliniui. Jis neįvardijo konkrečių klientų, tačiau pažymėjo, kad įmonė tikisi sulaukti kelių užsakymų patvirtinimų antroje metų pusėje.

    Finansų vadovas Davidas Zinsneris anksčiau investuotojams yra sakęs, kad išorinės foundry paklausos signalai turėtų tapti konkretesni antroje metų pusėje ir persikelti į 2027 metų pradžią. Tai atitinka rinkos logiką: net ir matant technologinę pažangą, dideliems užsakovams reikia laiko kvalifikacijai, bandymams, tiekimo grandinės suderinimui ir gamybos rizikų įvertinimui.

    Foundry strategija siejama ir su platesniais geopolitiniais bei tiekimo grandinės saugumo argumentais. „Intel“ plečia gamybą Arizonoje, kur diegiami pažangūs procesai, tačiau kiti projektai, pavyzdžiui, Ohajuje, susidūrė su vėlavimais, o gamybos startas nukeltas į vėlesnį dešimtmetį. Ši dinamika pabrėžia, kad pažangių gamyklų statyba ir paleidimas yra vienas sudėtingiausių bei brangiausių pramonės uždavinių.

    Kalbėdamas apie platesnį tikslą, L. B. Tan akcentavo, kad didžioji dalis pažangiausių procesorių gamybos vis dar vyksta už JAV ribų, todėl gamybinių pajėgumų grąžinimas vertinamas kaip strateginis prioritetas. Žvelgdamas į ateitį, jis teigė, kad naujos kartos 14A procesas, įgyvendintas laiku, galėtų leisti „Intel“ stoti į tiesioginę konkurenciją su rinkos lyderiais.

  • DI euforija baigėsi? „Qualcomm“ smuko 11 proc., krenta ir „Intel“ – kas nutiko rinkose

    DI euforija baigėsi? „Qualcomm“ smuko 11 proc., krenta ir „Intel“ – kas nutiko rinkose

    Antradienį JAV puslaidininkių sektorius staigiai pasuko žemyn po įspūdingo DI bangos sukelto ralio, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo iškėlęs daugelį lustų gamintojų akcijų į rekordus. Daugiausia dėmesio sulaukė „Qualcomm“, kurios akcijos prekybos metu smuko daugiau nei 11 proc. ir fiksavo vieną prasčiausių dienų nuo 2020 metų.

    Kartu krito ir kitos rinkos žvaigždėmis tapusios bendrovės: „Intel“ neteko apie 7 proc., „Skyworks Solutions“ smuko daugiau nei 5 proc., o „Marvell Technology“ prarado apie 4 proc. Visą sektoriaus nuotaiką atspindintis „iShares Semiconductor ETF“ leidosi maždaug 3 proc., signalizuodamas platesnį rizikos mažinimą.

    Kodėl investuotojai staiga traukėsi?

    Pagrindiniu katalizatoriumi tapo didesnė nei prognozuota infliacija, kuri sustiprino rinkos lūkesčius, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau. Tokiais momentais investuotojai dažnai mažina pozicijas rizikingesniuose aktyvuose, o ypač tuose, kurių kainas neseniai kilstelėjo lūkesčiai dėl ateities augimo.

    Papildomos įtampos įnešė ir geopolitiniai veiksniai, kurie stumia aukštyn naftos kainas ir didina neapibrėžtumą dėl vartotojų bei įmonių išlaidų. Tokia aplinka paprastai nepalanki sparčiai brangusioms akcijoms, nes jų vertinimai jautresni palūkanų normų ir ekonomikos ciklo pokyčiams.

    DI ralis išsiplėtė už „Nvidia“ ribų

    Pastaruoju metu DI tema rinkoje išsiplėtė nuo „Nvidia“ į platesnį lustų ir komponentų gamintojų ratą. Investuotojai vis dažniau statė ne tik už vaizdo plokštes ir didelio našumo skaičiavimus, bet ir už platesnę infrastruktūrą, reikalingą DI plėtrai duomenų centruose ir įrenginiuose.

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie perėjimą nuo DI modelių apmokymo prie praktinių pritaikymų, įskaitant DI agentus, kurie gali vykdyti užduotis, planuoti veiksmus ir integruotis į verslo procesus. Tai kelia lūkesčius, kad augs paklausa ne vien pažangiausiems procesoriams, bet ir atminties, ryšio, energijos valdymo bei kitoms lustų kategorijoms.

    Atminties lustai ir tiekimo įtampa

    Ryški DI plėtros kryptis yra didėjantis atminties lustų poreikis, nes dideli modeliai ir jų naudojimas reikalauja daugiau atminties bei pralaidumo. Dėl to rinkoje fiksuojamas pasiūlos ir paklausos disbalansas, o kai kurie gamintojai kelia kainas, siekdami atspindėti suaktyvėjusią paklausą ir ribotą pasiūlą.

    Tarp kritusių bendrovių buvo ir „Micron Technology“, kurios akcijos smuko apie 4 proc. Tuo metu „Sandisk“ krito apie 6 proc., nors nuo metų pradžios jos akcijų kaina buvo pašokusi daugiau nei šešis kartus, todėl daliai investuotojų tai tapo proga fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, tokie svyravimai po staigaus kilimo nėra neįprasti, ypač kai rinkos nuotaikas formuoja ir makroekonominiai rodikliai. Tolimesnę puslaidininkių sektoriaus kryptį lems ne tik DI užsakymų dinamika, bet ir palūkanų normų trajektorija, įmonių rezultatų sezonas bei signalai apie realų DI projektų atsiperkamumą.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Nuo „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje DI infrastruktūros bumo simboliu tapo „Nvidia“, tačiau Volstrite vis dažniau matomas kapitalo persiskirstymas. Pastaruoju metu investuotojai aktyviau perka įmones, kurios ankstyvoje DI plėtros fazėje buvo mažiau pastebimos.

    Ryškiausias to pavyzdys matėsi šią savaitę: „AMD“ ir „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug po 25 proc., „Micron“ pabrango daugiau nei 37 proc., o „Corning“ ūgtelėjo apie 18 proc. Tuo pat metu „Nvidia“ 2026 metais augo kukliau ir labiau priminė viso „Nasdaq“ tempo judėjimą.

    Rinka plečia DI statybų žemėlapį

    Investuotojai vis aiškiau stato už tai, kad DI duomenų centrų plėtra bus ilga ir reikalaus ne vien grafinių procesorių. Didėjant skaičiavimo apimtims, auga poreikis atminties lustams, centriniams procesoriams, optiniams ryšiams ir kitoms komponentėms, kurios lemia našumą bei energijos sąnaudas.

    Viena svarbiausių naujų temų tapo atminties rinka. Dėl pasiūlos trūkumo kylant kainoms, atminties gamintojai gavo stiprų postūmį, o „Micron“ pastaraisiais mėnesiais tapo vienu karščiausių sandorių puslaidininkių sektoriuje.

    Rinkoje akcentuojama, kad materialus trūkumas dažnai reiškia staigesnį pelningumo šuolį, nes kainos kyla greičiau nei sąnaudos. Tokios fazės istorijoje ne kartą tapo pagrindu įspūdingiems atminties gamintojų akcijų ciklams.

    Agentai grąžina dėmesį CPU

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini analitikai, yra centrinių procesorių sugrįžimas į pirmą planą. DI plėtrai persikeliant nuo vien pokalbių robotų prie agentų, galinčių vykdyti užduočių grandines, duomenų centrams reikia daugiau universalių skaičiavimo išteklių.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų CPU rinka per artimiausius metus gali išaugti daugiau nei dvigubai, o šias nuotaikas sustiprino „AMD“ ketvirčio rezultatai ir atnaujintos augimo ambicijos serverių segmente. Analitikai tai vertina kaip struktūrinį lūžį, kuriame auga ir CPU, ir duomenų centrų greitintuvų paklausa.

    „Agentai iš tiesų kuria milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mums labai įdomu būti pačiame jo centre“, – sakė „AMD“ vadovė Lisa Su.

    „Intel“ atsigavimas ir optikos statymai

    „Intel“ atveju investuotojai įžvelgia atsigavimo scenarijų, kurį pastiprina didesnės JAV investicijos į vietinę lustų gamybą. Papildomų impulsų akcijai suteikė ir pranešimai apie galimas gamybos partnerystes bei didžiųjų užsakovų susidomėjimą.

    Tuo metu DI infrastruktūros grandinėje ryškėja ir optinių technologijų vaidmuo. „Nvidia“ bendradarbiavimas su „Corning“ siejamas su perėjimu nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio sprendimų didelio masto sistemose, o pati „Corning“ rinkoje jau buvo pasiekusi reikšmingų rekordų.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių įspėja, kad staigūs puslaidininkių sektoriaus šuoliai primena ankstesnių burbulų dinamiką. Skamba ir perspėjimai apie galimą 25–30 proc. korekciją platesniame sektoriaus indekse, jei lūkesčiai pralenks realų pelnų augimą.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.

  • Muskas kuria milžinišką lustų „Terafab“: Teksase gali kainuoti iki 109 mlrd. eurų

    Muskas kuria milžinišką lustų „Terafab“: Teksase gali kainuoti iki 109 mlrd. eurų

    Elono Musko kontroliuojama bendrovė „SpaceX“ Teksase svarsto itin didelės lustų gamyklos projektą „Terafab“, kurio apimtis, viešai paskelbtuose dokumentuose, vertinama nuo maždaug 50 mlrd. iki 109 mlrd. eurų. Tokie skaičiai išryškėjo vietos valdžiai pateiktame pranešime dėl planuojamų nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų.

    Dokumentuose nurodoma, kad pirmasis projekto etapas galėtų kainuoti apie 50 mlrd. eurų, o pilnas komplekso įgyvendinimas, jei būtų statoma visa apimtimi, priartėtų prie 109 mlrd. eurų. Grimeso apygardoje numatytas viešas svarstymas dėl siūlomų mokestinių paskatų, kurios įprastai taikomos pritraukiant stambias investicijas ir darbo vietas.

    Pasak projekto komunikacijos, „Terafab“ siekiama sujungti kelias kritines grandis vienoje vietoje: loginių lustų gamybą, atminties sprendimus ir pažangų lustų sujungimą bei pakuotę. Tokia integracija tampa vis svarbesnė, nes modernūs DI skaičiavimo lustai vis dažniau remiasi ne tik mažesniais litografijos procesais, bet ir pažangiu pakavimu, leidžiančiu jungti kelis kristalus į vieną sistemą.

    Kam būtų skirti lustai

    Numatoma, kad gamykla galėtų aptarnauti „SpaceX“ poreikius, taip pat Musko valdomas su DI susijusias veiklas ir „Tesla“. Pastaraisiais metais didžiųjų technologijų ir pramonės įmonių strategijoje ryškėja bendra kryptis: kritinių lustų tiekimą stengtis užsitikrinti ilgesniam laikui, mažinant priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ši kryptis susijusi ir su globalia rizika. Lustų rinka itin jautri geopolitiniams veiksniams, o pažangiausių gamybos pajėgumų trūkumas jau ne kartą sukėlė tiekimo grandinių sutrikimų automobilių pramonėje, telekomunikacijose ir duomenų centruose.

    „Intel“ įsitraukimas ir JAV lustų bumas

    Prie „Terafab“ projekto viešai minimas ir „Intel“ vaidmuo, siejamas su projektavimo, gamybos bei pakavimo kompetencijomis. Pastaruoju metu JAV aktyviai plečia vietinę puslaidininkių ekosistemą, o investicijos į naujas gamyklas ir pakavimo pajėgumus tapo vienu svarbiausių strateginių prioritetų.

    Rinkoje tai vertinama kaip atsakas į sparčiai augančią DI infrastruktūros paklausą, kai duomenų centrams reikia vis daugiau didelio našumo komponentų. Be to, pažangus pakavimas tampa „siaurąja vieta“, nes net ir turint prieigą prie gamybos, ribojančiu veiksniu gali tapti galutinis lustų sujungimas ir paruošimas sistemoms.

    Kodėl tokie skaičiai realistiški

    Dešimčių milijardų eurų investicijos lustų pramonėje nėra išimtis: moderni gamykla reikalauja ne tik pastatų, bet ir itin brangios įrangos, švaros infrastruktūros, milžiniškų energijos bei vandens resursų, o taip pat aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl projektai dažnai skaidomi į etapus, pradedant nuo mažesnių tyrimų ar pilotinių linijų.

    Kol kas viešai pateikti skaičiai atspindi planuojamą kapitalo investicijų rėžį, o ne galutinį įsipareigojimą. Galutinė projekto apimtis priklausys nuo to, ar bus suderintos mokestinės paskatos, partnerystės, technologiniai sprendimai ir realus šių lustų poreikis artimiausiais metais.

  • „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Intel“ akcijos antradienį pabrango apie 13 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą, investuotojams sureagavus į pranešimus, kad „Apple“ svarsto alternatyvas pagrindinių įrenginių procesorių gamybai. Rinkoje tai vertinama kaip galimas lūžis, nes „Apple“ ilgus metus rėmėsi Taivano TSMC pajėgumais.

    Žiniasklaidos duomenimis, „Apple“ tariasi su „Intel“ ir „Samsung“ dėl galimybės dalį pagrindinių lustų gamybos perkelti į Jungtines Valstijas. Oficialiai „Intel“ ir „Samsung“ šios informacijos nekomentavo, o „Apple“ į užklausas viešai neatsakė.

    „Intel“ ralį sustiprino ir platesnis bendrovės atsigavimo naratyvas: balandį akcijos buvo pašokusios daugiau nei dvigubai, o rinkos vertė perkopė maždaug 440 mlrd. eurų ribą. Tokius šuolius paprastai maitina lūkesčiai dėl naujų užsakymų, gamybos plėtros ir gerėjančių maržų.

    Pastaraisiais mėnesiais „Intel“ taip pat skelbė apie strategines partnerystes ir investicijas, kurios investuotojams signalizuoja ambiciją stiprinti pozicijas tiek klasikinių procesorių, tiek pažangių gamybos paslaugų rinkose. Vienas ryškesnių žingsnių – sprendimas atpirkti 49 proc. dalį Airijoje esančioje „Fab 34“ gamykloje už maždaug 13 mlrd. eurų.

    Rinkos dėmesio centre išlieka ir dirbtinis intelektas, skatinantis paklausą duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai. „Intel“ vadovas Lip-Bu Tanas rezultatus aptariančioje konferencijoje akcentavo, kad centriniai procesoriai išlieka kritiška DI eros bazė, o tai leidžia bendrovei išnaudoti paklausos bangą ne tik GPU, bet ir CPU segmente.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad galimi „Apple“ sprendimai dar nereiškia garantuotų kontraktų: lustų tiekimo grandinė priklauso nuo technologinių procesų, pajėgumų, kainodaros ir kokybės reikalavimų. Jei „Apple“ iš tiesų diversifikuotų gamybą, tai galėtų sumažinti geopolitines ir logistikos rizikas, tačiau kartu reikštų didžiulį spaudimą tiekėjams laikytis griežtų terminų.

    „Intel“ akcijų dinamika pastaruoju metu tampa ir politinių diskusijų objektu JAV, ypač kalbant apie strategines technologijas ir vietinę gamybą. Rinkai tai svarbu, nes valstybės parama, reguliavimas ir investicijų kryptys gali lemti, kaip greitai įmonė sugebės pasivyti pažangiausių technologinių procesų lyderius.

    Investuotojams dabar svarbiausia, ar derybos virs realiais užsakymais, ir ar „Intel“ pavyks stabiliai didinti gamybos konkurencingumą DI bei pažangių lustų paklausos cikle. Artimiausi ketvirčių rezultatai ir užsakymų portfelio signalai gali tapti lemiamu testu, kiek dabartinis optimizmas pagrįstas.

  • Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Po kelių savaičių įtampos dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros kaštų puslaidininkių sektorius balandį vėl tapo vienu karščiausių Volstryte. „Nasdaq“ PHLX puslaidininkių indeksas po kritimo kovą balandį šoktelėjo dešimtimis procentų, investuotojams grįžtant į rizikingesnes pozicijas.

    Rinkos nuotaikas labiausiai pakurstė geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir optimistiškesnės prognozės. Tarp ryškiausių šuolių minimas „Intel“, kurio akcijos po rezultatų paskelbimo fiksavo vieną geriausių dienų per kelis dešimtmečius.

    Augimas palietė ne vieną bendrovę, siejamą su DI skaičiavimo pajėgumais ir duomenų centrų plėtra. Investuotojai šįkart akcentuoja, kad paklausa plečiasi ir apima daugiau grandžių nei vien kelis akivaizdžiausius DI laimėtojus.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Analitikai pabrėžia tris veiksnius: didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijų atsparumą, kylančius pelno lūkesčius ir didėjantį tikėjimą, kad DI projektai generuoja apčiuopiamas pajamas. Po anksčiau išaugusio skepticizmo rinkai prireikė kelių stipresnių ataskaitų, kad sugrįžtų pasitikėjimas.

    Kartu mažėjo baimė, jog milžiniškos kapitalo išlaidos duomenų centrams taps per didele našta įmonių pinigų srautams. Dalis investuotojų dabar vertina, kad DI infrastruktūros ciklas pereina iš pažadų į realius užsakymus, o tai matoma ir puslaidininkių tiekimo grandinėje.

    Geopolitika gali įkąsti

    Vis dėlto optimistinį scenarijų temdo geopolitinė rizika ir tiekimo grandinės pažeidžiamumas. Rinkoje aptariama, kad Irano karo kontekstas didina trikdžių tikimybę logistikoje, o įmonės ir pirkėjai gali skubėti didinti atsargas, kad apsidraustų nuo vėlavimų.

    Ypač jautri tema yra helis, kuris naudojamas įvairiuose puslaidininkių gamybos procesuose. Sutrikus žaliavų ir transporto srautams, brangsta ne tik komponentai, bet ir didėja rizika, kad gamintojams teks perplanuoti pristatymus, o užsakovams atidėti projektus.

    Įtampą kelia ir pati duomenų centrų plėtra: vis dažniau kalbama apie ribotą fizinę infrastruktūros talpą, pavyzdžiui, elektros tinklų prijungimų, transformatorių ir kitos įrangos trūkumą. Tai reiškia, kad noras investuoti nedingsta, tačiau realūs pajėgumai ne visuomet spėja paskui planus.

    Ko lauks rinka toliau

    Artimiausiais mėnesiais sektoriaus kryptį lems tai, ar didžiosios technologijų grupės išlaikys investicijų tempą, o įmonių prognozės bus keliamos, o ne karpomos. Ne mažiau svarbu, ar geopolitiniai veiksniai nepavers tiekimo grandinės dar labiau nepastovia, nes būtent čia puslaidininkių rinka tradiciškai jautriausia.

    Jei užsakymų augimas išliks platus, o DI infrastruktūros išlaidos bus pateisinamos pajamomis, ralio potencialas gali tęstis. Tačiau bet koks ženklas, kad projektai vėluoja, o žaliavos ar logistika stringa, gali greitai sugrąžinti didesnį kintamumą.

  • „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį pabrango 114 proc. ir užfiksavo geriausią mėnesį bendrovės istorijoje nuo debiuto „Nasdaq“ biržoje. Ralis išsiskiria tuo, kad įvyko po kelių metų nusivylimo dėl vėluojančių produktų ir gamybos problemų.

    Didžiausias šuolis fiksuotas balandžio 24 dieną, kai po ketvirčio rezultatų akcijos pašoko apie 24 proc. Tą dieną kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2000 metų, o kilimas tęsėsi ir vėliau.

    Kas įtikino Volstritą?

    Investuotojai pervertina rizikas, bet rinką užkūrė keli aiškūs signalai: atsigaunančios pajamos, stiprėjanti duomenų centrų procesorių paklausa ir optimizmas dėl naujų technologinių procesų. Bendrovės pajamos pastarąjį ketvirtį augo daugiau nei 7 proc., nors prieš tai penkiais iš septynių ketvirčių fiksuoti kritimai.

    Rinkoje ypač daug dėmesio sulaukė „Intel“ 18A technologija ir gamybos plėtra JAV, įskaitant Arizonos projektus. Tuo pat metu DI sukurta skaičiavimo resursų paklausa didina spaudimą visai infrastruktūrai, o centriniai procesoriai vėl tampa kritine grandimi šalia grafikos procesorių ir specializuotų akceleratorių.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiamu DI eros pagrindu“, – sakė „Intel“ generalinis direktorius Lip-Bu Tanas, kalbėdamas apie augančią duomenų centrų procesorių paklausą ir tiekimo ribas.

    Vadovų kaita ir valstybės veiksnys

    Lip-Bu Tanas „Intel“ vadovu tapo 2025 metų kovą, po to kai iš pareigų pasitraukė Patas Gelsingeris. Pastarojo laikotarpį lydėjo didelės investicijos ir pertvarkos, o 2024 metais „Intel“ akcijos buvo kritusios apie 60 proc.

    Rinkos nuotaikas sustiprino ir JAV vyriausybės sprendimai didinti vietinę pažangių lustų gamybą bei mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių. „Intel“ laikoma viena iš nedaugelio JAV bendrovių, galinčių gaminti pažangiausius lustus, nors realioje rinkos konkurencijoje stipriai dominuoja TSMC ir „Samsung“.

    Gamyba pagal užsakymą ir naujas „siaurasis“ taškas

    „Intel“ siekia tapti ne tik lustų kūrėja, bet ir gamintoja kitiems užsakovams, tačiau šis kelias iki šiol kelia abejonių: klientai atsargiai vertina pereinamojo laikotarpio riziką. Bendrovė jau koregavo ankstesnius planus, mažino darbuotojų skaičių ir atidėjo kai kuriuos didelius projektus.

    Kita kryptis, į kurią vis dažniau žiūri rinka, yra pažangus lustų „pakavimas“, kai atskiri komponentai sujungiami į vieną didelio našumo sistemą. DI paklausa didina šios grandies svarbą, nes „pakavimas“ tampa dar vienu gamybos „butelio kakleliu“, o pajėgumai pasaulyje riboti.

    Analitikai pažymi, kad toks spartus akcijos šuolis gali lenkti fundamentalius rodiklius, todėl svyravimai išliks dideli. Vis dėlto balandžio ralis parodė, kad rinka vėl tiki „Intel“ apsisukimo scenarijumi, o pagrindinis katalizatorius – atsinaujinusi DI infrastruktūros investicijų banga.