Tag: Intel

  • „Intel“ akcininkai padavė bendrovę į teismą po beveik 29 proc. akcijų kritimo

    „Intel“ akcininkai padavė bendrovę į teismą po beveik 29 proc. akcijų kritimo

    JAV lustų gamintoja „Intel“ sulaukė akcininkų ieškinio po to, kai bendrovės akcijos per vieną dieną smuko beveik 29 proc. – tai buvo didžiausias kritimas per kelis dešimtmečius.

    Akcininkai teigia, kad įmonė esą nuslėpė, kokią didelę įtaką jos rezultatams daro smukusi asmeninių kompiuterių paklausa. Apie ieškinį praneša „Euronews“.

    Akcijų nuosmukis fiksuotas spalio 30 dieną, kitą dieną po to, kai „Intel“ paskelbė silpnesnę, nei tikėtasi, ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozę ir nurodė vangų kompiuterių rinkos aktyvumą bei gamybos ribojimus.

    Ieškinį inicijavo Mičigano ugniagesių ir policijos pareigūnų pensijų fondas „City of Southfield Fire and Police Retirement System“. Tai siūlomas kolektyvinis ieškinys, kuriame investuotojai kviečiami jungtis, jei patyrė reikšmingų nuostolių.

    Ką akcininkai priekaištauja „Intel“

    Skunde teigiama, kad „Intel“ ir jos vadovai investuotojams pateikė iš esmės klaidinančius arba neteisingus pareiškimus apie bendrovės verslą ir finansinę padėtį.

    Akcininkų teigimu, buvo sumenkinta, kiek silpnesni kompiuterių pardavimai paveikė padalinį, atsakingą už nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių lustus.

    Ieškinyje taip pat akcentuojama, kad prastesnė prognozė atskleidė ne tik gilėjantį asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukį, bet ir „Intel“ sunkumus patenkinant serverių lustų paklausą.

    Liepos prognozės ir spalio realybė

    „Intel“ buvo įspėjusi, kad platesnė asmeninių kompiuterių rinka silpnėja. Vis dėlto liepos rezultatų aptarime bendrovės finansų vadovas Davidas Zinsneris sakė besitikintis, kad pajamos iš nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių lustų trečiąjį ketvirtį išliks maždaug stabilios, o viso padalinio pajamos šiek tiek augs.

    Tačiau spalio 29 dieną, skelbiant trečiojo ketvirčio rezultatus, šio padalinio pajamos, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, buvo kritusios 9 proc. – apie 800 mln. JAV dolerių iki 8,1 mlrd. JAV dolerių.

    Ketvirtinėje ataskaitoje nurodyta ir tai, kad nešiojamųjų bei stacionariųjų kompiuterių segmento pajamos smuko iki 6,9 mlrd. JAV dolerių – 424 mln. JAV dolerių mažiau nei prieš metus. Bendrovė aiškino, kad pardavė 14 proc. mažiau vienetų dėl silpnesnės paklausos ir konkurencijos.

    Prognozės: silpna rinka gali tęstis iki 2027-ųjų

    Ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozėje „Intel“ numatė 15–16 mlrd. JAV dolerių. Skunde pažymima, kad šio intervalo vidurkis buvo 1 mlrd. JAV dolerių mažesnis nei trečiojo ketvirčio pajamos ir maždaug 1,5 mlrd. JAV dolerių žemesnis už vidutinį analitikų lūkestį.

    Bendrovė taip pat prognozavo, kad asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukis gali tęstis bent iki 2027 metų pirmos pusės. „Intel“ tikisi, kad 2027 metais rinka, skaičiuojant vienetais, trauksis apie 10 proc., po maždaug 12 proc. kritimo 2026 metais.

    Nors įmonė išlieka optimistiška dėl ilgalaikės paklausos ir skelbia užsakanti daugiau įrangos gamybos apimtims didinti, ieškinys akcentuoja, kad gamybos ribojimai ir serverių lustų trūkumas galėjo riboti naudą iš augančių DI duomenų centrų.

    „Intel“ į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    Technologijų sektorių pasaulio biržose supurtė nauja nusivylimą sukėlusių ketvirtinių rezultatų banga: investuotojai ėmė agresyviau pardavinėti su dirbtiniu intelektu siejamas bendroves, o nuotaikas temdo ir augančios investicijų sąnaudos. Spaudimą sustiprino signalai, kad reklamos ir debesijos augimas ne visur pateisina lūkesčius, nors kapitalo išlaidos DI infrastruktūrai toliau didėja.

    Rinkų dėmesio centre atsidūrė „Amazon“ ataskaita, kuri, kaip skelbiama, nepasiekė analitikų prognozių pagal pelną ir pajamas. Papildomai investuotojus nuvylė „Intel“ ateities gairės, kuriose minėta silpnesnė asmeninių kompiuterių procesorių paklausa bei tiekimo grandinės iššūkiai.

    Po pranešimų smarkiai krito pagrindinių sektoriaus įmonių akcijos: „Alphabet“ vertė biržoje susitraukė daugiau nei 12 proc., „Amazon“ po prekybos sesijos smuko daugiau nei 7 proc., o „Intel“ prarado apie 23 proc. Technologijų indeksas „Nasdaq“ sesiją baigė daugiau nei 1 proc. minuse, rodydamas, kad investuotojai vis mažiau atlaidūs prastesnėms ataskaitoms.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, kur jautriai reaguoja puslaidininkių gamintojai ir tiekėjai. Skelbiama, kad Pietų Korėjos lustų gamintoja SK hynix krito daugiau nei 7 proc., „Samsung“ akcijos smuko apie 3 proc., o Taivano TSMC neteko apie 1,9 proc. vertės.

    Japonijoje nuosmukį fiksavo puslaidininkių sektoriaus bendrovės: Kioxia prarado daugiau nei 7 proc., o „Advantest“ ir „SoftBank“ smuko beveik 6 proc. Plačiau regione taip pat raudonavo akcijų indeksai, nes technologijų sektorius yra viena svarbiausių Azijos eksporto ir investicijų grandžių.

    DI investicijų bumas kelia klausimų

    Analitikai pabrėžia, kad rinkos nervingumas kyla ne vien dėl trumpalaikio pajamų svyravimo. Investuotojai vis dažniau klausia, kada milžiniškos investicijos į duomenų centrus, DI lustus ir energijai imlią infrastruktūrą pradės duoti apčiuopiamą grąžą, ypač kai skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    „Šis rezultatų sezonas DI žaidėjams buvo negailestingas, nes rinkoje daugėja kalbų apie burbulą ir infliacijos rizikas“, – sakė „Floodlines Research“ analitikė Anna Wu.

    Jos teigimu, pagrindinė baimė yra ne tai, kad DI paklausa jau sustojo, o tai, kad brangesnis finansavimas ir didesnė kredito rizika galiausiai gali priversti didžiuosius debesijos paslaugų teikėjus lėtinti plėtrą. Būtent šios įmonės šiandien yra didžiausios naujos skaičiavimo galios pirkėjos, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia visą tiekimo grandinę.

    Nuotaikų kontrastas ypač ryškus, nes dar savaitės pradžioje rinkas džiugino įspūdingi kai kurių žaidėjų skaičiai. SK hynix buvo pranešusi, kad veiklos pelnas pašoko 632 proc., o DI bendrovė „Anthropic“ IPO dokumentuose nurodė pirmojo pusmečio pajamų šuolį apie 1 300 proc., kas trumpam atgaivino tikėjimą sparčiu komercializavimu.

    Nafta brangsta dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Rizikos apetitas slopo ne tik technologijų sektoriuje: investuotojai stebi ir geopolitiką, kuri daro įtaką energetikos kainoms. Skelbiama, kad baimės dėl galimo JAV ir Irano santykių paaštrėjimo kilstelėjo naftos kainas, o „Brent“ rūšies nafta artėjo prie 120 JAV dolerių už barelį ribos.

    Kadangi atsiskaitymai tarptautinėje naftos rinkoje dažniausiai vyksta JAV doleriais, ši kaina europiečiams reikštų apie 110 eurų už barelį, priklausomai nuo euro ir dolerio kurso. Brangstanti nafta didina spaudimą infliacijai, todėl rinkos jautriau vertina įmonių pelningumą ir planuojamas išlaidas.

    Tuo pat metu kriptovaliutų rinka taip pat patyrė smūgį: bitkoino kaina per dieną smuko apie 5 proc. iki maždaug 76 400 JAV dolerių, tai yra apie 70 000 eurų, fiksuodama žemiausią lygį per maždaug mėnesį.

    Šį kritimą lydėjo pranešimai apie didelio masto incidentą kriptovaliutų biržoje „Binance“. Bendrovė nurodė, kad paveiktas lėšas dalinai pavyko įšaldyti ir akcentavo, jog vartotojų pinigai yra saugūs, tačiau pati situacija padidino rizikos vengimą visame sektoriuje.

    Valiutų rinkoje investuotojai taip pat reagavo į centrinių bankų signalus: Japonijos jena stiprėjo po to, kai Japonijos bankas paliko palūkanų normas nepakeistas ir pažymėjo, kad infliacija viršijo 2 proc. tikslą. Tokie pranešimai rinkoms primena, kad finansavimo kaina gali išlikti aukšta ilgiau, o tai ypač jautru kapitalui imlioms DI investicijoms.

  • Volstritas grįžta prie technologijų: DI panika rimsta, Nasdaq šokteli, o dėmesys krypsta į skolas

    Pirmadienio prekybos sesija Volstrite baigėsi teigiamai, o ryškiausiai išsiskyrė technologijų sektorius. Nasdaq indeksas paaugo daugiau nei 1 proc., investuotojams grįžtant į akcijas po praėjusios savaitės nervingumo, susijusio su dirbtiniu intelektu.

    Platesnis S&P 500 indeksas kilo nuosaikiau, o Dow Jones smuktelėjo nežymiai. Rinkos dalyviai stebėjo ir rizikos nuotaikas: svyravimų indeksas VIX mažėjo, rodydamas, kad įtampa bent trumpam atslūgo.

    Kas labiausiai judino rinką

    Didžiausias klausimas technologijų sektoriuje išliko tas pats: ar investicijos į DI pradės aiškiai atsipirkti pajamomis. Investuotojams vis svarbiau matyti ne tik pažadus, bet ir įrodymus, kad DI sprendimai generuoja pakankamą grąžą, palyginti su milijardinėmis išlaidomis infrastruktūrai ir lustams.

    Rinkai aktuali ir obligacijų pajamingumų kryptis, nes aukštesnės palūkanos ypač jautriai veikia sparčiai augančias technologijų bendroves. Jei pajamingumai stabilizuojasi, akcijų rinkai tai gali reikšti mažesnį spaudimą vertinimams ir lengvesnį finansavimą įmonėms, kurios DI plėtrą remia skolintomis lėšomis.

    Technologijų akcijos: nuo „Intel“ iki CoreWeave

    Investuotojų dėmesį traukė lustų gamintojai: „Intel“ akcijos kilo, o kartu brango ir dalis konkurentų. Tokios įmonės dažnai laikomos vienomis tiesioginių DI bumo naudos gavėjų, nes jų produkcija reikalinga duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams.

    Tuo pat metu rinkoje netrūko atsargumo vertinant bendroves, kurių augimas glaudžiai susietas su didelėmis kapitalo išlaidomis. Dalis investuotojų atidžiau vertino skolos lygį ir riziką, ar dabartinės įmonių vertės nėra per jautrios palūkanų normoms bei lėtesniam pajamų augimui.

    „Investuotojams vis labiau reikia aiškesnės DI monetizacijos ir įrodymo, kad pajamos gali pasivyti išlaidas“, – sakė rinkų analitikė Ipek Ozkardeskaya.

    Nafta ir geopolitika: kintamumas grįžta

    Žaliavų rinkose didesnį kintamumą palaikė geopolitinės naujienos ir pranešimai apie atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Tokiais laikotarpiais naftos kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinius tiekimo sutrikimus, bet ir į rizikos premiją, kuri įskaičiuojama vien dėl augančio neapibrėžtumo.

    Rinkos dalyviai taip pat vertino, ar galimi ilgiau trunkantys infrastruktūros pažeidimai galėtų turėti įtakos tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams naftos kontraktams. Tokios prielaidos gali didinti kainų svyravimus net ir tada, kai fizinis naftos tiekimas trumpuoju laikotarpiu nesutrinka.

    „Po ankstesnės išpardavimo bangos rinka suprato, kad ne kiekviena investicija į DI automatiškai atsipirks“, – sakė investicijų vadovas Ronas Albahary.

    Makroekonominėje darbotvarkėje išsiskyrė ir JAV būsto rinkos signalai: statybų sektoriaus nuotaikų rodikliai silpnėjo, primindami, kad aukštesnės palūkanos veikia ne tik technologijų bendrovių finansavimą, bet ir vartotojų kreditavimą bei NT paklausą.

  • „Mobileye“ meta iššūkį „Waymo“: JAV ruošia savo robotaksi parką ir žada tūkstančius automobilių

    „Mobileye“ meta iššūkį „Waymo“: JAV ruošia savo robotaksi parką ir žada tūkstančius automobilių

    „Intel“ valdoma Izraelio bendrovė „Mobileye“, iki šiol daugiausia žinoma kaip pažangių pagalbos vairuotojui sistemų ir autonominio vairavimo sprendimų tiekėja, skelbia žengianti į robotaksi paslaugų verslą. Įmonė planuoja JAV paleisti nuosavą savavaldžių taksi parką, o pirmieji automobiliai turėtų pasirodyti viename dideliame didmiesčio regione.

    Pagal bendrovės planus, pradinis etapas numato maždaug 100 robotaksi bandymui ir paslaugos startui, o vėliau per maždaug penkerius metus parką būtų siekiama išplėsti iki 17 000 automobilių. Pirmasis viešas robotaksi paslaugos startas JAV įvardijamas 2027 metais, nors konkreti miesto vieta kol kas neatskleidžiama.

    Robotaksi turėtų būti pasiekiami per „Moovit“ programėlę, kuri priklauso „Mobileye“ ir dažniausiai naudojama viešojo transporto maršrutams planuoti. Toks sprendimas leidžia įmonei sujungti kelionių planavimą ir pavežėjimo paslaugą vienoje platformoje, o kartu rinkti realaus pasaulio duomenis, reikalingus sistemų tobulinimui.

    Iki šiol „Mobileye“ technologijas naudojo įvairūs mobilumo paslaugų ir automobilių sektoriaus žaidėjai, todėl naujas žingsnis reiškia vaidmens pasikeitimą: bendrovė tampa ne tik tiekėja, bet ir tiesiogine paslaugos teikėja. Tai gali stiprinti konkurenciją rinkoje, kurioje jau įsitvirtinę tokie vardai kaip „Waymo“, o plėtros ambicijas viešai deklaruoja ir kiti rinkos dalyviai.

    „Ši iniciatyva nepakeičia mūsų dabartinių partnerysčių, ji jas papildo“, – sakė „Mobileye“ įkūrėjas ir vadovas Amnonas Shashua.

    Bendrovė kol kas neatskleidžia, kokius automobilius naudos JAV, tačiau komunikacijoje buvo matomas kiniškos gamybos elektrinis krosoveris, siejamas su „Great Wall Motor“. Jei toks pasirinkimas pasitvirtintų, tai atkreiptų papildomą reguliuotojų ir visuomenės dėmesį, nes robotaksi rinka JAV pastaruoju metu jautriai vertina tiek saugumo, tiek tiekimo grandinių ir kilmės klausimus.

    Robotaksi verslas JAV vertinamas kaip viena greičiausiai besiformuojančių mobilumo nišų, kurioje vienu metu sprendžiami keli sudėtingi klausimai: technologinis patikimumas, atsakomybė avarijų atveju, draudimas, keleivių saugumas ir miestų reguliavimas. Dėl to realus mastelio didinimas dažnai vyksta lėčiau nei skelbiami planai, o sėkmę lemia ne tik DI sprendimai, bet ir veiklos organizavimas, priežiūra bei reagavimas į incidentus.

    „Mobileye“ atėjimas į paslaugos teikėjų gretas rodo ir platesnę tendenciją: technologijų tiekėjai siekia didesnės vertės grandinės dalies, o ne vien licencijavimo pajamų. Jei bendrovei pavyktų įgyvendinti planuotą plėtrą, ji galėtų tapti reikšmingu konkurentu rinkoje, kurioje pirmaujantys žaidėjai siekia kuo greičiau užimti didmiesčių maršrutus ir pelnyti vartotojų pasitikėjimą.

  • Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu žurnalui Fortune pareiškė, kad derybose dėl JAV valstybės įėjimo į „Intel“ kapitalą esą padarė klaidą. Pasak jo, jis prašė 10 proc. bendrovės akcijų „nemokamai“, o išgirdęs pritarimą vėliau suabejojo, ar nereikėjo reikalauti didesnės dalies.

    „Aš paprašiau 10 proc. bendrovės akcijų nemokamai, ir man atsakė, kad susitarta. Tuomet pagalvojau, kad reikėjo prašyti daugiau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus maždaug devyniems mėnesiams po sprendimo, kai JAV vyriausybė tapo 9,9 proc. „Intel“ akcininke. Tuomet buvo pranešta, kad anksčiau skirtos, bet dar neišmokėtos paramos lėšos pagal CHIPS programą buvo pakeistos nuosavybės dalimi, papildomai įtraukiant ir kitas valstybines paskatas.

    Rinkos dalyviai šį sandorį vertino kaip bandymą stabilizuoti „Intel“ padėtį po ilgesnio sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė prarado dalį pozicijų pažangiausių gamybos technologijų lenktynėse. Po valstybės įsitraukimo ir pasikeitusių lūkesčių dėl užsakymų „Intel“ akcijų kaina, remiantis viešai skelbtais duomenimis, per šį laikotarpį šoktelėjo daugiau nei tris kartus.

    Donaldas Trumpas interviu taip pat kartojo teiginį, kad muitų politika galėjo sustiprinti vidaus gamintojus ir pristabdyti lustų importą iš Kinijos. Jo retorikoje tai siejama su platesniu tikslu didinti strateginių technologijų gamybą JAV ir mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių, kur dominuoja Taivano gamintojai.

    Per pastaruosius mėnesius rinkoje daug dėmesio sulaukė ir pranešimai apie „Intel“ derybas dėl gamybos paslaugų didiesiems klientams. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Apple“ ir „Intel“ galėjo pasiekti preliminarų susitarimą dėl kai kurių lustų gamybos „Apple“ įrenginiams, o „Tesla“ vadovas Elonas Muskas yra viešai užsiminęs apie planus ateityje remtis „Intel“ lustais didelio masto infrastruktūros projektuose.

    Technologijų sektoriuje „Intel“ atsigavimas siejamas ir su sugrįžusiu centrinių procesorių paklausos augimu duomenų centruose. Tai ypač aktualu DI plėtrai, nes didėjant skaičiavimo apkrovoms vis dažniau akcentuojama, kad našūs procesoriai ir atminties posistemės tampa vienu svarbiausių našumo ribotuvų.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiama DI epochos atrama“, – balandį per „Intel“ rezultatų pristatymą sakė bendrovės vadovas Lip-Bu Tanas.

    Tarp investuotojų ir politikos formuotojų tokie pareiškimai kelia diskusijas apie valstybės vaidmenį strateginėse pramonės šakose. Viena vertus, valstybės dalyvavimas gali suteikti kapitalo, stabilumo ir užsakymų, kita vertus, jis kelia klausimų dėl derybų skaidrumo, interesų konflikto ir to, kaip tokie sandoriai turėtų būti vertinami rinkos ekonomikos sąlygomis.

  • „Intel“ vadovas meta kortas ant stalo: 18A proveržis kelia ažiotažą, klientai jau beldžiasi

    „Intel“ vadovas meta kortas ant stalo: 18A proveržis kelia ažiotažą, klientai jau beldžiasi

    „Intel“ vadovas Lip-Bu Tan teigia, kad bendrovės lustų gamybos paslaugų verslas, vadinamas foundry, įgauna pagreitį ir tampa vienu svarbiausių įmonės atsigavimo ramsčių. Pasak jo, augantis išorinių klientų susidomėjimas rodo, kad „Intel“ artėja prie tikslo vėl konkuruoti pažangiausių technologijų gamyboje.

    „Foundry yra labai svarbu. Tai vienas svarbiausių nacionalinių turtų“, – sakė Lip-Bu Tan.

    Foundry kryptis „Intel“ atveju reiškia posūkį nuo istoriškai uždaro modelio, kai gamyklos daugiausia aptarnavo tik pačios įmonės procesorius kompiuteriams ir duomenų centrams. Dabar siekiama gaminti lustus ir kitoms bendrovėms, o kartu stiprinti pažangių puslaidininkių gamybos pajėgumus JAV, kur ši sritis ilgą laiką pralaimėjo Azijos lyderiams.

    Didžiausias investuotojų dėmesys krypsta į „Intel“ 18A technologinį procesą, kuris laikomas kritiniu bandymu, ar įmonė gebės pasiūlyti konkurencingą pažangios gamybos platformą. L. B. Tan pripažino, kad perėmus vadovavimą šio proceso būklė buvo prasta, tačiau dabar, jo teigimu, matomas apčiuopiamas progresas.

    „Dabar tai matau“, – sakė Lip-Bu Tan.

    Vienas svarbiausių foundry verslo rodiklių yra išeiga, tai yra, kokia dalis ant plokštelės pagamintų lustų būna tinkami naudojimui. Kuo išeiga didesnė, tuo gamyba pelningesnė ir patikimesnė klientams, todėl šis parametras tiesiogiai lemia, ar užsakovai ryšis perkelti gamybą. „Intel“ vadovas teigė matantis išeigos gerėjimą, kuris viršija įprastai laikomas geros praktikos ribas.

    Šis progresas, pasak L. B. Tan, jau verčia sujudėti potencialius užsakovus: kuo labiau gerėja gamybos rezultatai, tuo aktyviau į „Intel“ kreipiasi bendrovės, svarstančios gamybą patikėti jos foundry padaliniui. Jis neįvardijo konkrečių klientų, tačiau pažymėjo, kad įmonė tikisi sulaukti kelių užsakymų patvirtinimų antroje metų pusėje.

    Finansų vadovas Davidas Zinsneris anksčiau investuotojams yra sakęs, kad išorinės foundry paklausos signalai turėtų tapti konkretesni antroje metų pusėje ir persikelti į 2027 metų pradžią. Tai atitinka rinkos logiką: net ir matant technologinę pažangą, dideliems užsakovams reikia laiko kvalifikacijai, bandymams, tiekimo grandinės suderinimui ir gamybos rizikų įvertinimui.

    Foundry strategija siejama ir su platesniais geopolitiniais bei tiekimo grandinės saugumo argumentais. „Intel“ plečia gamybą Arizonoje, kur diegiami pažangūs procesai, tačiau kiti projektai, pavyzdžiui, Ohajuje, susidūrė su vėlavimais, o gamybos startas nukeltas į vėlesnį dešimtmetį. Ši dinamika pabrėžia, kad pažangių gamyklų statyba ir paleidimas yra vienas sudėtingiausių bei brangiausių pramonės uždavinių.

    Kalbėdamas apie platesnį tikslą, L. B. Tan akcentavo, kad didžioji dalis pažangiausių procesorių gamybos vis dar vyksta už JAV ribų, todėl gamybinių pajėgumų grąžinimas vertinamas kaip strateginis prioritetas. Žvelgdamas į ateitį, jis teigė, kad naujos kartos 14A procesas, įgyvendintas laiku, galėtų leisti „Intel“ stoti į tiesioginę konkurenciją su rinkos lyderiais.

  • DI euforija baigėsi? „Qualcomm“ smuko 11 proc., krenta ir „Intel“ – kas nutiko rinkose

    DI euforija baigėsi? „Qualcomm“ smuko 11 proc., krenta ir „Intel“ – kas nutiko rinkose

    Antradienį JAV puslaidininkių sektorius staigiai pasuko žemyn po įspūdingo DI bangos sukelto ralio, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo iškėlęs daugelį lustų gamintojų akcijų į rekordus. Daugiausia dėmesio sulaukė „Qualcomm“, kurios akcijos prekybos metu smuko daugiau nei 11 proc. ir fiksavo vieną prasčiausių dienų nuo 2020 metų.

    Kartu krito ir kitos rinkos žvaigždėmis tapusios bendrovės: „Intel“ neteko apie 7 proc., „Skyworks Solutions“ smuko daugiau nei 5 proc., o „Marvell Technology“ prarado apie 4 proc. Visą sektoriaus nuotaiką atspindintis „iShares Semiconductor ETF“ leidosi maždaug 3 proc., signalizuodamas platesnį rizikos mažinimą.

    Kodėl investuotojai staiga traukėsi?

    Pagrindiniu katalizatoriumi tapo didesnė nei prognozuota infliacija, kuri sustiprino rinkos lūkesčius, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau. Tokiais momentais investuotojai dažnai mažina pozicijas rizikingesniuose aktyvuose, o ypač tuose, kurių kainas neseniai kilstelėjo lūkesčiai dėl ateities augimo.

    Papildomos įtampos įnešė ir geopolitiniai veiksniai, kurie stumia aukštyn naftos kainas ir didina neapibrėžtumą dėl vartotojų bei įmonių išlaidų. Tokia aplinka paprastai nepalanki sparčiai brangusioms akcijoms, nes jų vertinimai jautresni palūkanų normų ir ekonomikos ciklo pokyčiams.

    DI ralis išsiplėtė už „Nvidia“ ribų

    Pastaruoju metu DI tema rinkoje išsiplėtė nuo „Nvidia“ į platesnį lustų ir komponentų gamintojų ratą. Investuotojai vis dažniau statė ne tik už vaizdo plokštes ir didelio našumo skaičiavimus, bet ir už platesnę infrastruktūrą, reikalingą DI plėtrai duomenų centruose ir įrenginiuose.

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie perėjimą nuo DI modelių apmokymo prie praktinių pritaikymų, įskaitant DI agentus, kurie gali vykdyti užduotis, planuoti veiksmus ir integruotis į verslo procesus. Tai kelia lūkesčius, kad augs paklausa ne vien pažangiausiems procesoriams, bet ir atminties, ryšio, energijos valdymo bei kitoms lustų kategorijoms.

    Atminties lustai ir tiekimo įtampa

    Ryški DI plėtros kryptis yra didėjantis atminties lustų poreikis, nes dideli modeliai ir jų naudojimas reikalauja daugiau atminties bei pralaidumo. Dėl to rinkoje fiksuojamas pasiūlos ir paklausos disbalansas, o kai kurie gamintojai kelia kainas, siekdami atspindėti suaktyvėjusią paklausą ir ribotą pasiūlą.

    Tarp kritusių bendrovių buvo ir „Micron Technology“, kurios akcijos smuko apie 4 proc. Tuo metu „Sandisk“ krito apie 6 proc., nors nuo metų pradžios jos akcijų kaina buvo pašokusi daugiau nei šešis kartus, todėl daliai investuotojų tai tapo proga fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, tokie svyravimai po staigaus kilimo nėra neįprasti, ypač kai rinkos nuotaikas formuoja ir makroekonominiai rodikliai. Tolimesnę puslaidininkių sektoriaus kryptį lems ne tik DI užsakymų dinamika, bet ir palūkanų normų trajektorija, įmonių rezultatų sezonas bei signalai apie realų DI projektų atsiperkamumą.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Nuo „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje DI infrastruktūros bumo simboliu tapo „Nvidia“, tačiau Volstrite vis dažniau matomas kapitalo persiskirstymas. Pastaruoju metu investuotojai aktyviau perka įmones, kurios ankstyvoje DI plėtros fazėje buvo mažiau pastebimos.

    Ryškiausias to pavyzdys matėsi šią savaitę: „AMD“ ir „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug po 25 proc., „Micron“ pabrango daugiau nei 37 proc., o „Corning“ ūgtelėjo apie 18 proc. Tuo pat metu „Nvidia“ 2026 metais augo kukliau ir labiau priminė viso „Nasdaq“ tempo judėjimą.

    Rinka plečia DI statybų žemėlapį

    Investuotojai vis aiškiau stato už tai, kad DI duomenų centrų plėtra bus ilga ir reikalaus ne vien grafinių procesorių. Didėjant skaičiavimo apimtims, auga poreikis atminties lustams, centriniams procesoriams, optiniams ryšiams ir kitoms komponentėms, kurios lemia našumą bei energijos sąnaudas.

    Viena svarbiausių naujų temų tapo atminties rinka. Dėl pasiūlos trūkumo kylant kainoms, atminties gamintojai gavo stiprų postūmį, o „Micron“ pastaraisiais mėnesiais tapo vienu karščiausių sandorių puslaidininkių sektoriuje.

    Rinkoje akcentuojama, kad materialus trūkumas dažnai reiškia staigesnį pelningumo šuolį, nes kainos kyla greičiau nei sąnaudos. Tokios fazės istorijoje ne kartą tapo pagrindu įspūdingiems atminties gamintojų akcijų ciklams.

    Agentai grąžina dėmesį CPU

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini analitikai, yra centrinių procesorių sugrįžimas į pirmą planą. DI plėtrai persikeliant nuo vien pokalbių robotų prie agentų, galinčių vykdyti užduočių grandines, duomenų centrams reikia daugiau universalių skaičiavimo išteklių.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų CPU rinka per artimiausius metus gali išaugti daugiau nei dvigubai, o šias nuotaikas sustiprino „AMD“ ketvirčio rezultatai ir atnaujintos augimo ambicijos serverių segmente. Analitikai tai vertina kaip struktūrinį lūžį, kuriame auga ir CPU, ir duomenų centrų greitintuvų paklausa.

    „Agentai iš tiesų kuria milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mums labai įdomu būti pačiame jo centre“, – sakė „AMD“ vadovė Lisa Su.

    „Intel“ atsigavimas ir optikos statymai

    „Intel“ atveju investuotojai įžvelgia atsigavimo scenarijų, kurį pastiprina didesnės JAV investicijos į vietinę lustų gamybą. Papildomų impulsų akcijai suteikė ir pranešimai apie galimas gamybos partnerystes bei didžiųjų užsakovų susidomėjimą.

    Tuo metu DI infrastruktūros grandinėje ryškėja ir optinių technologijų vaidmuo. „Nvidia“ bendradarbiavimas su „Corning“ siejamas su perėjimu nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio sprendimų didelio masto sistemose, o pati „Corning“ rinkoje jau buvo pasiekusi reikšmingų rekordų.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių įspėja, kad staigūs puslaidininkių sektoriaus šuoliai primena ankstesnių burbulų dinamiką. Skamba ir perspėjimai apie galimą 25–30 proc. korekciją platesniame sektoriaus indekse, jei lūkesčiai pralenks realų pelnų augimą.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.