CP v2

Tag: Intel

  • „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį pabrango 114 proc. ir užfiksavo geriausią mėnesį bendrovės istorijoje nuo debiuto „Nasdaq“ biržoje. Ralis išsiskiria tuo, kad įvyko po kelių metų nusivylimo dėl vėluojančių produktų ir gamybos problemų.

    Didžiausias šuolis fiksuotas balandžio 24 dieną, kai po ketvirčio rezultatų akcijos pašoko apie 24 proc. Tą dieną kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2000 metų, o kilimas tęsėsi ir vėliau.

    Kas įtikino Volstritą?

    Investuotojai pervertina rizikas, bet rinką užkūrė keli aiškūs signalai: atsigaunančios pajamos, stiprėjanti duomenų centrų procesorių paklausa ir optimizmas dėl naujų technologinių procesų. Bendrovės pajamos pastarąjį ketvirtį augo daugiau nei 7 proc., nors prieš tai penkiais iš septynių ketvirčių fiksuoti kritimai.

    Rinkoje ypač daug dėmesio sulaukė „Intel“ 18A technologija ir gamybos plėtra JAV, įskaitant Arizonos projektus. Tuo pat metu DI sukurta skaičiavimo resursų paklausa didina spaudimą visai infrastruktūrai, o centriniai procesoriai vėl tampa kritine grandimi šalia grafikos procesorių ir specializuotų akceleratorių.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiamu DI eros pagrindu“, – sakė „Intel“ generalinis direktorius Lip-Bu Tanas, kalbėdamas apie augančią duomenų centrų procesorių paklausą ir tiekimo ribas.

    Vadovų kaita ir valstybės veiksnys

    Lip-Bu Tanas „Intel“ vadovu tapo 2025 metų kovą, po to kai iš pareigų pasitraukė Patas Gelsingeris. Pastarojo laikotarpį lydėjo didelės investicijos ir pertvarkos, o 2024 metais „Intel“ akcijos buvo kritusios apie 60 proc.

    Rinkos nuotaikas sustiprino ir JAV vyriausybės sprendimai didinti vietinę pažangių lustų gamybą bei mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių. „Intel“ laikoma viena iš nedaugelio JAV bendrovių, galinčių gaminti pažangiausius lustus, nors realioje rinkos konkurencijoje stipriai dominuoja TSMC ir „Samsung“.

    Gamyba pagal užsakymą ir naujas „siaurasis“ taškas

    „Intel“ siekia tapti ne tik lustų kūrėja, bet ir gamintoja kitiems užsakovams, tačiau šis kelias iki šiol kelia abejonių: klientai atsargiai vertina pereinamojo laikotarpio riziką. Bendrovė jau koregavo ankstesnius planus, mažino darbuotojų skaičių ir atidėjo kai kuriuos didelius projektus.

    Kita kryptis, į kurią vis dažniau žiūri rinka, yra pažangus lustų „pakavimas“, kai atskiri komponentai sujungiami į vieną didelio našumo sistemą. DI paklausa didina šios grandies svarbą, nes „pakavimas“ tampa dar vienu gamybos „butelio kakleliu“, o pajėgumai pasaulyje riboti.

    Analitikai pažymi, kad toks spartus akcijos šuolis gali lenkti fundamentalius rodiklius, todėl svyravimai išliks dideli. Vis dėlto balandžio ralis parodė, kad rinka vėl tiki „Intel“ apsisukimo scenarijumi, o pagrindinis katalizatorius – atsinaujinusi DI infrastruktūros investicijų banga.

  • Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Balandį technologijų sektorius JAV biržose fiksavo ryškų šuolį: Nasdaq Composite indeksas pakilo 15,29 proc. Tai didžiausias mėnesio prieaugis nuo 2020 metų balandžio, kai rinkas supurtė Covid-19 pandemijos pradžia.

    Investuotojų nuotaikas labiausiai pakurstė didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai. „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“ pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o ypač daug dėmesio sulaukė debesijos paslaugų augimas.

    „Alphabet“ akcijos po rezultatų šoktelėjo apie 10 proc., o per mėnesį pabrango 34 proc. Tai bendrovei geriausias mėnuo nuo 2004 metų spalio, kai įmonė buvo ką tik įžengusi į biržą.

    „Meta“ akcijos vieną prekybos dieną krito apie 9 proc., kai bendrovė paskelbė didinanti kapitalo išlaidas. Vis dėlto bendrai per mėnesį „Meta“ išliko pliuso zonoje ir užfiksavo beveik 7 proc. prieaugį.

    Ypač stipriai balandį pasirodė puslaidininkių ir lustų gamintojų akcijos, nes rinkoje toliau akcentuojamas augantis duomenų centrų poreikis. „Micron“ ir „Advanced Micro Devices“ per mėnesį atitinkamai pakilo 53 proc. ir 74 proc., o „Nvidia“ prieaugis siekė apie 14 proc.

    Įspūdingiausia mėnesio istorija tapo „Intel“: jos akcijos balandį maždaug padvigubėjo, o tai laikoma geriausiu mėnesiu per visą bendrovės 55 metų istoriją. Tokie judėjimai parodė, kad rinkoje trumpuoju laikotarpiu vėl dominuoja rizikos apetitas.

    Balandžio ralis tapo lūžio tašku po silpnesnės 2026 metų pradžios, kai dalį technologijų bendrovių slėgė abejonės dėl pelningumo ir konkurencijos, kurią spartina dirbtinis intelektas. Nuo metų pradžios Nasdaq Composite yra pakilęs apie 7 proc., o didžioji šio augimo dalis susikaupė būtent balandį.