CP v2

Tag: Internetas

  • Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Ukraina, taupydama ribotas oro gynybos raketų atsargas, vis daugiau remiasi vietoje sukurta elektroninės kovos sistema „Lima“, kuri gali sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas. Vietoj numušimo ore ši sistema veikia kitaip: ji silpnina arba apgauna ginkluotės navigaciją, todėl smūgiai dažniau prasilenkia su numatytais taikiniais.

    „Lima“ principas paremtas trukdymu ir vadinamuoju spoofing, kai palydovinės navigacijos signalams sukuriamas klaidinantis fonas. Tada atskrendantis ginklas, pasikliaujantis palydovine navigacija, gali gauti neteisingą informaciją apie savo padėtį ir pataikyti ne ten, kur planuota.

    Sistemą sukūrė Ukrainos gynybos technologijų startuolis „Cascade Systems“. Kūrėjų teigimu, „Lima“ generuoja stiprius trukdžių laukus, kurie slopina palydovinę navigaciją, o tam tikrais atvejais gali „pakeisti“ koordinates keliais kilometrais, priversdami ginklus kristi atvirose vietose, o ne miestuose ar infrastruktūros objektuose.

    Jei palydoviniai signalai užblokuojami, kai kurie ilgo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį pasitelkdami inercinę navigaciją, tačiau tikslumas tuomet prastėja didėjant atstumui. Ukrainos pareigūnai aiškina, kad kuo didesnė paklaida, tuo mažesnė tikimybė pataikyti į kritinį taikinį, ypač kai smūgiai planuojami pagal tikslias koordinates.

    „Kai „Lima“ įjungta, mes didiname raketų nukrypimą. Ne tik slopiname navigaciją, bet ir pakeičiame koordinates keliais kilometrais, kad jos kristų laukuose, o ne pasiektų taikinius“, – sakė vienas „Lima“ kūrėjų ir Ukrainos elektroninės kovos padalinio vadas, pristatytas šaukiniu Alchemikas.

    Vienas argumentų, kodėl „Lima“ tampa svarbia oro gynybos dalimi, yra mastas ir kaina. Įrenginys gali dengti dideles teritorijas ir papildyti kinetinę oro gynybą, kuri naikina taikinius raketomis. „Cascade Systems“ nurodo, kad vienas „Lima“ vienetas, priklausomai nuo versijos, kainuoja iki maždaug 58 000 eurų, o didesnio miesto apsaugai gali prireikti 30–100 vienetų, tai yra apie 5 000 000 eurų.

    Ukrainos kariuomenė „Lima“ pradėjo naudoti 2024 metų liepą, o vėliau panaudojimas išplėstas ir civilinės infrastruktūros gynybai. Gamintojo teigimu, per pastaruosius 18 mėnesių sistemos prisidėjo prie tūkstančių „Shahed“ tipo dronų trikdymo ir dešimčių sparnuotųjų bei balistinių raketų nukreipimo.

    Vis dėlto elektroninė kova nėra stebuklingas skydas. Net ir suklaidinta raketa ar dronas kažkur nukrenta, todėl visiškos žalos rizikos tai nepanaikina. Kinetinė oro gynyba dažniau sunaikina taikinį ore, o į žemę krentantys fragmentai paprastai padaro mažiau žalos nei beveik nepažeistas, tik nukreiptas ginklas.

    Elektroninė kova taip pat yra nuolatinės varžybos, kuriose abi pusės prisitaiko. 2025 metų pradžioje Rusija ėmė diegti atnaujintas nuo trukdžių apsaugančias antenas, kurios kurį laiką mažino ankstesnių Ukrainos sprendimų efektyvumą. Ukrainos inžinieriai tvirtina, kad vėliau buvo sukurta atnaujinta „Lima“ versija, skirta geriau klaidinti šias antenas ir atkurti sistemos veiksmingumą.

    Ukrainos strategija aiški: brangias perėmimo raketas naudoti tada, kai to tikrai reikia, o kitais atvejais didinti priešo ginklų paklaidą elektroninėmis priemonėmis. Augant Rusijos tolimųjų smūgių mastui, tokie sprendimai tampa vis svarbesniu oro gynybos „antruoju sluoksniu“, ypač saugant energetikos ir ryšių infrastruktūrą.

  • Gautas Trumpo nepasirašytas įsakymo dėl DI priežiūros projektas: siūloma savanoriška peržiūra

    JAV žiniasklaida paskelbė gavusi nepasirašytą prezidento Donaldo Trumpo vykdomojo įsakymo projektą, skirtą dirbtinio intelekto priežiūrai. Dokumentą buvo tikėtasi pasirašyti artimiausiomis dienomis, tačiau ceremonija netikėtai atidėta.

    Projekte siūloma sukurti savanorišką mechanizmą, pagal kurį pažangių DI modelių kūrėjai galėtų pateikti produktus federalinių agentūrų peržiūrai dar iki jų viešo išleidimo. Numatyta, kad toks pateikimas galėtų vykti iki 90 dienų iki planuojamo starto.

    Tekste pabrėžiama, kad peržiūra neturėtų virsti privalomu licencijavimu ar leidimų sistema. Dokumente nurodoma, jog nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios pagrindą privalomai išankstinei valdžios kontrolei kuriant, skelbiant ar platinant naujus DI modelius, įskaitant pažangiausius.

    Kartu projekte atsispindi ir saugumo darbotvarkė: numatoma griežčiau taikyti galiojančius baudžiamuosius įstatymus prieš tuos, kurie DI naudoja neteisėtai prieigai prie kompiuterinių sistemų gauti ar joms žaloti. Akcentuojama Kompiuterių sukčiavimo ir piktnaudžiavimo akto taikymo svarba bei kitos susijusios federalinės normos.

    Dokumentas parengtas augant nerimui, kad pažangūs DI produktai gali palengvinti kibernetines atakas ar kitus piktnaudžiavimo scenarijus, jei patektų į netinkamas rankas. Pastaraisiais metais tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti inovacijų skatinimą su rizikų valdymu, ypač kalbant apie vadinamuosius pasienio modelius.

    Pasak publikacijų, administracijos atstovai šią savaitę jau buvo supažindinę didžiąsias technologijų bendroves su įsakymo turiniu, o dalis pramonės vadovų buvo pakviesti į pasirašymo renginį Baltuosiuose rūmuose. Vis dėlto prezidentas sustabdė procesą, o konkrečios korekcijos, kurias ketinama daryti, viešai neįvardytos.

    „Man nepatiko kai kurios jo dalys“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Jis taip pat užsiminė, kad pernelyg griežtas reguliavimas galėtų sulėtinti JAV pastangas konkuruoti su Kinija dėl lyderystės DI srityje. Kol kas neaišku, kada pasirašymas galėtų būti perplanuotas ir ar savanoriškos peržiūros modelis išliks nepakitęs.

    Ši istorija išryškina įtampą, su kuria susiduria valstybės: norą greitai stiprinti nacionalinį konkurencingumą ir kartu didinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Artimiausiu metu tikėtina daugiau diskusijų su pramone, nes savanoriškos schemos veiksmingumas priklausys nuo to, kiek plačiai ja naudosis didžiausi DI kūrėjai.

  • NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.

    NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Sprendimas „iš lentynos“

    P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.

    „Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.

    NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų

    Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.

    Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.

    Kas NATO ir Europai svarbiausia?

    P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.

    NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.

    Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.

  • Trumpo planas dėl pažangių DI modelių: savanoriška peržiūra prieš viešą paleidimą ir naujos taisyklės

    Kas numatyta Baltųjų rūmų projekte

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rengia vykdomąjį įsaką, kuriuo būtų sustiprinta pažangių dirbtinio intelekto modelių, ypač susijusių su kibernetiniu saugumu, priežiūra. Su projektu susipažinę šaltiniai teigia, kad dokumente numatoma, jog technologijų bendrovės tam tikrus modelius teiktų peržiūrai federalinėms agentūroms dar prieš juos paviešinant.

    Pagal aptariamą tvarką peržiūra būtų savanoriška, tačiau joje dalyvaujantys kūrėjai turėtų suteikti valdžios institucijoms prieigą prie konkrečių modelių maždaug 90 dienų iki jų viešo paleidimo. Tokia schema vertinama kaip kompromisas tarp siekio mažinti rizikas ir noro išlaikyti inovacijoms palankų reguliavimo toną.

    Kokios agentūros būtų įtrauktos

    Dokumente minimas nacionalinio saugumo ir civilinių institucijų vaidmuo, o viena iš krypčių būtų susijusi su vadinamaisiais fronto modeliais, t. y. pažangiausiais ir didžiausią poveikį galinčiais turėti DI sprendimais. Projekte taip pat numatomas atskiras dėmesys kibernetiniam saugumui ir kritinei infrastruktūrai.

    Su planu siejamos tokios institucijos kaip Iždo departamentas, Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra bei Nacionalinis standartų ir technologijų institutas. Taip pat minimas ir Nacionalinės saugumo agentūros vaidmuo priimant galutinius sprendimus, konsultuojantis su kitomis agentūromis.

    Benchmarkai, terminai ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių numatomų žingsnių būtų sukurti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas konkrečiai laikytina „aprėptu“ fronto modeliu. Tam būtų kuriamas įslaptintas testavimo ir lyginamosios analizės procesas, kuris leistų įvertinti modelių pajėgumus ir galimą žalą, įskaitant piktnaudžiavimo scenarijus.

    Projekte taip pat kalbama apie trumpus įgyvendinimo terminus kibernetinio saugumo priemonėms. Numatoma, kad dalis veiksmų būtų skirti federalinių tinklų apsaugai, o kita dalis apimtų DI taikymą valstybinėse sistemose ir kritinės infrastruktūros sektoriuose, kur pažeidžiamumai gali turėti realių pasekmių paslaugų tęstinumui.

    Kodėl šis žingsnis atsirado dabar

    Diskusijos dėl griežtesnės pažangių DI modelių kontrolės suaktyvėjo augant nerimui, kad naujos kartos kibernetinėms užduotims pritaikyti modeliai gali pagreitinti įsilaužimų paiešką, automatizuoti pažeidžiamumų išnaudojimą ar sumažinti barjerus piktybiškai veiklai. Dėl to valdžios institucijos ieško mechanizmų, kaip anksčiau sužinoti apie itin pajėgių modelių paleidimą ir įvertinti rizikas.

    Vis dėlto pati idėja reikalauti išankstinės privalomos federalinės peržiūros, dar prieš modeliams pasirodant rinkoje, pastarosiomis savaitėmis buvo vertinama prieštaringai. Todėl dabartinis projektas, kaip teigiama, labiau remiasi savanoriška partneryste su kūrėjais, o ne formaliu leidimų režimu.

    „Įtraukti visi, todėl klausimas tai atsiranda darbotvarkėje, tai vėl nuo jos dingsta“, – sakė su procesu susipažinęs asmuo.

    Jei vykdomasis įsakas būtų pasirašytas, jis galėtų tapti reikšmingu signalu DI rinkai: daliai pažangių modelių JAV būtų siūlomas ankstyvas institucinis vertinimas ir saugumo koordinavimas. Tuo pat metu tai paliktų erdvės diskusijai, ar savanoriškas modelis bus pakankamas, kai technologijų plėtra spartėja, o kibernetinės grėsmės tampa vis labiau automatizuotos.

  • Pentagonas kuria DI darbo grupę: kaip pažangūs modeliai bus diegiami jautriausiuose tinkluose

    Pentagono tikslas: DI greičiau, bet saugiau

    Pentagono kibernetinių operacijų struktūros inicijuoja naują darbo grupę, kuri turės paspartinti pažangių dirbtinio intelekto įrankių diegimą itin jautriuose JAV gynybos ir žvalgybos tinkluose. Pagrindinis uždavinys yra aiškiai įvertinti, kaip tokie modeliai gali būti naudojami, kad sustiprintų gynybą, bet netaptų papildoma rizika.

    Darbo grupė apims JAV Kibernetinę vadavietę ir Nacionalinio saugumo agentūros veiklas, nes abiejų institucijų misijos susijusios su kritinių sistemų apsauga ir priešiškų veiksmų atgrasymu. Ši iniciatyva rodo, kad JAV administracija DI vertina ne tik kaip produktyvumo įrankį, bet ir kaip potencialų lūžio tašką kibernetinio saugumo balanse.

    Kodėl skubama: modeliai randa spragas greičiau

    Per pastaruosius metus sparčiai daugėjo pranešimų, kad pažangūs DI modeliai gali gerokai paspartinti pažeidžiamumų paiešką, eksploatavimo grandinių kūrimą ir sistemų analizę. Tai kelia dvigubą iššūkį: tie patys gebėjimai vienodai naudingi ir gynybai, ir puolimui, todėl svarbia tampa prieigos kontrolė bei naudojimo taisyklės.

    Karinėms ir žvalgybos struktūroms tai ypač aktualu dėl vadinamųjų aukšto slaptumo sistemų, kuriose laikoma jautriausia informacija. Net ir nedidelė klaida diegiant naujus modelius, duomenų valdyme ar tiekimo grandinėje galėtų sukurti pasekmes, kurios peržengtų vieno incidento ribas.

    Kas vadovauja ir ką darbo grupė spręs

    Kaip skelbiama, darbo grupės formavimas buvo pradėtas vidaus komunikacijoje, siejant ją su dvigubą vaidmenį turinčiu vadovu, kuris vadovauja ir Nacionalinio saugumo agentūrai, ir JAV Kibernetinei vadavietei. Tokia sąranga leidžia greičiau sujungti žvalgybinę kompetenciją su operaciniu kibernetinių pajėgumų panaudojimu.

    Planuojama, kad bus vertinama, kaip komerciniai modeliai iš didžiųjų technologijų bendrovių, tokių kaip „OpenAI“ ir „Google“, galėtų būti integruojami į skirtingus uždavinius: nuo grėsmių aptikimo ir pažeidžiamumų prioritetizavimo iki sprendimų priėmimo spartinimo. Kartu turės būti nustatyti ribojimai, audito mechanizmai ir saugios diegimo architektūros, kad modeliai nepakenktų slaptumo režimui.

    „Dirbtinio intelekto įrankiai sparčiai tampa būtini grėsmėms aptikti, pažeidžiamumams prioritetizuoti, sprendimų priėmimui spartinti ir kibernetinėms operacijoms vykdyti greičiau nei priešininkai“, – sakė buvęs JAV Kibernetinės vadavietės vadovybės atstovas.

    Privatus sektorius, ribota prieiga ir reguliavimo kryptis

    Iniciatyva vyksta platesniame kontekste, kai dalis DI kūrėjų viešai pripažįsta, kad naujos kartos modeliai gali būti pernelyg pajėgūs kibernetinio pažeidžiamumo srityje ir todėl turi būti platinami ribotai. Toks požiūris keičia įprastą technologijų diegimo logiką: nebeužtenka vien našumo ir kainos, būtina įrodyti, kad rizika suvaldyta.

    Tuo pat metu JAV institucijos ieško būdų, kaip prieš viešą išleidimą testuoti pažangius modelius ir geriau suprasti jų kibernetines galimybes. Nacionalinio saugumo agentūra jau yra įsitraukusi į DI saugos vertinimo iniciatyvas, o nauja darbo grupė gali tapti mechanizmu, kuris šias praktikas perkelia į realias misijas ir kasdienį naudojimą.

    Ką tai reiškia ateičiai

    Jeigu darbo grupė pasieks tikslus, Pentagonas galėtų greičiau įdiegti DI sprendimus tiek gynybinėse, tiek operacinėse kibernetinėse veiklose, išlaikydamas griežtą kontrolę jautriausiuose tinkluose. Tačiau didžiausias išbandymas bus suderinti inovacijų tempą su saugumo kultūra, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

    Šis žingsnis taip pat signalizuoja kryptį kitoms valstybės institucijoms: pažangūs DI modeliai vis dažniau bus vertinami kaip kritinė infrastruktūra, kuriai reikalingos ne tik technologinės, bet ir valdymo, atskaitomybės bei tiekimo grandinės patikros priemonės.

  • ESA vadovas įspėja: Europa turi sparčiai keistis, jei nori konkuruoti su JAV kosmose

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris įspėja, kad Europa, nepaisant turimų stiprių programų ir technologijų, rizikuoja vis labiau atsilikti nuo Jungtinių Valstijų. Jo teigimu, žemyną stabdo ne vien pinigų trūkumas, bet ir lėtas sprendimų priėmimas bei per didelis sektoriaus susiskaidymas.

    Pasak J. Aschbacherio, kosmosas šiandien nebėra vien mokslo ar prestižo sritis. Palydovai ir raketos tapo kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšys, navigacija, Žemės stebėjimas, gynyba ir ekonomikos atsparumas krizių metu.

    „Jei nedarysime didelių pokyčių, mes niekada nepasivysime. Visada bėgsime iš paskos, ir tai yra didelė rizika“, – sakė J. Aschbacheris.

    Jis atkreipia dėmesį į JAV įmonių, ypač „SpaceX“, dominavimą komercinių paleidimų, palydovinių sistemų ir sparčiai į kosmoso paslaugas integruojamo DI srityse. Toks pranašumas kuria ne tik rinkos, bet ir politinės įtakos svertus, nes strateginiai sprendimai vis dažniau priklauso nuo privataus sektoriaus pajėgumų.

    Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis, anot ESA vadovo, aiškiai parodė Europos priklausomybes. Plačiai naudojamos palydovinio ryšio sistemos užtikrino ryšio tęstinumą karo sąlygomis, tačiau kartu išryškino riziką, kai esminės paslaugos priklauso nuo vieno dominuojančio tiekėjo ir jo sprendimų.

    Europa, J. Aschbacherio vertinimu, turi sėkmingų pavyzdžių, kuriais gali remtis. Jis mini „Galileo“ palydovinę navigaciją ir „Copernicus“ Žemės stebėjimo programą, kurios tapo svarbiomis viešosiomis paslaugomis, naudojamomis nuo logistikos iki ekstremalių situacijų valdymo ir klimato stebėsenos.

    Vis dėlto, jo teigimu, to nepakanka, jei Europa negali užtikrinti greitesnio technologijų perėjimo į praktinį naudojimą ir patikimo priėjimo prie kosmoso, įskaitant raketų paleidimus. Jis ragina didinti investicijas ir mažinti fragmentaciją, kai atskiros šalys, agentūros ir pramonės žaidėjai juda skirtingomis kryptimis.

    ESA vadovas pabrėžia, kad didesnis finansavimas turi eiti kartu su valdymo pokyčiais. Jo žinutė sprendimų priėmėjams paprasta: norint išlaikyti autonomiją ir konkurencingumą, Europai reikia ne pavienių iniciatyvų, o nuoseklaus, greitesnio ir ambicingesnio kosmoso politikos kurso.

  • Trumpas atideda DI vykdomąjį įsaką: kas kliuvo planui ir ką tai reiškia JAV technologijų rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsako dėl dirbtinio intelekto pasirašymą, nors Baltieji rūmai jau buvo parengę dokumentą ir su juo supažindinę dalį technologijų sektoriaus atstovų. Į pasirašymo ceremoniją, turėjusią vykti Baltuosiuose rūmuose, buvo kviesti ir didžiųjų DI bendrovių vadovai.

    Sprendimą atidėti pasirašymą Trumpas komentavo viešai, pabrėždamas, kad jam nepatiko kai kurios parengto dokumento dalys. Pasak jo, pagrindinis rūpestis buvo rizika, jog naujos nuostatos gali tapti kliūtimi JAV siekiui išlaikyti lyderystę DI srityje ir konkurencinį pranašumą prieš Kiniją.

    Kas buvo numatyta įsake?

    Pagal viešai aptartus planus vykdomasis įsakas turėjo reaguoti į augančius nacionalinio saugumo ir kibernetinio saugumo iššūkius, kylančius dėl pažangiausių DI modelių. Tarp svarstytų priemonių minėta savanoriška federalinė pažangių DI produktų peržiūra dar iki jų viešo išleidimo.

    Buvo kalbama, kad peržiūros laikotarpis galėtų siekti iki 90 dienų, o procese dalyvautų kelios institucijos, atsakingos už finansinį ir nacionalinį saugumą bei kibernetinę politiką. Toks modelis leistų anksčiau identifikuoti galimas rizikas, tačiau kartu keltų klausimų dėl reguliacinės naštos ir inovacijų tempo.

    Kodėl atidėjimas svarbus rinkai?

    DI reguliavimas JAV pastaraisiais metais tapo jautria tema, nes rinka spaudžiama veikti greitai, o valstybė siekia sumažinti grėsmes, susijusias su kritinės infrastruktūros atakomis, duomenų sauga ir pažangių modelių panaudojimu kenkėjiškiems tikslams. Todėl bet koks signalas, kad administracija persvarsto pasirinktą kryptį, iškart keičia verslo lūkesčius.

    Įsakų atidėjimas taip pat parodo, kad ieškoma balanso tarp savireguliacijos ir griežtesnės priežiūros. Viena vertus, per ankstyvas ar per platus įpareigojimas gali pristabdyti produktų kūrimą, kita vertus, per silpna priežiūra didina incidentų tikimybę ir ilgainiui gali paskatinti dar griežtesnius ribojimus.

    Kada įsaką gali pasirašyti?

    Kada pasirašymas bus perplanuotas, aiškumo kol kas nėra. Tarp aptariamų aplinkybių minėta ir praktinė pusė, kad į ceremoniją negalėjo atvykti dalis kviestų technologijų lyderių, tačiau vien dalyvių grafikai vargu ar paaiškina sprendimą, kai dokumentas jau buvo parengtas pasirašyti.

    Kol kas tikėtina, kad Baltieji rūmai bandys koreguoti formuluotes taip, kad jos labiau atitiktų prezidento deklaruojamą prioritetą neužkirsti kelio DI plėtrai, kartu išlaikant saugumo tikslus. Tokios korekcijos gali pakeisti ir verslui svarbius terminus, ir tai, ar peržiūros mechanizmai liktų savanoriški, ar ilgainiui virstų privalomais.

    „Man nepatiko tam tikri aspektai. Aš tai atidėjau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis epizodas rodo, kad JAV DI politika artimiausiu metu gali būti formuojama ne vien instituciniu lygiu, bet ir per politinius prioritetus, susijusius su konkurencija, darbo vietomis ir nacionaliniu saugumu. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą, o investuotojams ir vartotojams – signalą, kad reguliavimo kryptis dar gali keistis.

  • DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    Dirbtinis intelektas vis labiau keičia kibernetinių nusikaltimų mastą ir greitį, o didžiausias pokytis yra paprastesnė prieiga prie įrankių, kurie anksčiau reikalavo techninių žinių. Interpolo kibernetinių nusikaltimų padalinio vadovas Neal Jetton pabrėžia, kad šiuolaikinės priemonės leidžia net ir pradedantiesiems vykdyti plataus masto internetines apgaules.

    Pasak pareigūno, ši dinamika ypač matoma sukčiavimo schemose, kurios pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja milžiniškas sumas. Europos Sąjungos institucijos yra nurodžiusios, kad bendras metinis kibernetinių nusikaltimų nuostolis globaliai siekia apie 5 500 000 000 000 eurų, o didelė dalis šios žalos siejama su finansiniu sukčiavimu ir duomenų vagystėmis.

    Kaip nusikaltėliai paspartina apgaules

    Kibernetiniams nusikaltimams vis dažniau pasitelkiami vadinamieji sukčiavimo kaip paslaugos rinkiniai, kurie leidžia lengvai sukurti ir paleisti masines duomenų viliojimo kampanijas. Tokie paketai suteikia paruoštą infrastruktūrą, šablonus ir automatizavimo galimybes, todėl techninis barjeras krenta iki minimumo.

    Papildomą impulsą suteikia plačiai prieinami komerciniai įrankiai, įskaitant pokalbių robotus, kurie padeda sukurti įtikinamus, personalizuotus laiškus ar žinutes. Tai didina aukų pasitikėjimą ir mažina tikimybę, kad apgaulė bus atpažinta vien iš prastos kalbos ar akivaizdžių klaidų.

    „Didžiausias iššūkis tas, kad šie įrankiai leidžia iš esmės pradedantiesiems vykdyti masinį sukčiavimą“, – sakė Neal Jetton.

    Organizuotas nusikalstamumas ir naujas mastelis

    Mažėjant įėjimo barjerams, į sukčiavimo rinką aktyviau įsitraukia organizuotos grupuotės. Interpolo vertinimu, jos vis dažniau gali išskaidyti veiklą, o techninius darbus pirkti kaip paslaugą, taip paspartindamos kampanijų paleidimą ir didindamos apgaulių apimtis.

    Interpolas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad DI įgalintas finansinis sukčiavimas gali būti gerokai pelningesnis už tradicines schemas, o dalis nusikalstamų tinklų pinigus naudoja kitoms neteisėtoms veikloms finansuoti. Kartu daugėja atvejų, kai sukčiavimo infrastruktūra siejama su prievarta išnaudojamais žmonėmis, verčiamais dirbti vadinamuosiuose sukčiavimo centruose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir įmonėms

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla kasdieniams vartotojams ir įmonėms, nes apgaulės tampa vis labiau individualizuotos. DI leidžia greitai pritaikyti žinutes pagal žmogaus pareigas, interesus ar net viešai prieinamą informaciją, o tai didina sėkmės tikimybę net ir trumpuose susirašinėjimuose.

    Interpolo vaidmuo šioje srityje daugiausia susijęs su pagalba nacionalinėms teisėsaugos institucijoms, operacijų koordinavimu ir gebėjimų stiprinimu. Pareigūnai pabrėžia, kad technologijos pačios nesukuria visiškai naujų nusikaltimų rūšių, tačiau ryškiai padidina jau seniai egzistuojančių schemų mastą ir efektyvumą.

  • Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzijos institucijos pradėjo tyrimą dėl galimo užsienio kišimosi į savivaldos rinkimus, kai valstybinė agentūra, kovojanti su skaitmenine dezinformacija, pranešė aptikusi požymių, kad rinkimų kampanijų metu buvo vykdyta koordinuota informacinė operacija.

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez paskelbė, kad bus imtasi teisinių veiksmų, o tyrimo eiga derinama su atsakingomis tarnybomis. Kol kas viešai neatskleidžiama, kas galėjo užsakyti ar finansuoti šią veiklą.

    Ką nustatė Viginum?

    Agentūros Viginum atstovė Anne-Sophie Dhiver parlamente teigė, kad buvo aptikta „privati Izraelyje įsikūrusi bendrovė“, kuri, kaip įtariama, siūlo internetines destabilizavimo paslaugas ir galėjo nukreipti veiksmus prieš dalį kairiųjų kandidatų.

    Anot jos, taikiniais esą tapo politikai iš partijos France Unbowed, kuri savo darbotvarkėje ryškiai akcentuoja palestiniečių klausimą. Viginum taip pat nurodė, kad agentūrai nepavyko patikimai nustatyti operacijos užsakovo, o bandymai paveikti nuomonę reikšmingo atgarsio, vertinant pagal pasiekiamumą ir įsitraukimą, nepasiekė.

    Konkrečios pavardės ir reikalavimai

    Žiniasklaidoje minėta, kad tarp galimų taikinių galėjo būti ir France Unbowed atstovas François Piquemal, dalyvavęs Tulūzos mero rinkimų antrajame ture. Pats politikas viešai svarstė galimybę siekti, kad antrojo turo rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, jei būtų įrodyta neteisėta išorinė įtaka.

    „Tai itin rimti faktai mūsų šalies suverenitetui“, – sakė François Piquemal.

    Parlamente jis taip pat kėlė klausimą, ar Prancūzijos valdžia turėtų reikalauti paaiškinimų iš Izraelio atstovo. Izraelio ambasada Paryžiuje, remiantis viešai skelbta informacija, į žurnalistų užklausas tuomet neatsakė.

    DI, netikros paskyros ir platesnis kontekstas

    Vidaus reikalų ministras patvirtino, kad tyrime vertinama „akivaizdžiai piktavališka“ kampanija, kurioje esą buvo skleidžiama melaginga informacija, pasitelkiant neautentiškas socialinių tinklų paskyras. Pasak jo, dalis turinio buvo sustiprinta naudojant dirbtinis intelektas, o tai atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai automatizuotos priemonės leidžia greitai kurti ir platinti klaidinančias žinutes.

    Ši istorija išryškina augantį Europos valstybių jautrumą rinkimų saugumui: dėmesys krypsta ne tik į tradicinę propagandą, bet ir į naujos kartos informacines operacijas, kuriose derinami netikri profiliai, koordinuotas sklaidos tinklas ir DI įrankiais generuojamas turinys.

    Prancūzijos institucijos žada vėliau paskelbti išsamesnę ataskaitą apie nustatytus veikimo modelius ir požymius, leidžiančius sieti operaciją su konkrečia struktūra. Kol kas svarbiausia tyrimo kryptis išlieka užsakovo identifikavimas ir teisinis įvertinimas, ar buvo pažeisti rinkimų bei nacionalinio saugumo reikalavimai.

  • Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Europos priklausomybė nuo užsienio technologijų artimiausioje ateityje greičiausiai nesibaigs, perspėja Suomijos Saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Juha Martelius. Jo teigimu, žemynas pernelyg remiasi JAV kuriama programine įranga ir Kinijoje gaminama aparatine įranga, todėl visiškas savarankiškumas gali būti nepasiekiamas.

    Kalbėdamas Taline vykusios Lennarto Meri saugumo konferencijos užkulisiuose, J. Martelius technologinę priklausomybę prilygino dviem skirtingoms ilgalaikėms grėsmėms. Tokia situacija, anot jo, gali būti valdoma, tačiau ji riboja valstybių galimybes savarankiškai užtikrinti saugumą ir atsparumą krizėms.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Suomijos žvalgybos vadovas išskyrė jautrių valstybės duomenų tvarkymą, ypač kai kalbama apie rinkimų procesus ir nacionalinį saugumą. Jo vertinimu, kritinė informacija neturėtų būti patikima užsienio bendrovėms, net jei jų paslaugos yra patogios ir plačiai naudojamos.

    „Tokia informacija, kuri yra kritinė nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, su rinkimais susiję duomenys, tikrai neturėtų būti tvarkoma jokios užsienio įmonės“, – sakė J. Martelius.

    Jis pateikė ir konkretų pavyzdį: Suomijoje buvo svarstoma dalį rinkimų informacijos perkelti į debesijos paslaugas, tačiau idėjos galiausiai atsisakyta. Argumentas paprastas: esama sistema veikia patikimai, todėl papildoma priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tik didintų rizikas.

    Europos siekis sukurti technologinį suverenitetą

    Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis dažniau kalbama apie strateginę autonomiją: norą daugiau kontroliuoti kritines technologijas, gynybos pajėgumus ir skaitmeninę infrastruktūrą. Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti technologinio suvereniteto priemonių paketą, kuriuo siekiama griežčiau apibrėžti, kada ir kaip viešasis sektorius gali naudotis užsienio debesijos tiekėjais dirbdamas su jautriais duomenimis.

    Tokios iniciatyvos siejamos ne tik su kibernetiniu saugumu, bet ir su teisinėmis rizikomis, kai duomenų prieiga gali priklausyti nuo kitų valstybių įstatymų ar geopolitinių santykių. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio infrastruktūros, ypač ten, kur svarbi kontrolė ir atsekamumas.

    Vis dėlto J. Martelius kelia klausimą, ar Europa pajėgi sukurti tokią pat efektyvią, mastelį ir patikimumą turinčią debesijos ekosistemą, kokią siūlo didieji JAV tiekėjai. Jo vertinimu, problema čia ne vien technologinė, bet ir finansinė: Europoje yra stiprių mokslinių tyrimų krypčių, įskaitant kvantines technologijas ir kosmoso sprendimus, tačiau dažnai trūksta kapitalo, kad inovacijos greitai taptų konkurencingais produktais.

    Dar viena įtampa atsiranda gynybos kontekste: siekis didinti savarankiškumą susiduria su realybe, kad moderni gynyba ir kibernetinis atsparumas neišvengiamai remiasi tarptautinėmis technologijų tiekimo grandinėmis. Tai ypač aktualu, kai Europa vienu metu stiprina atsparumą Rusijos grėsmėms ir bando mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Kas keistųsi valstybėms ir verslui?

    Jei Europos Sąjunga imtųsi griežtesnių ribojimų dėl užsienio debesijos paslaugų naudojimo, poveikį pajustų ne tik institucijos, bet ir jų rangovai bei IT paslaugų teikėjai. Valstybėms tektų aiškiau apibrėžti, kokie duomenys gali būti tvarkomi tik nacionalinėje ar europinėje infrastruktūroje, o viešieji pirkimai labiau akcentuotų tiekimo grandinės saugumą.

    Toks kursas galėtų paskatinti europinių sprendimų plėtrą, bet kartu didintų pereinamojo laikotarpio kaštus ir sudėtingumą. J. Marteliaus perspėjimas iš esmės primena, kad technologinis suverenitetas nėra vien politinis šūkis: tai ilgas procesas, kuriam reikia investicijų, rinkos masto ir realistiško požiūrio į tai, kur Europa gali būti nepriklausoma, o kur neišvengiamai liks tarpusavio priklausomybė su sąjungininkais ir pasauliniais tiekėjais.