CP v2

Tag: Internetas

  • NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    Europos Sąjungos NIS2 direktyva, skirta sustiprinti kibernetinį saugumą svarbiausiuose sektoriuose, įgyvendinama su trukdžiais ir kelia vis daugiau klausimų verslui. Teisininkai ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad kai kuriose šalyse prie „kritinės infrastruktūros“ ribos priartėja ir netikėtos veiklos, pavyzdžiui, maisto gamintojai.

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o valstybės narės turėjo perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 metų pabaigos. Tačiau praktikoje terminai ir pasirengimo tempas skiriasi, todėl dalis įmonių tik dabar aiškinasi, ar patenka į reguliavimo apimtį ir kokių veiksmų turi imtis.

    Kas laikoma kritiška?

    Direktyvos logika paremta tuo, kad kibernetinė ataka prieš tam tikras grandis gali sukelti plataus masto sutrikimus: nuo energijos ir vandens tiekimo iki sveikatos paslaugų ar logistikos. Vis dėlto į reguliavimo lauką patenka ir maisto gamyba, perdirbimas bei platinimas, o tai kai kuriose situacijose išplečia apimtį iki verslų, kurių „kritiškumas“ visuomenei iš pirmo žvilgsnio atrodo diskutuotinas.

    Šios ribos kelia praktinių problemų: įmonėms reikia suprasti, ar jų veiklos klasifikacija ir dydis automatiškai reiškia papildomas pareigas. NIS2 modelyje svarbų vaidmenį atlieka sektoriaus priskyrimas, organizacijos mastas ir paslaugų tęstinumo reikšmė, todėl vien pavadinimo ar produkto nepakanka sprendimui priimti.

    Vėlavimai ir neaiškumai verslui

    Direktyvos įgyvendinimą komplikuoja skirtingas šalių pasirengimas ir skirtingai aiškinamos ribos, kada organizacija laikoma „esmine“ ar „svarbia“. Tai reiškia, kad net to paties sektoriaus įmonės skirtingose valstybėse gali susidurti su nevienodu reglamentavimo intensyvumu.

    Dar vienas praktinis iššūkis yra registracijos ir atitikties procesas. Organizacijos, patenkančios į taikymo sritį, paprastai turi registruotis nacionalinėse institucijose, įsivertinti rizikas, įsidiegti incidentų valdymą ir pranešimų teikimo procedūras, taip pat užtikrinti tiekimo grandinės saugą.

    Ką tai reiškia kibernetiniam saugumui?

    NIS2 reikalavimai atsirado augant atakų kiekiui ir sudėtingumui, o papildomą spaudimą kuria automatizavimas ir DI panaudojimas kenkėjiškoms kampanijoms. Dėl to ES siekia, kad organizacijos greičiau aptiktų incidentus, mažintų pažeidžiamumus ir turėtų aiškias atsakomybes vadovybės lygmeniu.

    Europos Komisija yra pabrėžusi, kad direktyvoje numatyti mechanizmai turėtų apsaugoti smulkųjį verslą nuo perteklinių pareigų, o mažesnės rizikos veikloms taikomi lengvesni reikalavimai. Vis dėlto praktikoje, kol trūksta vienodų gairių ir susiformavusios praktikos, daliai įmonių kyla rizika per vėlai suprasti savo statusą ir nepasirengti laiku.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia NIS2 vertė gali būti ne „keisti“ pavyzdžiai, o bendras saugumo higienos pakėlimas: aiškesnė rizikų vadyba, incidentų pranešimo disciplina ir didesnis dėmesys tiekėjų saugumui. Tačiau tam reikalingas nuoseklus nacionalinis įgyvendinimas ir aiškūs kriterijai, kad įmonės žinotų, ko iš jų tikimasi.

  • 72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie skaitmeninę suverenitetą ir norą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų. Tačiau kas nutiktų kasdienybei, jei populiariausios amerikietiškos paslaugos staiga taptų nepasiekiamos?

    Tai 72 valandų eksperimentu Briuselyje pabandė patikrinti žurnalistas, laikinai atsisakęs įprasto technologijų rinkinio. Užduotis atrodė paprasta: trys dienos be JAV įrenginių, programų ir paslaugų, kuriomis paremta tiek darbo rutina, tiek laisvalaikis.

    Pirmasis pokytis buvo netikėtas tylos jausmas. Įprastai telefonas, pranešimai, kalendoriai ir socialinių tinklų įspėjimai sukuria nuolatinį informacinį foną, o jam dingus atsiranda keistas tuštumos ir atsilikimo nuo įvykių pojūtis.

    Vietoje išmaniojo telefono buvo pasirinktas paprastas mygtukinis aparatas, tačiau tai iš karto atskleidė šiandienos komunikacijos realybę: daugelis žmonių nebeskambina ir nerašo SMS taip dažnai kaip anksčiau. Dalis kasdienio bendravimo persikėlė į susirašinėjimo programėles, o be jų ryšys tapo ne tik lėtesnis, bet ir socialiai nepatogus.

    Didžiausių praktinių kliūčių kilo ne dėl pramogų, o dėl mokėjimų. Didelė dalis atsiskaitymų Europoje vyksta per JAV valdomus kortelių tinklus, todėl atsisakius įprastų kortelių ir skaitmeninių piniginių teko grįžti prie grynųjų.

    Tai išryškino dar vieną priklausomybę: net paprastas maršruto radimas mieste dažnai remiasi „Google“ žemėlapiais ar panašiomis JAV paslaugomis. Net ir ten, kur egzistuoja alternatyvos, įprotis bei integracija su kitomis sistemomis lemia, kad realiame gyvenime jos pasirenkamos rečiau.

    Laisvalaikio dalyje praradimų buvo dar daugiau. Atsisakius didžiųjų transliacijų platformų ir „Youtube“, paaiškėjo, kad dalies turinio išvis neįmanoma pasiekti, o kai kurie įrenginiai patys veikia su JAV sukurta programine įranga.

    Darbo dieną eksperimentas parodė, kad alternatyvos egzistuoja ir kai kurios jų visai brandžios: galima naudotis „Linux“, rašyti dokumentus „LibreOffice“, naršyti su „Vivaldi“ ar ieškoti per „Qwant“, o susirašinėjimui rinktis „Proton“. Tačiau didžiausia problema pasirodė ne funkcijos, o bendradarbiavimas.

    Komandos darbe svarbiausia yra bendras įrankių pasirinkimas, nes visa organizacija gyvena susitikimų, grupinių pokalbių, bendrų failų ir greitų sprendimų ritmu. Kai dauguma kolegų lieka prie įprastų platformų, žmogus, pasirinkęs kitą ekosistemą, tampa tarsi nematomas.

    „Atrodė, kad tiesiog dingai“, – sakė kolega po to, kai kelioms dienoms nepavyko susisiekti įprastais kanalais.

    Šis momentas tiksliai parodo, kodėl skaitmeninė suverenitetas nėra individualus projektas. Net geros alternatyvos veikia pilnai tik tuomet, kai jas renkasi kritinė masė vartotojų, o skirtingos sistemos geba tarpusavyje susikalbėti.

    Europos institucijos jau kurį laiką bando spręsti būtent šią problemą, didindamos tarpusavio sąveikos reikalavimus ir siekdamos konkurencijos skaitmeninėse rinkose. Kita kryptis yra infrastruktūra, nes debesijos paslaugos, duomenų centrai ir pagrindiniai interneto sprendimai vis dar dažnai priklauso „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ ekosistemoms.

    Eksperimentas taip pat priminė, kiek daug skaitmeninio gyvenimo telpa vienoje ekosistemoje: nuo autentifikavimo ir kontaktų iki nuotraukų, darbo failų ir įpročių. Rizika čia ne vien įsilaužimai, bet ir tai, kad prieiga gali būti apribota geopolitiniais sprendimais, sankcijomis ar reguliaciniais konfliktais.

    Galiausiai trys dienos be JAV technologijų baigėsi grįžimu prie įprastų įrankių. Tai nebuvo kapituliacija, veikiau realybės patikrinimas: kol kas daugeliui europiečių atsijungimas nuo JAV technologijų reiškia ne patogų perėjimą prie vietinių alternatyvų, o ryškų kasdienio efektyvumo sumažėjimą.

    Vis dėlto eksperimentas paliko aiškią išvadą: Europa turi sprendimų, bet dar neturi pakankamai vientisos ekosistemos, kuri veiktų masiškai ir be trinties. Skaitmeninė nepriklausomybė greičiausiai prasidės ne nuo vieno žmogaus telefono, o nuo bendrų standartų, viešojo sektoriaus sprendimų ir verslo pasirengimo.

  • Prancūzija tiria dezinformacijos atakas prieš 2027 metų rinkimų favoritų kampanijas

    Prancūzija tiria dezinformacijos atakas prieš 2027 metų rinkimų favoritų kampanijas

    Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimų koordinuotų dezinformacijos veiksmų, nutaikytų į du ryškius kandidatus artėjančiuose 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Tyrimas siejamas su šią vasarą socialiniuose tinkluose išplitusiais melagingais pranešimais, galėjusiais paveikti visuomenės nuomonę apie politikus.

    Skelbiama, kad taikiniais tapo buvę ministrai pirmininkai Edouardas Philippe ir Gabrielis Attal. Socialiniuose tinkluose buvo platinami sufabrikuoti įrašai ir vaizdo turinys, kuriame naudota žinomų Prancūzijos žiniasklaidos priemonių stilistika ir ženklinimas, taip siekiant sukurti patikimumo įspūdį.

    Vienu atveju buvo skleidžiami teiginiai apie Edouardo Philippe sveikatos būklę, kitu atveju Gabrielį Attal siekta kompromituoti melagingais kaltinimais dėl ligų ir narkotikų vartojimo. Tokie naratyvai dažnai parenkami neatsitiktinai: sveikatos tema yra jautri, lengvai įaudrinanti auditorijas ir paprastai greitai plintanti platformose, kuriose dominuoja trumpas, emocinis turinys.

    Gabrielis Attal viešai pareiškė, kad informacija yra suklastota, ir pateikė skundą. Edouardas Philippe pats plačiau nekomentavo, tačiau jo aplinka tokius veiksmus įvardijo kaip tikėtiną bandymą daryti įtaką Prancūzijos vidaus politikai iš išorės.

    Prancūzijos pareigūnai tyrime dėmesį sutelkė į dvi grupes, kurios Vakarų institucijų vertinimu yra siejamos su Rusijos interesais: Storm-1516 ir Matriochka. Pasak su technine analize susipažinusio pareigūno, tyrime dalyvauja ir Viginum – Prancūzijos institucija, atsakinga už skaitmeninių grėsmių ir užsienio kišimosi atpažinimą bei prevenciją.

    Šis atvejis nėra vienkartinis: Prancūzijoje jau anksčiau buvo pradėti atskiri tyrimai dėl panašių informacinių operacijų prieš kitus politikus. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau fiksuoja hibridinio poveikio priemones, kai dezinformacija derinama su suklastotais vaizdo įrašais, netikromis naujienų antraštėmis ir koordinuotu platinimu per X, „TikTok“ bei kitas platformas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios kampanijos siekia ne tik pakenkti konkrečiam kandidatui. Dažnai tikslas yra platesnis: mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, kurstyti cinizmą ir skatinti visuomenės susiskaldymą, ypač artėjant rinkimams, kai informacinė erdvė tampa jautriausia.

  • JK ministrų telefonai rasti internete po premjero susirašinėjimo apgaulės: auga saugumo rizika

    JK ministrų telefonai rasti internete po premjero susirašinėjimo apgaulės: auga saugumo rizika

    Jungtinėje Karalystėje kilęs skandalas dėl viešai internete aptiktų kelių ministrų asmeninių mobiliųjų telefonų numerių dar labiau išryškino, kiek pažeidžiami gali būti aukščiausio lygio politikų ryšiai. Žiniasklaidai patikrinus dalį Vyriausybės narių kontaktų, paaiškėjo, kad bent trijų ministrų numeriai buvo randami viešuose šaltiniuose šalia jų vardų ir pavardžių.

    Ši istorija iškilo netrukus po to, kai paaiškėjo, jog ministras pirmininkas Andy Burnhamas įsivėlė į susirašinėjimą su apgaviku. Pastarasis esą apsimetė aukšto rango JAV pareigūne Susie Wiles ir kurį laiką palaikė pokalbį, kol premjeras suabejojo kontakto autentiškumu ir bendravimą nutraukė.

    Kaip sureaguota į nutekėjimą

    Ministrai, kurių numeriai buvo aptikti, viešai situacijos iš esmės nekomentavo. Tačiau po publikacijų dalis informacijos jau buvo pašalinta, o pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad būtų ištrinti ir likę kontaktai, kuriuos dar buvo galima rasti internete.

    Vyriausybės atstovas pabrėžė, kad valstybė turi procedūras, skirtas jautrios informacijos apsaugai. Vis dėlto praktikoje riziką didina tai, kad politikai, ypač atsakingi už nacionalinį saugumą, neretai naudoja ir asmeninius įrenginius, o jų numeriai per daugelį metų gali atsidurti viešuose registruose, senose publikacijose ar nutekintuose duomenų rinkiniuose.

    Kodėl tai pavojinga dabar

    Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien numerio paviešinimas nebūtinai reiškia tiesioginį įsilaužimą, tačiau atveria kelią socialinei inžinerijai. Turėdami tikslų numerį, nusikaltėliai gali bandyti imituoti skambučius, siųsti apgaulingas žinutes, perimti paskyras per SIM keitimo schemas ar išgauti konfidencialią informaciją, apsimesdami kolegomis ir partneriais.

    Royal United Services Institute tyrėja Prerana Joshi įspėjo, kad aukščiausio lygio politikų numeriai viešoje erdvėje suteikia papildomų galimybių priešiškiems veikėjams, ypač kai tarptautinėje aplinkoje fiksuojamas padidėjęs grėsmių lygis. Jos teigimu, tokie numeriai gali būti klastojami, o tai palengvina tikslines atakas prieš kitus pareigūnus ir institucijas.

    Kas keičiasi, kai įsijungia DI

    Pastaraisiais metais sukčiavimo schemos tapo įtikinamesnės dėl sparčiai plintančių DI įrankių. Jais galima generuoti įtikinamus tekstus, imituoti rašymo stilių ar net klonuoti balsą, todėl net patyrusiems adresatams tampa sunkiau greitai atskirti, ar skambutis ar žinutė yra tikra.

    Buvęs gynybos sekretorius Benas Wallaceas, pats anksčiau tapęs apsimetėlių taikiniu, pabrėžė, kad tokie atvejai rodo nuolatinį oponentų bandymą ieškoti silpnų vietų oficialioje komunikacijoje. Jo vertinimu, technologijoms tobulėjant, panašios situacijos kartosis vis dažniau.

    Diskusiją kursto ir politinis aspektas: kiek premjeras turėtų išlikti lengvai pasiekiamas, o kiek ryšius privalo filtruoti saugumo komanda. Dalies buvusių pareigūnų teigimu, paprasčiausia taisyklė tokiose situacijose yra įprotis visus netikėtus kontaktus patikrinti per oficialius kanalus, kol pokalbis neperaugo į informaciją, kuri gali tapti jautri ar net kompromituojanti.

    Kol kas neaišku, ar ministras pirmininkas keis savo telefono numerį, tačiau atvejis jau tapo signalu, kad net ir formaliai nedidelės detalės, tokios kaip internete likęs kontaktas, gali virsti realia nacionalinio saugumo rizika.

    „Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, žinutės siuntėją reikia patikrinti oficialiais kanalais, o ne tęsti pokalbį iš įpročio“, – sakė vienas su situacija susipažinęs buvęs nacionalinio saugumo patarėjas.

  • NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO planuoja stiprinti rytinį Aljanso pakraštį kurdama tankų dronų, jutiklių ir dirbtinio intelekto tinklą, skirtą greičiau aptikti grėsmes ir atgrasyti galimą Rusijos puolimą. Pagrindinė idėja nėra pilna autonomija: DI galėtų padėti valdyti skrydį ir apdoroti duomenis, o sprendimą dėl smūgio priimtų žmogus.

    Vakarų šalių pareigūnų aptariamas modelis remiasi pamoka iš Ukrainos, kur dronai tapo viena svarbiausių karo priemonių. Ten DI vis dažniau naudojamas navigacijai, taikinių aptikimui ir identifikavimui, tačiau kariškiai ir gynybos technologijų kūrėjai nuosekliai pabrėžia, kad galutinė atsakomybė turi likti operatoriui.

    Ši kryptis siejama su Rytų flango atgrasymo iniciatyva, kuria kuriama vadinamoji skaitmeninė mūšio erdvė nuo Suomijos šiaurės iki Juodosios jūros. Tinklas turėtų sujungti tūkstančius dronų, antžeminių jutiklių ir palydovinių duomenų srautus, kad situacija pasienyje būtų matoma beveik realiu laiku.

    Tokioje sistemoje didžiausias iššūkis yra ne atskiras dronas, o suderinamumas: skirtingų šalių ryšio, vadovavimo ir duomenų standartai dažnai nesutampa. Todėl NATO akcentuoja duomenų perdavimo karkasą, kuris leistų greitai dalintis informacija tarp sąjungininkų ir sutrumpinti kelią nuo aptikimo iki sprendimo.

    JAV kariuomenės atstovai pabrėžia, kad automatizuoti būtų galima rutininę skrydžio dalį, kai dronas ilgai patruliuoja ir ieško požymių, o operatoriams trūksta laiko ir pajėgumų valdyti didelius kiekius platformų. Tačiau taikinio parinkimas ir smūgio patvirtinimas lieka žmogaus atsakomybė, nes tai susiję su teise, etika, klaidų kaina ir priešininko taktikos kaita.

    „Žmonės nusprendžia, ką dronas daro, bet jiems nebūtinai reikia patiems jį skraidinti, nes neturime milijono pilotų ir negalime vienu metu valdyti milijono dronų“, – sakė JAV kariuomenės majoras Benas Schiffas.

    Planai nereiškia, kad tradicinės pajėgos praras reikšmę. NATO vertinimu, tankai, artilerija, naikintuvai ir oro gynyba ir toliau sudarys gynybos stuburą, o dronų ir DI sluoksnis būtų pirmoji akys ir ausys bei greitesnė reakcija į įsiveržimo požymius.

    Ukrainos patirtis rodo ir kitą tendenciją: mūšio lauke vis labiau konkuruoja ne tik platformos, bet ir sprendimų priėmimo greitis. Todėl NATO siekia pereiti nuo lėtesnės linijinės schemos, kai informacija keliauja grandine pirmyn ir atgal, prie tinklo principo, kur duomenys greitai pasiekia kelis sprendimų priėmėjus ir leidžia veikti koordinuotai.

    Aljansas pabrėžia, kad Ukrainos modelis nėra kopijuojamas aklai, o naudojamas kaip praktinis šiuolaikinio karo pavyzdys. Tikslas yra sukurti sistemą, kurioje DI pagreitina stebėjimą ir valdymą, o žmonės išlaiko kontrolę sprendžiant, kada ir į ką smogti.

  • Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė žengia reikšmingą žingsnį pertvarkydama užsienio žvalgybos tarnybą BND. Ministrų kabinetas pritarė reformai, kuri turėtų suteikti žvalgybai platesnius operacinius įgaliojimus, kai, Berlyno vertinimu, auga Rusijos hibridinės grėsmės.

    Iki šiol BND daugiausia buvo orientuota į informacijos rinkimą, o po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos žvalgyboms buvo įtvirtinti sąmoningai griežtesni ribojimai. Dabartinis planas šią logiką koreguoja: siekiama, kad tarnyba galėtų ne tik fiksuoti rizikas, bet ir aktyviau į jas reaguoti.

    Didesnės galios ir aiškesnė kryptis

    Pagal siūlomus pakeitimus BND galėtų vykdyti platesnio spektro operacijas, įskaitant puolamojo pobūdžio kibernetinius veiksmus ir agresyvesnes žvalgybines misijas. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai akcentavo, kad šalis kasdien susiduria su šnipinėjimu, sabotažu ir kibernetinėmis atakomis.

    „Kasdien tampame šnipinėjimo, sabotažo, kibernetinių atakų ir slaptų veiksmų taikiniu, kuriais siekiama destabilizuoti Vokietiją“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Reforma numato, kad atsakas į hibridines atakas turėtų būti susietas su konkrečiu incidentu ir negalėtų kelti pavojaus gyvybei ar fiziniam saugumui. Tai reiškia, kad kalbama apie tikslines priemones, nuo veikėjų identifikavimo ir demaskavimo iki techninių veiksmų, kurie galėtų sutrikdyti priešiškas operacijas.

    Priklausomybė nuo JAV ir nauja realybė

    Vienas svarbiausių politinių reformos argumentų – Vokietijos priklausomybė nuo sąjungininkų žvalgybos, ypač JAV. Diskusijas sustiprino ir politinė įtampa Vašingtone, nes Berlynas vertina riziką, kad žvalgybos dalijimasis ateityje gali tapti labiau sąlyginis arba mažiau patikimas.

    Už reformą atsakinga kanclerijos vadovė Nina Warken pabrėžė, kad Vokietija per dažnai rėmėsi partnerių pajėgumais srityse, kur pati neturėjo pakankamai instrumentų. Pasak jos, tikslas – sumažinti situacijas, kai parama tampa vienpusė, o nacionalinis saugumas pernelyg priklausomas nuo išorinių sprendimų.

    DI, duomenys ir finansavimas

    Planuojama, kad BND būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti modernias technologijas, įskaitant DI sprendimus ir veidų atpažinimą. Taip pat numatomi pokyčiai dėl duomenų saugojimo trukmės ir kai kurių duomenų apsaugos ribojimų, siekiant greitesnės analizės bei efektyvesnių operacijų.

    Kartu žadamas ir didesnis finansavimas. Skelbiama, kad šiemet BND biudžetas padidintas maždaug 26 proc. ir siekia apie 1,51 milijardo eurų, o papildomi resursai turėtų padėti plėsti techninius pajėgumus bei operacinį pasirengimą.

    Vis dėlto reforma dar nėra galutinė: jai reikės abiejų parlamento rūmų pritarimo, o įsigaliojimas siejamas su 2027 metais. Politinės diskusijos veikiausiai koncentruosis į balansą tarp veiksmingumo, demokratinės kontrolės ir ribų, kurios neleistų žvalgybos įgaliojimams peržengti teisės valstybės principų.

  • Duomenų apsaugos prievaizdas įspėja: Europolo stebėsenos planas gali paliesti ir nekaltus žmones

    Duomenų apsaugos prievaizdas įspėja: Europolo stebėsenos planas gali paliesti ir nekaltus žmones

    Europos Sąjungos institucijas prižiūrinti duomenų apsaugos institucija perspėja, kad planuojami Europolo įgaliojimų pokyčiai gali kelti rimtų rizikų žmonių privatumui. Pasak prievaizdo, siūlomi pakeitimai leistų agentūrai tvarkyti ir saugoti didelius kiekius asmens duomenų net ir apie asmenis, kurie nėra siejami su nusikalstama veikla.

    Europos Komisija dar birželio mėnesį pristatė iniciatyvą, kuria Europolas būtų paverstas centrine platforma, per kurią ES šalių teisėsauga galėtų keistis informacija ir ją analizuoti, pasitelkdama naujausias technologijas. Šie planai siejami su platesniu siekiu sustiprinti kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

    Kas konkrečiai kelia nerimą?

    Siūlomose reformose numatomas esminis pokytis, kaip Europolas galėtų apdoroti gaunamus duomenis. Iki šiol agentūrai taikytos taisyklės reikalavo duomenis suskirstyti į kategorijas dar prieš nustatant, ar Europolas juos gali teisėtai naudoti, tačiau Komisija tai vadino svarbia veiklos kliūtimi, ypač kai gaunama daug nestruktūruotos informacijos.

    Europos duomenų apsaugos prievaizdas Wojciechas Wiewiórowskis savo nuomonėje pabrėžė, kad toks modelis gali sukurti rimtų rizikų, ypač kai tvarkomi asmens duomenys žmonių, kurių ryšys su nusikalstamumu nėra nustatytas. Jo vertinimu, siūlymai galėtų įtvirtinti praktiką, kai duomenys apie labai daug asmenų būtų laikomi ilgą ir neapibrėžtą laiką.

    Balansas tarp saugumo ir privatumo

    Prievaizdas pripažįsta, kad Europos saugumo aplinka sudėtingėja, o teisėsaugai tenka spręsti vis labiau tarptautinio pobūdžio grėsmes. Vis dėlto jis akcentuoja, kad bet kokia Europolo reforma privalo turėti tvirtas apsaugos priemones, aiškias taisykles dėl duomenų saugojimo trukmės ir realią, veikiančią priežiūrą.

    Europos duomenų apsaugos prievaizdas yra institucija, prižiūrinti ES įstaigas ir agentūras, įskaitant Europolą, bei konsultuojanti Europos Komisiją dėl teisėkūros poveikio privatumui. Tolimesnis reformos likimas priklausys nuo derybų ES lygmeniu, o vienas svarbiausių klausimų bus, kaip užtikrinti, kad technologinis teisėsaugos stiprinimas neperžengtų proporcingumo ribų.

  • JAV keičia kibernetinio saugumo kursą: technologijų įmonėms siūloma leisti smogti į užsienio nusikaltėlius

    Naujas memorandumas atveria kelią

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė memorandumą, kuriuo siūloma išplėsti kovos su tarptautiniu kibernetiniu nusikalstamumu galimybes, į procesą labiau įtraukiant privačias technologijų ir kibernetinio saugumo bendroves. Dokumentas numato mechanizmą, pagal kurį atrinktos įmonės galėtų vykdyti valstybės sankcionuotas skaitmenines operacijas prieš užsienyje veikiančias nusikaltėlių grupuotes.

    Memorandumas paskelbtas tuo metu, kai kibernetiniai nusikaltimai JAV gyventojams ir verslui atneša rekordinio masto nuostolius. Vien 2025 metais amerikiečiai pranešė praradę 20,8 milijardo eurų, todėl administracija siekia greitesnių ir agresyvesnių priemonių.

    Kaip tai veiktų praktikoje

    Pagal numatytą modelį, bendrovės, norinčios dalyvauti, turėtų sudaryti sutartis su Teisingumo departamentu ir Vidaus saugumo departamentu. Prieš suteikiant teisę veikti, būtų taikoma griežta patikra, o operacijos negalėtų prasidėti, kol neatsirastų aiškios, su Baltaisiais rūmais suderintos priežiūros procedūros.

    Memorandume nurodoma, kad šios procedūros turėtų būti parengtos per 60 dienų. Jose būtų aprašyta, kaip įmonės gautų leidimą konkrečioms operacijoms, kaip būtų tikrinami taikiniai ir kaip užtikrinama, kad veiksmai neprieštarauja JAV teisei bei netrukdo žvalgybos darbui.

    Įmonės galėtų siūlyti tiek stebėjimo operacijas, padedančias identifikuoti nusikaltėlius, tiek poveikio operacijas, kuriomis būtų trikdomos sistemos, naudojamos atakoms vykdyti. Tačiau jos taip pat privalėtų informuoti valdžią, jei mano, kad patvirtinta operacija galėtų sukelti žmonių žūtį arba pasiekti jėgos panaudojimo lygį pagal tarptautinę teisę.

    Didžiausia rizika: ribos tarp nusikaltėlių ir valstybių

    Vienas jautriausių memorandumo punktų yra taikinių apibrėžimas. Dokumente teigiama, kad įmonės galėtų būti įgaliotos veikti tik prieš nusikaltėlius, kurie nėra institucinė užsienio valdžios dalis ir nėra visiškai valdomi užsienio vyriausybės nurodymais.

    Praktikoje tai gali būti sunku, nes daugelio šalių kibernetinėje erdvėje persidengia nusikalstamos ir valstybinės veiklos modeliai. Saugumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atribucija, tai yra patikimas atakos vykdytojo nustatymas, išlieka viena sudėtingiausių kibernetinio saugumo užduočių.

    Memorandumas taip pat numato veiksmus, jei operacija netyčia paliestų JAV pilietį ar JAV priklausantį tinklą: tokiu atveju reikalaujama nedelsiant sustabdyti veiksmus ir informuoti federalinę valdžią. Kartu dokumente paliekama erdvės situacijoms, kai veikla prieš JAV subjektą galėtų būti vykdoma tik gavus atitinkamus leidimus, įskaitant teismo sankcijas, jei jos būtinos.

    „Daugelį metų Amerikos technologijų industriją vadinome strateginiu turtu, bet kibernetinėje erdvėje palikome nuošalyje“, – sakė įmonės Twenty vadovas ir vienas įkūrėjų Joe Lin.

    Politiniu lygmeniu idėja turi ir palaikymo, ir skeptikų. Vieni tikisi, kad privatus sektorius, turintis plačius duomenų srautus ir infrastruktūros matomumą, padės greičiau identifikuoti ir neutralizuoti nusikaltėlių tinklus, kiti perspėja apie eskalacijos riziką, klaidingus taikinius ir atsakomybės ribas.

  • „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    Berlyne įsikūrusi nevyriausybinė organizacija HateAid pateikė baudžiamąjį skundą dėl „Meta“ išmaniųjų akinių prekybos Vokietijoje. Organizacija teigia, kad šie įrenginiai sudaro prielaidas nepastebimai filmuoti žmones ir taip pažeidžia griežtas šalies privatumo taisykles.

    Pastaraisiais mėnesiais išmaniųjų akinių tema Europoje aštrėja, nes daugėja pranešimų apie filmavimą be sutikimo viešose erdvėse. Kritikai pabrėžia, kad nedidelė kamera veido lygyje pakeičia situaciją iš esmės, nes aplinkiniai ne visada supranta, kada yra įrašinėjami.

    HateAid argumentuoja, kad vien galimybė filmuoti nepastebimai gali būti vertinama kaip teisinė rizika, o prekyba tokiu produktu turėtų būti ribojama, kol bus įtvirtinti aiškesni saugikliai. Skunde minimi ir akinių partneriai bei prekybininkai, kurie, anot organizacijos, prisideda prie įrenginių platinimo.

    „Meta“ atstovas Matthew Pollard teigė, kad išmanieji akiniai dar 2022 metais buvo suderinti su Vokietijos reguliuotoju BNetzA. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiai nuo pradžių kurti su privatumo apsaugomis, tarp jų ir įrašymą rodantis indikatorius bei techniniai sprendimai, skirti apsunkinti jo išjungimą.

    Vis dėlto kritikai tvirtina, kad vien indikatorius ne visada išsprendžia problemą, nes realiomis sąlygomis jis gali būti nepastebimas, o situacijos dinamiškos. HateAid siūlo, kad tokie akiniai būtų lengvai atpažįstami iš tolo, o filmavimui jautriose vietose galiotų aiškūs apribojimai, panašūs į taikomus automobilio vaizdo registratoriams ar kūno kameroms.

    Diskusiją stiprina ir tai, kad Europos privatumo priežiūros institucijos yra užsakiusios ataskaitą apie išmaniuosius akinius, kuri turėtų būti baigta šią vasarą. Jos išvados gali tapti svarbiu pagrindu tam, kaip Europoje bus reguliuojami dėvimi įrašymo įrenginiai ir kokių papildomų reikalavimų sulauks gamintojai.

  • Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Keturių didžiausių Europos telekomunikacijų bendrovių vadovai kreipėsi į ES lyderius, ragindami skubiai stiprinti įgaliojimus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams nuosekliau blokuoti neteisėtą vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Jų teigimu, dabartinės taisyklės ir nacionaliniai skirtumai trukdo greitam veikimui, todėl dalis turinio lieka pasiekiama per ilgai.

    Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Dokumentą pasirašė „Vodafone“ vadovė Margherita Della Valle, „Orange“ vadovė Christel Heydemann, „Telenor“ vadovė Benedicte Schilbred Fasmer ir „BT“ vadovė Allison Kirkby.

    „Vaikams apsaugos reikia dabar, o ne po kelerių metų“, – rašoma telekomų vadovų laiške.

    Verslo lyderiai siūlo ES mastu įtvirtinti administracinius nurodymus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie patvirtinto neteisėto turinio, kol jis bus pašalintas iš pirminio šaltinio. Jų argumentas paprastas: net jei pašalinimas užtrunka dėl tyrimų, jurisdikcijų ar platformų reakcijos, vartotojų prieiga neturėtų likti atvira.

    Taip pat raginama sukurti naują ES lygmens priežiūros instituciją, turinčią teisinę galią palaikyti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos požymių duomenų bazę. Tokia bazė, telekomų vertinimu, galėtų tapti standartizuotu pagrindu vykdymo priemonėms ir sumažinti ginčus dėl to, kas laikoma patikimai patvirtintu neteisėtu turiniu.

    Laiške kritikuojamos ir vadinamosios reguliacinės kliūtys, dėl kurių interneto paslaugų teikėjai skirtingose valstybėse susiduria su nevienodomis taisyklėmis, kada ir kaip galima blokuoti prieigą prie neteisėto turinio. Telekomų vadovai teigia, kad praktikoje tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, o sprendimai užstringa tarp nacionalinių reguliuotojų, teismų procedūrų ir skirtingų atsakomybių grandinėje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai ES institucijos tęsia derybas dėl ilgalaikio teisinio reguliavimo, kuris apimtų vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos aptikimą ir pranešimą apie ją. Lygiagrečiai priimami laikini sprendimai, kad platformos galėtų tęsti esamą praktiką, kol bus sutarta dėl nuolatinių taisyklių, suderinamų su privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimais.

    Telekomų vadovų pozicija išryškina įtampą tarp dviejų tikslų: kuo greičiau užkirsti kelią neteisėto turinio sklaidai ir kartu užtikrinti, kad blokavimo bei aptikimo priemonės būtų taikomos skaidriai, proporcingai ir su aiškia atskaitomybe. Būtent dėl to, jų teigimu, reikia vienodų ES masto taisyklių, o ne fragmentuoto nacionalinių praktikų žemėlapio.