Tag: Internetas

  • JK žvalgyba: apie 100 valstybių įsigijo šnipinėjimo programas, galinčias taikytis į Britanijos tinklus

    JK žvalgyba: apie 100 valstybių įsigijo šnipinėjimo programas, galinčias taikytis į Britanijos tinklus

    Jungtinės Karalystės žvalgybos vertinimu, daugiau nei pusė pasaulio valstybių įsigijo komercines kibernetinio įsilaužimo priemones, kurios teoriškai gali būti panaudotos prieš šalies infrastruktūrą, įmones ir privačius tinklus. Apie tai prieš CYBERUK konferenciją Glazge pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC), priklausantis GCHQ.

    NCSC teigia, kad maždaug 100 valstybių yra įsigijusios vadinamąsias kibernetinio įsibrovimo programas, o tai rodo mažėjančias technologines ir finansines kliūtis tokioms priemonėms patekti į valstybių rankas. Praktikoje tai reiškia, kad šnipinėjimo galimybės, kurios anksčiau buvo prieinamos tik pažangiausioms žvalgyboms, vis dažniau perkamos rinkoje.

    Komercinės „spyware“ klasės priemonės per pastaruosius du dešimtmečius virto sparčiai augančia rinka, o tokie produktai kaip „Pegasus“ ar „Predator“ ne kartą sieti su žurnalistų, opozicijos veikėjų ir pilietinės visuomenės atstovų sekimu. NCSC pažymi, kad taikinių spektras pastaraisiais metais plėtėsi ir vis dažniau apima finansų sektorių, bankininkus bei turtingus įmonių vadovus.

    Konferencijoje JK pareigūnai taip pat ketina akcentuoti, kad per vienus metus šalyje dvigubai išaugo „nacionaliniu mastu reikšmingų“ kibernetinių incidentų skaičius. Pasak NCSC, vis didesnė dalis tokių atakų siejama ne su nusikalstamomis grupuotėmis, o su valstybių remiamais veikėjais.

    Verslui siunčiama žinutė

    NCSC vadovas Richardas Horne’as iš anksto paviešintuose kalbos fragmentuose pabrėžia, kad įmonės, kibernetinį saugumą laikančios antraeiliu klausimu, rizikuoja tapti lengvu taikiniu. Jo teigimu, tokia laikysena nebeatrodo kaip naivumas, o greičiau kaip nesugebėjimas suvokti dabartinės grėsmių realybės.

    „Jei kibernetinio saugumo nelaikote prioritetu, jūs nebe tiesiog naivūs, o nesugebate suprasti šiandienos pasaulio realybės“, – sakė R. Horne’as.

    Kalbėdamas apie valstybių pajėgumus, NCSC vadovas išskiria itin aukštą kai kurių šalių techninį lygį ir perspėja dėl „tobulos audros“ kibernetinio saugumo srityje. Tokia „audra“ siejama ir su tuo, kad puolimo priemonės pigėja, tampa lengviau prieinamos, o gynybai reikalingų kompetencijų bei resursų poreikis auga.

    DI keičia pažeidžiamumų paiešką

    Viena svarbiausių naujų rizikų, apie kurias kalbama JK, yra „frontier“ tipo DI modelių įtaka kibernetiniam saugumui. NCSC teigimu, pažangūs DI sprendimai gali reikšmingai paspartinti pažeidžiamumų paiešką ir jų išnaudojimą dideliu mastu, o tai ypač pavojinga organizacijoms, kurios atnaujinimus diegia lėtai arba neturi tikslaus turto ir sistemų inventoriaus.

    Šiame kontekste minima ir „Anthropic“ viešinta informacija apie „Mythos“ modelį, kurį bendrovės tyrėjai įvertino kaip pernelyg pavojingą plačiam paleidimui dėl potencialo padėti rasti ir išnaudoti sudėtingus sistemų pažeidžiamumus. Tokie pareiškimai didina diskusiją, kiek pažangių modelių kūrėjai turi įsitraukti į rizikų valdymą ir kiek informacijos apie galimybes viešinti.

    JK Nacionalinė apsaugos saugumo institucija (NPSA), veikianti prie MI5, taip pat kontaktavo su kritinės infrastruktūros operatoriais, kad atkreiptų dėmesį į DI keliamas grėsmes. Kritinė infrastruktūra apima energetiką, vandens tiekimą, telekomunikacijas ir kitus sektorius, kurių sutrikimai turi tiesioginį poveikį visuomenės saugumui ir ekonomikai.

    Raginimas glaudžiau bendradarbiauti

    JK saugumo ministras Danas Jarvisas CYBERUK renginyje ketina raginti DI bendroves aktyviau prisidėti prie nacionalinės kibernetinės gynybos. Pasak jo, glaudesnis bendradarbiavimas galėtų padėti kurti sprendimus, kurie pažeidžiamumus identifikuotų ir šalintų autonomiškai, tokiu greičiu ir mastu, kurio žmogus pasiekti nepajėgtų.

    „Tai kartos masto užduotis, kuri išbandys pačias mūsų inžinerijos ir inovacijų ribas“, – sakė D. Jarvisas.

    Ekspertų vertinimu, šnipinėjimo programų prieinamumo augimas ir DI pažanga reiškia, kad rizikos profilis keičiasi ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir privačiam sektoriui. Didžiausią reikšmę įgauna greitas pažeidžiamumų taisymas, tiekimo grandinės kontrolė, incidentų aptikimas bei aiškios taisyklės, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudoti jautrias kibernetines priemones.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/uk-intelligence-100-nations-have-spyware-that-can-hack-britain/

    – https://www.ncsc.gov.uk/section/about-ncsc/what-we-do

    – https://www.anthropic.com/news

  • Vokietijos Bundestago vadovės telefonas atakuotas per „Signal“: sukčiai taikėsi į politikų pokalbius

    Vokietijos Bundestago vadovės telefonas atakuotas per „Signal“: sukčiai taikėsi į politikų pokalbius

    Vokietijos Bundestago pirmininkės Julios Klöckner telefone kibernetiniai nusikaltėliai perėmė prieigą prie susirašinėjimo programėlės „Signal“, pranešė žurnalas „Der Spiegel“. Tai viena iš naujausių atvejų serijoje, kai sukčiavimo žinutėmis bandoma pasiekti Europos politikų telefonus ir jų kontaktų tinklus.

    Anot publikacijos, J. Klöckner buvo tarp nukentėjusiųjų per vadinamąją phishing tipo ataką, kai vartotojai apgaulės būdu paskatinami atskleisti prisijungimo duomenis ar patvirtinti netikrus veiksmus. Tokios kampanijos pavojingos tuo, kad taikosi ne tik į vieną žmogų, bet ir į jo grupinius pokalbius, ryšius bei siunčiamas nuorodas.

    Taikinys buvo grupinis pokalbis

    „Der Spiegel“ nurodė, kad Bundestago pirmininkė dalyvavo „Signal“ grupiniame pokalbyje su Krikščionių demokratų sąjungos vadovybės nariais. Tame pačiame pokalbyje, kaip teigiama, buvo ir kancleris Friedrichas Merzas, tačiau Vokietijos vidaus žvalgyba esą nerado požymių, kad jo telefonas būtų buvęs kompromituotas.

    Pranešime taip pat minimas dar mažiausiai vienas nukentėjęs CDU parlamentaras. Tokios situacijos ypač jautrios, nes politiniuose pokalbiuose aptariama darbotvarkė, susitikimų planai ir vidinė pozicijų derinimo informacija, kuri gali būti vertinga tiek nusikaltėliams, tiek priešiškoms žvalgyboms.

    Įspėjimai dėl netikrų „Signal“ pagalbos žinučių

    Europos institucijos su „Signal“ rizikomis susiduria jau ne pirmus metus. Europos Komisija nuo 2020 metais rekomenduoja pareigūnams „Signal“ naudoti tik ne darbo komunikacijai, taip atskiriant asmeninį susirašinėjimą nuo oficialių kanalų ir sumažinant institucinių duomenų nutekėjimo riziką.

    2026 metų balandžio pradžioje Europos kibernetinio saugumo ir žvalgybos institucijos įspėjo apie kampaniją, kurioje užpuolikai, siejami su Rusija, apsimetė netikra „Signal“ pagalbos pokalbių sistema. Pagrindinis tikslas buvo išvilioti vartotojų PIN kodus, kurie gali būti kritiškai svarbūs bandant perimti paskyrą ar perkelti ją į kitą įrenginį.

    Panašų perspėjimą anksčiau, 2026 metų vasarį, paskelbė ir Vokietijos institucijos, įvardydamos atakas, paremtas socialine inžinerija. Ekspertai pabrėžia, kad tokiose schemose dažnai naudojamas skubos jausmas, tariami saugumo patikrinimai ir prašymai patvirtinti prisijungimus, o tai leidžia apeiti vien tik technines apsaugos priemones.

    Politikų ir valstybės tarnautojų atvejais papildoma rizika kyla dėl to, kad jų įrenginiuose neretai būna suvesti kontaktai, sudaryti grupiniai pokalbiai ir naudojami keli komunikacijos kanalai. Dėl to vieno telefono kompromitavimas gali tapti atspirties tašku tolimesniems bandymams pasiekti kitus asmenis ar platinti patikimai atrodančias apgaules.

    Žurnalistai kreipėsi į CDU ir Bundestagą prašydami komentaro. Parlamento administracija atsisakė komentuoti, nurodydama, kad paprastai neteikia informacijos apie saugumui kritinę infrastruktūrą, o CDU tuo metu operatyvaus atsakymo nepateikė.

    Šaltiniai:
    – https://www.spiegel.de/politik/phishing-alarm-in-berliner-regierungsviertel-julia-kloeckner-opfer-des-signal-hacks-a-7f5fc795-d0c2-4325-b726-4109531270bc
    – https://www.bsi.bund.de/SharedDocs/Cybersicherheitswarnungen/DE/2026/202602_BfV_BSI.html