Tag: Internetas

  • Apklausa rodo: 3 iš 4 europiečių nori amžiaus ribos socialiniams tinklams, dažniausiai – nuo 16

    Apklausa rodo: 3 iš 4 europiečių nori amžiaus ribos socialiniams tinklams, dažniausiai – nuo 16

    Trys iš keturių Europos gyventojų mano, kad valdžia turėtų nustatyti minimalų amžių socialiniams tinklams, rodo POLITICO European Pulse apklausa šešiose didžiosiose Europos Sąjungos valstybėse. Dažniausiai siūloma riba – 16 metų, nors dalis respondentų pritartų ir žemesnei, 13–15 metų ribai.

    Apklausoje pusė žmonių teigė, kad socialinių tinklų paskyras reikėtų leisti kurti nuo 16 metų, o dar ketvirtadalis rinkosi 13–15 metų intervalą. Tik 4 proc. respondentų sakė, kad amžiaus ribojimų apskritai nereikia, o 22 proc. nuomone, tai turėtų spręsti tėvai.

    Šalys labiausiai palaiko ribojimus

    Didžiausias palaikymas fiksuotas Italijoje ir Lenkijoje, kur ribojimams pritarė atitinkamai 84 proc. ir 83 proc. apklaustųjų. Belgijoje ribojimus palaikė 76 proc., o Vokietijoje ir Ispanijoje – po 70 proc. respondentų.

    Prancūzijoje nuomonės labiausiai išsiskyrė: 69 proc. pasisakė už valdžios nustatytas taisykles, 31 proc. buvo prieš. Tyrimo duomenys rodo, kad net ir šalyje, kur diskusijos aštriausios, dauguma vis tiek linksta prie bendros ribos.

    16 metų riba – populiariausia

    Vertinant konkrečiai 16 metų slenkstį, jam labiausiai pritarė Italijos gyventojai, kur taip pasisakė 64 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi Ispanija (55 proc.), Belgija (54 proc.), Lenkija (53 proc.), Prancūzija (48 proc.) ir Vokietija (39 proc.).

    Vokietijoje taip pat fiksuota didžiausia dalis žmonių, kurie apskritai atmeta bet kokias amžiaus ribas, tačiau ir ten tokių buvo tik 7 proc. Šalies kancleris Friedrichas Merzas viešai yra užsiminęs apie galimą pritarimą draudimui jaunesniems nei 14 metų, o Vokietijos valdžia yra subūrusi ekspertų grupę rekomendacijoms parengti.

    Politikai skuba, ekspertai įspėja

    Amžiaus ribojimų tema Europoje tampa vis aktualesnė, nes atskiros šalys jau ruošia konkrečius sprendimus. Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė apie planą nuo 2027 metų sausio riboti socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų, o Prancūzija siekia, kad tokie apribojimai įsigaliotų nuo rugsėjo.

    Europos Komisija taip pat svarsto galimybę nustatyti bendrą, visoje Europos Sąjungoje galiojančią amžiaus ribojimo taisyklę. Diskusijų centre atsiduria ir amžiaus patvirtinimo priemonės, kurios turėtų užtikrinti, kad ribojimai veiktų praktikoje.

    Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad vien draudimais problema neišsisprendžia, o netinkamai suprojektuotos patikros sistemos gali kelti privatumo ir vaikų teisių rizikų. Kovo pradžioje 371 saugumo ir privatumo ekspertas atvirame laiške perspėjo, kad kai kurios amžiaus tikrinimo priemonės gali būti nesaugios ir socialiai nepriimtinos.

    Apklausa atlikta 2026 metais kovo 13–21 dienomis, internetu apklausus 6 698 suaugusiuosius Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip 1 000 respondentų, o rezultatai sverti pagal amžių, lytį ir geografiją.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/most-europeans-want-minors-off-social-media/
    – https://www.politico.eu/article/greece-proposed-social-media-ban-movement/
    – https://www.politico.eu/article/age-check-social-media-scientist-warning/

  • Apklausa: 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų įmonėmis dėl duomenų

    Apklausa: 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų įmonėmis dėl duomenų

    Daugiau nei 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų bendrovėmis, kai kalba pasisuka apie asmens duomenų tvarkymą. Tai rodo nauja POLITICO European Pulse apklausa, atlikta šešiose didžiosiose Europos Sąjungos valstybėse.

    Apklausos duomenimis, 84 proc. respondentų teigė nepasitikintys JAV technologijų įmonėmis, kad jos atsakingai elgtųsi su jų asmeniniais duomenimis. Kinijos technologijų įmonių atžvilgiu nepasitikėjimas dar didesnis: net 93 proc. apklaustųjų sakė nematantys pagrindo joms patikėti savo duomenis.

    Šie rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europa vis aktyviau siekia stiprinti vietines technologijų ekosistemas, įskaitant dirbtinis intelektas, debesijos paslaugas ir telekomunikacijas. Kartu ES institucijos ir valstybės narės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų gigantų, ypač iš JAV ir Kinijos.

    Pasitikėjimas Europoje taip pat ribotas

    Nors europiečiai vietines technologijų įmones vertina palankiau nei JAV ar Kinijos bendroves, pasitikėjimas jomis nėra aukštas. Tik 51 proc. respondentų nurodė pasitikintys Europos technologijų įmonėmis, kai šios tvarko jų asmeninius duomenis.

    Dar atsargiau vertinamos nacionalinės valdžios institucijos: 45 proc. apklaustųjų teigė pasitikintys savo šalies vyriausybe, kai kalba eina apie jų informacijos naudojimą. Tokie skaičiai rodo, kad duomenų apsaugos tema europiečiams yra jautri ne tik tarptautinių korporacijų, bet ir valstybės lygmeniu.

    Kur nepasitikima labiausiai

    Apklausoje išsiskyrė Vokietija, kur respondentai buvo skeptiškiausi. Net 91 proc. vokiečių teigė nepasitikintys JAV technologijų įmonėmis, o 98 proc. nurodė nepasitikintys Kinijos bendrovėmis.

    Tuo metu Lenkijoje nepasitikėjimas buvo mažesnis nei kitose tirtose šalyse. 38 proc. respondentų sakė pasitikintys JAV įmonėmis, o 20 proc. nurodė pasitikintys Kinijos technologijų bendrovėmis, kai šios tvarko asmens duomenis.

    Belgijoje palankiausiai vertinamos Europos įmonės: 59 proc. apklaustųjų tikino manantys, kad Europos technologijų bendrovės su jų duomenimis elgtųsi atsakingai. Vis dėlto net ir šis rodiklis rodo, kad reikšminga visuomenės dalis vis dar lieka skeptiška.

    Kodėl duomenų klausimas kelia įtampą

    Pagal ES taisykles bet kuri įmonė, tvarkanti europiečių asmens duomenis, nepriklausomai nuo to, kur yra registruota, privalo laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Šis reglamentas nustato griežtus reikalavimus duomenų rinkimui, saugojimui, naudojimui ir vartotojų teisėms.

    Tačiau įmonėms, veikiančioms JAV ar Kinijos jurisdikcijose, papildomą riziką kelia nacionaliniai saugumo įstatymai, pagal kuriuos valdžios institucijos gali reikalauti perduoti duomenis. Būtent ši įtampa tarp ES privatumo standartų ir kitų valstybių teisinio reguliavimo, kaip ne kartą akcentavo Europos teismai ir priežiūros institucijos, išlieka viena centrinių priežasčių, kodėl pasitikėjimas užsienio technologijų bendrovėmis Europoje yra trapus.

    POLITICO European Pulse apklausą 2026 metais kovo 13 dieną–kovo 21 dieną atliko „Cluster17“ POLITICO ir „beBartlet“ užsakymu. Joje dalyvavo 6 698 respondentai iš Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Belgijos.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/8-in-10-europeans-dont-trust-us-chinese-firms-with-data/
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

  • Vokietijos kibernetinio saugumo tarnyba perspėja: „Anthropic“ DI „Mythos“ gali pakeisti įsilaužimų taisykles

    Vokietijos kibernetinio saugumo tarnyba perspėja: „Anthropic“ DI „Mythos“ gali pakeisti įsilaužimų taisykles

    Vokietijos Federalinio informacijos saugumo biuro (BSI) vadovė Claudia Plattner perspėja, kad naujas „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelis „Mythos“ gali tapti lūžio tašku kibernetinių grėsmių raidoje. Pasak jos, tokie įrankiai keičia ne tik atakų greitį, bet ir patį pažeidžiamumų paieškos bei išnaudojimo mastą.

    BSI teigimu, agentūra su „Anthropic“ palaiko aktyvų dialogą, o modelio galimybės vertinamos labai rimtai. Nors pati BSI dar nėra tiesiogiai testavusi „Mythos“, institucija nurodo gavusi pakankamai informacijos iš kūrėjų ir susijusių techninių diskusijų, kad susidarytų aiškesnį vaizdą apie veikimo principus ir rizikas.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Didžiausias nerimas siejamas su tuo, kad DI gali efektyviau už žmones aptikti programinės įrangos klaidas ir jas paversti realiais išnaudojimo scenarijais. Tai ypač pavojinga tiekimo grandinės kontekste, kai pažeidžiamumas viename plačiai naudojamame komponente gali atverti kelią atakoms prieš daugybę organizacijų.

    „Tai yra paradigmos pokytis kibernetinių grėsmių prigimtyje“, – sakė Claudia Plattner.

    „Anthropic“ paskelbė, kad naujausią modelį suteikė ribotai grupei kibernetinio saugumo bendrovių ir kitų organizacijų sistemų skenavimui bei atsparumo testavimui. Tokia praktika gali padėti greičiau atrasti spragas gynybiniais tikslais, tačiau ekspertai pabrėžia, kad panašūs gebėjimai, patekę piktavaliams, galėtų padidinti plataus masto incidentų tikimybę.

    Europos institucijos kalba apie artėjančią audrą

    Pastaraisiais mėnesiais Europos kibernetinio saugumo institucijos vis dažniau viešai įspėja, kad DI spartina pažeidžiamumų paiešką ir automatizuoja atakas. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ENISA vadovybė šių pokyčių poveikį yra apibūdinusi kaip artėjančią audrą, kai organizacijoms teks prisitaikyti prie naujo tempo.

    Plattner išskiria ir dar vieną galimą kryptį: vidutiniu laikotarpiu gali mažėti klasikinių, ilgai nepastebimų pažeidžiamumų, nes DI leis juos greičiau aptikti. Tačiau tai nereiškia, kad rizika nyks, veikiau ji persikels į kitą lygmenį, kai pažeidžiamumų atradimas taps beveik momentinis, o laiko langas pataisoms sutrumpės.

    Reguliavimas ir priežiūra nespėja paskui technologiją

    Didėjant pažangių modelių įtakai saugumui, vis dažniau keliami klausimai, ar priežiūros institucijos turi pakankamai išteklių ir kompetencijų. Kritikai pabrėžia, kad pažangiausių DI modelių vertinimui, auditui ir rizikų stebėsenai reikalingi papildomi specialistai, o reguliacinė praktika Europoje vis dar formuojasi.

    Tuo pat metu valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo platformų, kurių veikimo jos nekontroliuoja, ypač kritinės infrastruktūros ir viešojo sektoriaus sprendimuose. Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad DI era didins spaudimą diegti nuolatinį pažeidžiamumų valdymą, stiprinti tiekėjų patikras ir greitinti programinės įrangos atnaujinimų grandinę.

    Praktinis poveikis organizacijoms gali būti labai konkretus: daugiau automatizuotų bandymų laužtis, greitesnis pažeidžiamumų išnaudojimas ir didesnė tikimybė, kad silpniausia grandis bus ne pagrindinė sistema, o mažiau prižiūrimas tiekėjas ar pagalbinis komponentas. Todėl institucijos ragina į DI keliamas rizikas žiūrėti ne kaip į teoriją, o kaip į artėjantį operacinį iššūkį.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/anthropic-ai-hacking-tech-triggers-concern-in-german-cyber-agency/

    – https://www.anthropic.com/glasswing

  • DI skundai užtvindo ES institucijas: ombudsmenas fiksuoja 54 proc. šuolį, ieškoma išeičių

    DI skundai užtvindo ES institucijas: ombudsmenas fiksuoja 54 proc. šuolį, ieškoma išeičių

    Europos Sąjungos institucijos susiduria su netikėtu šalutiniu dirbtinio intelekto (DI) poveikiu: piliečiai vis dažniau pasitelkia pokalbių robotus ir kitus įrankius, kad greičiau parengtų skundus, pasiūlymus ar atsakymus į viešas konsultacijas. Reguliuotojai sako, kad dokumentų kokybė neretai yra gera, tačiau apimtis auga taip sparčiai, kad pradeda strigti įprasti nagrinėjimo procesai.

    Europos ombudsmenas, tiriantis galimus netinkamo administravimo atvejus ES institucijose, 2025 metais gavo 54 proc. daugiau skundų nei metais anksčiau. Ombudsmeno atstovai nurodo, kad dalį augimo gali lemti DI įrankiai, kurie vartotojams, ieškantiems pagalbos dėl ES administravimo, vis dažniau pasiūlo kreiptis būtent į ombudsmeną.

    Su panašia tendencija susiduria ir privatumo priežiūros institucijos. Europos duomenų apsaugos valdybai vadovaujanti Suomijos priežiūros institucijos atstovė Anu Talus yra viešai įvardijusi, kad daugėja DI sugeneruotų skundų, kurie „tikrai didina spaudimą“ priežiūros institucijoms.

    Problema ne tik skundai

    Institucijų dėmesys krypsta ir į ES finansavimo bei konsultacijų procesus, kuriuos DI gali paveikti dar labiau dėl didelių dokumentų srautų. Europos Komisija atkreipė dėmesį į išaugusį paraiškų skaičių programoje „Europos horizontas“, kuri yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemonė.

    Komisija sieja šį šuolį su didesniu DI pagalba rengiamų tekstų prieinamumu, nors pabrėžia, kad priežasčių gali būti ir daugiau, įskaitant nacionaliniu lygmeniu mažinamus biudžetus. Atskirai nurodoma, kad Europos inovacijų taryba domisi, ar DI neprisidėjo prie paraiškų antplūdžio kai kuriuose kvietimuose.

    Kodėl institucijoms sunku „atsifiltruoti“

    Skirtingai nei šiukšliniai laiškai, DI parengti skundai dažnai būna struktūruoti, argumentuoti ir pateikti formalia kalba. Būtent dėl to jų negalima paprastai atmesti kaip beverčių, o kai kuriais atvejais institucijas įpareigoja teisinė pareiga skundus išnagrinėti.

    „DI sugeneruotą skundą galima parengti per mažiau nei penkias minutes, o valstybės tarnautojas negali jo išnagrinėti per penkias minutes. Reikia sprendimo“, – sakė Anu Talus.

    Reguliuotojai pabrėžia, kad dauguma dabartinių dalyvavimo viešajame valdyme mechanizmų buvo sukurti iki DI pokalbių robotų išplitimo. Dėl to staigus apimties augimas virsta eilėmis, žmogiškųjų išteklių trūkumu ir lėtesniu reagavimu net į pagrįstus kreipimusis.

    Kokie sprendimai svarstomi

    Europos ombudsmenas nurodo, kad „nauja realybė“ verčia peržiūrėti vidaus darbo metodus. Institucija jau pasamdė DI pareigūną, sudarė vidinę DI darbo grupę ir vertina, kaip DI galėtų padėti efektyvinti procesus, pabrėžiant, kad sprendimų priėmime vis tiek liktų žmogaus priežiūra.

    Tuo metu privatumo priežiūros institucijos taip pat ieško praktinių būdų, kaip tvarkytis su išaugusiu srautu, kai tekstai pateikiami itin tankiu, standartizuotu DI stiliumi. Pagrindinis iššūkis išlieka balansas: neužkirsti kelio piliečiams ginti savo teisių, bet kartu užtikrinti, kad institucijos nepaskęstų dokumentų lavinoje ir išlaikytų nagrinėjimo kokybę.

    Ekspertai pabrėžia, kad augantis DI naudojimas viešajame sektoriuje ir piliečių komunikacijoje greičiausiai neslops. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu daugės diskusijų apie procesinius filtrus, standartizuotas formas, papildomus pajėgumus ir DI taikymą „iš kitos pusės“ – institucijų viduje, kad jos spėtų su nauju tempu.

    Šaltiniai:

    – https://www.edpb.europa.eu/system/files/2026-02/20260210-11plenagenda_en.pdf

    – https://sciencebusiness.net/news/r-d-funding/european-innovation-council/european-innovation-council-investigate-if-ai-responsible-low

  • Pasaulio futbolo čempionatas JAV: pareigūnai ruošiasi kibernetinėms atakoms prieš miestus ir stadionus

    JAV federalinės, valstijų ir vietos institucijos prieš šią vasarą vyksiantį FIFA pasaulio futbolo čempionatą intensyvina pasirengimą galimoms kibernetinėms atakoms. Saugumo pareigūnai įspėja, kad taikiniu gali tapti ne tik rungtynių infrastruktūra, bet ir miestų paslaugos, kuriomis naudosis milijonai sirgalių.

    Pasak JAV pareigūnų, grėsmių spektras platus: nuo bilietų platinimo ir įėjimo kontrolės sistemų iki transliacijų signalų, ryšio tinklų ar net masinio transporto valdymo. Tokie scenarijai kelia nerimą dėl to, kad didelė dalis kritinės infrastruktūros šiandien yra sujungta su internetu, o tai didina pažeidžiamumą.

    Kas gali būti taikiniu?

    Saugumo ekspertai akcentuoja, kad didžiausio sporto renginio pasaulyje metu patrauklūs taikiniai yra tie, kurie daro įtaką žmonių srautams ir informacijos sklaidai. Transliacijų trikdžiai ar bilietų sistemų sutrikimai galėtų sukelti chaosą prie stadionų, o atakos prieš miestų paslaugas galėtų turėti platesnių pasekmių nei vien sporto renginys.

    Grėsmės siejamos ir su valstybių remiamomis grupuotėmis, ir su organizuotu nusikalstamumu, ypač išpirkos reikalaujančiomis atakomis. Tokios grupės dažnai taikosi į organizacijas, kurios negali sau leisti ilgos prastovos, todėl būna labiau linkusios mokėti išpirką ar skubiai atkurti veiklą.

    Pastarųjų metų patirtis rodo, kad dideli sporto renginiai yra patrauklus fonas kibernetinėms operacijoms. Pranešta, kad per 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą su Kinija siejama grupuotė kompromitavo telekomunikacijų tinklus, o tai teoriškai galėjo sutrikdyti tiesiogines transliacijas ir ryšio paslaugas.

    Pratybos ir koordinavimas tarp institucijų

    JAV įvairiuose miestuose vykdomos pratybos, skirtos patikrinti, kaip institucijos reaguotų į incidentus rungtynių dieną. Pavyzdžiui, Sietle surengtos plataus masto treniruotės stadione, Filadelfijoje tikrintas tarpžinybinis koordinavimas, o Kanzaso Sityje dėmesys sutelktas į ryšio ir reagavimo grandines ekstremalių situacijų metu.

    Didelė dalis darbo tenka Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūrai CISA, kuri teigia nuo 2025 metų pradžios surengusi daugiau nei 1 000 veiklų, susijusių su čempionato saugumu: nuo vertinimų ir mokymų iki pratybų ir konsultacijų. Agentūra vertina ne tik skaitmenines, bet ir fizines grėsmes, įskaitant sprogmenų rizikas.

    Prie pasirengimo prisideda ir FTB, kuris atlieka nuolatinį grėsmių vertinimą bei keičiasi žvalgybine informacija. Atskirai akcentuojama neteisėtų dronų rizika: tokie įrenginiai gali būti naudojami žvalgybai, trikdymui ar net bandymams sukelti incidentą, todėl stiprinamos aptikimo ir neutralizavimo priemonės.

    Tarptautinis matmuo ir finansavimo iššūkiai

    Kadangi čempionatą priima JAV, Kanada ir Meksika, saugumo užtikrinimas reikalauja tarptautinio koordinavimo su partneriais, savivaldybėmis ir privačiu sektoriumi. Kanados kibernetinio saugumo institucijos viešai nurodo dirbančios su vyriausybės ir infrastruktūros operatoriais, o Meksika rengia dideles pajėgas fiziniam saugumui prie stadionų ir turistų zonose.

    JAV pasirengimą apsunkina ir užsitęsęs Tėvynės saugumo departamento finansavimo sutrikimas, kuris riboja dalies padalinių pajėgumus organizuoti mokymus bei pratybas. CISA vadovybė Kongrese nurodė, kad dalis darbuotojų yra priverstinai išleisti, o tai lėtina kai kurių programų įgyvendinimą.

    Federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra FEMA administruoja apie 580 milijonų eurų siekiančią paramą JAV miestams, skirtą čempionato saugumui ir pasirengimui. Tačiau pati agentūra pripažino, kad dėl finansavimo pertrūkių procesas vyksta lėčiau nei planuota, nors lėšos formaliai nėra įšaldytos.

    „Tai yra viskas, visur, vienu metu“, – sakė Niujorko valstijos saugumo ir žvalgybos vadovas Colinas Ahernas.

    „Šio istorinio renginio saugumas ir milijonų lankytojų apsauga priklauso nuo to, ar Tėvynės saugumo departamentas ir CISA veiks visu pajėgumu“, – sakė Baltųjų rūmų darbo grupės vykdomasis direktorius Andrew Giuliani.

    Saugumo pareigūnai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti ne tik stadionų veikimą, bet ir visų čempionato miestų kasdienes paslaugas, kurios taps kritiškai svarbios didžiulių sirgalių srautų metu. Kibernetinė gynyba šiame renginyje vertinama kaip neatsiejama bendro saugumo dalis, lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė apsauga.

    Šaltiniai:

    – https://www.whitehouse.gov/presidential-actions/2025/03/establishing-the-white-house-task-force-on-the-fifa-world-cup-2026/

    – https://www.cisa.gov/

    – https://www.army.mil/article/290947/joint_interagency_task_force_401_industry_day_media_roundtable_transcript

    – https://www.darkreading.com/cyber-risk/how-the-2022-qatar-world-cup-soccer-was-nearly-hacked

  • „Anthropic“ riboja „Mythos“ prieigą: Europa nerimauja dėl DI kibernetinių grėsmių

    „Anthropic“ riboja „Mythos“ prieigą: Europa nerimauja dėl DI kibernetinių grėsmių

    JAV bendrovė „Anthropic“ paskelbė ribojanti naujo pažangaus dirbtinio intelekto modelio „Mythos“ platinimą, o tai sukėlė įtampą Europos kibernetinio saugumo bendruomenėje. Modelis, pasak kūrėjų, gali itin tiksliai rasti ir išnaudoti programinės įrangos spragas, todėl laikomas ir galingu gynybos įrankiu, ir potencialiu ginklu.

    „Anthropic“ teigimu, „Mythos“ prieiga laikinai suteikta tik kelioms dešimtims technologijų partnerių, kad šie spėtų sustiprinti sistemas ir užlopyti pažeidžiamumus. Artimiausiame rate įvardytos 12 įmonių, visos registruotos JAV, tarp jų „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“, o dar apie 40 organizacijų nebuvo įvardytos.

    Europos institucijoms toks modelio platinimo būdas reiškia ribotą galimybę nepriklausomai įvertinti rizikas. Su žurnalistais bendravę kelių Europos valstybių kibernetinio saugumo institucijų atstovai nurodė, kad prieiga, jei apskritai buvo, buvo fragmentiška, o techninių detalių trūkumas apsunkina realaus poveikio vertinimą.

    Vokietijos federalinės informacijos saugumo tarnybos BSI vadovė Claudia Plattner atkreipė dėmesį, kad esminis klausimas yra, ar tokio pajėgumo priemonės ateityje gali atsidurti atviroje rinkoje. Pasak jos, tai turėtų tiesioginių pasekmių nacionaliniam ir Europos saugumui bei technologiniam suverenitetui.

    BSI teigia palaikanti aktyvų dialogą su „Anthropic“, nors pats įrankis dar nebuvo tiesiogiai išbandytas. Tuo metu ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA viešai nepatvirtino, ar yra kontaktavusi su bendrove dėl „Mythos“.

    Situacija ypač kontrastuoja su Jungtine Karalyste, kur AI Security Institute patvirtino jau atlikęs „Mythos“ testavimą ir paskelbęs vertinimą. Tai sustiprino diskusiją, kad Europoje trūksta praktinių mechanizmų, leidžiančių greitai ir sistemingai gauti prieigą prie vadinamųjų pasienio DI modelių, kai jų pajėgumai pradeda kelti naujo masto grėsmes.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologijų įmonėms paliekant sprendimą, kas ir kada gali testuoti tokio jautrumo modelius, valstybės institucijos dažnai atsiduria pasyvios stebėtojos vaidmenyje. Monrealio universiteto profesorius Yoshua Bengio viešai yra sakęs, kad kelia nerimą situacija, kai sprendimai dėl rizikos valdymo praktiškai priklauso nuo privačių bendrovių, o visuomenės interesų apsaugai būtini nepriklausomi patikrinimai.

    Europos Komisijos AI biuras palaiko dialogą su „Anthropic“ pagal savanoriškas gaires, padedančias laikytis ES DI akto reikalavimų, tačiau nebuvo patvirtinta, ar „Mythos“ buvo įtrauktas į šias diskusijas ir ar biuras gavo prieigą testavimui. Komisijos atstovai taip pat akcentuoja, kad pagal DI aktą pažangių modelių tiekėjai turi valdyti kibernetines rizikas, o Kibernetinio atsparumo aktas numato privalomus reikalavimus skaitmeniniams produktams, kurie patenka į ES rinką.

    Vis dėlto teisėkūros logika čia susiduria su praktiniu barjeru: jei modelis formaliai nepateikiamas į rinką, reguliuotojų svertai gali būti riboti, o prieiga priklauso nuo pačios bendrovės sprendimo. Būtent dėl to vis dažniau keliama mintis, kad tarptautiniai DI saugos procesai, tokie kaip G7 Hirošimos procesas ar Jungtinių Tautų dialogai dėl DI valdymo, kol kas neužtikrina realios, vykdytinos priežiūros.

    „Mythos“ atvejis išryškino ir platesnę tendenciją: valstybės konkuruoja dėl lyderystės DI srityje, todėl saugos ir priežiūros klausimai neretai atsiduria antrame plane. Tuo pat metu kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo modeliai gali radikaliai pakeisti tiek pažeidžiamumų paieškos, tiek jų išnaudojimo greitį, todėl viešasis sektorius siekia aiškesnių taisyklių, kaip su itin rizikingomis DI galimybėmis turi būti dalijamasi ir kas turi teisę jas tikrinti.

    „Tai verčia klausti, kas būtų, jei tai būtų ne „Anthropic“, o, pavyzdžiui, Kinijos kūrėjas“, – yra sakiusi nepriklausoma DI tyrėja Laura Caroli, atkreipdama dėmesį į geopolitinį aspektą. Mintis paprasta: kai prieiga ir kontrolė koncentruojasi kelių privačių žaidėjų rankose, valstybių saugumo priklausomybės gali augti greičiau nei priežiūros pajėgumai.

    Kol „Mythos“ plačiai neprieinamas, išorinis vertinimas lieka ribotas, o Europos institucijoms tenka remtis bendrovės teikiama informacija ir dvišaliais kontaktais. Vis dažniau skamba raginimai stiprinti nepriklausomų testavimo centrų tinklą ir kurti aiškią, iš anksto sutartą prieigos tvarką, kad pažangūs DI modeliai būtų tikrinami ne tik privačiose laboratorijose, bet ir viešojo intereso pagrindu.

    Šaltiniai:

    – https://www.anthropic.com/glasswing

    – https://www.aisi.gov.uk/blog/our-evaluation-of-claude-mythos-previews-cyber-capabilities

    – https://artificialintelligenceact.eu/the-ai-act/

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/cyber-resilience-act

  • Vokietijos skaitmeninimo ministras: Europai reikia savo „Palantir“ ir mažiau „Microsoft“ valdžioje

    Vokietijos skaitmeninimo ministras: Europai reikia savo „Palantir“ ir mažiau „Microsoft“ valdžioje

    Vokietijos skaitmeninimo ministras Karstenas Wildbergeris sako, kad Europa turėtų turėti savo alternatyvą JAV duomenų analizės bendrovei „Palantir“. Pasak jo, tai leistų mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir stiprinti skaitmeninį suverenumą.

    Ministro teigimu, Europoje jau yra įmonių, galinčių kurti panašius sprendimus, tačiau didžiausia problema yra mastelio didinimas. Jo vertinimu, iki brandžios europinės alternatyvos atsiradimo gali prireikti maždaug 2–3 metų, jei valstybės institucijos suteiks mažesniems tiekėjams realių užsakymų ir pasitikėjimo.

    „Mano prioritetas yra tai, kad Europoje kurtume savo produktus ir įmones, kurios būtų konkurencingos pasaulinėje rinkoje. Todėl ilgainiui norime remtis europinėmis alternatyvomis“, – sakė Karstenas Wildbergeris.

    „Palantir“ naudojimas Vokietijoje ir kitose Europos šalyse kelia diskusijų dėl duomenų apsaugos, pagrindinių teisių ir priklausomybės nuo tiekėjo už Atlanto. Tuo pačiu ministras pripažįsta, kad kai kuriose srityse, ypač susijusiose su nacionaliniu saugumu, trumpuoju laikotarpiu pasirinkimas gali būti ribotas, jei nėra lygiaverčio sprendimo.

    Vokietijoje „Palantir“ programinė įranga naudojama kai kurių federalinių žemių policijoje, įskaitant Bavariją ir Heseno žemę, duomenų analizei. Panašūs sprendimai taikomi ir kitose Europos valstybėse, o „Palantir“ integracija minima ir tarptautiniuose teisėsaugos bendradarbiavimo kontekstuose.

    Skaitmeninio suverenumo tema Wildbergeriui siejasi ne tik su duomenų analitika, bet ir su kasdiene viešojo sektoriaus programine įranga. Jis teigia norintis mažinti „Microsoft“ sprendimų naudojimą federalinėje administracijoje ir dažniau rinktis atvirojo kodo alternatyvas, remiantis kai kurių Vokietijos žemių pavyzdžiu.

    Vokietijos institucijų išlaidos „Microsoft“ programinei įrangai per pastaruosius metus augo ir 2025 metais viršijo 480 milijonų eurų. Ministro akcentas, kad tikslas nėra vien pakeisti vieną tiekėją kitu, o sukurti struktūrines prielaidas Europoje atsirasti mastelį galintiems pasiekti atvirojo kodo sprendimams, kurie tiktų ne tik valstybei, bet ir platesnei rinkai.

    „Svarbiau nei vien nutraukti ryšius yra struktūriškai įsitvirtinti taip, kad galėtume kurti mastelį pasiekiančius, atvirojo kodo pagrindu vystomus sprendimus“, – sakė Karstenas Wildbergeris.

    Ministras taip pat kritiškai vertina Europos Sąjungos DI reguliavimo kryptį ir teigia, kad taisyklės neturėtų slopinti inovacijų. Jo nuomone, pernelyg ribojanti reguliacinė aplinka gali skatinti Europos įmones DI sprendimus vystyti už Europos ribų, o tai galiausiai didina priklausomybę nuo neeuropinių tiekėjų.

    Europos priklausomybių nuo JAV technologijų peržiūra suaktyvėjo, kai dalis valstybių ėmė labiau vertinti rizikas, susijusias su tiekimo grandinių patikimumu, duomenų jurisdikcija ir kritinių skaitmeninių paslaugų tęstinumu. Vis dėlto daugelyje technologijų grandinės etapų Europa vis dar neturi pakankamai stiprių vietinių alternatyvų, todėl perėjimas, pasak Wildbergerio, bus ilgas.

    Politinis signalas iš Berlyno rodo kryptį: didesni viešojo sektoriaus užsakymai europinėms įmonėms, daugiau atvirojo kodo sprendimų valstybės darbo vietose ir pragmatiškas požiūris į saugumą, kol alternatyvos dar kuriamos. Kartu tai tampa ir konkurencingumo klausimu, nes be gebėjimo greitai auginti technologijų bendroves Europa rizikuoja likti tik didžiųjų užsienio platformų pirkėja.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/germany-digital-minister-karsten-wildberger-wants-a-european-palantir/

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-strategy-data_en

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/regulatory-framework-ai

  • Europos valdininkams liepiama atsisakyti „WhatsApp“: kodėl valstybės kuria savo susirašinėjimo programėles

    Europos valdininkams liepiama atsisakyti „WhatsApp“: kodėl valstybės kuria savo susirašinėjimo programėles

    Europos vyriausybės vis aktyviau riboja pareigūnų bendravimą per „WhatsApp“ ir „Signal“ bei diegia valstybei priklausančias susirašinėjimo sistemas. Tikslas – jautrią informaciją perkelti į aplinką, kurią valdžia gali valdyti, audituoti ir pritaikyti vidaus taisyklėms.

    Tokius sprendimus jau įgyvendina Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Belgija, o NATO taip pat turi savo žinučių platformą. Europos Komisija yra numačiusi pereiti prie alternatyvos iki metų pabaigos, siekdama sumažinti priklausomybę nuo išorinių paslaugų.

    Kas iš tikrųjų kelia riziką?

    Nors „WhatsApp“ ir „Signal“ naudoja ištisinį šifravimą, sprendimą lemia ne vien šifravimo stiprumas. Valstybėms svarbios administravimo funkcijos: centralizuota prieiga, vartotojų tapatybės kontrolė, galimybė apriboti kontaktus iki patvirtintų asmenų ir detalesnis saugumo įvykių valdymas.

    Ne mažiau reikšminga ir metaduomenų kontrolė: kada, iš kur ir kam buvo skambinta ar rašyta, kokie įrenginiai naudojami, kaip greitai galima užblokuoti paskyrą praradus telefoną. Tokie duomenys, net ir neatskleidžiant žinučių turinio, gali būti vertingi žvalgybai ar kibernetiniams nusikaltėliams.

    Nyderlandų skaitmenizacijos ministrė Willemijn Aerdts pabrėžė, kad pareigūnų bendravimas dažnai vyksta platformose, kurių valstybė nekontroliuoja.

    „Mūsų komunikacija dažnai vyksta platformose, kurių nekontroliuojame. Pasaulyje, kuriame technologijos vis dažniau tampa galios įrankiu, tai kelia riziką“, – sakė Willemijn Aerdts.

    Belgijoje už naują saugaus ryšio sprendimą atsakingos institucijos vadovas Brandonas De Waele akcentuoja duomenų suvereniteto logiką: kuo mažiau kritinių procesų priklauso nuo išorinių tiekėjų, tuo mažesnė sisteminė rizika.

    „Visoje Europoje vis labiau nubundama suverenitetui. Mums svarbiausia yra duomenų suverenitetas“, – sakė Brandonas De Waele.

    Kibernetinės atakos ir politinė realybė

    Pastarosiomis savaitėmis kelių valstybių kibernetinio saugumo institucijos perspėjo apie nukreiptas atakas prieš politikus ir pareigūnus, kai per populiarias susirašinėjimo programėles bandoma išvilioti prisijungimus ar perimti paskyras. Tokios kampanijos rodo, kad vartotojų įpročiai ir socialinė inžinerija dažnai tampa silpniausia grandimi.

    Rizikos išryškėjo ir Briuselyje: Europos Komisija buvo paprašiusi dalį aukščiausio lygio pareigūnų uždaryti „Signal“ grupę, kilus saugumo nuogąstavimams. Tuo pat metu ES institucijos patyrė virtinę kibernetinių incidentų, kurie palietė ir vidines mobilios įrangos valdymo sistemas.

    Belgija neseniai pristatė vidinę programėlę BEAM, skirtą jautriai, bet neįslaptintai informacijai. Ji kuriama kaip įprastų vartotojų programėlių alternatyva su panašiu funkcionalumu, tačiau su tuo, ko dažniausiai trūksta vartotojiškuose sprendimuose: griežta prieigos kontrole ir uždara ekosistema, skirta tik valstybės darbuotojams.

    Saugios komunikacijos sprendimų kūrėjai pabrėžia, kad didelėms organizacijoms vien šifravimo nepakanka. Joms reikia procesų, kurie leidžia greitai valdyti incidentus, pritaikyti archyvavimo ir atskaitomybės reikalavimus bei užtikrinti, kad oficialus bendravimas vyktų pagal vieningas taisykles.

    Skaidrumo dilema: kas lieka už uždarų pokalbių?

    Skaidrumo šalininkai šį posūkį vertina kaip pavėluotą, bet būtiną: vartotojiškose programėlėse paplitusios dingstančios žinutės ir ištisinis šifravimas dažnai apsunkina sprendimų atsekamumą. Kai politiniai sprendimai persikelia į uždaras grupes, visuomenei tampa sunkiau suprasti, kaip ir kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai.

    Diskusijas apie oficialių susirašinėjimų prieinamumą anksčiau kaitino ir aukšto lygio ginčai dėl pareigūnų žinučių atskleidimo, kai visuomenė siekė sužinoti, kokia komunikacija vyko derantis dėl didelės vertės sandorių. Tai sustiprino spaudimą sukurti sistemas, kurios būtų ir saugios, ir suderintos su viešojo sektoriaus atskaitomybe.

    Praktinis argumentas taip pat paprastas: realybėje pareigūnai vis tiek naudoja patogias priemones, todėl valdžia renkasi ne draudimus popieriuje, o kontroliuojamą alternatyvą. Dėl to Europoje ryškėja kryptis į vietines, audituojamas platformas, kurios leidžia suderinti saugumą, suverenitetą ir institucines pareigas.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/en-europe-les-fonctionnaires-contraints-de-quitter-whatsapp/

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/cyber-blueprint-draft-council-recommendation

    – https://bundesmessenger.de/

    – https://www.gov.pl/web/baza-wiedzy/komunikator-mszyfr

    – https://www.luxchat.lu/en/technical-details/

    – https://element.io/blog/nato-ni2ce-messenger-utilises-the-power-of-decentralised-communication/

  • ES pristato amžiaus patvirtinimo programėlę: netrukus ją naudos platformos, žadamas privatumas

    ES pristato amžiaus patvirtinimo programėlę: netrukus ją naudos platformos, žadamas privatumas

    Europos Komisija skelbia, kad visos Europos mastu skirta amžiaus patvirtinimo programėlė jau techniškai parengta diegimui ir artimiausiu metu turėtų tapti prieinama gyventojams. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, jog tai vienas svarbiausių įrankių siekiant geriau apsaugoti vaikus internete.

    Naujoji priemonė numatyta kaip patogi amžiaus įrodymo sistema, kurią galėtų naudoti interneto platformos, kai reikia patikrinti, ar vartotojas yra sulaukęs nustatyto amžiaus ribojamam turiniui ar paslaugoms. Europos Komisija teigia, kad sprendimas kuriamas taip, kad būtų suderinti vaikų saugumo tikslai ir privatumo bei asmens duomenų apsauga.

    Kaip veiks amžiaus patikra

    Pagal pristatytą modelį numatomi keli amžiaus patvirtinimo būdai: naudojant pasą, nacionalinę asmens tapatybės kortelę arba per patikimus tiekėjus, pavyzdžiui, bankus ar švietimo įstaigas. Tokiu atveju platforma gali gauti patvirtinimą, ar žmogus atitinka amžiaus kriterijų, tačiau neturėtų kaupti perteklinės informacijos apie vartotoją.

    Europos Komisijos pareigūnai akcentuoja, kad viena didžiausių iki šiol taikomų praktikų problemų buvo platformų nenoras imtis amžiaus patikros, remiantis įvairiais techniniais ir teisiniais argumentais. Pasak Komisijos, centralizuotas sprendimas turėtų sumažinti kliūtis, nes platformoms nereikėtų pačioms kurti ir prižiūrėti atskiro amžiaus patvirtinimo mechanizmo.

    „Internetinės platformos gali lengvai remtis mūsų amžiaus patvirtinimo programėle, todėl pasiteisinimų nebelieka“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kada ji pasieks vartotojus

    Komisija tikisi, kad visos Europos mastu skirtos programėlės atsisiuntimui bus parengtos per artimiausias savaites, o jas kurs įmonės, kurias patikrins ir patvirtins Europos Komisija. Tuo pat metu valstybės narės vėliau šiais metais planuoja pristatyti ir nacionalines versijas.

    Programėlė pastaraisiais mėnesiais buvo išbandyta keliose šalyse, tarp jų Prancūzijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre ir Airijoje. Ji turėtų būti derinama su kitais nacionaliniais skaitmeninės tapatybės sprendimais, kad vartotojams nereikėtų naudoti daugybės skirtingų įrankių.

    Privatumas ir kritika dėl saugumo

    Europos Komisija kartoja, kad programėlės naudotojai turės išlikti savo duomenų valdytojais, o pats amžiaus patvirtinimas turėtų būti įgyvendinamas taip, kad būtų perduodama tik tai, kas būtina. Vis dėlto šalia politinių pareiškimų viešojoje erdvėje pasirodo ir ekspertų vertinimų, kad tokios sistemos privalo būti ypač atsparios saugumo spragoms, nes jos tampa patraukliu taikiniu piktavaliams.

    Komisijos atstovai pripažįsta, kad papildomas žingsnis prisijungiant prie kai kurių paslaugų žmonėms gali būti nepatogus, tačiau pabrėžia būtinybę rasti pusiausvyrą tarp vartotojo patogumo ir vaikų apsaugos internete. Ši iniciatyva dera su platesniu ES kursu griežčiau reikalauti, kad platformos laikytųsi taisyklių, susijusių su nepilnamečių saugumu.

    Taip pat tęsiamos diskusijos dėl papildomų priemonių: Europos Komisija yra subūrusi ekspertų grupę, kuri rengia rekomendacijas dėl galimų visos ES masto ribojimų nepilnamečiams socialiniuose tinkluose. Kai kurios valstybės narės jau svarsto griežtesnius nacionalinius sprendimus, o viena aktyviausių šios krypties šalių yra Prancūzija.

    „Žmogus, naudojantis programėlę, išlieka visiškai valdantis savo duomenis“, – sakė ES technologijų politiką kuruojanti Henna Virkkunen.

    Europos Komisijos ambicija – kad amžiaus patvirtinimo sprendimas ilgainiui taptų plačiai pripažįstamu standartu, kurį galėtų perimti ir kitos šalys. Tačiau realus poveikis priklausys nuo to, kaip greitai programėlė bus pritaikyta praktikoje, kiek plačiai ją integruos didžiosios platformos ir ar sprendimas atlaikys privatumo bei kibernetinio saugumo išbandymus.

    Šaltiniai:
    – https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/statement_26_817
    – https://www.politico.eu/article/no-more-excuses-von-der-leyen-says-eu-age-checking-app-is-ready/

  • Europos Komisija žada amžiaus patikrą internete per kelias savaites: kaip tai veiks ir kas neramina?

    Europos Komisija žada amžiaus patikrą internete per kelias savaites: kaip tai veiks ir kas neramina?

    Europos Komisija artimiausiomis savaitėmis planuoja pristatyti bendrą amžiaus patikros internete sprendimą, skirtą ribojamo turinio prieigai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad didžiosios platformos nebeturi pasiteisinimų, kodėl iki šiol nepatikrina vartotojų amžiaus.

    Idėja paprasta: naršant Europos Sąjungoje, naudotojų gali būti prašoma patvirtinti, ar jie atitinka amžiaus ribą, kai bandoma pasiekti pornografiją, lošimus ar kitą tik suaugusiesiems skirtą turinį. Politinis spaudimas auga ir dėl socialinių tinklų, kuriuos dalis lyderių sieja su vaikų psichikos ir fizinės sveikatos rizikomis.

    Kaip turėtų veikti patikra?

    Komisijos pristatoma amžiaus patikros programėlė nėra privaloma, tačiau ji įvardijama kaip pageidaujamas būdas platformoms vykdyti teisines prievoles. Jei platformos rinksis kitą metodą, jos turės įrodyti, kad alternatyva yra lygiavertė pagal saugumą ir privatumo apsaugą.

    Numatomi keli amžiaus patvirtinimo keliai: per pasą, nacionalinę tapatybės kortelę arba per patikimą trečiąją šalį, kuri galėtų patvirtinti amžių, pavyzdžiui, mokyklą ar banką. Komisijos atstovai nurodo, kad sistemoje būtų saugoma tik informacija, ar asmuo yra vyresnis nei 13, 15 ar 18 metų, nepaliekant kitų duomenų.

    Privatumo argumentui stiprinti Komisija remiasi vadinamaisiais nulinių žinių įrodymais, tai kriptografinis metodas, leidžiantis perduoti platformai tik atsakymą taip arba ne. Tai reikštų, kad paslaugos teikėjas sužinotų tik tai, ar amžius atitinka reikalavimą, bet negautų tapatybės duomenų.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    Skaitmeninių teisių ir privatumo organizacijos perspėja, kad amžiaus tikrinimas gali tapti anonimiškumo internete silpninimu. Kritikai taip pat pabrėžia riziką, kad tokia infrastruktūra ilgainiui gali būti panaudota platesnei vartotojų kontrolei arba duomenų sekimui, net jei pradinis tikslas yra vaikų apsauga.

    „Labai nerimaujame dėl Europos Komisijos planų susieti skaitmeninę tapatybę su techniniu amžiaus patikros įgyvendinimu“, – sakė Austrijos privatumo nevyriausybinės organizacijos epicenter.works vadovas Thomas Lohninger.

    Jis teigia, kad sprendimo kodas dar nėra parengtas realiam diegimui, o prioritetu turėtų tapti nuoseklesnis jau galiojančių Europos Sąjungos taisyklių vykdymo užtikrinimas. Kita kritika susijusi su vaikų teise gauti informaciją ir rizika, kad ribojimai bus pritaikyti per plačiai.

    Kitos organizacijos atkreipia dėmesį į jautrias grupes, kurioms anonimiškumas yra saugumo klausimas, pavyzdžiui, žmogaus teisių gynėjus, tremtyje esančius asmenis ar žurnalistus. Joms svarbu aiškiai suprasti, kokius duomenis matys valstybės institucijos ar agentūros ir kaip bus užkirstas kelias neteisėtam sekimui.

    Politinis pagreitis ir praktiniai ribojimai

    Komisija sprendimą pristato tuo metu, kai kai kurios Europos valstybės vis garsiau kalba apie griežtesnius ribojimus vaikams socialiniuose tinkluose. Von der Leyen suburta ekspertų grupė, rengianti rekomendacijas dėl vaikų apsaugos internete, galutinius siūlymus turėtų pateikti iki vasaros.

    Teigiama, kad kelios šalys jau rengia savo amžiaus patikros programėlių versijas, koordinuodamos veiksmus su Europos Sąjunga. Tarp jų minimos Kipras, Danija, Prancūzija, Graikija, Italija, Airija ir Ispanija, jos sprendimus planuoja diegti iki metų pabaigos.

    Vis dėlto pati Komisija pripažįsta ir techninius apribojimus. Programėlė turėtų veikti remiantis IP adresais, kurie rodo apytikrę vartotojo vietą, todėl sistemą galima apeiti naudojant virtualų privatų tinklą.

    Diskusijos dėl amžiaus patikros atskleidžia platesnę Europos kryptį: reikalauti iš platformų daugiau atsakomybės už amžiui netinkamo turinio ribojimą. Kartu išlieka klausimas, ar naujas įrankis taps realiai veikiančiu kompromisu tarp vaikų apsaugos ir teisės į privatų, anonimišką naudojimąsi internetu.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/online-age-checks-are-coming-in-europe-ursula-von-der-leyen/

    – https://edri.org/our-work/

    – https://epicenter.works/en/

    – https://cdt.org/area-of-focus/privacy-data/