CP v2

Tag: Interneto infrastruktūra

  • Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinijos mokslininkai pademonstravo reikšmingą šviesolaidžio technologijos pažangą, išbandydami vadinamąjį tuščiavidurio branduolio optinį kabelį. Bandymas atliktas ilgiausiame pasaulyje tarpvalstybiniame tokio tipo šviesolaidžio ruože.

    Eksperimento metu per daugiau nei 205 kilometrus pasiekta 51,3 Tb/s duomenų perdavimo sparta, nenaudojant jokių signalą stiprinančių kartotuvų. Telekomunikacijų rinkai tai svarbu, nes dideli atstumai paprastai reikalauja tarpinių stiprinimo taškų, didinančių sąnaudas ir energijos poreikį.

    Kas yra tuščiavidurio branduolio šviesolaidis

    Skirtingai nuo įprastų šviesolaidžių, kuriuose šviesa sklinda kietu stiklo branduoliu, tuščiavidurio branduolio konstrukcijoje signalas daugiausia keliauja oro kanalu. Toks principas gali mažinti vėlinimą ir silpninti kai kuriuos iškraipymus, kurie ilgose linijose riboja spartą.

    Praktinis efektas ypač aktualus duomenų centrams ir magistraliniams ryšiams, kur svarbios ir pralaidumo lubos, ir delsos milisekundės. Augant debesijos paslaugų, vaizdo transliacijų, DI skaičiavimų ir 5G bei 6G tinklų apkrovoms, operatoriai ieško būdų didinti talpą neplečiant infrastruktūros kelis kartus.

    Kaip pasiekta rekordinė sparta

    Rezultatą lėmė ne tik pats kabelis, bet ir optimizuota perdavimo sistema. Tyrėjų komanda pritaikė adaptyvų greičio valdymą atskiroms šviesos bangoms ir derino jį su lanksčiu galios paskirstymu visame kanale.

    Vietoje vienodų, iš anksto fiksuotų parametrų, sistema dinamiškai parinkdavo, kaip konkreti bangos ilgio „juosta“ perduoda duomenis esamomis sąlygomis. Tai leido naudoti hibridinį perdavimą su skirtingais greičiais, skirtingais kanalų tarpais ir individualiai sureguliuotais galios lygiais.

    Ką tai gali pakeisti rinkoje

    Svarbiausia žinutė operatoriams ir įrangos gamintojams yra galimybė ilgais atstumais pasiekti itin didelę spartą be kartotuvų, taip paprastinant linijos architektūrą. Jei tokie sprendimai bus patvirtinti platesniuose bandymuose, tai galėtų sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti tinklų patikimumą.

    Vis dėlto technologijai dar reikia įrodyti pramoninį brandumą: masinę gamybą, ilgaamžiškumą realiomis eksploatacijos sąlygomis ir suderinamumą su esama optinių tinklų ekosistema. Šiuo metu tai vienas ryškiausių signalų, kad naujos kartos optiniai tinklai gali remtis ne tik geresniais moduliatoriais, bet ir pačia šviesolaidžio fizika.

  • Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Hormuzo sąsiauris – naujas spaudimo svertas

    Iranas svarsto įvesti vadinamuosius prieigos mokesčius povandeniniams interneto kabeliams, kertantiems Hormuzo sąsiaurį. Šis signalas vertinamas kaip dar vienas ekonominio spaudimo Vakarams įrankis po išaugusios įtampos regione.

    Apie planą pirmiausia pranešė su Irano valdžios struktūromis siejama naujienų agentūra. Neaišku, kam tiksliai būtų taikomi mokesčiai – kabelių operatoriams, skaitmeninių paslaugų teikėjams ar abiem grandims.

    Kaip tai paliestų Europą?

    Keli svarbūs kabeliai, jungiantys Aziją ir Europą, maršrutais eina per Persijos įlankos regioną ir Hormuzo prieigas, o jų konsorciumuose dalyvauja ir Europos bendrovės. Tarp maršrutų minimi AAE-1 bei PEARLS/2Africa sistemos segmentai, turintys išsišakojimus į Pietų Europos pakrantes.

    Tokie kabeliai yra kritinė infrastruktūra: jais keliauja didelė dalis tarpžemyninio duomenų srauto, naudojamo debesijos paslaugoms, finansinėms operacijoms, turinio transliavimui ir verslo ryšiams. Net nedideli trikdžiai dažnai reiškia brangesnį srautų maršrutizavimą ir didesnę delsą.

    Grėsmė ar labiau derybinė taktika?

    Rizikos vertinimai išsiskiria: vieni ekspertai teigia, kad vien mokesčių įvedimo grėsmė gali didinti politinę riziką, stabdyti infrastruktūros projektus ir branginti ryšio paslaugas. Kiti pažymi, kad per Hormuzo sąsiaurį einantis tarptautinis pralaidumas sudaro labai mažą pasaulinio srauto dalį, todėl Europa turi pakankamai alternatyvų.

    „Bet koks politinės rizikos augimas Hormuzo sąsiauryje gali didinti ryšio kaštus ir pažeidžiamumą, kai Europa siekia technologinio atsparumo“, – sakė geopolitikos ir saugumo ekspertė Meredith Primrose Jones.

    Tarptautinės kabelių apsaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad kabelių gedimai pasaulyje nėra reti ir dažniausiai kyla ne dėl sabotažo, o dėl žmogiškos veiklos, pavyzdžiui, žvejybos ar laivų inkarų. Todėl didžiausia rizika šiuo atveju gali būti ne fizinis nutraukimas, o teisinis ir komercinis neapibrėžtumas.

    Ar Iranas iš viso turi teisinį pagrindą?

    Pagrindinis klausimas – jurisdikcija: nemaža dalis kabelių, einančių per Hormuzo sąsiaurio prieigas, tiesiogiai neįžengia į Irano teritoriją, todėl vienašališkai taikyti prieigos mokesčius būtų sudėtinga. Tarptautinės jūrų teisės principai paprastai saugo navigacijos ir infrastruktūros laisvę tarptautiniuose vandenyse.

    Vis dėlto precedento elementas egzistuoja: kai kurios valstybės, ypač strategiškai svarbiose vietose, taiko įvairius leidimų, aptarnavimo ar nusileidimo teisių mokesčius kabelių operatoriams. Skirtumas tas, kad tokie mokesčiai dažniausiai susiję su kabelių išvedimu į krantą ir infrastruktūra valstybės teritorijoje.

    Ką tai reikštų vartotojams ir verslui?

    Jei mokesčiai virstų realiais įpareigojimais, jie labiausiai smogtų tarptautinių ryšio maršrutų savikainai ir rizikos premijoms draudime bei finansavime. Tai galėtų pasireikšti didesnėmis išlaidomis kabelių konsorciumams, o vėliau – ir daliai debesijos, turinio platinimo bei telekomunikacijų paslaugų kainodaros.

    Trumpuoju laikotarpiu didesnė tikimybė – ne momentinis ryšio sutrikimas Europoje, o brangesnė ir labiau komplikuota infrastruktūros plėtra regione, taip pat augantis spaudimas diversifikuoti maršrutus. Pastaraisiais metais ši tendencija jau matoma: operatoriai ir technologijų gigantai investuoja į naujus kabelius, atsarginius kelius ir didesnį tinklų atsparumą.

  • Iranas užsimojo apmokestinti povandeninius kabelius per Hormuzo sąsiaurį: kas gresia internetui

    Iranas svarsto įvesti mokesčius už povandeninius ryšių kabelius, nutiestus Hormuzo sąsiaurio ir Persijos įlankos regione, ir užsimena apie trikdžius, jei pasaulinės technologijų bendrovės nepaklustų. Apie tai pranešė JAV žiniasklaida, akcentuodama, kad tema aptarta Irano parlamente.

    Pasak Irano Islamo revoliucijos sargų korpuso atstovų, mokėti galėtų būti raginamos tokios įmonės kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“, o kabelių operatoriams tektų laikytis Irano teisės. Viena iš svarstomų nuostatų siejama ir su tuo, kad kabelių remonto bei priežiūros darbus galėtų vykdyti tik Irano subjektai.

    Neaišku, ar planuojami reikalavimai apimtų kabelius, kurie realiai kerta Irano teritorinius vandenis. Dalis regiono trasų eina šalia Omano krantų, nes operatoriai istoriškai stengėsi mažinti geopolitinę riziką ir vengti ruožų, kuriuose gali kilti valstybės įsikišimo ar incidentų grėsmė.

    Ekspertai, komentuodami situaciją, pabrėžia, kad povandeniniai kabeliai yra kritinė pasaulinio interneto infrastruktūra: jais keliauja didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto, nuo debesijos paslaugų iki finansinių atsiskaitymų. Net ir lokalaus masto gedimai ar tyčiniai pažeidimai gali laikinai pabloginti ryšį, padidinti vėlinimą ir priversti srautus nukreipti ilgesniais maršrutais.

    Praktinis tokio apmokestinimo įgyvendinimas taip pat kelia klausimų. Dėl JAV ir kitų šalių taikomų sankcijų daugeliui Vakarų įmonių atsiskaitymai su Irano subjektais būtų teisiškai ir techniškai komplikuoti, todėl grasinimai gali būti vertinami ir kaip spaudimo priemonė, o ne greitai įgyvendinamas sprendimas.

    Vis dėlto vien pati retorika didina neapibrėžtumą regione, kurio reikšmė seniai peržengė naftos ir dujų tranzitą. Hormuzo sąsiauris yra jautrus taškas tiek energetikos, tiek skaitmeninės ekonomikos požiūriu, todėl bet kokie signalai apie galimus trikdžius paprastai greitai atsiduria tarptautinių bendrovių rizikos žemėlapiuose.

    Telekomunikacijų rinkoje tokie pareiškimai dažnai skatina papildomas investicijas į tinklų atsparumą: atsarginius maršrutus, didesnę tinklų redundanciją ir greitesnius gedimų aptikimo sprendimus. Operatoriai paprastai siekia, kad net ir nutrūkus vienai atkarpai duomenų srautas būtų automatiškai nukreiptas kitur, tačiau tai ne visada reiškia, kad poveikio vartotojai visai nepajus.