Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

Hormuzo sąsiauris – naujas spaudimo svertas

Iranas svarsto įvesti vadinamuosius prieigos mokesčius povandeniniams interneto kabeliams, kertantiems Hormuzo sąsiaurį. Šis signalas vertinamas kaip dar vienas ekonominio spaudimo Vakarams įrankis po išaugusios įtampos regione.

Apie planą pirmiausia pranešė su Irano valdžios struktūromis siejama naujienų agentūra. Neaišku, kam tiksliai būtų taikomi mokesčiai – kabelių operatoriams, skaitmeninių paslaugų teikėjams ar abiem grandims.

Kaip tai paliestų Europą?

Keli svarbūs kabeliai, jungiantys Aziją ir Europą, maršrutais eina per Persijos įlankos regioną ir Hormuzo prieigas, o jų konsorciumuose dalyvauja ir Europos bendrovės. Tarp maršrutų minimi AAE-1 bei PEARLS/2Africa sistemos segmentai, turintys išsišakojimus į Pietų Europos pakrantes.

Tokie kabeliai yra kritinė infrastruktūra: jais keliauja didelė dalis tarpžemyninio duomenų srauto, naudojamo debesijos paslaugoms, finansinėms operacijoms, turinio transliavimui ir verslo ryšiams. Net nedideli trikdžiai dažnai reiškia brangesnį srautų maršrutizavimą ir didesnę delsą.

Grėsmė ar labiau derybinė taktika?

Rizikos vertinimai išsiskiria: vieni ekspertai teigia, kad vien mokesčių įvedimo grėsmė gali didinti politinę riziką, stabdyti infrastruktūros projektus ir branginti ryšio paslaugas. Kiti pažymi, kad per Hormuzo sąsiaurį einantis tarptautinis pralaidumas sudaro labai mažą pasaulinio srauto dalį, todėl Europa turi pakankamai alternatyvų.

„Bet koks politinės rizikos augimas Hormuzo sąsiauryje gali didinti ryšio kaštus ir pažeidžiamumą, kai Europa siekia technologinio atsparumo“, – sakė geopolitikos ir saugumo ekspertė Meredith Primrose Jones.

Tarptautinės kabelių apsaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad kabelių gedimai pasaulyje nėra reti ir dažniausiai kyla ne dėl sabotažo, o dėl žmogiškos veiklos, pavyzdžiui, žvejybos ar laivų inkarų. Todėl didžiausia rizika šiuo atveju gali būti ne fizinis nutraukimas, o teisinis ir komercinis neapibrėžtumas.

Ar Iranas iš viso turi teisinį pagrindą?

Pagrindinis klausimas – jurisdikcija: nemaža dalis kabelių, einančių per Hormuzo sąsiaurio prieigas, tiesiogiai neįžengia į Irano teritoriją, todėl vienašališkai taikyti prieigos mokesčius būtų sudėtinga. Tarptautinės jūrų teisės principai paprastai saugo navigacijos ir infrastruktūros laisvę tarptautiniuose vandenyse.

Vis dėlto precedento elementas egzistuoja: kai kurios valstybės, ypač strategiškai svarbiose vietose, taiko įvairius leidimų, aptarnavimo ar nusileidimo teisių mokesčius kabelių operatoriams. Skirtumas tas, kad tokie mokesčiai dažniausiai susiję su kabelių išvedimu į krantą ir infrastruktūra valstybės teritorijoje.

Ką tai reikštų vartotojams ir verslui?

Jei mokesčiai virstų realiais įpareigojimais, jie labiausiai smogtų tarptautinių ryšio maršrutų savikainai ir rizikos premijoms draudime bei finansavime. Tai galėtų pasireikšti didesnėmis išlaidomis kabelių konsorciumams, o vėliau – ir daliai debesijos, turinio platinimo bei telekomunikacijų paslaugų kainodaros.

Trumpuoju laikotarpiu didesnė tikimybė – ne momentinis ryšio sutrikimas Europoje, o brangesnė ir labiau komplikuota infrastruktūros plėtra regione, taip pat augantis spaudimas diversifikuoti maršrutus. Pastaraisiais metais ši tendencija jau matoma: operatoriai ir technologijų gigantai investuoja į naujus kabelius, atsarginius kelius ir didesnį tinklų atsparumą.