CP v2

Tag: Investuotojai

  • Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Europos inovacijų ekosistemoje atsirado nauja erdvė, skirta greitesniam bendradarbiavimui: pradėjo veikti „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė. Ji pristatoma kaip vieta, kur vienoje platformoje gali susitikti startuoliai, investuotojai, politikos formuotojai ir ES finansuojami inovatoriai.

    Bendruomenė siejama su projektu Innovation Radar Bridge, kurio tikslas – didinti matomumą tų įmonių ir komandų, kurios kuria sprendimus, gimusius iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų. Idėja paprasta: daugiau ryšių ir daugiau informacijos apie finansavimo kelius turi padėti inovacijoms greičiau pasiekti rinką.

    Kas už to stovi ir kam skirta?

    Iniciatyvą koordinuoja EU-Startups, o partneriais įvardijami „Dealflow.eu“ ir „Dealroom“. Šis trio bendruomenę pozicionuoja ne kaip dar vieną naujienų kanalą, bet kaip praktinį „darbo įrankį“, kuriame skirtingos suinteresuotos pusės gali ne tik sekti aktualijas, bet ir inicijuoti konkrečias pažintis bei projektus.

    Tokios platformos pastaraisiais metais tapo ypač reikšmingos dėl griežtesnės rizikos kapitalo atrankos ir ilgesnių sandorių ciklų Europoje. Startuoliams vis dažniau reikia ne vien kontakto investuotojų sąraše, o įrodomo matomumo, aiškaus finansavimo plano ir prieigos prie bendruomenių, kur sprendimai priimami greičiau.

    Ką žadama pasiūlyti dalyviams?

    „Slack“ bendruomenėje numatyti atskiri kanalai skirtingiems poreikiams: naujienoms apie Europos startuolių ekosistemą, ryšių mezgimui, renginių ir internetinių seminarų skelbimams. Taip pat akcentuojamas „matchmaking“ principas, kai įkūrėjai gali pristatyti savo startuolius ir gauti grįžtamąjį ryšį iš investuotojų bei kitų ekspertų.

    Projekto renginių dalis jau įsibėgėjo: balandžio 16 dieną Briuselyje vyko EU Innovation Catalyst, subūręs politikos formuotojus, investuotojus ir inovatorius diskusijai apie Europos startuolių rinkos būklę. Gegužės 10 dieną, per EU-Startups Summit Maltoje, surengtas kitas Innovation Radar Bridge renginys, kuriame daug dėmesio skirta reguliavimo iššūkiams ir kapitalo pritraukimo galimybėms.

    Koks artimiausias etapas?

    Organizatoriai skelbia, kad 2024 metų spalį Varšuvoje planuojama pristatyti pirmąją teminę ataskaitą apie Europos finansavimo schemų poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Joje ketinama lyginti skirtingų finansavimo instrumentų įtaką įmonėms, jų augimui ir tolimesnei finansavimo sėkmei.

    Tokios analizės tampa vis aktualesnės ir dėl didėjančio poreikio skaidrumui: tiek startuoliai, tiek investuotojai nori aiškiau matyti, kurie ES instrumentai realiai padeda komandoms pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio. „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė žada tapti kanalu, kuriame šios įžvalgos bus ne tik publikuojamos, bet ir paverčiamos praktinėmis diskusijomis bei naujais kontaktais.

  • Kriptovaliutų fondo byla JAV: San Francisko įkūrėjas pripažintas kaltu apgavęs investuotojus

    Kriptovaliutų fondo byla JAV: San Francisko įkūrėjas pripažintas kaltu apgavęs investuotojus

    JAV federalinė prisiekusiųjų komisija pripažino kaltu 48 metų San Francisko gyventoją Japhethą Dillmaną, siejamą su apgaulingu kriptovaliutų prekybos fondu. JAV teisingumo departamentas paskelbė, kad jis nuteistas dėl elektroninio sukčiavimo ir sąmokslo įvykdyti elektroninį sukčiavimą.

    Bylos duomenimis, kaltinimai susiję su fondu Block Bits Capital, kurį Dillmanas padėjo įkurti. Prokurorų teigimu, daugiau nei 20 investuotojų patyrė beveik 1 000 000 eurų žalą, kai jiems buvo pateikta klaidinanti informacija apie fondo veiklą.

    Kaip buvo viliojami investuotojai?

    Tyrėjai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 metų birželio iki 2018 metų rugpjūčio investuotojams buvo žadama esą stabiliai veikianti ir pelninga kriptovaliutų prekybos strategija. Esminė istorijos dalis buvo tariamas automatizuotas prekybos įrankis, vadintas „Autotrader“.

    Teisme pateiktais įrodymais teigta, kad Dillmanas žinojo, jog deklaruojamas algoritminis sprendimas realiai neveikė taip, kaip buvo pristatomas investuotojams. Nepaisant to, buvo tęsiamas lėšų pritraukimas, akcentuojant tariamą technologinį pranašumą ir uždarbių perspektyvas.

    Kur, anot prokurorų, dingo pinigai?

    Pasak kaltinimo, dalis investuotojų lėšų buvo panaudota išmokoms patiems schemos organizatoriams, o kita dalis nukreipta į itin rizikingas investicijas kituose kriptovaliutų projektuose. Šie statymai, kaip skelbta, atnešė reikšmingų nuostolių.

    Prokuratūra teigė, kad rizikos lygis ir realūs rezultatai nuo investuotojų buvo slepiami, o komunikacijoje buvo kuriamas įspūdis, jog fondas generuoja didelį pelną. Tokia praktika atitinka klasikinį finansinio sukčiavimo modelį, kai skaidrumo trūkumą dengia pažadai apie technologijas ir aukštą grąžą.

    Kokios bausmės jam gresia?

    JAV teisingumo departamentas nurodė, kad už kiekvieną pripažintą kaltės epizodą maksimali bausmė gali siekti iki 20 metų laisvės atėmimo. Taip pat gali būti skirta piniginė bauda iki maždaug 230 000 eurų už kiekvieną nusikaltimo epizodą.

    Teismo sprendimu Dillmanas šiuo metu yra laisvėje už užstatą, o nuosprendžio skyrimas numatytas 2026 metų gruodžio 8 dieną. Galutinė bausmė paprastai priklauso nuo teismo įvertintų aplinkybių, žalos masto ir kitų byloje nustatytų faktų.

    Ši byla dar kartą primena, kad kriptovaliutų rinkoje technologiniai pažadai ir kalbos apie automatizuotą prekybą neretai naudojami kaip priemonė pritraukti kapitalą. Reguliuotojai ir teisėsauga pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja būtinybę tikrinti faktus, reikalauti aiškios atskaitomybės ir vertinti rizikas prieš investuojant.

  • Kriptovaliutų rinkos šiandien: kas kelia BTC ir ETH kainas ir kur investuotojai ieško saugumo

    Kriptovaliutų rinkos šiandien: kas kelia BTC ir ETH kainas ir kur investuotojai ieško saugumo

    Kriptovaliutų rinkos nuotaikos kasdien keičiasi dėl kelių veiksnių, kurie tradicinėse finansų rinkose paprastai pasiskirsto per ilgesnį laiką. Bitcoin (BTC) ir Ethereum (ETH) kainas ypač veikia pasaulinis rizikos apetitas, palūkanų normų lūkesčiai, reguliavimo signalai ir stambių investuotojų veiksmai. Dėl to kainų šuoliai ir staigesni išpardavimai kriptoturto segmente tebėra įprasta rinkos dalis.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia ir instituciniai srautai, nes kriptoturtas palaipsniui integruojamas į platesnę investavimo infrastruktūrą. Investuotojai seka, kur juda likvidumas, kaip kinta prekybos apimtys ir ar rinkoje formuojasi tvari tendencija, ar tik trumpalaikis impulsas. Tokie signalai padeda vertinti, ar kainų judėjimą lemia platesnė paklausa, ar pavieniai dideli sandoriai.

    Didelę įtaką kainoms daro ir rinkos struktūra: likvidumo gylis, skirtumai tarp pirkimo ir pardavimo kainų bei išvestinių priemonių padėtis. Kai didėja svertas ir auga finansavimo normos, rinka tampa jautresnė staigioms korekcijoms, nes priverstiniai likvidavimai gali pagilinti kritimą. Tuo pat metu didėjantis likvidumas ir nuoseklesnės apimtys dažniau siejamos su stabilesniu kilimu.

    Ethereum kainos dinamiką papildomai veikia ekosistemos naudojimas, antrojo sluoksnio sprendimų plėtra ir stakingo tendencijos. Investuotojai stebi, ar tinklo aktyvumas didėja ne vien dėl spekuliacijos, bet ir dėl realaus poreikio, pavyzdžiui, decentralizuotų finansų ar tokenizuoto turto projektų. Tokie rodikliai ilgainiui gali būti svarbesni už trumpalaikes naujienas.

    Altkoinų segmente rizika paprastai didesnė, nes kainas stipriau veikia likvidumo trūkumas ir nuotaikų svyravimai. Dėl to dalis rinkos dalyvių, didėjant neapibrėžtumui, linkę grįžti į didžiausius aktyvus, dažniausiai BTC ir ETH. Kita dalis ieško galimybių aukštesnės rizikos projektuose, tačiau tokiu atveju sprendimą dažniausiai lemia ne vien kaina, o ir aiškesnis projekto panaudojimas bei rinkos dalyvių pasitikėjimas.

  • Bitcoin virš 80 000 eurų: įplaukos į ETF kelia optimizmą, bet analitikai perspėja dėl rizikų

    Bitcoin virš 80 000 eurų: įplaukos į ETF kelia optimizmą, bet analitikai perspėja dėl rizikų

    Bitcoin kaina šią savaitę išsilaikė virš 80 000 eurų ribos po šuolio į kelių mėnesių aukštumas. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad pastarąjį judėjimą palaikė išaugusios įplaukos į neatidėliotinus bitcoin ETF ir pagerėjusi bendra rizikingų aktyvų nuotaika.

    Pastarųjų dienų ralis sutapo su JAV iždo sprendimais, kurie rinkose buvo interpretuojami kaip galintys mažinti įtampą obligacijų rinkoje ir švelninti finansines sąlygas. Toks fonas dažnai sustiprina rizikingesnių aktyvų, įskaitant kriptovaliutas, paklausą, tačiau dalis analitikų ragina šį impulsą vertinti atsargiai.

    Ar tai jau bulių rinka?

    Dalies tyrėjų vertinimu, judėjimas virš 80 000 eurų labiau primena pasivijimo sandorį, o ne aiškų naujo augimo ciklo startą. Jų teigimu, bitcoin kurį laiką atsiliko nuo kitų rizikingų aktyvų, todėl dabartinis kilimas gali būti bandymas grįžti į bendrą rinkos trendą.

    Kiti rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tvirtą bulių rinkos patvirtinimą suteiktų ilgesnį laiką išsilaikanti gerokai aukštesnė kaina ir aiškesni signalai dėl pinigų politikos švelninimo. Kol kas rizikų sąrašas išlieka platus: ribotas likvidumas, užsitęsusi infliacija ir geopolitiniai veiksniai gali greitai pakeisti investuotojų apetitą.

    Kas dar gali nulemti kryptį

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien kainos lygiai ne visada parodo tikrąjį vaizdą, todėl daug dėmesio skiriama makroekonominiams rodikliams. Ypač svarbios infliacijos publikacijos ir obligacijų pajamingumų kryptis, nes jos tiesiogiai veikia dolerio stiprumą, skolinimosi kainą ir kapitalo srautus į rizikingus aktyvus.

    Analitikai taip pat stebi, ar ETF įplaukos išlieka nuoseklios, ir ar didėja aktyvumas kriptovaliutų biržose bei išvestinių priemonių rinkoje. Jei šie signalai sutaptų su švelnesniu centrinių bankų tonu ir mažėjančiais ilgalaikių obligacijų pajamingumais, ralis galėtų įgauti daugiau tvarumo.

    Tuo metu platesnė kriptovaliutų rinka taip pat rodo gyvybės ženklus: augant bitcoin, dažnai suaktyvėja ir alternatyvūs žetonai. Vis dėlto investuotojams primenama, kad staigūs kilimai gali būti lydimi ir staigių korekcijų, todėl trumpalaikė euforija nebūtinai reiškia ilgalaikę tendenciją.

  • „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ patvirtino planus nuo 2026 metų gruodžio 6 dienos beveik visą parą vykdyti JAV akcijų prekybą. Birža ketina pridėti naują naktinę sesiją, kuri tęstųsi nuo 21 valandos iki 4 valandos rytą JAV Rytų pakrantės laiku, tačiau sprendimas dar priklauso nuo JAV vertybinių popierių priežiūros institucijos SEC.

    Įvedus papildomą sesiją, „Nasdaq“ prekybos diena praktiškai išsitęstų nuo sekmadienio vakaro iki penktadienio vakaro, paliekant tik trumpą technologinę pertrauką. Birža jau dabar turi išplėstą prekybą prieš rinkos atidarymą ir po uždarymo, tačiau ji dažniau būdavo patogesnė instituciniams dalyviams.

    Europos investuotojams naujasis langas reikštų, kad prekyba vyktų anksti ryte, dar prieš didžiųjų Europos finansų centrų startą. Tai gali padidinti galimybes reaguoti į naujienas realiu laiku, tačiau kartu sustiprinti kainų svyravimus mažesnio likvidumo valandomis.

    Kas stumia biržas į naktį

    Pastaraisiais metais tradicinės biržos vis labiau jaučia spaudimą prisitaikyti prie rinkų, kurios niekada neužsidaro. Kriptovaliutų prekyba vyksta visą parą, o investuotojų įpročiai keičiasi: vis daugiau sandorių inicijuojama ne įprastomis Niujorko prekybos valandomis.

    „Nasdaq“ šį pokytį sieja ir su tarptautiniu kapitalu: užsienio investuotojų turimos JAV akcijos per kelerius metus reikšmingai išaugo ir, viešai skelbtais duomenimis, iki 2024 metų vidurio siekė apie 14 600 000 000 000 eurų. Tokį augantį poreikį birža nori aptarnauti tiesiogiai, o ne palikti alternatyvioms platformoms.

    Kuo tai skiriasi nuo įprastos prekybos

    Prieš ir po pagrindinės sesijos vykstanti prekyba tradiciškai pasižymi mažesniu likvidumu ir didesniais kainų skirtumais tarp pirkimo ir pardavimo. Dėl to įvykdymo kaina gali labiau nukrypti nuo matomos kotiruotės, ypač smulkesnėse ar mažiau aktyviai prekiaujamose pozicijose.

    Be to, dalis pavedimų tipų ir rinkos formuotojų aktyvumas gali skirtis nuo pagrindinių valandų, todėl investuotojams svarbu vertinti riziką, o ne vien patogumą. Praktikoje tai reiškia, kad beveik 23 valandų prekyba gali padėti greičiau reaguoti į įvykius, bet ne visada užtikrins tokią pačią sandorio kokybę kaip dienos metu.

    Konkurencija ir SEC vaidmuo

    „Nasdaq“ nėra vienintelė, plečianti prekybos laiką: konkurentai JAV taip pat siekia ilgesnių sesijų, o daliai jų jau yra suteikti reguliaciniai leidimai. Toks lenktyniavimas dėl investuotojų dėmesio rodo, kad biržų darbo laikas tampa konkurenciniu pranašumu.

    Galutinį sprendimą dėl „Nasdaq“ plano dar turės įvertinti SEC, kuri prižiūri, kad prekybos infrastruktūra, rinkos stebėsena ir investuotojų apsauga atitiktų reikalavimus. Jei patvirtinimas bus gautas, 2026 metų pabaigoje JAV akcijų rinka žengtų dar vieną žingsnį link realiai beveik nenutrūkstamos prekybos.

  • Thimbleweed Park 2 kūrėjas atskleidė, kas finansuoja: investuotojas vietoj leidėjo

    Thimbleweed Park 2 kūrėjas atskleidė, kas finansuoja: investuotojas vietoj leidėjo

    Nuotykių žaidimo „Thimbleweed Park 2“ kūrėjas Ronas Gilbertas atskleidė, kad tęsinio biudžetą pavyko užtikrinti ne tradiciniu keliu per leidėją, o su privačiu investuotoju. Pasak jo, būtent ši partnerystė leido greičiau sutarti dėl sąlygų ir pradėti darbus be įprastų industrijos kompromisų.

    Interviu „Bloomberg“ Gilbertas aiškino, kad sąmoningai vengė įprasto leidybos modelio, nes leidėjai dažnai siekia išlaikyti didžiąją dalį pajamų net ir susigrąžinę investicijas. Jo teigimu, pasitaiko ir itin griežtų sutarčių, kai kūrėjai realiai pradeda uždirbti tik žaidimui tapus išskirtiniu hitu.

    „Man netrukdo, kad leidėjas pirmiausia atsiima savo pinigus. Problema ta, kad net ir išėję į pliusą jie vis tiek nori daugumos pajamų, o kartais sąlygos būna tokios, kad neuždirbi beveik nieko, nebent žaidimas tampa milžinišku hitu“, – sakė Ronas Gilbertas.

    Kūrėjo teigimu, idėja kurti tęsinį sustiprėjo reaguojant į pirmojo žaidimo pabaigą ir fanų atsiliepimus. Tuomet per pažįstamus jis gavo kontaktą žmogaus, kuris nėra žaidimų industrijos dalyvis, tačiau mėgsta nuotykių žanrą ir buvo susižavėjęs pirmuoju „Thimbleweed Park“.

    Gilbertas pripažino iš pradžių į tokius pažadus žiūrėjęs atsargiai, nes panašių pasiūlymų esą yra girdėjęs ir anksčiau. Vis dėlto šį kartą pavyko susitarti, o investuotojo lėšos padengė maždaug dvejų metų kūrimo etapą ir leido suformuoti realistišką biudžetą, viršijantį 900 000 eurų.

    Pasak kūrėjo, tokia struktūra turėjo ir praktinį efektą komandai: buvo galima pasiūlyti geresnes sąlygas žmonėms, dirbantiems prie projekto, nei kuriant pirmąją dalį. Jis pabrėžė, kad investuotojas liko patenkintas proceso eiga, o abi pusės – sutartomis taisyklėmis.

    „Ši sutartis gerokai teisingesnė: jis greitai susigrąžino savo pinigus, o mes susitarėme dėl protingo pelno pasidalijimo“, – sakė Ronas Gilbertas.

    Toks finansavimo modelis pastaraisiais metais žaidimų rinkoje pastebimas vis dažniau, ypač nišiniams ar autoriniams projektams. Kūrėjai ieško alternatyvų leidėjams, kad išlaikytų kūrybinę kontrolę, aiškiau planuotų pajamas ir sumažintų riziką, kuri kyla, kai sėkmė priklauso nuo vienos sutarties sąlygų.

  • „Roblox“ ištiko smūgis: rinkos vertė krito 70 proc., o aktyvių žaidėjų – milijonais mažiau

    „Roblox“ ištiko smūgis: rinkos vertė krito 70 proc., o aktyvių žaidėjų – milijonais mažiau

    Dar visai neseniai „Roblox“ demonstravo įspūdingus rekordus ir vienu metu pritraukdavo dešimtis milijonų žaidėjų. Tačiau naujausi bendrovės duomenys rodo, kad augimo tempas lėtėja, o platforma susiduria su rimtais iššūkiais.

    „Roblox“ pastaraisiais metais išsiskyrė itin plačia žaidimų pasiūla ir paprastu prieinamumu, ypač jaunajai auditorijai. Šis modelis ilgą laiką veikė, nes vartotojai lengvai rasdavo naujų pramogų, o kūrėjai nuolat kėlė šviežią turinį.

    Vis dėlto investuotojų lūkesčiai atvėso: per metus „Roblox“ rinkos vertė, kaip nurodoma bendrovės ataskaitose ir rinkos vertinimuose, sumažėjo apie 70 proc. Taip pat fiksuojamas ir mažesnis kasdien aktyvių vartotojų skaičius, palyginti su ankstesniais pikais.

    Remiantis viešai skelbtais rodikliais, kasdien aktyvių naudotojų apimtys nuo maždaug 152 mln. per ankstesnį laikotarpį sumažėjo iki maždaug 123 mln. Tokie pokyčiai rodo ne tik natūralų po pandemijos pasikeitusį vartojimą, bet ir griežtesnę konkurenciją dėl vaikų ir paauglių dėmesio.

    „Roblox“ problemą sieja su tuo, kad platformoje buvo mažiau plačiai išpopuliarėjusių, vadinamųjų virusinių žaidimų. Kai atsiranda keli ypač sėkmingi hitai, jie gali staigiai pakelti prisijungimų ir praleidžiamo laiko rodiklius, tačiau tokia dinamika yra nepastovi.

    Prie spaudimo prisideda ir reputaciniai klausimai dėl nepilnamečių saugumo internete. Pastaraisiais metais Vakarų šalyse vis dažniau diskutuojama apie vaikų apsaugą skaitmeninėje erdvėje, tėvų kontrolės priemonių veiksmingumą ir platformų atsakomybę, o tai tiesiogiai veikia ir „Roblox“ įvaizdį.

    Analitikai pažymi, kad „Roblox“ ateitis priklausys nuo gebėjimo vienu metu spręsti dvi kryptis: užtikrinti saugesnę aplinką jaunesniems vartotojams ir išlaikyti turinio patrauklumą, kad platformoje nuolat atsirastų naujų žaidimų hitų. Pastaruoju metu vis daugiau technologijų bendrovių taip pat investuoja į automatizuotą moderavimą ir DI pagrįstus filtrus, tačiau jų tikslumas ir skaidrumas išlieka jautri tema.

  • Auksas vėl traukia investuotojus: analitikai mato kelią iki 4 600 eurų už unciją per metus

    Po kelių savaičių silpnesnių nuotaikų auksas vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o jo kaina tarptautinėse rinkose kelias dienas iš eilės kilo. Rinkos dalyviai tai sieja su pasikeitusiu rizikos vertinimu ir svyravimais kituose pagrindiniuose aktyvuose.

    Vienas dažniausiai minimų veiksnių – naftos kainų kritimas, atsiradęs dėl lūkesčių, kad Artimuosiuose Rytuose gali mažėti įtampa. Naftai pingant ir mažėjant infliacijos spaudimo baimei, dalis kapitalo trumpuoju laikotarpiu persiskirsto į auksą kaip likvidų, spekuliacijai patrauklų instrumentą.

    Kas kelia aukso kainą?

    Rinkose auksas jautriai reaguoja į JAV dolerio stiprumą, palūkanų normas ir geopolitinę riziką. Aukštesnės palūkanos paprastai apsunkina aukso brangimą, nes auksas neneša palūkanų, o investuotojai gali rinktis obligacijas ar indėlius.

    „Trumpalaikį spaudimą aukso kainai daugiausia lemia išliekančios aukštos palūkanų normos ir palyginti stiprus JAV doleris. Papildomą kintamumą didina geopolitinė įtampa, ypač situacija Ormūzo sąsiauryje“, – teigiama „BNP Paribas Bank Polska“ maklerių analizėje.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad ilgesnio laikotarpio prielaidos išlieka palankios, o aukso paklausą gali palaikyti tiek investuotojų atsargumas, tiek centrinių bankų veiksmai. Tarp svarbių argumentų dažnai minimos rezervų diversifikavimo strategijos ir aukso vaidmuo kaip apsidraudimo priemonės neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Prognozė: 4 600 eurų už unciją?

    „BNP Paribas Bank Polska“ analitikai per 12 mėnesių mato potencialą aukso kainai priartėti prie 5 000 JAV dolerių už trojos unciją, o tai sudarytų apie 4 600 eurų. Skaičiavimui taikytas apytikris 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursas.

    Tekste minėtas kainos lygis rinkose siejamas su tuo, kad auksas išlieka viena iš nedaugelio plačiai naudojamų apsauginių priemonių, kai investuotojai vertina tiek geopolitines rizikas, tiek galimus ekonomikos ciklo posūkius. Kartu pabrėžiama, kad kelias iki tokių lygių greičiausiai bus nelygus dėl palūkanų, dolerio ir žaliavų kainų svyravimų.

    Centriniai bankai didina atsargas

    Prie ilgalaikės paklausos prisideda ir centrinių bankų pirkimai. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, pirmąjį metų pusmetį daugiausia aukso tarp centrinių bankų įsigijo Lenkijos nacionalinis bankas.

    Skelbiama, kad per sausio–liepos laikotarpį Lenkija papildė atsargas apie 82 tonomis, o bendras turimas kiekis priartėjo prie maždaug 632 tonų. Strateginiuose planuose minimas orientyras šiais metais – 700 tonų riba, kurią siekiama pasiekti nuosekliais pirkimais.

  • UEFA grasina boikotuoti būsimus FIFA pasaulio čempionatus: kodėl ginčas dėl investuotojų taip aštrėja

    UEFA grasina boikotuoti būsimus FIFA pasaulio čempionatus: kodėl ginčas dėl investuotojų taip aštrėja

    UEFA atsakas į FIFA planą

    UEFA pranešė, kad svarsto boikotuoti būsimus vyrų ir moterų FIFA pasaulio čempionatus, jei nebus atsisakyta FIFA prezidento Gianni Infantino siūlomo modelio, kuriame numatyta į varžybas įleisti privačius investuotojus. Apie tai paskelbta po skubaus UEFA 55 narių asociacijų susitikimo.

    UEFA teigimu, siūlymas iš esmės keičia tarptautinio futbolo valdymo logiką ir gali daryti įtaką sportiniams sprendimams. Organizacija pabrėžė, kad pasaulio čempionatas neturėtų būti traktuojamas kaip investicinis produktas.

    „Pasaulio čempionatas negali būti traktuojamas kaip investicinis produktas“, – sakoma UEFA pareiškime.

    Kas konkrečiai siūloma ir ko bijo UEFA

    Pagal viešai aptartą schemą FIFA svarsto galimybę dalį teisių ar būsimo projekto akcijų parduoti išoriniams investuotojams. UEFA nurodė, kad kalbama apie iki 20 proc. dalį, o tarp minimų investuotojų įvardijamas ir Joshua Kushner.

    UEFA argumentuoja, kad toks modelis kuria precedento neturintį spaudimą: investuotojai tikėtųsi maksimalios finansinės grąžos, o tai galėtų persikelti į tvarkaraščių, varžybų formato, atrankų ir kitus strateginius sprendimus. UEFA taip pat reikalauja ne tik atsisakyti dabartinio plano, bet ir pateikti įpareigojančias garantijas, kad panašios idėjos ateityje nebegrįš.

    Kuo grėstų Europos rinktinių pasitraukimas

    Koordinuotas Europos rinktinių pasitraukimas iš FIFA turnyrų būtų beprecedentis žingsnis šiuolaikiniame futbole ir galėtų sukelti grandininę reakciją žaidėjams, transliuotojams bei rėmėjams. UEFA yra politiškai ir finansiškai įtakingiausia FIFA konfederacija, vienijanti 55 asociacijas iš 211 FIFA narių.

    Europos rinktinės yra ir sportiškai dominuojanti jėga: jos laimėjo 13 iš 23 vyrų pasaulio čempionatų ir 4 iš 9 moterų pasaulio čempionatų. Dėl to bet koks konfliktas tarp UEFA ir FIFA paliestų ne tik sporto, bet ir globalios transliacijų rinkos pamatą.

    Boikotų istorija ir kodėl šis atvejis kitoks

    Boikotai pasaulio čempionatų istorijoje jau buvo: Anglija nedalyvavo pirmuosiuose turnyruose 1930, 1934 ir 1938 metais, o 1966 metais Afrikos šalys pasitraukė iš atrankos dėl vietų paskirstymo. Taip pat minimas Sovietų Sąjungos atsisakymas žaisti atrankos rungtynes su Čile po Augusto Pinocheto karinio perversmo, kas užkirto kelią kovoti dėl vietos 1974 metų čempionate.

    Vis dėlto UEFA akcentuoja, kad ši situacija skiriasi mastu ir poveikiu: Europos pasitraukimas reikštų sisteminį konfliktą su FIFA, galintį perbraižyti tarptautinio futbolo valdymo modelį. Kol kas FIFA viešai nepaskelbė sprendimo, kuris tenkintų UEFA keliamas sąlygas, todėl įtampa tarp organizacijų išlieka.

  • FIFA nori parduoti Pasaulio čempionato dalį investuotojams: UEFA grasina sustabdyti planą

    FIFA nori parduoti Pasaulio čempionato dalį investuotojams: UEFA grasina sustabdyti planą

    Kas siūloma ir kodėl

    FIFA prezidentas Gianni Infantino siūlo įsteigti naują komercinę dukterinę bendrovę „FIFA Forward Enterprise“, į kurią būtų perkelta Pasaulio čempionato ir kitų FIFA turnyrų komercinė bei renginių veikla. Pagal sumanymą FIFA išlaikytų kontrolinį paketą, o privatūs investuotojai galėtų įsigyti mažumos dalį.

    FIFA teigia, kad taip būtų galima pritraukti daugiau kaip 8 700 000 000 eurų, kuriuos planuojama nukreipti futbolo plėtrai per įvairias programas, infrastruktūrą ir nacionalinių asociacijų finansavimą. Pastaraisiais metais FIFA vis aktyviau ieško būdų didinti pajamas iš transliacijų, rėmimo ir skaitmeninių teisių, o kapitalo pritraukimas tampa viena iš galimybių.

    UEFA pasipriešinimas aštrėja

    Europos futbolo bendruomenė, vadovaujama UEFA, planą pasitiko itin kritiškai, argumentuodama, kad futbolo valdymas ir jo nepriklausomumas nėra turtas, kuriuo reikėtų prekiauti. UEFA taip pat priekaištauja dėl nepakankamų konsultacijų su nacionalinėmis asociacijomis ir baiminasi, kad investuotojų interesai ilgainiui gali pradėti diktuoti sprendimus.

    Reaguodama į situaciją UEFA sušaukė skubų 55 Europos nacionalinių asociacijų susitikimą, siekdama suderinti bendrą poziciją. Nuogąstavimų viešai yra išsakę ir kitų žemynų konfederacijų atstovai, nes siūlomi pokyčiai paliestų visą FIFA finansavimo ir pajamų paskirstymo modelį.

    Kokia balsavimo matematika FIFA

    FIFA nėra įprasta akcinė bendrovė: ji veikia kaip asociacija pagal Šveicarijos teisę, o galutinė sprendimų galia priklauso 211 nacionalinių federacijų, sudarančių FIFA kongresą. Dėl to esminis klausimas yra ne tik politinis, bet ir teisinis: kokio pobūdžio pritarimo reikia, kad toks struktūrinis pertvarkymas įvyktų.

    Daugeliu atvejų FIFA kongrese pakanka paprastos daugumos, tai yra daugiau nei 50 proc. galiojančių balsų. Tačiau jeigu „FIFA Forward Enterprise“ įgyvendinimui prireiktų keisti FIFA statutą, kartelė šokteltų iki 75 proc. balsų, o tai iš esmės pakeistų derybų pusiausvyrą.

    Ar UEFA gali užblokuoti planą

    UEFA galėtų turėti pakankamai balsų sustabdyti iniciatyvą, jeigu būtų pripažinta, kad būtina statuto pataisa. Tokiu atveju, kai balsuoti galėtų visos 211 asociacijos, reikėtų 159 balsų, o vien UEFA 55 narių blokas „prieš“ ženkliai sumažintų galimybes surinkti reikiamą daugumą.

    Vis dėlto jeigu būtų nuspręsta, kad dukterinės bendrovės steigimas ir komercinių operacijų perkėlimas gali būti patvirtintas paprastesne tvarka, Infantino pozicijos sustiprėtų. Ši riba, ką tiksliai laikyti statuto keitimu, taps kertine tiek teisine, tiek politine prasme.

    Kada laukti sprendimo

    FIFA yra paskelbusi konsultacijų procesą, pradėtą 2026 metų liepos 28 dieną, ir įsipareigojo pateikti daugiau informacijos nacionalinėms asociacijoms bei FIFA tarybai. Asociacijoms nurodytas terminas apsispręsti iki rugsėjo 19 dienos, tačiau formalus balsavimas dar nėra oficialiai suplanuotas.

    Įprastas FIFA kongresas turėtų vykti 2027 metais, nebent būtų sušauktas neeilinis posėdis. FIFA taryba planuoja posėdžiauti dar iki 2026 metų pabaigos, tačiau tiksli data viešai nepaskelbta, todėl sprendimo laikas ir procedūra lieka atvira politinėms deryboms.