CP v2

Tag: Investuotojai

  • „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ patvirtino planus nuo 2026 metų gruodžio 6 dienos beveik visą parą vykdyti JAV akcijų prekybą. Birža ketina pridėti naują naktinę sesiją, kuri tęstųsi nuo 21 valandos iki 4 valandos rytą JAV Rytų pakrantės laiku, tačiau sprendimas dar priklauso nuo JAV vertybinių popierių priežiūros institucijos SEC.

    Įvedus papildomą sesiją, „Nasdaq“ prekybos diena praktiškai išsitęstų nuo sekmadienio vakaro iki penktadienio vakaro, paliekant tik trumpą technologinę pertrauką. Birža jau dabar turi išplėstą prekybą prieš rinkos atidarymą ir po uždarymo, tačiau ji dažniau būdavo patogesnė instituciniams dalyviams.

    Europos investuotojams naujasis langas reikštų, kad prekyba vyktų anksti ryte, dar prieš didžiųjų Europos finansų centrų startą. Tai gali padidinti galimybes reaguoti į naujienas realiu laiku, tačiau kartu sustiprinti kainų svyravimus mažesnio likvidumo valandomis.

    Kas stumia biržas į naktį

    Pastaraisiais metais tradicinės biržos vis labiau jaučia spaudimą prisitaikyti prie rinkų, kurios niekada neužsidaro. Kriptovaliutų prekyba vyksta visą parą, o investuotojų įpročiai keičiasi: vis daugiau sandorių inicijuojama ne įprastomis Niujorko prekybos valandomis.

    „Nasdaq“ šį pokytį sieja ir su tarptautiniu kapitalu: užsienio investuotojų turimos JAV akcijos per kelerius metus reikšmingai išaugo ir, viešai skelbtais duomenimis, iki 2024 metų vidurio siekė apie 14 600 000 000 000 eurų. Tokį augantį poreikį birža nori aptarnauti tiesiogiai, o ne palikti alternatyvioms platformoms.

    Kuo tai skiriasi nuo įprastos prekybos

    Prieš ir po pagrindinės sesijos vykstanti prekyba tradiciškai pasižymi mažesniu likvidumu ir didesniais kainų skirtumais tarp pirkimo ir pardavimo. Dėl to įvykdymo kaina gali labiau nukrypti nuo matomos kotiruotės, ypač smulkesnėse ar mažiau aktyviai prekiaujamose pozicijose.

    Be to, dalis pavedimų tipų ir rinkos formuotojų aktyvumas gali skirtis nuo pagrindinių valandų, todėl investuotojams svarbu vertinti riziką, o ne vien patogumą. Praktikoje tai reiškia, kad beveik 23 valandų prekyba gali padėti greičiau reaguoti į įvykius, bet ne visada užtikrins tokią pačią sandorio kokybę kaip dienos metu.

    Konkurencija ir SEC vaidmuo

    „Nasdaq“ nėra vienintelė, plečianti prekybos laiką: konkurentai JAV taip pat siekia ilgesnių sesijų, o daliai jų jau yra suteikti reguliaciniai leidimai. Toks lenktyniavimas dėl investuotojų dėmesio rodo, kad biržų darbo laikas tampa konkurenciniu pranašumu.

    Galutinį sprendimą dėl „Nasdaq“ plano dar turės įvertinti SEC, kuri prižiūri, kad prekybos infrastruktūra, rinkos stebėsena ir investuotojų apsauga atitiktų reikalavimus. Jei patvirtinimas bus gautas, 2026 metų pabaigoje JAV akcijų rinka žengtų dar vieną žingsnį link realiai beveik nenutrūkstamos prekybos.

  • Thimbleweed Park 2 kūrėjas atskleidė, kas finansuoja: investuotojas vietoj leidėjo

    Thimbleweed Park 2 kūrėjas atskleidė, kas finansuoja: investuotojas vietoj leidėjo

    Nuotykių žaidimo „Thimbleweed Park 2“ kūrėjas Ronas Gilbertas atskleidė, kad tęsinio biudžetą pavyko užtikrinti ne tradiciniu keliu per leidėją, o su privačiu investuotoju. Pasak jo, būtent ši partnerystė leido greičiau sutarti dėl sąlygų ir pradėti darbus be įprastų industrijos kompromisų.

    Interviu „Bloomberg“ Gilbertas aiškino, kad sąmoningai vengė įprasto leidybos modelio, nes leidėjai dažnai siekia išlaikyti didžiąją dalį pajamų net ir susigrąžinę investicijas. Jo teigimu, pasitaiko ir itin griežtų sutarčių, kai kūrėjai realiai pradeda uždirbti tik žaidimui tapus išskirtiniu hitu.

    „Man netrukdo, kad leidėjas pirmiausia atsiima savo pinigus. Problema ta, kad net ir išėję į pliusą jie vis tiek nori daugumos pajamų, o kartais sąlygos būna tokios, kad neuždirbi beveik nieko, nebent žaidimas tampa milžinišku hitu“, – sakė Ronas Gilbertas.

    Kūrėjo teigimu, idėja kurti tęsinį sustiprėjo reaguojant į pirmojo žaidimo pabaigą ir fanų atsiliepimus. Tuomet per pažįstamus jis gavo kontaktą žmogaus, kuris nėra žaidimų industrijos dalyvis, tačiau mėgsta nuotykių žanrą ir buvo susižavėjęs pirmuoju „Thimbleweed Park“.

    Gilbertas pripažino iš pradžių į tokius pažadus žiūrėjęs atsargiai, nes panašių pasiūlymų esą yra girdėjęs ir anksčiau. Vis dėlto šį kartą pavyko susitarti, o investuotojo lėšos padengė maždaug dvejų metų kūrimo etapą ir leido suformuoti realistišką biudžetą, viršijantį 900 000 eurų.

    Pasak kūrėjo, tokia struktūra turėjo ir praktinį efektą komandai: buvo galima pasiūlyti geresnes sąlygas žmonėms, dirbantiems prie projekto, nei kuriant pirmąją dalį. Jis pabrėžė, kad investuotojas liko patenkintas proceso eiga, o abi pusės – sutartomis taisyklėmis.

    „Ši sutartis gerokai teisingesnė: jis greitai susigrąžino savo pinigus, o mes susitarėme dėl protingo pelno pasidalijimo“, – sakė Ronas Gilbertas.

    Toks finansavimo modelis pastaraisiais metais žaidimų rinkoje pastebimas vis dažniau, ypač nišiniams ar autoriniams projektams. Kūrėjai ieško alternatyvų leidėjams, kad išlaikytų kūrybinę kontrolę, aiškiau planuotų pajamas ir sumažintų riziką, kuri kyla, kai sėkmė priklauso nuo vienos sutarties sąlygų.

  • „Roblox“ ištiko smūgis: rinkos vertė krito 70 proc., o aktyvių žaidėjų – milijonais mažiau

    „Roblox“ ištiko smūgis: rinkos vertė krito 70 proc., o aktyvių žaidėjų – milijonais mažiau

    Dar visai neseniai „Roblox“ demonstravo įspūdingus rekordus ir vienu metu pritraukdavo dešimtis milijonų žaidėjų. Tačiau naujausi bendrovės duomenys rodo, kad augimo tempas lėtėja, o platforma susiduria su rimtais iššūkiais.

    „Roblox“ pastaraisiais metais išsiskyrė itin plačia žaidimų pasiūla ir paprastu prieinamumu, ypač jaunajai auditorijai. Šis modelis ilgą laiką veikė, nes vartotojai lengvai rasdavo naujų pramogų, o kūrėjai nuolat kėlė šviežią turinį.

    Vis dėlto investuotojų lūkesčiai atvėso: per metus „Roblox“ rinkos vertė, kaip nurodoma bendrovės ataskaitose ir rinkos vertinimuose, sumažėjo apie 70 proc. Taip pat fiksuojamas ir mažesnis kasdien aktyvių vartotojų skaičius, palyginti su ankstesniais pikais.

    Remiantis viešai skelbtais rodikliais, kasdien aktyvių naudotojų apimtys nuo maždaug 152 mln. per ankstesnį laikotarpį sumažėjo iki maždaug 123 mln. Tokie pokyčiai rodo ne tik natūralų po pandemijos pasikeitusį vartojimą, bet ir griežtesnę konkurenciją dėl vaikų ir paauglių dėmesio.

    „Roblox“ problemą sieja su tuo, kad platformoje buvo mažiau plačiai išpopuliarėjusių, vadinamųjų virusinių žaidimų. Kai atsiranda keli ypač sėkmingi hitai, jie gali staigiai pakelti prisijungimų ir praleidžiamo laiko rodiklius, tačiau tokia dinamika yra nepastovi.

    Prie spaudimo prisideda ir reputaciniai klausimai dėl nepilnamečių saugumo internete. Pastaraisiais metais Vakarų šalyse vis dažniau diskutuojama apie vaikų apsaugą skaitmeninėje erdvėje, tėvų kontrolės priemonių veiksmingumą ir platformų atsakomybę, o tai tiesiogiai veikia ir „Roblox“ įvaizdį.

    Analitikai pažymi, kad „Roblox“ ateitis priklausys nuo gebėjimo vienu metu spręsti dvi kryptis: užtikrinti saugesnę aplinką jaunesniems vartotojams ir išlaikyti turinio patrauklumą, kad platformoje nuolat atsirastų naujų žaidimų hitų. Pastaruoju metu vis daugiau technologijų bendrovių taip pat investuoja į automatizuotą moderavimą ir DI pagrįstus filtrus, tačiau jų tikslumas ir skaidrumas išlieka jautri tema.

  • Auksas vėl traukia investuotojus: analitikai mato kelią iki 4 600 eurų už unciją per metus

    Po kelių savaičių silpnesnių nuotaikų auksas vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o jo kaina tarptautinėse rinkose kelias dienas iš eilės kilo. Rinkos dalyviai tai sieja su pasikeitusiu rizikos vertinimu ir svyravimais kituose pagrindiniuose aktyvuose.

    Vienas dažniausiai minimų veiksnių – naftos kainų kritimas, atsiradęs dėl lūkesčių, kad Artimuosiuose Rytuose gali mažėti įtampa. Naftai pingant ir mažėjant infliacijos spaudimo baimei, dalis kapitalo trumpuoju laikotarpiu persiskirsto į auksą kaip likvidų, spekuliacijai patrauklų instrumentą.

    Kas kelia aukso kainą?

    Rinkose auksas jautriai reaguoja į JAV dolerio stiprumą, palūkanų normas ir geopolitinę riziką. Aukštesnės palūkanos paprastai apsunkina aukso brangimą, nes auksas neneša palūkanų, o investuotojai gali rinktis obligacijas ar indėlius.

    „Trumpalaikį spaudimą aukso kainai daugiausia lemia išliekančios aukštos palūkanų normos ir palyginti stiprus JAV doleris. Papildomą kintamumą didina geopolitinė įtampa, ypač situacija Ormūzo sąsiauryje“, – teigiama „BNP Paribas Bank Polska“ maklerių analizėje.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad ilgesnio laikotarpio prielaidos išlieka palankios, o aukso paklausą gali palaikyti tiek investuotojų atsargumas, tiek centrinių bankų veiksmai. Tarp svarbių argumentų dažnai minimos rezervų diversifikavimo strategijos ir aukso vaidmuo kaip apsidraudimo priemonės neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Prognozė: 4 600 eurų už unciją?

    „BNP Paribas Bank Polska“ analitikai per 12 mėnesių mato potencialą aukso kainai priartėti prie 5 000 JAV dolerių už trojos unciją, o tai sudarytų apie 4 600 eurų. Skaičiavimui taikytas apytikris 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursas.

    Tekste minėtas kainos lygis rinkose siejamas su tuo, kad auksas išlieka viena iš nedaugelio plačiai naudojamų apsauginių priemonių, kai investuotojai vertina tiek geopolitines rizikas, tiek galimus ekonomikos ciklo posūkius. Kartu pabrėžiama, kad kelias iki tokių lygių greičiausiai bus nelygus dėl palūkanų, dolerio ir žaliavų kainų svyravimų.

    Centriniai bankai didina atsargas

    Prie ilgalaikės paklausos prisideda ir centrinių bankų pirkimai. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, pirmąjį metų pusmetį daugiausia aukso tarp centrinių bankų įsigijo Lenkijos nacionalinis bankas.

    Skelbiama, kad per sausio–liepos laikotarpį Lenkija papildė atsargas apie 82 tonomis, o bendras turimas kiekis priartėjo prie maždaug 632 tonų. Strateginiuose planuose minimas orientyras šiais metais – 700 tonų riba, kurią siekiama pasiekti nuosekliais pirkimais.

  • UEFA grasina boikotuoti būsimus FIFA pasaulio čempionatus: kodėl ginčas dėl investuotojų taip aštrėja

    UEFA grasina boikotuoti būsimus FIFA pasaulio čempionatus: kodėl ginčas dėl investuotojų taip aštrėja

    UEFA atsakas į FIFA planą

    UEFA pranešė, kad svarsto boikotuoti būsimus vyrų ir moterų FIFA pasaulio čempionatus, jei nebus atsisakyta FIFA prezidento Gianni Infantino siūlomo modelio, kuriame numatyta į varžybas įleisti privačius investuotojus. Apie tai paskelbta po skubaus UEFA 55 narių asociacijų susitikimo.

    UEFA teigimu, siūlymas iš esmės keičia tarptautinio futbolo valdymo logiką ir gali daryti įtaką sportiniams sprendimams. Organizacija pabrėžė, kad pasaulio čempionatas neturėtų būti traktuojamas kaip investicinis produktas.

    „Pasaulio čempionatas negali būti traktuojamas kaip investicinis produktas“, – sakoma UEFA pareiškime.

    Kas konkrečiai siūloma ir ko bijo UEFA

    Pagal viešai aptartą schemą FIFA svarsto galimybę dalį teisių ar būsimo projekto akcijų parduoti išoriniams investuotojams. UEFA nurodė, kad kalbama apie iki 20 proc. dalį, o tarp minimų investuotojų įvardijamas ir Joshua Kushner.

    UEFA argumentuoja, kad toks modelis kuria precedento neturintį spaudimą: investuotojai tikėtųsi maksimalios finansinės grąžos, o tai galėtų persikelti į tvarkaraščių, varžybų formato, atrankų ir kitus strateginius sprendimus. UEFA taip pat reikalauja ne tik atsisakyti dabartinio plano, bet ir pateikti įpareigojančias garantijas, kad panašios idėjos ateityje nebegrįš.

    Kuo grėstų Europos rinktinių pasitraukimas

    Koordinuotas Europos rinktinių pasitraukimas iš FIFA turnyrų būtų beprecedentis žingsnis šiuolaikiniame futbole ir galėtų sukelti grandininę reakciją žaidėjams, transliuotojams bei rėmėjams. UEFA yra politiškai ir finansiškai įtakingiausia FIFA konfederacija, vienijanti 55 asociacijas iš 211 FIFA narių.

    Europos rinktinės yra ir sportiškai dominuojanti jėga: jos laimėjo 13 iš 23 vyrų pasaulio čempionatų ir 4 iš 9 moterų pasaulio čempionatų. Dėl to bet koks konfliktas tarp UEFA ir FIFA paliestų ne tik sporto, bet ir globalios transliacijų rinkos pamatą.

    Boikotų istorija ir kodėl šis atvejis kitoks

    Boikotai pasaulio čempionatų istorijoje jau buvo: Anglija nedalyvavo pirmuosiuose turnyruose 1930, 1934 ir 1938 metais, o 1966 metais Afrikos šalys pasitraukė iš atrankos dėl vietų paskirstymo. Taip pat minimas Sovietų Sąjungos atsisakymas žaisti atrankos rungtynes su Čile po Augusto Pinocheto karinio perversmo, kas užkirto kelią kovoti dėl vietos 1974 metų čempionate.

    Vis dėlto UEFA akcentuoja, kad ši situacija skiriasi mastu ir poveikiu: Europos pasitraukimas reikštų sisteminį konfliktą su FIFA, galintį perbraižyti tarptautinio futbolo valdymo modelį. Kol kas FIFA viešai nepaskelbė sprendimo, kuris tenkintų UEFA keliamas sąlygas, todėl įtampa tarp organizacijų išlieka.

  • FIFA nori parduoti Pasaulio čempionato dalį investuotojams: UEFA grasina sustabdyti planą

    FIFA nori parduoti Pasaulio čempionato dalį investuotojams: UEFA grasina sustabdyti planą

    Kas siūloma ir kodėl

    FIFA prezidentas Gianni Infantino siūlo įsteigti naują komercinę dukterinę bendrovę „FIFA Forward Enterprise“, į kurią būtų perkelta Pasaulio čempionato ir kitų FIFA turnyrų komercinė bei renginių veikla. Pagal sumanymą FIFA išlaikytų kontrolinį paketą, o privatūs investuotojai galėtų įsigyti mažumos dalį.

    FIFA teigia, kad taip būtų galima pritraukti daugiau kaip 8 700 000 000 eurų, kuriuos planuojama nukreipti futbolo plėtrai per įvairias programas, infrastruktūrą ir nacionalinių asociacijų finansavimą. Pastaraisiais metais FIFA vis aktyviau ieško būdų didinti pajamas iš transliacijų, rėmimo ir skaitmeninių teisių, o kapitalo pritraukimas tampa viena iš galimybių.

    UEFA pasipriešinimas aštrėja

    Europos futbolo bendruomenė, vadovaujama UEFA, planą pasitiko itin kritiškai, argumentuodama, kad futbolo valdymas ir jo nepriklausomumas nėra turtas, kuriuo reikėtų prekiauti. UEFA taip pat priekaištauja dėl nepakankamų konsultacijų su nacionalinėmis asociacijomis ir baiminasi, kad investuotojų interesai ilgainiui gali pradėti diktuoti sprendimus.

    Reaguodama į situaciją UEFA sušaukė skubų 55 Europos nacionalinių asociacijų susitikimą, siekdama suderinti bendrą poziciją. Nuogąstavimų viešai yra išsakę ir kitų žemynų konfederacijų atstovai, nes siūlomi pokyčiai paliestų visą FIFA finansavimo ir pajamų paskirstymo modelį.

    Kokia balsavimo matematika FIFA

    FIFA nėra įprasta akcinė bendrovė: ji veikia kaip asociacija pagal Šveicarijos teisę, o galutinė sprendimų galia priklauso 211 nacionalinių federacijų, sudarančių FIFA kongresą. Dėl to esminis klausimas yra ne tik politinis, bet ir teisinis: kokio pobūdžio pritarimo reikia, kad toks struktūrinis pertvarkymas įvyktų.

    Daugeliu atvejų FIFA kongrese pakanka paprastos daugumos, tai yra daugiau nei 50 proc. galiojančių balsų. Tačiau jeigu „FIFA Forward Enterprise“ įgyvendinimui prireiktų keisti FIFA statutą, kartelė šokteltų iki 75 proc. balsų, o tai iš esmės pakeistų derybų pusiausvyrą.

    Ar UEFA gali užblokuoti planą

    UEFA galėtų turėti pakankamai balsų sustabdyti iniciatyvą, jeigu būtų pripažinta, kad būtina statuto pataisa. Tokiu atveju, kai balsuoti galėtų visos 211 asociacijos, reikėtų 159 balsų, o vien UEFA 55 narių blokas „prieš“ ženkliai sumažintų galimybes surinkti reikiamą daugumą.

    Vis dėlto jeigu būtų nuspręsta, kad dukterinės bendrovės steigimas ir komercinių operacijų perkėlimas gali būti patvirtintas paprastesne tvarka, Infantino pozicijos sustiprėtų. Ši riba, ką tiksliai laikyti statuto keitimu, taps kertine tiek teisine, tiek politine prasme.

    Kada laukti sprendimo

    FIFA yra paskelbusi konsultacijų procesą, pradėtą 2026 metų liepos 28 dieną, ir įsipareigojo pateikti daugiau informacijos nacionalinėms asociacijoms bei FIFA tarybai. Asociacijoms nurodytas terminas apsispręsti iki rugsėjo 19 dienos, tačiau formalus balsavimas dar nėra oficialiai suplanuotas.

    Įprastas FIFA kongresas turėtų vykti 2027 metais, nebent būtų sušauktas neeilinis posėdis. FIFA taryba planuoja posėdžiauti dar iki 2026 metų pabaigos, tačiau tiksli data viešai nepaskelbta, todėl sprendimo laikas ir procedūra lieka atvira politinėms deryboms.

  • Londono birža ruošia beveik visą parą veikiančią prekybą: platforma LSE24 startuos 2027 metais

    Londono vertybinių popierių biržos grupė (LSE) planuoja 2027 metais pradėti veikti naują platformą LSE24, kuri leistų prekiauti dalimi biržoje listinguojamų produktų ir po įprastų prekybos valandų. Sprendimas siejamas su augančiu privačių investuotojų poreikiu sudaryti sandorius beveik bet kuriuo metu.

    Pasak LSE, pradiniame etape dėmesys būtų sutelktas į fondus, kurie atkartoją Jungtinės Karalystės arba JAV akcijų rinkų rezultatus, pavyzdžiui, indeksus sekančius fondus. Tokie produktai dažnai pasirenkami kaip paprastesnis būdas diversifikuoti investicijas, todėl jie laikomi logišku startu plečiant prekybos laiką.

    „Ateityje LSE24 galėtų būti prekiaujama ir kitais vertybiniais popieriais, įskaitant akcijas; tai būtų kitas žingsnis“, – sakė LSE vadovė Julia Hoggett.

    Pagal svarstomą modelį LSE24 veiktų atskirai nuo pagrindinės Londono biržos prekybos sesijos ir darbo dienomis apimtų vakarinį bei naktinį laiką. Tokia struktūra leistų išlaikyti įprastą pagrindinio rinkos segmento ritmą, kartu suteikiant papildomą langą investuotojams, kuriems tradicinės valandos nepatogios.

    Pokytį skatina ir pasaulinė konkurencija: investuotojai vis dažniau tikisi greitos reakcijos į naujienas, ypač kai svarbūs pranešimai pasirodo JAV prekybos metu arba Azijos laiko juostoje. Dėl to tradicinėms biržoms tenka varžytis su skaitmeninėmis platformomis ir alternatyviomis prekybos sistemomis, kurios pabrėžia lankstumą ir prieinamumą.

    Panašias iniciatyvas skelbia ir kiti rinkos dalyviai: JAV technologijų birža „Nasdaq“ yra pranešusi apie planus reikšmingai prailginti prekybos laiką darbo dienomis. Tai rodo platesnę tendenciją, kai didžiosios biržos peržiūri nusistovėjusius grafikus, siekdamos išlaikyti likvidumą ir neprarasti aktyviausių klientų.

    Vis dėlto ilgesnė prekyba kelia ir praktinių klausimų: ar naktį bus pakankamas likvidumas, kokie bus kainų svyravimai retesnės prekybos metu, kaip bus užtikrinama rinkos priežiūra ir technologinis atsparumas. LSE24 sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks pritraukti pakankamai dalyvių ir pasiūlyti konkurencingas sąlygas, neaukojant patikimumo bei vykdymo kokybės.

  • Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėja diskusija apie turto apmokestinimą, kurią kursto vidaus politinė konkurencija ir biudžeto pajamų paieškos. Viešojoje erdvėje keliama idėja dažnai vadinama turto mokesčiu, tačiau realus siūlymas labiau primena kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suvienodinimą.

    Idėjos šalininkai argumentuoja, kad pajamos iš turto neturėtų būti apmokestinamos mažiau nei pajamos iš darbo. Kritikai pabrėžia, kad kapitalo prieaugio mokestis lengvai atidedamas paprasčiausiai neparduodant turto, todėl planuojamos įplaukos gali būti gerokai mažesnės nei tikimasi.

    Kas iš tiesų siūloma

    Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje didesnes pajamas gaunantys gyventojai už darbo pajamas gali mokėti 40–45 proc. ribinius tarifus, o kapitalo prieaugiui taikomi mažesni tarifai, be to, galioja atskiros taisyklės tam tikroms turto rūšims. Todėl politinis siūlymas suvienodinti tarifus iš esmės reikštų didesnę mokestinę naštą daliai investuotojų ir turto savininkų.

    Viešojoje retorikoje minima, kad toks suvienodinimas galėtų papildyti iždą reikšminga suma kasmet. Vis dėlto ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį į elgsenos efektą: didesnis tarifas gali paskatinti turto laikymą ilgiau, sandorių atidėjimą ar investicijų perkėlimą į kitas jurisdikcijas, todėl faktinės pajamos gali nuvilti.

    Kodėl tai sudėtinga įgyvendinti

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas tradiciškai kelia klausimą, kiek prieaugio yra realus, o kiek susijęs su infliacija. Dėl to įvairiais laikotarpiais buvo kuriamos lengvatos ir išimtys, kad nebūtų apmokestinama vien kainų kilimo sukelta vertės dalis, o tai didina sistemos painumą.

    Dar sudėtingesnė būtų klasikinio turto mokesčio schema, kai reikėtų reguliariai įvertinti nekilnojamąjį turtą, privačių įmonių akcijas, pensijų turtą ir kitus sunkiai įkainojamus aktyvus. Tokia sistema reikalautų didelių administravimo pajėgumų, o ginčai dėl vertinimų galėtų tapti kasdienybe.

    „Per penkerius metus man nepavyko parengti turto mokesčio, kuris duotų pakankamai pajamų ir būtų vertas administravimo kaštų bei politinių ginčų“, – rašė vienas buvusių Leiboristų finansų ministrų, vertindamas ankstesnius bandymus įtvirtinti tokį mokestį.

    Kokios galimos pasekmės ekonomikai

    Vienas jautriausių argumentų yra konkurencingumas: aukštesni kapitalo apmokestinimo tarifai gali mažinti šalies patrauklumą investuotojams, verslo kūrėjams ir tarptautiniams specialistams. Tuo pat metu politikai susiduria su visuomenės spaudimu didinti mokestinį teisingumą, ypač kai viešiesiems finansams reikia papildomų lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje jau taikomi kiti su turtu susiję mokesčiai, įskaitant paveldėjimo apmokestinimą, o ateityje numatomi papildomi sprendimai dėl didelės vertės būstų apmokestinimo. Rinkoms svarbu ne tik pats tarifas, bet ir aiškumas: neapibrėžtumas dėl mokesčių krypties gali slopinti investicinius sprendimus ir didinti rizikos priedus.

    Artimiausiu metu didžiausia intriga bus politinė: ar diskusija virs konkrečiais įstatymų projektais, ar liks kampanijų pažadais. Net ir pasirinkus švelnesnį kelią, pavyzdžiui, kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suartinimą, sprendimų detalės lems, kas realiai sumokės daugiau, o kas ras legalių būdų mokestinę naštą perkelti į ateitį.

  • „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: siekia apie 70 mlrd. eurų ir gali sudrebinti visą Nasdaq

    „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: siekia apie 70 mlrd. eurų ir gali sudrebinti visą Nasdaq

    Elono Musko kosmoso bendrovė „SpaceX“ pateikė ilgai lauktą pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) prospektą ir taip priartėjo prie debiuto „Nasdaq“ biržoje. Rinkoje svarstoma, kad bendrovė gali siekti pritraukti apie 70 mlrd. eurų, o tai būtų vienas didžiausių IPO istorijoje.

    Toks sandoris gerokai pranoktų iki šiol įspūdingiausius JAV viešus platinimus. Pavyzdžiui, „Alibaba“ 2014 metais Niujorko biržoje pritraukė apie 20 mlrd. eurų, o „Visa“ 2008 metais surinko apie 16 mlrd. eurų.

    IPO rinka ieško naujo impulso

    Pastaraisiais metais IPO aktyvumas JAV buvo prislopęs: investuotojus atbaidė aukštos palūkanos, infliacijos šuoliai ir griežtesnės kapitalo sąlygos. Dalis augančių įmonių rinkosi privatų finansavimą, nes jis leido atidėti viešojo statuso naštą ir ketvirtinių rezultatų spaudimą.

    „SpaceX“ pasirodymas biržoje galėtų tapti signalu, kad IPO langas vėl atsiveria, ypač didelėms technologijų ir infrastruktūros bendrovėms. Rinkos dalyviai tikisi, kad sėkmingas debiutas paskatintų ir kitus laukiančius vardus sugrįžti prie viešo platinimo planų.

    Kas būtų didžiausi konkurentai?

    Iki šiol didžiausių JAV IPO sąraše ryškiausiai minimi „Alibaba“, „Visa“, energetikos grupė „Enel“ ir „Meta“, kuri į biržą atėjo 2012 metais. Pastaroji tuomet buvo didžiausias JAV technologijų sektoriaus IPO ir ilgam tapo etalonu, su kuriuo lyginami kiti debiutai.

    Tarp didžiųjų platinimų dažnai prisimenamas ir „General Motors“ sugrįžimas į biržą 2010 metais po restruktūrizacijos. Šie pavyzdžiai rodo, kad rekordiniai IPO dažniausiai sutampa su reikšmingais ekonomikos ar sektorių lūžio taškais.

    DI bumas keičia vertinimus

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu stipriai veikia DI bumas, kuris kelia tiek technologijų bendrovių vertinimus, tiek investuotojų lūkesčius. Vis dėlto dalis aukštai įvertintų DI įmonių dar kurį laiką gali likti privačios, nes kapitalo pasiūla privačiose rinkose išlieka didelė.

    „SpaceX“ atvejis išsiskiria tuo, kad bendrovė veikia ne tik technologijų, bet ir strateginės infrastruktūros srityje, o jos projektai apima palydovinį ryšį ir kosmoso paleidimų paslaugas. Būtent mastas ir ilgalaikės pajamos investuotojams gali tapti pagrindiniu argumentu, kodėl šis IPO būtų išskirtinis net ir tarp rekordinių sandorių.

  • Nvidia smuko po rekordinio ketvirčio: ką investuotojai pražiūri ir kur slypi tikras augimas?

    Nvidia smuko po rekordinio ketvirčio: ką investuotojai pražiūri ir kur slypi tikras augimas?

    Nepaisant dar vieno stipraus ketvirčio ir vadovo Jenseno Huango akcentuojamos milžiniškos paklausos, „Nvidia“ akcijos po rezultatų paskelbimo smuko apie 1,5 proc. Tokia rinkos reakcija pastaraisiais ketvirčiais kartojasi vis dažniau, nors bendrovės veiklos rodikliai išlieka įspūdingi.

    Analitikai tai sieja ne tiek su skaičiais, kiek su investuotojų nuotaikomis ir abejonėmis, ar dabartinis DI infrastruktūros bumas gali išsilaikyti. Be to, dalis rinkos dalyvių baiminasi, kad didieji debesijos paslaugų teikėjai ilgainiui daugiau remsis pačių kurtais lustais ir mažins priklausomybę nuo „Nvidia“.

    Kas keičiasi „Nvidia“ ataskaitose

    Šį kartą bendrovė investuotojams pateikė detalesnį duomenų centrų verslo vaizdą ir aiškiau atskyrė didžiausių vadinamųjų hipermastelio klientų grupę nuo likusios rinkos. Prie hipermastelio dažniausiai priskiriami „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Microsoft“, kurie per artimiausius metus planuoja šimtų milijardų eurų investicijas į duomenų centrus.

    Vis dėlto Jensen Huang pabrėžė, kad „Nvidia“ pajamos, jo vertinimu, ateityje gali augti sparčiau nei šių milžinų kapitalo išlaidos. Tai reikštų, kad augimo variklis vis labiau persikeltų į platesnę klientų bazę už didžiųjų debesijos bendrovių ribų.

    Ne tik debesijos gigantai

    Bendrovė šią platesnę grupę apibūdina kaip DI debesijas, pramonę ir verslą. Čia patenka naujo tipo DI skaičiavimo paslaugų teikėjai, vadinami neodebesimis, taip pat įmonės, kurios kuria savo vidinę infrastruktūrą, ir valstybės, vystančios vadinamąjį suverenų DI.

    Jensen Huang teigė, kad ši rinka yra fragmentuota ir investuotojams dar menkai suprantama, tačiau būtent tai gali tapti „Nvidia“ pranašumu. Jo logika paprasta: kai klientų yra daug ir jie labai skirtingi, poreikis kurti individualius lustus mažėja, o didėja paklausa greitai diegiamoms, suderintoms ir patikrintoms platformoms.

    „Mūsų platforma sukurta taip, lyg būtų vertikaliai integruota, kad viskas veiktų kartu, bet mes ją išskaidome taip, kad klientai galėtų įsigyti ir susidėlioti konfigūraciją pagal poreikį“, – sakė J. Huang.

    Didžiausia galimybė – DI taikyme

    Svarbi tendencija – sparčiai augantis skaičiavimų poreikis ne tik DI modelių mokymui, bet ir jų naudojimui, kai modeliai aptarnauja realius vartotojus ir verslo procesus. Šis etapas paprastai vadinamas inferencija ir jis, skirtingai nei mokymas, labiau priklauso nuo DI įrankių paplitimo, o ne nuo pavienių investicinių ciklų.

    Toks poslinkis investuotojams svarbus, nes inferencijos paklausa gali būti stabilesnė ir labiau susieta su ilgalaike DI skverbtimi į verslą, viešąjį sektorių ir kasdienes paslaugas. Būtent čia „Nvidia“ tikisi reikšmingo papildomo augimo, jei DI sprendimai taps ne išimtimi, o norma.

    Rinkoje jau matyti ir alternatyvos, kai DI infrastruktūros projektai kuriami ant kitų lustų, pavyzdžiui, naudojant „Google“ TPUs. Tačiau šiuo metu „Nvidia“ išlaiko labai stiprią poziciją dėl plataus ekosistemos suderinamumo, brandžios programinės įrangos ir gebėjimo pasiūlyti pilnai sukomplektuotą infrastruktūrą nuo skaičiavimo iki tinklų.

    Be duomenų centrų segmento, bendrovė turi ir mažesnių, bet strategiškai svarbių krypčių, kurios apima kraštinį skaičiavimą, darbo stotis, telekomunikacijas, automobilių technologijas ir robotiką. J. Huang prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus robotikos ir vadinamojo fizinio DI sritis gali augti itin sparčiai, nors ši dalis kol kas sudaro palyginti nedidelę pajamų dalį.

    Vertinant investuotojų argumentus, dalis rinkos akivaizdžiai laukia dar aiškesnių įrodymų, kad augimas bus tvarus ir platesnis nei kelių didžiųjų klientų užsakymai. Tačiau „Nvidia“ siunčia signalą, kad didžiausia plėtra gali slypėti būtent ten, kur rinka dar tik formuojasi: įmonių DI diegime, pramonėje, viešajame sektoriuje ir paslaugose, kurioms reikės vis daugiau skaičiavimo galios.