CP v2

Tag: Inžinieriai

  • Lenkijos gynybos pramonė plečia įdarbinimą: patyrusiems specialistams – iki 20 tūkst. zl

    Lenkijos gynybos pramonė intensyvina darbuotojų paiešką – augant užsakymams ir investicijoms, įmonėms reikia vis daugiau žmonių įvairiose srityse. Patyrę specialistai sektoriuje, kaip nurodoma, gali uždirbti net iki 20 tūkst. zlotų bruto per mėnesį.

    Kaip skelbia Bankier.pl, didelės apimties atrankos matomos, pavyzdžiui, Lenkijos ginkluotės grupėje (Polska Grupa Zbrojeniowa), kur šiuo metu dirba apie 23,5 tūkst. darbuotojų. Įmonė, vykdydama naujas investicijas, nuosekliai didina komandą.

    Vien skiltyje „Kariera“ tuo metu buvo skelbiami 242 darbo pasiūlymai. Daugiausia jų – tokiose įmonėse kaip „Jelcz“ (65), „PIT-RADWAR S.A.“ (56) ir „PGZ Stocznia Wojenna“ (28).

    Darbuotojų ieško ir kiti sektoriaus žaidėjai: „Huta Stalowa Wola“, „ROSOMAK S.A.“, „Zakłady Mechaniczne Tarnów“ bei „MESKO“ – bendrai minima 89 pozicijų atranka.

    Kokių specialistų ieško įmonės

    Darbdavių paieškos apima ne tik inžinerines ar gamybines specialybes – sąrašas platus, o daliai pozicijų nebūtinai reikia techninio išsilavinimo. Tarp dažniausiai minimų pareigybių – CNC staklių operatoriai, įvairių specializacijų montuotojai, elektrikai, suvirintojai, automobilių mechanikai.

    Taip pat ieškomi konstruktoriai, projektų inžinieriai, programuotojai, kibernetinio saugumo specialistai, sistemų ir tinklų administratoriai, IT ir SAP analitikai.

    Be techninių vaidmenų, atrankose figūruoja ir kontrolingo, žmogiškųjų išteklių, pirkimų, logistikos, administracijos specialistai, teisininkai, sandėlininkai bei laborantai.

    Atlyginimai: nuo kelių tūkstančių iki 20 tūkst. zlotų

    Remiantis „Grupa Progres“ analize, kurią cituoja Bankier.pl, atlygis Lenkijos gynybos sektoriuje labiausiai priklauso nuo pareigų, patirties ir turimų kvalifikacijų. Minimi pavyzdiniai mėnesiniai bruto atlyginimų rėžiai.

    Gamybinėse pozicijose nurodomi 8–11 tūkst. zlotų bruto per mėnesį. Patyrusiems inžinieriams ir techniniams ekspertams atlygis gali svyruoti labai plačiai – nuo 2 iki 20 tūkst. zlotų bruto.

    Daugiau nei 14 tūkst. zlotų bruto, kaip teigiama, gali uždirbti specialistai, įtraukti į strateginių projektų įgyvendinimą. Didžiausi atlyginimai paprastai siejami su didesne patirtimi, reikalingais leidimais ar specifiniais įgūdžiais, kurių paklausa šiuo metu didžiausia.

  • Lenkiškas kosmoso sektorius auga, bet trūksta antrosios bangos: turime kelias žvaigždes, o kas toliau?

    Lenkija pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina Europos aviacijos ir kosmoso pramonėje: auga dalyvavimas Europos kosmoso agentūros projektuose, daugėja New Space krypties iniciatyvų, o vietos įmonės įsitraukia į vis sudėtingesnes tiekimo grandines.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad sparčiai augantis matomumas dar nereiškia tvarios ekosistemos. Didžiausias iššūkis išlieka per siaura įmonių bazė ir nepakankamai gausi naujų komandų karta, kuri leistų sektoriui augti ne pavienių lyderių, o visos rinkos mastu.

    Misijos efektas ir DI bandymai

    Diskusijose apie sektoriaus būklę daug dėmesio skiriama misijoms, kurios sukuria ilgalaikį technologinį impulsą. Lenkijos tyrimų grupės ir įmonės į kosmoso projektus atneša ne tik komponentus, bet ir eksperimentus, kurių rezultatai vėliau virsta duomenų analize, publikacijomis ir naujomis paslaugomis.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių siejamas su skaičiavimo sprendimais orbitoje, kai algoritmai tikrinami realiomis kosminėmis sąlygomis. Tokie bandymai svarbūs ne tik mokslui, bet ir komercijai, nes leidžia greičiau įrodyti technologijų patikimumą ir mažinti rizikas klientams.

    „Eksperimentai nesibaigia misijai pasibaigus. Daugeliui komandų tai tik pradžia: analizės, publikacijos ir naujų duomenų rinkimas vyksta toliau“, – sakė Sławosz Uznański-Wiśniewski.

    Kalbėdamas apie ateities planus jis taip pat akcentavo ambiciją stiprinti institucinį pagrindą ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris padėtų pritraukti projektus, talentus ir investicijas į regioną.

    „Koordinuoju Europos kosmoso agentūros padalinio kūrimą Lenkijoje. Tai būtų pirmasis ESA technologinis centras Vidurio ir Rytų Europoje“, – sakė Sławosz Uznański-Wiśniewski.

    Kelios stiprios įmonės, bet per mažai naujų

    Rinkoje veikia keli ryškūs žaidėjai, tačiau ekspertai pabrėžia, kad sektoriui trūksta platesnės kritinės masės. Kai kurių įmonių augimas užtruko daugiau nei dešimtmetį, todėl šiandien vis dažniau keliamas klausimas, kur yra nauja, pakankamai gausi antroji banga.

    Verslo atstovai šią situaciją lygina su sportu: turint kelias ryškias „žvaigždes“ sunku pasiekti stabilų rezultatą, jei nėra stiprios „lygos“ po jomis. Siauresnė startuolių pasiūla ir ribotas įmonių skaičius mažina masto efektą bei trukdo kurtis gilesnėms sinergijoms su kitomis pramonės šakomis.

    „Turime kelias žvaigždes, bet neturime stiprios antrosios ir trečiosios lygos. Kosmoso sektoriuje tai reiškia per mažai naujų įmonių, kurios galėtų augti į kitą kartą“, – sakė Justyna Redelkiewicz.

    Tuo pat metu tarptautinių korporacijų buvimas regione išlieka reikšmingas tiek technologijų perdavimui, tiek darbo vietų kūrimui. Tačiau vien didelių partnerių neužtenka, jei vietinė ekosistema neaugina pakankamai tiekėjų ir nišinių technologijų kūrėjų.

    Kadrų trūkumas: studijos gali būti per vėlu

    Augant projektų sudėtingumui, vis labiau ryškėja kitas sektoriaus ribojimas: patyrusių specialistų trūkumas. Mechanikos, elektronikos ir programinės įrangos inžinierių paklausa auga, o įmonės vis dažniau konkuruoja dėl tų pačių kandidatų.

    Šią problemą gilina demografiniai ir struktūriniai veiksniai: dalis aviacijos ir kosmoso srities darbuotojų artėja prie pensinio amžiaus, o tuo pat metu didėja tiek civilinės aviacijos, tiek kosmoso programų apimtys. Tai reiškia, kad personalo rengimą tenka spartinti, o vien universitetų priėmimo didinimo gali nepakakti.

    „Jeigu augs paklausa ir kartu didelė dalis darbuotojų pasieks pensinį amžių, sektoriui tai taps rimtu iššūkiu. Reikės intensyvinti rengimą ir planuoti ilgalaikį talentų srautą“, – sakė Jarosław Kozuba.

    Mokslo komunikatoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas kosmosu dažnai gimsta labai anksti, tačiau mokyklose jam trūksta sisteminio palaikymo. Anot jų, realus sprendimas yra nuoseklesnis gamtos mokslų stiprinimas, geriau parengti mokytojai ir modernesnė metodinė bazė, kad vaikai ir paaugliai išlaikytų motyvaciją rinktis inžineriją.

    „Inžinierius ir mokslininkus ugdome ne universitete, o daug anksčiau. Jei norime daugiau stiprių specialistų, turime plačiau ir nuosekliau ugdyti susidomėjimą mokykloje“, – sakė Tomasz Rożek.

    Bendra tendencija Europoje rodo, kad New Space rinka plečiasi, o palydovų ir duomenų paslaugos tampa vis svarbesnės ir gynybai, ir civiliniams sektoriams. Todėl šalys, kurios šiandien investuoja į talentus, tiekimo grandines ir praktinį technologijų bandymą, rytoj turi didesnę tikimybę tapti ne tik rangovėmis, bet ir sprendimų kūrėjomis.