Lenkija pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina Europos aviacijos ir kosmoso pramonėje: auga dalyvavimas Europos kosmoso agentūros projektuose, daugėja New Space krypties iniciatyvų, o vietos įmonės įsitraukia į vis sudėtingesnes tiekimo grandines.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad sparčiai augantis matomumas dar nereiškia tvarios ekosistemos. Didžiausias iššūkis išlieka per siaura įmonių bazė ir nepakankamai gausi naujų komandų karta, kuri leistų sektoriui augti ne pavienių lyderių, o visos rinkos mastu.
Misijos efektas ir DI bandymai
Diskusijose apie sektoriaus būklę daug dėmesio skiriama misijoms, kurios sukuria ilgalaikį technologinį impulsą. Lenkijos tyrimų grupės ir įmonės į kosmoso projektus atneša ne tik komponentus, bet ir eksperimentus, kurių rezultatai vėliau virsta duomenų analize, publikacijomis ir naujomis paslaugomis.
Vienas ryškesnių pavyzdžių siejamas su skaičiavimo sprendimais orbitoje, kai algoritmai tikrinami realiomis kosminėmis sąlygomis. Tokie bandymai svarbūs ne tik mokslui, bet ir komercijai, nes leidžia greičiau įrodyti technologijų patikimumą ir mažinti rizikas klientams.
„Eksperimentai nesibaigia misijai pasibaigus. Daugeliui komandų tai tik pradžia: analizės, publikacijos ir naujų duomenų rinkimas vyksta toliau“, – sakė Sławosz Uznański-Wiśniewski.
Kalbėdamas apie ateities planus jis taip pat akcentavo ambiciją stiprinti institucinį pagrindą ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris padėtų pritraukti projektus, talentus ir investicijas į regioną.
„Koordinuoju Europos kosmoso agentūros padalinio kūrimą Lenkijoje. Tai būtų pirmasis ESA technologinis centras Vidurio ir Rytų Europoje“, – sakė Sławosz Uznański-Wiśniewski.
Kelios stiprios įmonės, bet per mažai naujų
Rinkoje veikia keli ryškūs žaidėjai, tačiau ekspertai pabrėžia, kad sektoriui trūksta platesnės kritinės masės. Kai kurių įmonių augimas užtruko daugiau nei dešimtmetį, todėl šiandien vis dažniau keliamas klausimas, kur yra nauja, pakankamai gausi antroji banga.
Verslo atstovai šią situaciją lygina su sportu: turint kelias ryškias „žvaigždes“ sunku pasiekti stabilų rezultatą, jei nėra stiprios „lygos“ po jomis. Siauresnė startuolių pasiūla ir ribotas įmonių skaičius mažina masto efektą bei trukdo kurtis gilesnėms sinergijoms su kitomis pramonės šakomis.
„Turime kelias žvaigždes, bet neturime stiprios antrosios ir trečiosios lygos. Kosmoso sektoriuje tai reiškia per mažai naujų įmonių, kurios galėtų augti į kitą kartą“, – sakė Justyna Redelkiewicz.
Tuo pat metu tarptautinių korporacijų buvimas regione išlieka reikšmingas tiek technologijų perdavimui, tiek darbo vietų kūrimui. Tačiau vien didelių partnerių neužtenka, jei vietinė ekosistema neaugina pakankamai tiekėjų ir nišinių technologijų kūrėjų.
Kadrų trūkumas: studijos gali būti per vėlu
Augant projektų sudėtingumui, vis labiau ryškėja kitas sektoriaus ribojimas: patyrusių specialistų trūkumas. Mechanikos, elektronikos ir programinės įrangos inžinierių paklausa auga, o įmonės vis dažniau konkuruoja dėl tų pačių kandidatų.
Šią problemą gilina demografiniai ir struktūriniai veiksniai: dalis aviacijos ir kosmoso srities darbuotojų artėja prie pensinio amžiaus, o tuo pat metu didėja tiek civilinės aviacijos, tiek kosmoso programų apimtys. Tai reiškia, kad personalo rengimą tenka spartinti, o vien universitetų priėmimo didinimo gali nepakakti.
„Jeigu augs paklausa ir kartu didelė dalis darbuotojų pasieks pensinį amžių, sektoriui tai taps rimtu iššūkiu. Reikės intensyvinti rengimą ir planuoti ilgalaikį talentų srautą“, – sakė Jarosław Kozuba.
Mokslo komunikatoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas kosmosu dažnai gimsta labai anksti, tačiau mokyklose jam trūksta sisteminio palaikymo. Anot jų, realus sprendimas yra nuoseklesnis gamtos mokslų stiprinimas, geriau parengti mokytojai ir modernesnė metodinė bazė, kad vaikai ir paaugliai išlaikytų motyvaciją rinktis inžineriją.
„Inžinierius ir mokslininkus ugdome ne universitete, o daug anksčiau. Jei norime daugiau stiprių specialistų, turime plačiau ir nuosekliau ugdyti susidomėjimą mokykloje“, – sakė Tomasz Rożek.
Bendra tendencija Europoje rodo, kad New Space rinka plečiasi, o palydovų ir duomenų paslaugos tampa vis svarbesnės ir gynybai, ir civiliniams sektoriams. Todėl šalys, kurios šiandien investuoja į talentus, tiekimo grandines ir praktinį technologijų bandymą, rytoj turi didesnę tikimybę tapti ne tik rangovėmis, bet ir sprendimų kūrėjomis.
Leave a Reply