CP v2

Tag: Iškastinis kuras

  • ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    Europos Sąjungos klimato ir gynybos politikos vadovai perspėja, kad priklausomybė nuo importuojamos naftos ir dujų gali tapti rimta saugumo spraga, jei Europoje kiltų platesnio masto karinis konfliktas. Pasak jų, priešiškos valstybės ar tiekimo grandinių sutrikdytojai galėtų pasinaudoti energijos srautais kaip spaudimo priemone.

    Šiuo metu ES didžiąją dalį iškastinio kuro atsiveža iš užsienio: apie 95 proc. naftos ir apie 85 proc. gamtinių dujų, kurias sunaudoja namų ūkiai, transportas ir pramonė. Toks importo mastas, anot Europos Komisijos atstovų, reiškia, kad energetika konflikto metu gali tapti ne tik ekonomikos, bet ir gynybos planavimo klausimu.

    Energetika kaip gynybos rizika

    ES klimato komisaras Wopke Hoekstra pabrėžia, kad net ir taikos metu Europa jau patiria apribojimų bei kainų šuolių, kai tarptautiniai konfliktai išbalansuoja rinką. Jo teigimu, karo ar beveik karo situacijoje energijos ištekliai galėtų būti panaudoti siekiant „užsmaugti“ ekonomiką, trikdyti logistiką ir pramonės pajėgumus.

    „Įsivaizduokite, kas būtų situacijoje, kai esame arti karo arba kare, o kita pusė tuo naudojasi, kad jus užsmaugtų“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Gynybos komisaras Andrius Kubilius primena, kad ankstesnė patirtis, kai Rusija ribojo dujų tiekimą reaguodama į Europos paramą Ukrainai, parodė, jog energija gali būti naudojama kaip spaudimo instrumentas. Pasak jo, priklausomybė nuo autoritarinių režimų prekyboje ilgainiui virsta sistemine rizika.

    Kodėl elektrifikacija laikoma sprendimu

    Komisarai akcentuoja, kad energijos perėjimas prie vietinių, mažai taršių šaltinių yra svarbus ne tik klimato tikslams, bet ir strateginiam atsparumui. Kadangi ES neturi didelių iškastinio kuro išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią reikšmę įgyja atsinaujinanti energetika, branduolinė energija ir kiti Europoje gaminami sprendimai.

    Wopke Hoekstra teigia, kad vien tiekėjų diversifikacija problemos neišsprendžia, nes tai vis tiek palieka Europą priklausomą nuo importo. Jo nuomone, atsparumo pagrindas yra gausi, Europoje pagaminta ir konkurencingos kainos energija, kuri mažintų ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų metu.

    Vienas svarbiausių instrumentų, apie kurį kalbama Briuselyje, yra spartesnė transporto, šildymo ir pramonės elektrifikacija. Logika paprasta: kuo daugiau sektorių pereina prie elektros, tuo mažesnė bendroji priklausomybė nuo naftos ir dujų, o ribotus skystojo kuro išteklius lengviau nukreipti ten, kur jų neišvengiama prireikia.

    Naujos priklausomybės grėsmė

    Kartu ES vadovai įspėja, kad atsisakant iškastinio kuro svarbu nesukurti naujų vienpusių priklausomybių, ypač nuo kritinių žaliavų ir švarių technologijų tiekimo. Jų vertinimu, energetinė nepriklausomybė turi eiti kartu su pramonės politika, gamybos pajėgumų stiprinimu ir tiekimo grandinių saugumu.

    „Tai darome ne tam, kad vėliau suteiktume kitai valstybei naują svertų rinkinį, kuriuo būtų galima mus spausti“, – sakė Wopke Hoekstra.

    ES institucijos pripažįsta, kad tai ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, tačiau pabrėžia skubą mažinti pažeidžiamumą kuo greičiau. Pastarųjų metų krizės, įskaitant karą Ukrainoje ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, Europos energetikos politikoje vis aiškiau susiejo kainų stabilumą, pramonės konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.

  • Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalijos vyriausybė artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti priemones, kurios per 8–10 metų sumažintų šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro maždaug perpus. Aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigia, kad postūmį pagreitėti davė karo Irane sukelti naftos ir dujų kainų šuoliai bei tiekimo rizikos.

    Portugalija jau dabar laikoma viena Europos atsinaujinančios energetikos lyderių: didelę dalį elektros šalis pasigamina iš vėjo, saulės ir hidroenergijos. Tačiau bendrame galutinės energijos vartojime nafta ir dujos vis dar sudaro daugiau nei 60 proc., nes transportas, pramonė ir šildymas tebėra stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.

    „Mūsų tikslas per artimiausius aštuonerius–dešimt metų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iki pusės dabartinio lygio“, – sakė Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

    Portugalija vietoje vien tik elektrifikacijos tikslo akcentuoja platesnį sprendinių paketą, apimantį ir vadinamąsias atsinaujinančias molekules. Ministrė pabrėžia investicijas į biodyzeliną, vandenilį, biometaną ir tvarius aviacinius degalus, kurie, pasak jos, reikalingi ten, kur vien elektros nepakanka greitai dekarbonizacijai.

    Šis požiūris atitinka visoje ES ryškėjančią tendenciją: nors elektros gamyboje atsinaujinantys šaltiniai sparčiai plečiasi, sunkiausia mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose energijos tankis, logistikos poreikiai ar technologiniai procesai verčia ieškoti alternatyvių degalų. Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie saulės ir vėjo plėtrą, bet ir apie tinklų stiprinimą, kaupimo sprendimus, biometano pasiūlą bei tvarių degalų pramonės kūrimą.

    Lisabona taip pat patvirtino planuojanti vadinamąjį netikėtų pajamų mokestį energetikos bendrovėms, kurios išlošė iš kainų šuolio. Nors Portugalija norėtų bendro ES sprendimo, Briuselis tokius mokesčius palieka nacionalinių vyriausybių pasirinkimui, todėl šalis juda savo keliu.

    Europos Komisija tuo metu rengia platesnio masto kryptį dėl elektrifikacijos didinimo, kuri turėtų būti pristatyta birželio mėnesį. Portugalijos žinutė yra aiški: geopolitiniai sukrėtimai ir kainų šuoliai tapo papildomu argumentu spartinti perėjimą prie vietinių, mažiau importo rizikoms jautrių energijos šaltinių.

  • Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irane kilęs karas ir dėl jo šoktelėjusios iškastinio kuro kainos Europos Sąjungai yra dar vienas argumentas spartinti perėjimą prie švaresnės energetikos, o ne silpninti klimato politiką. Taip Briuselyje interviu teigė Nyderlandų klimato ministrė Stientje van Veldhoven, pabrėžusi, kad Europa turi nuosekliai laikytis pasirinkto kurso.

    Pasak ministrės, brangstant naftai ir dujoms dar aiškiau matyti, kiek daug ekonomikos ir gyventojų gerovė priklauso nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų. Ji akcentavo, kad mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro reikštų didesnį energetinį saugumą ir stabilesnes sąnaudas ilguoju laikotarpiu.

    2040 metų tikslas ir investuotojų lūkesčiai

    Europos Komisijai rengiant naują priemonių paketą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu iki 2040 metų, Nyderlandai siekia aiškaus ir prognozuojamo kelio. Ministrės teigimu, toks nuoseklumas būtinas, kad įmonės galėtų planuoti investicijas į elektrifikaciją, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir pramonės modernizavimą.

    Ji taip pat įspėjo, kad delsiant Europa rizikuoja atsilikti technologinėje konkurencijoje nuo kitų didžiųjų ekonomikų. Anot jos, žaliųjų projektų įgyvendinimas auga visame pasaulyje, todėl ES svarbu išlaikyti tempą ir pritraukti kapitalą į vietinę pramonę.

    Anglies kreditai: ragina riboti

    Vienas jautriausių klausimų, anot ministrės, yra anglies dioksido kompensavimas tarptautiniais kreditais, kai tarša „atsveriama“ finansuojant emisijų mažinimą kitose šalyse. Nyderlandų pozicija išlieka griežta: tokios priemonės neturėtų tapti pagrindiniu keliu siekiant tikslų, nes jos nukreipia dalį investicijų iš Europos ekonomikos.

    Ministrė ragino Europos Komisiją numatyti tvirtus apribojimus, kad kreditai būtų naudojami tik ten, kur taršą sumažinti sunkiausia, pavyzdžiui, kai kuriuose pramonės sektoriuose. Ji taip pat pabrėžė, kad kreditai neturėtų pakeisti realių struktūrinių sprendimų, tokių kaip energetikos pertvarka, efektyvumas ir vietinė švarių technologijų plėtra.

    „Dabartinė energijos krizė primena, kad turime pasirinkimą: likti pažeidžiami kitur priimamų politinių sprendimų arba investuoti į perėjimą, kuris mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Energetinis saugumas ir klimato politika

    Ministrės teigimu, karo sukelti kainų šuoliai rodo ne tik trumpalaikę rinkos įtampą, bet ir sisteminę riziką, kai energijos tiekimo grandinės tampa geopolitinių konfliktų įkaite. Dėl to, anot jos, klimato politika tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir saugumo bei konkurencingumo klausimu.

    Ji taip pat pažymėjo, kad Nyderlandai palaiko idėją daugiau dėmesio skirti taršos mažinimui žemės ūkyje, nes šis sektorius yra svarbi bendrų emisijų dalis. ES mastu tokios priemonės dažnai susiduria su politiniu pasipriešinimu, tačiau, ministrės vertinimu, jų atidėliojimas tik didina galutinę pertvarkos kainą.

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Gegužės 1 dieną Amsterdame įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias miesto viešosiose erdvėse nebeliko reklamos, siejamos su mėsos vartojimu ir iškastinio kuro naudojimu. Tai reiškia, kad gatvėse, metro stotyse ir geležinkelio stotyse nebeturėtų būti plakatų, reklamuojančių, pavyzdžiui, skrydžius, automobilius su vidaus degimo varikliais ar greitojo maisto mėsainius.

    Sprendimą miesto taryba priėmė dar sausį, argumentuodama klimato politikos tikslais. Amsterdamo valdžia pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio klimato neutralumo negalima skatinti vartojimo, kuris didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir prieštarauja pačios savivaldybės strategijai.

    Kas konkrečiai pasikeitė?

    Naujos taisyklės orientuotos į reklamą viešose, savivaldybės kontroliuojamose erdvėse, o ne į pačių produktų draudimą. Kitaip tariant, mėsos ar degalų pirkti nedraudžiama, tačiau savivaldybė riboja, kaip šie produktai ir paslaugos gali būti reklamuojami miesto infrastruktūroje.

    Amsterdamo atstovai yra anksčiau akcentavę, kad reklama formuoja socialines normas ir daro įtaką vartojimo įpročiams, todėl laikoma viešojo intereso klausimu. Tokia logika dažnai lyginama su anksčiau taikytais ribojimais tabako reklamai, kai visuomenės sveikatos argumentai tapo pagrindu griežtesnei reguliacijai.

    Sprendimą palaikė ir reklamos sektorius

    Įdomu tai, kad dalis reklamos industrijos atstovų Amsterdame viešai parėmė ribojimus. Kartu su organizacija „Creatives for Climate“ jie teigė, kad iškastiniu kuru paremtų paslaugų ir produktų reklama prisideda prie ilgalaikės žalos klimatui, o kūrybos industrija neturėtų ignoruoti šio poveikio.

    Kita vertus, pačiame mieste tokio tipo reklamos, kaip skelbiama, ir anksčiau nebuvo itin daug. Vietos duomenimis, mėsos reklama sudarė apie 0,1 proc. lauko reklamos plotų, o su iškastiniu kuru siejama reklama apie 4 proc., tad diskusija kilo labiau dėl precedento ir principo, o ne dėl apimties.

    Kritika, teismai ir platesnė Europos kryptis

    Sprendimas sulaukė kritikos iš dalies verslo ir interesų grupių. Olandijos mėsos gamintojams atstovaujanti organizacija tvirtino, kad ribojimai pernelyg kišasi į vartotojų pasirinkimus, o mėsos produktai esą yra svarbūs mitybai ir neturėtų būti išstumiami iš viešos erdvės.

    Turizmo sektoriaus atstovai taip pat bandė stabdyti sprendimo įsigaliojimą, tačiau teismas palaikė savivaldybę, remdamasis tuo, kad vietos valdžia gali taikyti reklamos ribojimus, jei tai siejama su viešuoju interesu, pavyzdžiui, sveikata ar klimato apsauga. Šis verdiktas tapo svarbiu signalu kitoms savivaldybėms, svarstančioms panašius žingsnius.

    Amsterdamas nėra vienintelis miestas, kuris renkasi griežtesnę reklamos politiką klimato kontekste. Nyderlanduose panašūs sprendimai jau buvo priimti Haarleme, Utrechte, o kai kur ribojimai išplėsti ir pieno produktų reklamai. Europoje analogiškų iniciatyvų imasi ir kiti miestai, o kai kuriose valstybėse svarstomi platesni, nacionaliniu mastu taikomi apribojimai.

    Klimato aktyvistai tikisi, kad reklamos ribojimai ilgainiui pakeis vartojimo įpročius ir taps vienu iš įrankių šalia transporto elektrifikacijos, energijos taupymo bei atsinaujinančių išteklių plėtros. Kritikai atkerta, kad tokie sprendimai gali sukurti slidų precedentą ir kelti klausimų dėl saviraiškos bei komercinės komunikacijos ribų.

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Nauja tvarka viešajai erdvei

    Amsterdamas tapo pirmąja sostine pasaulyje, kuri viešojoje erdvėje uždraudė reklamuoti mėsos produktus ir iškastinį kurą. Miesto valdžios patvirtintos taisyklės įsigaliojo gegužės 1 dieną ir apima įvairius lauko reklamos formatus.

    Draudimas taikomas reklamai ant stendų, plakatuose ir miesto infrastruktūroje, pavyzdžiui, viešojo transporto stotelėse bei metro stotyse. Tai reiškia, kad iš gatvių palaipsniui dingsta reklamos, skatinančios pirkti mėsainius, rinktis automobilius su vidaus degimo varikliais ar ieškoti pigių skrydžių.

    Kodėl pasirinkta reklama?

    Miesto sprendimas siejamas su klimato politika ir siekiu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Amsterdamas viešai deklaruoja tikslą iki 2050 metų artėti prie klimato neutralumo, o kartu skatinti gyventojus keisti vartojimo įpročius, įskaitant mažesnį mėsos vartojimą.

    Politikai, rėmę draudimą, argumentuoja, kad miestas neturėtų uždirbti iš reklamos, kuri prieštarauja jo pačio strateginėms kryptims. Pasak jų, reklama formuoja socialines normas, todėl viešosiose erdvėse norima daugiau vietos kultūros ir vietos bendruomenių renginių komunikacijai.

    „Klimato krizė yra skubi problema“, – sakė viena iš sprendimą palaikiusių Amsterdamo politikos atstovių.

    Verslo kritika ir platesnis Europos kontekstas

    Kai kurie verslo atstovai sprendimą vertina kritiškai ir teigia, kad tai yra nepageidaujamas bandymas daryti įtaką vartotojų pasirinkimams. Mėsos pramonės organizacijos pabrėžia maistinę produktų vertę ir ragina neskubėti riboti informacijos matomumo viešose vietose.

    Kritikos sulaukė ir kelionių reklamos ribojimas, nes dalis turizmo sektoriaus atstovų tai mato kaip pernelyg didelį įsikišimą į ūkinę veiklą. Kita vertus, draudimo šalininkai šį žingsnį lygina su anksčiau Europoje įsitvirtinusia tabako reklamos ribojimo logika, kai viešoji erdvė naudojama mažinti žalingų įpročių normalizavimą.

    Amsterdamas šiame kelyje nėra visiškai vienišas. Panašūs sprendimai jau buvo priimti kituose Nyderlandų miestuose, o iškastinio kuro reklamos ribojimų įvairiomis formomis imasi ir dalis kitų Europos miestų, siekiančių greičiau įgyvendinti klimato tikslus.

  • Pirmasis klimato viršūnių susitikimas už JT ribų: 57 šalys sutarė dėl iškastinio kuro mažinimo

    Kolumbijos Santa Martoje surengtas pirmasis klimato viršūnių susitikimas, vykęs už Jungtinių Tautų (JT) proceso ribų, subūrė 57 valstybes, pasiryžusias greičiau mažinti iškastinio kuro naudojimą. Renginio organizatoriai tikina, kad tikslas buvo pereiti nuo ilgų derybų prie praktinių sprendimų, kurie realiai keistų energetikos ir ekonomikos kryptį.

    Susitikime daug dėmesio skirta vadinamajam teisingam perėjimui, kai klimato politika derinama su socialinėmis garantijomis, darbo vietų transformacija ir regionų, priklausomų nuo anglies, naftos ar dujų, persitvarkymu. Skirtingai nei JT klimato konferencijose, šįkart siekta suformuoti valstybių branduolį, kuris sutaria dėl krypties ir nori veikti greičiau.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Pagrindinė politinė žinutė – būtinybė mažinti iškastinio kuro vaidmenį energetikoje, kartu spartinant investicijas į švarią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau jau dabar aišku, kad sudėtingiausia dalis prasideda po deklaracijų: kaip įsipareigojimus paversti teisės aktais, finansavimo programomis ir konkrečiais projektais.

    Nyderlandų klimato ir žaliojo augimo ministrė Stientje van Veldhoven akcentavo, kad perėjimas neišvengiamai bus sunkus, nes daugelio šalių biudžetai ir darbo rinka vis dar remiasi iškastinio kuro pajamomis.

    „Tai sunku. Mes to neišspręsime per vieną naktį, bet turime pradėti šį procesą“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Didžiausias iššūkis – ekonomikos perstatymas

    Susitikime dalyvavo labai skirtingos šalys – nuo iškastinio kuro importuotojų iki naftą išgaunančių valstybių. Pavyzdžiui, Nigerijos atstovai pabrėžė, kad šaliai reikės alternatyvių pajamų šaltinių, nes nafta ir dujos ilgą laiką buvo vienas svarbiausių biudžeto ramščių.

    Ganos atstovai atvirai pripažino dilemą: klimato krizę didina iškastinis kuras, tačiau valstybės viešosios paslaugos ir infrastruktūra taip pat finansuojamos iš šio sektoriaus pajamų. Tokia padėtis reiškia, kad vien technologinių sprendimų nepakanka – būtina ekonomikos diversifikacija, persikvalifikavimo programos ir aiški mokesčių bei reguliavimo politika.

    Ar įmanoma progresuoti be didžiųjų teršėjų?

    Šis formatas išsiskyrė tuo, kad jame nedalyvavo kai kurios didžiausią įtaką pasaulinėms emisijoms turinčios valstybės, o organizatoriai tai pateikė kaip galimybę išvengti derybų blokavimo. Vis dėlto klausimas lieka atviras: ar tokios koalicijos pajėgios pakeisti pasaulinę trajektoriją, jei svarbiausi teršėjai ir didžiausios energetikos rinkos lieka už proceso ribų.

    Mažos salų valstybės pabrėžė, kad praktiniai susitarimai turi pasiekti ir platesnę darbotvarkę, įskaitant JT klimato konferencijas (COP). Jų argumentas paprastas: kuo daugiau šalių prisijungs prie konkrečių sprendimų, tuo mažesnė rizika, kad pažanga liks tik regioniniu eksperimentu.

    Susitikimo organizatoriai jau planuoja kitą renginį Tuvalu ir žada stiprinti finansinius instrumentus, kurie padėtų šalims pereiti prie švarios energijos ne tik deklaracijomis, bet ir investicijomis. Artimiausias testas – ar dalyvavusios valstybės pristatys aiškius veiksmų planus, terminus ir finansavimo modelius, kad perėjimas nuo iškastinio kuro taptų apčiuopiamu politikos rezultatu.