CP v2

Tag: Išmanieji namai

  • „OpenAI“ ruošia „ChatGPT“ garsiakalbį: ko tikėtis iš pirmojo įrenginio ir kada jis pasirodys

    „OpenAI“ ruošia „ChatGPT“ garsiakalbį: ko tikėtis iš pirmojo įrenginio ir kada jis pasirodys

    „OpenAI“ jau kurį laiką viešumoje siejama su planu žengti į vartotojams skirtos įrangos rinką ir pristatyti pirmą nuosavą įrenginį, paremtą „ChatGPT“. Apie projektą pastaruoju metu pasirodė daugiau detalių, o įrenginys apibūdinamas kaip ne ekraninis, balsu valdomas kompanionas kasdienėms užduotims.

    Šaltinių teigimu, „OpenAI“ įrenginys labiausiai primintų išmanųjį garsiakalbį, tačiau būtų pritaikytas ne tik namams. Akcentuojama, kad tai turėtų būti ne stacionarus, o nešiojamas įrenginys su baterija, todėl jį būtų galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą.

    Didžiausias pažadas – natūralesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu, kad vartotojas su įrenginiu bendrautų labiau kaip su asistentu, o ne kaip su tradiciniu balso valdymu. Tikimasi, kad toks formatas leistų greičiau gauti atsakymus, generuoti idėjas, planuoti darbus, taip pat valdyti išmaniųjų namų įrenginius.

    Skirtingai nei dalis rinkoje esančių sprendimų, šis įrenginys, kaip teigiama, neturėtų ekrano ar lietimo paviršiaus. Vietoje to kalbama apie mechaninius elementus, kurie leistų įrenginiui judėti, taip pat apie kameros ir kelių mikrofonų panaudojimą, kad jis geriau „suprastų“ aplinką ir vartotojo komandas.

    Vis dėlto būtent tokios funkcijos kelia ir neišvengiamus privatumo klausimus. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad nuolat klausantys mikrofonai ir kamera vartotojams tampa jautriausia išmaniųjų įrenginių dalimi, todėl daug lems tai, kaip aiškiai bus paaiškinta duomenų tvarkymo logika, kokios bus išjungimo galimybės ir kokie saugumo standartai bus taikomi.

    Pasak pranešimų, realistiškas pristatymo laikas galėtų būti 2027 metais, nors neatmetami ir vėlavimai. Tokį grafiką gali veikti tiek technologinė branda, tiek teisiniai ginčai, susiję su konkurencine aplinka ir intelektinės nuosavybės apsauga.

    Kontekstą papildo ir „OpenAI“ sandoris, kuriuo 2025 metais įsigytas startuolis „io“, siejamas su buvusiu „Apple“ dizaino vadovu Jony Ive’u. Pranešta, kad sandorio vertė siekė apie 6,0 milijardo eurų, o įsigijimas turėjo paspartinti darbą kuriant naują įrenginių kategoriją ir sukurti aparatūros bei programinės įrangos integraciją.

    Rinka tokį žingsnį vertina kaip bandymą perkelti DI iš telefono ar kompiuterio į kasdienį, visada pasiekiamą įrenginį. Tačiau galutinę sėkmę nulems ne tik technologinės galimybės, bet ir tai, ar vartotojai patikės įrenginiui savo namų aplinką, balsą ir įpročius.

  • DI valdomas vejos robotas „Eufy C15“ be laidų ir RTK: ar tikrai atpažįsta 300 kliūčių?

    DI valdomas vejos robotas „Eufy C15“ be laidų ir RTK: ar tikrai atpažįsta 300 kliūčių?

    Vejos robotai sparčiai keičiasi

    Vasarą vejos priežiūra daugeliui tampa nuolatiniu rūpesčiu, todėl vis daugiau žmonių renkasi robotus vejapjoves. Pastaraisiais metais rinka keičiasi kryptimi, kai diegimas ir navigacija daromi paprastesni, o orientavimasis grindžiamas kameromis ir DI.

    Vienas tokių pavyzdžių yra robotas „Eufy C15“, kurį gamintojas akcentuoja kaip sprendimą, skirtą norintiems išvengti sudėtingo įrengimo. Idėja paprasta: kuo mažiau rankinio darbo pradžioje, tuo greičiau robotas gali pradėti pjauti.

    Diegimas be ribinio kabelio

    „Eufy C15“ komplekte paprastai randami pagrindiniai priedai: įkrovimo stotelė, maitinimo laidas, tvirtinimo elementai, atsarginiai peiliukai ir įrankiai priežiūrai. Kai kuriuose rinkiniuose siūlomas ir garažas su stogeliu, tačiau jis gali būti ne bazinės versijos dalis.

    Didžiausias šio modelio pažadas yra tai, kad nereikia tiesti ribinio laido, todėl atkrenta jo kasimas ir žymėjimas per visą veją. Taip pat akcentuojama, kad nenaudojama RTK bazinė stotelė, kuri kituose modeliuose padeda labai tiksliai nustatyti padėtį, bet gali būti jautri ryšio ir signalo trikdžiams.

    Gamintojas tai sieja su „Eufy TrueVision“ sistema: robotas aplinką fiksuoja kameromis, o DI padeda suprasti, kur galima važiuoti ir kur reikia sustoti. Praktikoje tai reiškia, kad po susiejimo su programėle robotas turėtų būti paruoštas darbui per kelias minutes.

    Kameros, atpažinimas ir kasdienė eksploatacija

    Navigacijos pagrindas šiame robote yra kameros: minima pagrindinė kamera, papildomos 3D kameros ir LED apšvietimas, kad atpažinimas veiktų stabiliau prastesnėmis sąlygomis. Taip pat numatytas sprendimas nuo rasojimo, kuris aktualus po lietaus ar esant didelei drėgmei.

    Gamintojas teigia, kad sistema atpažįsta daugiau nei 300 objektų tipų, įskaitant sodo daiktus, akmenis, augalus ar gyvūnus. Realiomis sąlygomis tai turėtų padėti išvengti įvažiavimo į gėlynus, akmenų zonas ar vietas prie vandens telkinių.

    Lietų robotas turėtų atpažinti ir automatiškai grįžti į stotelę, o krituliams pasibaigus tęsti darbą. Tokį elgesį paprastai galima valdyti programėlėje, kaip ir pjovimo grafiką, darbo zonas ar sustabdymą.

    Modelis gali įveikti siauresnius pravažiavimus, tačiau tokiose situacijose svarbūs konkretūs skaičiai: gamintojas dažnai nurodo maždaug 60 cm ir didesnį plotį, kad robotas stabiliai pravažiuotų. Pjovimo aukštis reguliuojamas maždaug nuo 20 iki 60 mm, o nuolydžius robotas paprastai įveikia iki 18 laipsnių.

    Kaip ir daugeliui robotų vejapjovių, išlieka kraštų problema: prie aukštesnių bortelių, tvoros pamato ar stačių briaunų pjovimas gali būti neidealus, todėl kartais prireikia papildomo rankinio pakraščių pakirpimo. Tai dažnai susiję su korpuso geometrija ir saugiais atstumais, kurių robotas laikosi, kad neatsitrenktų.

    Kaina ir kam jis tinka

    „Eufy C15“ labiausiai tinka mažesniems ir vidutinio dydžio sklypams, kai norisi kuo mažiau montavimo darbų ir maksimalios automatizacijos. Valdymas per programėlę, darbo grafikai ir zonos leidžia veją prižiūrėti beveik be kasdienės priežiūros.

    Kainos prasme tai nėra pigiausias sprendimas: bazinė kaina dažnai siekia apie 900 eurų, o akcijų metu gali kristi iki maždaug 700 eurų, priklausomai nuo rinkinio ir pardavėjo. Vertę daugiausia kuria sutaupytas laikas diegimui ir tai, kaip stabiliai DI orientuojasi konkrečiame sode.

    Priežiūros pusėje privalumas yra paprastas valymas: vandeniui atspari konstrukcija leidžia po darbo nuplauti apatinę dalį, o peiliukus periodiškai pakeisti. Vis dėlto, renkantis tokį įrenginį verta įvertinti sklypo reljefą, kraštų sprendinius ir tai, kiek kliūčių realiai yra vejoje.

  • Raktai tampa atgyvena: išmanioji spyna atveria duris telefonu ir leidžia matyti, kas užeina

    Raktai tampa atgyvena: išmanioji spyna atveria duris telefonu ir leidžia matyti, kas užeina

    Durų raktų paieškos kišenėse ar rankinėje daugeliui tampa praeitimi, nes vis daugiau namų ūkių renkasi išmaniąsias spynas. Šie sprendimai žada ne tik patogumą, bet ir daugiau kontrolės: nuo nuotolinio durų atrakinimo iki įėjimų istorijos.

    Per pastaruosius kelerius metus išmaniosios spynos iš nišinio sprendimo technologijų entuziastams tapo įprastu pasirinkimu butuose ir individualiuose namuose. Tam įtakos turi išmaniųjų namų plėtra, dažnesnis trumpalaikis būsto nuomojimas ir noras paprasčiau valdyti patekimą į namus be fizinių raktų perdavimo.

    Kaip veikia išmanioji spyna?

    Išmanioji spyna yra elektroninis užraktas, montuojamas vietoje įprasto užrakto arba kaip priedas prie esamo mechanizmo. Durys gali būti atrakinamos programėle telefone, PIN kodu, bekontakte kortele, NFC pakabuku ar piršto atspaudu, priklausomai nuo modelio.

    Dalis sprendimų palieka ir tradicinio rakto galimybę kaip atsarginį variantą. Tai ypač aktualu šeimoms ar vyresnio amžiaus žmonėms, kai norisi modernesnio sprendimo, bet išlaikyti įprastą naudojimosi scenarijų.

    Ne tik atrakinimas: daugiau kontrolės

    Vienas didžiausių privalumų yra prieigos valdymas: savininkas gali sukurti vienkartinius arba laikinuosius kodus svečiams, remonto meistrams ar kurjeriui. Pasibaigus nustatytam laikui, prieiga automatiškai panaikinama, todėl nereikia keisti spynos ar surinkinėti „grąžinamų“ raktų.

    Daugelis sistemų fiksuoja durų atidarymo ir uždarymo istoriją, tad galima patikrinti, kada kas įėjo ar išėjo. Kai kurios spynos integruojamos į išmaniuosius namus: atidarius duris gali įsijungti apšvietimas, būti išjungtas signalizacijos režimas ar aktyvuojami kiti namų scenarijai.

    Saugumas priklauso ir nuo naudojimo

    Dažna abejonė, ar elektroninis užraktas nėra lengviau pažeidžiamas už mechaninį, tačiau praktikoje daug lemia gamintojas ir įrenginio konfigūracija. Patikimi sprendimai naudoja šifruotą ryšį, o saugumą sustiprina reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai bei atsargus prieigos teisių suteikimas.

    Ne mažiau svarbus ir montavimas: net geras užraktas neatstos prastų durų ar nesaugaus cilindro. Renkantis verta įvertinti suderinamumą su durų konstrukcija, spynos tipu ir tai, ar numatytos apsaugos nuo bandymų manipuliuoti užraktu.

    Praktiškas klausimas yra maitinimas: dauguma išmaniųjų spynų veikia su baterijomis, kurios tarnauja kelis mėnesius ar ilgiau, priklausomai nuo naudojimo. Paprastai spyna iš anksto perspėja apie mažą įkrovą, o kai kuriuose modeliuose numatytas avarinis maitinimas arba atsarginis atrakinimas mechaniniu raktu.

    Išmanioji spyna labiausiai pasiteisina ten, kur prieigą reikia valdyti dažnai ir lanksčiai, pavyzdžiui, nuomojamuose būstuose ar šeimose su vaikais. Prieš perkant svarbu aiškiai apsibrėžti, kokio atrakinimo būdo reikia kasdien, ar būtinas nuotolinis valdymas ir kaip sprendimas derės su kitais namų įrenginiais.

  • Perka žoliapjovę robotą ir bijo sąskaitų: štai kiek elektros jis iš tiesų sunaudoja per sezoną

    Kiek elektros reikia robotui?

    Žoliapjovė robotas sparčiai populiarėja ne tik dideliuose, bet ir nedideliuose kiemuose, nes leidžia palaikyti veją tvarkingą be nuolatinio darbo su įprasta žoliapjove. Vis dėlto prieš perkant dažnas svarsto, ar beveik kasdien dirbantis įrenginys smarkiai nepadidins elektros sąskaitos.

    Praktika rodo, kad baimės dažniausiai perdėtos. Daugumos buitinių modelių energijos poreikis yra santykinai mažas, nes jie pjauna reguliariai ir trumpai, o ne vienu kartu bando įveikti aukštą, tankią žolę.

    Kodėl sąnaudos mažos?

    Robotas naudoja nedidelius elektros variklius ir akumuliatorių, todėl jam nereikia tokios galios kaip benzininei ar galingai elektrinei žoliapjovei. Vietoje ilgo pjovimo seanso jis kas kartą nukerpa tik kelis milimetrus, o nupjauta žolė dažniausiai paliekama kaip mulčias.

    Dėl tokio darbo principo didžiausia dalis elektros suvartojimo tenka ne pačiam pjovimui, o akumuliatoriaus įkrovimui dokavimo stotelėje. Budėjimo režimu stotelė paprastai ima nedaug energijos, tačiau bendras rezultatas labiausiai priklauso nuo to, kaip dažnai robotas grįžta įsikrauti.

    Kas labiausiai lemia suvartojimą?

    Pagrindinis veiksnys yra vejos plotas ir roboto darbo grafikas. Mažesniems kiemams skirti modeliai dažniausiai turi mažesnius akumuliatorius ir trumpesnius darbo ciklus, todėl per dieną nuvažiuoja mažiau ir rečiau kraunasi.

    Didesniems plotams, pavyzdžiui, virš 1 500 kvadratinių metrų, skirti robotai paprastai atlieka daugiau įkrovimo ciklų ir ilgiau dirba, tad per sezoną suvartoja daugiau elektros. Įtakos turi ir sezoniškumas: pavasarį, kai žolė auga intensyviausiai, robotas gali būti leidžiamas dažniau nei sausringą vasarą.

    Skaičiai, kurie nuramina

    Tipinis žoliapjovės roboto suvartojimas per sezoną dažnai siekia maždaug nuo 20 iki 60 kilovatvalandžių, nors tiksli reikšmė priklauso nuo vejos dydžio, reljefo ir nustatyto darbo laiko. Didesnių modelių rodikliai kai kuriais atvejais gali artėti prie 70 ar 80 kilovatvalandžių per sezoną.

    Kad būtų lengviau įsivaizduoti, jei robotas per sezoną sunaudoja apie 40 kilovatvalandžių, galutinė suma sąskaitoje priklausys nuo jūsų elektros plano tarifo. Net ir intensyviai eksploatuojant, tokie kiekiai paprastai nėra dideli, ypač lyginant su tuo, kiek laiko įrenginys realiai dirba kelis mėnesius iš eilės.

    Renkantis verta ne tik žiūrėti į deklaruojamą vejos plotą, bet ir į baterijos talpą, įkrovimo laiką bei rekomenduojamą darbo režimą. Tinkamai parinktas modelis ne tik patogiau prižiūrės veją, bet ir padės išvengti nereikalingų įkrovimų, kurie didina bendrą elektros suvartojimą.

  • Net durų skambutis gali tapti kibernetine spąstais: ekspertė paaiškino, ką būtina susitvarkyti namuose

    Dažnam kibernetinis saugumas vis dar asocijuojasi su brangiais sprendimais, tačiau praktika rodo, kad didžiausią naudą duoda paprasta kasdienė disciplina. Silpni slaptažodžiai, tas pats prisijungimas kelioms paskyroms ir neatnaujinta programinė įranga dažnai tampa lengviausiu keliu į įsilaužimą tiek namuose, tiek organizacijose.

    Šią tendenciją pastaraisiais metais ryškina ir išmanių įrenginių bumas: nuo maršrutizatorių iki vaizdo kamerų ar durų skambučių. Kuo daugiau prie interneto prijungtų įrenginių, tuo didesnis paviršius atakoms, o vartotojai ne visada žino, kaip tinkamai sukonfigūruoti privatumo ir saugumo nustatymus.

    „Įsilaužimas gali įvykti bet kuriuo metu, todėl svarbiausia yra pasiruošimas, o ne reagavimas panikoje“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertė Monika Ingram.

    Ekspertė pabrėžia, kad svarbiausi pagrindai yra stiprūs ir unikalūs slaptažodžiai, kelių veiksnių autentifikavimas bei darbuotojų ar šeimos narių įpročiai. Būtent socialinė inžinerija, kai žmogus pats spusteli nuorodą ar atidaro priedą, išlieka viena dažniausių priežasčių, kodėl kenkėjiškos programos patenka į sistemas.

    Organizacijoms, ypač viešajam sektoriui, vien dokumentų turėjimas neužtikrina realaus saugumo. Procedūros turi būti ne tik aprašytos, bet ir išbandytos, kad incidento metu nereikėtų skubiai ieškoti atsakingų kontaktų ar spręsti, kas priima sprendimus dėl sistemų atjungimo ir komunikacijos.

    „Auditorius paklausia, ar turite procedūras, o įsilaužėlis patikrina, ar jos veikia realybėje“, – teigė Monika Ingram.

    Pasak specialistės, kritinės yra pirmosios valandos, tačiau pats įsilaužimas dažnai būna „tylus“ ir tęsiasi dienas ar net mėnesius. Įsibrovėliai pirmiausia bando įsitvirtinti IT aplinkoje, gauti didesnes teises, o tik vėliau pereina prie atviros atakos fazės, pavyzdžiui, duomenų šifravimo.

    Ransomware atakų logika dažnai ta pati: iš pradžių duomenys nukopijuojami, o tuomet užrakinamos sistemos ir pateikiamas reikalavimas sumokėti išpirką. Tokiu atveju organizacija rizikuoja ne tik veiklos sustojimu, bet ir tuo, kad konfidenciali informacija gali atsidurti juodojoje rinkoje, net jei išpirką nusprendžiama mokėti.

    Esminiu saugikliu ekspertė vadina patikimas atsargines kopijas ir jų atstatymo testavimą. Jei kopijos yra atskirtos nuo pagrindinės infrastruktūros ir realiai patikrinta, kad iš jų galima atkurti svarbiausias paslaugas, spaudimas derėtis su nusikaltėliais gerokai sumažėja.

    „Pirmosiomis minutėmis reikia atsakyti į vieną klausimą: ar turime saugią atsarginę kopiją ir ar ji buvo išbandyta atkūrimui“, – sakė Monika Ingram.

    Jei atsarginių kopijų nėra arba jos buvo užšifruotos kartu su likusia infrastruktūra, pasekmės tampa ypač skaudžios. Tokiu atveju gali tekti ne tik atstatinėti sistemas, bet ir spręsti teisines, reputacines bei finansines problemas, o kai kuriais atvejais iš esmės atkurti veiklą nuo pradžių.

    Dėl išpirkos mokėjimo ekspertai paprastai laikosi aiškios linijos: mokėti nerekomenduojama, nes tai negarantuoja duomenų grąžinimo. Net sumokėjus nusikaltėliai gali neperduoti atkūrimo raktų, o nutekintus duomenis vis tiek parduoti, todėl rizika lieka, o nuostoliai padidėja.

    Kalbant apie vartotojų kasdienybę, pažeidžiamumai vis dažniau persikelia į namus per išmaniuosius įrenginius. Neatnaujintas durų skambutis, kamera ar maršrutizatorius gali tapti silpnąja grandimi, jei gamintojas ilgainiui nustoja teikti saugumo atnaujinimus, o vartotojas nepasikeičia numatytųjų slaptažodžių.

    Europos Sąjungoje šį lauką keičia griežtėjantys reikalavimai skaitmeniniams produktams, kurie didina gamintojų atsakomybę už saugumo atnaujinimus ir pažeidžiamumų valdymą. Tikimasi, kad tai ilgainiui sumažins situacijų, kai į rinką patenka įrenginiai, kurie po pardavimo faktiškai paliekami be priežiūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologijos vienos problemos neišsprendžia: saugumas prasideda nuo higienos, atsarginių kopijų ir nuoseklaus pasirengimo scenarijams. Tai aktualu tiek savivaldybėms ar įmonėms, tiek kiekvienam žmogui, kuris namuose naudoja bent kelis prie interneto prijungtus įrenginius.

  • „Google“ pristatė naują „Home Speaker“ su „Gemini“: kiek kainuos ir ar pasieks Lenkiją?

    „Google“ pristatė naują „Home Speaker“ su „Gemini“: kiek kainuos ir ar pasieks Lenkiją?

    „Google“ išplėtė išmaniųjų namų įrenginių pasiūlą ir pristatė naują „Home Speaker“ garsiakalbį, sukurtą dirbti su „Gemini“ asistentu. Gamintojas akcentuoja natūralesnį valdymą balsu ir galimybę su DI bendrauti kaip pokalbyje, o ne vien duoti trumpas komandas.

    Naujasis garsiakalbis jau siūlomas išankstinėje prekyboje kai kuriose rinkose, o oficialus startas numatytas birželio 25 dieną. Jungtinėse Amerikos Valstijose įrenginio kaina siekia apie 90 eurų, tačiau galutinė suma Europoje gali skirtis dėl mokesčių ir prekybos politikos.

    Lenkijoje įrenginys kol kas oficialiai nepaskelbtas, tačiau jis matomas Jungtinės Karalystės „Google“ kanaluose, kur kainuoja apie 120 eurų. Tai leidžia spėti, kad regiono rinkose kaina gali suktis apie 100–130 eurų, tačiau tikslios sumos ir tiekimo datos kol kas nepatvirtintos.

    „Home Speaker“ bus kelių spalvų, o korpusą dengia tekstilės tipo apdaila, skirta mažiau matyti pirštų žymes ir lengviau įsilieti į interjerą. Įrenginyje naudojamas šviečiantis žiedas, rodantis, kada garsiakalbis klausosi ir apdoroja komandą.

    Pagrindinis naujovės akcentas – „Gemini“ integracija namams, kuri turėtų leisti ne tik valdyti išmanius prietaisus, bet ir vykdyti sudėtingesnes užduotis. Praktikoje tai gali reikšti galimybę balsu įtraukti įrašus į kalendorių, sukurti priminimus, valdyti apšvietimą ar kitą suderinamą įrangą, išlaikant pokalbio kontekstą.

    Gamintojas taip pat numato mokamą planą „Google Home Premium“, kuriame atsiranda daugiau automatizavimo ir pažangesnių funkcijų. Tarp žadamų galimybių minima ir situacijų suvestinių ar ataskaitų generavimas, pavyzdžiui, kai namų šeimininkų nėra, tačiau tikslus funkcijų sąrašas bei jų prieinamumas skirtingose šalyse gali skirtis.

    „Google“ teigia, kad įrenginys sukurtas taip, kad pokalbis su asistentu būtų kuo natūralesnis, o vartotojai galėtų rinktis iš kelių balso variantų. Garsiakalbis taip pat gali veikti kartu su „Google TV Streamer 4K“, o du įrenginiai gali būti sujungti į stereo porą.

    Kol kas didžiausias klausimas pirkėjams regione išlieka prieinamumas Lenkijoje ir kitose Vidurio bei Rytų Europos rinkose. Jei „Google“ pasirinks panašią platinimo strategiją kaip ankstesniems „Nest“ ir „Home“ šeimos įrenginiams, oficialios prekybos pradžia gali būti išskaidyta etapais, pradedant didžiosiomis Vakarų Europos rinkomis.

  • Robotas žoliapjovė gali sutaupyti šimtus eurų: dažniausia klaida renkantis pagal plotą

    Robotas žoliapjovė gali sutaupyti šimtus eurų: dažniausia klaida renkantis pagal plotą

    Robotai žoliapjovės vis dažniau keičia tradicines vejapjoves, nes per sezoną gali sutaupyti dešimtis valandų darbo ir padeda palaikyti tolygų vejos aukštį. Tačiau pirkėjai neretai permoka, kai pasirenka per galingą modelį mažam sklypui arba per silpną didesnei vejai, o tai reiškia papildomas išlaidas ir prastesnį rezultatą.

    Renkantis svarbiausia įsivertinti realų pjaunamos vejos plotą, o ne visą sklypo dydį. Specialistai pataria palikti atsargos, nes vejai intensyviausiai augant robotui gali prireikti daugiau darbo laiko, o akumuliatoriaus įkrovimo ciklai tiesiogiai lemia, kiek dažnai įrenginys turės grįžti į stotelę.

    Mažai vejai svarbiausia paprastumas

    Jei vejos plotas apie 200 kvadratinių metrų, dažniausiai pakanka kompaktiško roboto, galinčio dirbti maždaug 60–90 minučių. Tokiai erdvei paprastai nereikia brangių žemėlapių sudarymo ar kelių zonų valdymo funkcijų, kurios labiau skirtos sudėtingesniems sklypams.

    Didesnę reikšmę turi tylus darbas, paprastas grafiko nustatymas ir patikimas kliūčių aptikimas. Praktikoje tai reiškia mažiau trikdžių kasdienybėje ir mažesnę riziką, kad robotas „užstrigs“ ties gėlynais, sodo baldais ar žaislais.

    500 kvadratinių metrų zonoje lemia akumuliatorius

    Apie 500 kvadratinių metrų veja laikoma vienu dažniausių variantų prie individualių namų, todėl čia svarbus didesnis energijos rezervas ir efektyvus grįžimas į įkrovimo stotelę. Dažnai rekomenduojama rinktis modelį, kurio deklaruojama aptarnaujama zona yra didesnė, pavyzdžiui, 600–800 kvadratinių metrų, kad įrenginys nedirbtų ties galimybių riba.

    Taip pat verta įsivertinti reljefą: net nedideli šlaitai gali būti iššūkis silpnesniems modeliams, ypač jei danga drėgna. Patogumą didina valdymas programėle, nes galima greitai koreguoti darbų laiką pasikeitus orams ar išvykus atostogų.

    Dideliems plotams reikia rimtesnių parametrų

    Jei veja siekia apie 1 000 kvadratinių metrų, reikalavimai išauga: svarbūs talpesnis akumuliatorius, ilgesnis darbo laikas ir tikslesnė navigacija. Dažnai racionalu rinktis modelį, skirtą bent 1 200 kvadratinių metrų, nes taip atsiranda atsarga intensyvaus augimo periodams ir sumažėja situacijų, kai robotas nespėja palaikyti norimo vejos aukščio.

    Dideliuose soduose vis daugiau dėmesio skiriama ir navigacijos sprendimams, kurie mažina priklausomybę nuo perimetro laidų. Kai kuriuose modeliuose naudojamos palydovinės technologijos ar kameros, leidžiančios tiksliau judėti ir lengviau prisitaikyti prie sklypo pokyčių.

    Galiausiai svarbu suprasti, kad vien plotas neapsprendžia visko: veją išraižantys takeliai, siauri praėjimai, daug medžių ar gėlynų roboto darbą apsunkina. Todėl prieš perkant verta įvertinti maksimalų įveikiamą nuolydį, zonų valdymą ir kliūčių aptikimo veikimą, o pasirinkus modelį su nedidele atsarga dažnai išvengiama nereikalingų išlaidų ateityje.

  • Įjungsite futbolą ir namai išprotės: „Philips Hue“ ruošia šviesų funkciją Mundial 2026

    Įjungsite futbolą ir namai išprotės: „Philips Hue“ ruošia šviesų funkciją Mundial 2026

    FIFA pasaulio futbolo čempionatas 2026 metais vyks nuo birželio 11 dienos iki liepos 19 dienos, tačiau didelė dalis sirgalių rungtynes stebės namuose. Į tai taikosi išmaniųjų namų apšvietimo ekosistema „Philips Hue“, pristačiusi programinę funkciją „Sports Live“.

    Ši funkcija skirta tam, kad svetainės apšvietimas realiuoju laiku reaguotų į svarbiausius rungtynių įvykius. Pavyzdžiui, įmušus įvartį ar parodžius raudoną kortelę, suderintos lempos gali pakeisti spalvą, ryškumą ar įjungti dinamiškus šviesos efektus.

    Kaip veikia „Sports Live“

    „Sports Live“ naudoja gyvų rungtynių duomenis ir juos paverčia komandomis, siunčiamomis į namų apšvietimą. Taip emocija išeina už televizoriaus ekrano ribų ir apima visą patalpą, kurioje žiūrimos varžybos.

    Funkcijai nereikia papildomos technikos, nes tai programinis sprendimas, diegiamas per „Philips Hue“ aplikaciją. Vartotojui pakanka pasirinkti palaikomą komandą ir susieti su ja konkrečias spalvotas šviesos juostas ar lemputes.

    Konfigūracija ir namų tinklas

    Gamintojas akcentuoja, kad paruošimas turėtų būti paprastas: parenkami šviestuvai ir jiems priskiriami spalviniai scenarijai. Praktikoje tai reiškia, kad vieni šviesos šaltiniai gali „švęsti“ įvartį, o kiti pabrėžti įtampą intensyvesniu apšvietimu.

    Sprendimas veikia namų „Wi-Fi“ tinkle, o apšvietimo efektus galima valdyti pagal kambarius. Tai leidžia šou sukurti tik svetainėje arba, jei norisi didesnio įspūdžio, išplėsti reakcijas per visą būstą.

    Varžyboms ruošiasi ir TV gamintojai

    Išmaniųjų pramogų rinka prieš didžiuosius sporto renginius tradiciškai suaktyvėja, o futbolo čempionatas tam yra vienas stipriausių katalizatorių. Šalia apšvietimo sprendimų gamintojai dažnai akcentuoja ir televizoriuose diegiamas sportui pritaikytas funkcijas.

    Pavyzdžiui, dalis naujausių modelių reklamuojami dėl geresnio judesio atkūrimo, specialių sporto režimų bei vaizdo apdorojimo, kuriame pritaikomas DI. Tokie patobulinimai skirti mažinti suliejimą greitose scenose ir ryškiau atkurti stadiono apšvietimą namų ekrane.

  • Populiari „Wyze“ kamera atšaukiama: per 320 000 įrenginių siejami su gaisrų ir nudegimų rizika

    Populiari „Wyze“ kamera atšaukiama: per 320 000 įrenginių siejami su gaisrų ir nudegimų rizika

    JAV vartotojų saugos institucijos įspėja apie plačiai naudotų apsaugos kamerų problemą: „Wyze“ atšaukia daugiau nei 320 000 „Solar Cam Pan“ įrenginių dėl galimos gaisro ir nudegimų rizikos. Skelbiama, kad pavojus kyla tuomet, kai įrenginys sumontuojamas neteisingai ir pažeidžiama ličio jonų baterija.

    JAV Vartotojų produktų saugos komisijos duomenimis, netikslūs surinkimo ar montavimo nurodymai gali lemti situaciją, kai vartotojas netyčia praduria baterijos metalinį korpusą. Tokiu atveju baterija gali staigiai perkaisti, o tai didina užsidegimo ar sprogimo tikimybę ir kelia grėsmę sveikatai bei turtui.

    Institucija nurodo gavusi 13 pranešimų apie kamerų perkaitimą, o šešiais atvejais įrenginiai esą sprogo ir užsidegė. Taip pat fiksuoti šeši pranešimai apie nedidelius nudegimus, patirtus vartotojų.

    „Wyze“ pabrėžia, kad atšaukimas taikomas tik tiems „Solar Cam Pan“ įrenginiams, kurie buvo įsigyti iki 2026 metų balandžio 3 dienos. Vartotojams rekomenduojama patikrinti modelio numerį, nes atšaukime minimas modelis žymimas kodu WYZESCPWH.

    Bendrovė teigia siūlanti kelias kompensavimo alternatyvas: nemokamą pakeitimą, visą pinigų grąžinimą arba dovanų kortelę. Jei kamera pirko tiesiogiai iš „Wyze“, kompensavimo procesas paprastai būna paprastesnis, tačiau įmonė nurodo, kad sprendimus taikys ir pirkusiems iš trečiųjų šalių pardavėjų.

    Ekspertai primena, kad ličio jonų baterijų incidentai buitinėje elektronikoje dažniausiai susiję su mechaniniu pažeidimu, netinkamu įkrovimu, perkaitimu arba prastos būklės elementais. Dėl to įrenginius su baterijomis svarbu montuoti pagal instrukciją, nenaudoti jėgos, negręžti ir neperdurti korpuso, o pajutus svilėsių kvapą ar pastebėjus deformacijas, įrenginį nedelsiant atjungti ir nebenaudoti.

    Vartotojams, turintiems šį modelį, rekomenduojama kuo greičiau susisiekti su „Wyze“ dėl atšaukimo procedūros ir laikytis gamintojo pateiktų veiksmų. Tokie atšaukimai išlieka svarbiu priminimu, kad išmaniųjų namų įrenginiai turi būti ne tik patogūs, bet ir saugūs, o gamintojų instrukcijų tikslumas gali turėti tiesioginę įtaką rizikai.

  • „Google Home“ atnaujinimas nustebino: DI nuo šiol atpažįsta augintinį ir vadina vardu

    „Google Home“ atnaujinimas nustebino: DI nuo šiol atpažįsta augintinį ir vadina vardu

    „Google“ išleido dar vieną „Google Home“ atnaujinimą, kuriame daug dėmesio skiriama kasdieniam patogumui ir išmanesniam vaizdo kamerų naudojimui. Bendrovė pastaruoju metu funkcijas papildo itin dažnai, o naujausi pokyčiai susiję su DI galimybėmis namų stebėsenai.

    Vienas svarbiausių pokyčių – „Gemini for Home“ ankstyvos prieigos plėtra į Vokietiją. „Google“ nurodo, kad kvietimai prisijungti prie programos turėtų pasirodyti „Google Home“ programėlės nustatymuose iki šios savaitės pabaigos.

    Kartu plečiama ir DI funkcija, leidžianti trumpai apibendrinti, kas vyko namuose ar jų prieigose. Anksčiau ši galimybė buvo prieinama tik ankstyvos prieigos naudotojams JAV, o dabar ji diegiama visose šalyse, kuriose veikia „Gemini for Home“.

    Praktiškai tai reiškia, kad vartotojas gali paprašyti DI pateikti įvykių santrauką, o ne peržiūrėti visą įrašų juostą. Toks sprendimas ypač aktualus, kai namuose įrengtos kelios kameros, o pranešimų per dieną susikaupia daug.

    Daugiausia dėmesio sulaukė dar viena naujovė – DI nuo šiol augintinius traktuoja kaip šeimos narius. Jei sistema „pažįsta“ gyvūną, atsakymai tampa konkretesni, pavyzdžiui, vietoj bendro pranešimo apie šunį gali būti pasakoma, kad virtuvėje vaikšto konkretus augintinis.

    Šiai funkcijai reikia suderinamos „Nest“ arba „Gemini“ palaikomos kameros, o augintinio vardą naudotojas turi įvesti „Google Home“ programėlės skiltyje „Ask Home“. „Google“ taip pat nurodo, kad augintinių atmintis „Gemini for Home“ sistemoje suteikiama tik „Google Home Premium Advanced“ prenumeratoriams.

    Tokie atnaujinimai rodo bendrą tendenciją išmaniųjų namų rinkoje: DI vis dažniau naudojamas ne vien automatizavimui, bet ir kontekstui suprasti, kad įspėjimai būtų tikslesni ir mažiau erzinantys. Kitaip tariant, siekiama, kad sistema ne tik fiksuotų judesį, bet ir padėtų greitai suprasti, kas konkrečiai įvyko.

    „Google“ sprendimas taip pat kelia privatumo lūkesčių kartelę, nes vartotojai tikisi aiškiai valdomų nustatymų ir skaidrumo, kaip apdorojami vaizdo duomenys. Dėl to tokios funkcijos dažnai pristatomos su prenumeratos planu ir ribojimais, kad būtų lengviau užtikrinti valdymą bei palaikymą.