Tag: Išmanieji namai

  • Ar verta nakčiai išjungti „Wi‑Fi“ maršrutizatorių: kiek sutaupysite ir ką prarasite?

    Nedidelės sąnaudos, dideli lūkesčiai

    Daugelis žmonių nakčiai išjungia „Wi‑Fi“ maršrutizatorių tikėdamiesi sumažinti elektros sąnaudas ir pailsėti nuo ekranų. Tačiau realūs sutaupymai dažniausiai būna nedideli, nes šiuolaikiniai maršrutizatoriai sukurti dirbti nuolat ir paprastai vartoja palyginti mažai elektros.

    Tipinis namų maršrutizatorius dažnai naudoja kelis ar keliolika vatų galios, todėl per mėnesį susidaro tik keli kilovatvalandžių vienetai. Praktikoje tai reiškia, kad finansinis efektas paprastai nėra toks, kokio tikimasi, ypač jei namuose veikia ir kiti nuolat įjungti įrenginiai.

    Ką prarandate išjungdami naktį

    Išjungus maršrutizatorių, dalis procesų, kurie paprastai vyksta automatiškai, persikelia į laiką, kai įrenginys vėl įjungiamas, arba apskritai neįvyksta. Dažniausiai tai susiję su programinės įrangos atnaujinimais, saugumo pataisomis ir periodiniais tinklo ryšio patikrinimais.

    Jei namuose naudojate išmaniuosius įrenginius, pavyzdžiui, signalizaciją, vaizdo kameras, termostatus ar dūmų detektorius, ryšio nutraukimas gali turėti daugiau pasekmių. Kai kurie sprendimai praranda nuotolinę prieigą, nebesiunčia pranešimų, o atstatę ryšį gali kurį laiką sinchronizuotis ar vėluoti.

    Sveikata, miegas ir mitai

    Klausimas apie „Wi‑Fi“ signalą ir sveikatą dažnai kelia emocijas, tačiau vertinant moksliškai svarbu atskirti pojūčius nuo priežastinių ryšių. Radijo dažnių spinduliuotė iš „Wi‑Fi“ įrangos paprastai yra mažos galios ir atitinka nustatytus saugos limitus, tačiau individualus jautrumas triukšmui, šviesoms ar pačiam skaitmeniniam įpročiui gali turėti realų poveikį miegui.

    Jei išjungimas padeda laikytis rutinos, mažina norą naršyti telefone ar psichologiškai kuria aiškesnę ribą tarp darbo ir poilsio, tai kai kuriems žmonėms gali pagerinti savijautą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad dažniau miegą blogina ne maršrutizatorius, o vėlyvas ekranų naudojimas, pranešimai ir per ryški šviesa.

    Kaip padaryti protingiau

    Jei vis dėlto norite nakčiai mažinti belaidį ryšį, patogiausia naudoti maršrutizatoriaus nustatymuose esantį „Wi‑Fi“ tvarkaraštį. Tuomet belaidis tinklas gali būti išjungiamas nustatytu laiku, tačiau pats maršrutizatorius lieka įjungtas ir gali stabiliau atlikti sistemos užduotis.

    Dar vienas kompromisas – išjungti tik belaidį ryšį, o laidinį palikti veikti, jei namuose yra įrenginių, kuriems svarbus stabilumas. Prieš priimdami sprendimą įvertinkite, ar naktį jums būtinos išmaniųjų namų funkcijos, nuotolinė apsauga ar automatinės atsarginės kopijos.

    Galiausiai, jei pagrindinis tikslas yra saugumas, dažniau praverčia reguliarūs atnaujinimai, stiprus administratoriaus slaptažodis ir šiuolaikiniai šifravimo nustatymai. Nuolatinis išjungimas nebūtinai padidina saugumą, o kartais net apsunkina laiku įsidiegti svarbias pataisas.

  • 30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    Du modeliai, du skirtingi scenarijai

    Robotai siurbliai žada paprastą pažadą: kol esate darbe ar išėję iš namų, jie išsiurbia ir net išplauna grindis. Tačiau mėnesio bandymas su dviem skirtingo dydžio ir kainos „iRobot“ „Roomba“ modeliais parodė, kad patogumas ateina kartu su aiškiais kompromisais.

    Testuoti įrenginiai skyrėsi ne tik kaina ar komplektacija, bet ir fiziniais matmenimis, todėl praktikoje tai tapo vienu svarbiausių veiksnių. Mažesnis robotas lengviau pasiekė ankštesnes vietas po baldais, o didesnis kai kur tiesiog netilpo.

    Dydis, stotis ir talpos: ką verta pamatuoti prieš perkant

    Skirtumai pasimatė ir dokavimo stotyse: jos užima nemažai vietos, o pasirinkus modelį su automatiniu ištuštinimu ir plovimu, atsiranda papildomas reikalavimas namuose turėti patogią, gerai vėdinamą vietą. Tai ypač aktualu mažesniuose butuose, kur stotis dažnai statoma šalia svetainės ar darbo zonos.

    Abu robotai turi filtrus ir dulkių surinkimą per stotį, o maišelis, priklausomai nuo namų švaros ir gyvūnų, gali užtekti maždaug keliems mėnesiams. Tuo pačiu skyrėsi vandens ir nešvarumų talpos, o didesnis modelis praktikoje sunaudojo mažiau vandens vienam valymui, todėl rečiau prireikdavo papildymo.

    Siurbimas, plovimas ir kliūčių atpažinimas

    Įrenginiai leidžia rinktis siurbimą, plovimą, siurbimą po to plovimą arba abu veiksmus vienu metu. Kasdieniam režimui efektyviausiu dažnai tampa vienu metu atliekamas siurbimas ir plovimas arba vien siurbimas, ypač jei namuose daug kilimų.

    Didelę vertę kuria navigacija ir kliūčių atpažinimas: naudojami LiDAR jutikliai patalpų žemėlapiui, o kamera su DI padeda atpažinti objektus ant grindų ir jų išvengti. Vis dėlto praktika rodo, kad prieš paleidžiant valymą vis tiek naudinga pakelti smulkius daiktus, laidus ar žaislus, nes net ir pažangūs sprendimai nėra neklystantys.

    „Jei namuose daug kampų, žemų lentynų ar siaurų tarpų, prieš pirkdami pirmiausia pamatuokite, ar robotas ten realiai tilps“, – sakė bandymą atlikusi autorė.

    Triukšmas ir tai, apie ką retai pagalvojama

    Robotai nėra tylūs, ypač kai butas didesnis ir valymas trunka ilgiau nei valandą. Skirtingi siurbimo lygiai leidžia valdyti galią, tačiau triukšmo fonas vis tiek išlieka, todėl dirbantiems iš namų tai gali tapti realia problema.

    Dar vienas mažiau aptariamas aspektas yra šluostės džiovinimas po plovimo. Procesas gali trukti kelias valandas, o stotis tuo metu skleidžia tylų, bet nuolatinį garsą, todėl svarbu apgalvoti ne tik kur stovės įrenginys, bet ir ar ta vieta netaps kasdieniu dirgikliu.

    „Valymas beveik nereikalauja įsitraukimo, bet stotis ir džiovinimas reiškia, kad namuose atsiranda dar vienas nuolat veikiantis prietaisas“, – sakė apžvalgininkė.

    Gyvūnai namuose ir smulkios šiukšlės

    Namai su gyvūnais robotams tampa rimtu išbandymu: plaukai, kraikas ar smulkūs grūdeliai gali būti išnešiojami ir ne visada surenkami idealiai. Bandymo metu robotai atpažino vietas, kur reikia didesnės galios, tačiau po valymo vis tiek likdavo pavienių smulkių dalelių.

    Kilimams ir lengvai judantiems kilimėliams taip pat reikia dėmesio, nes robotas gali juos užkabinti ar į juos įsipainioti. Tai nėra vien konkretaus gamintojo problema, o bendra robotų siurblių realybė, ypač kai namuose daug tekstilės ir laisvų kraštų.

    Programėlė ir ryšys: patogumas su išlygomis

    Valdymo programėlė suteikia daug nustatymų: zonos, kambariai, intensyvumas, automatiniai ciklai, stoties funkcijos, taip pat pranešimai apie priežiūrą. Vis dėlto bandymo metu pasitaikė nesklandumų su maršruto koregavimu ir realaus laiko sekimu, o dalis funkcijų kurį laiką buvo žymimos kaip bandomosios.

    Ryšio stabilumas priklauso ir nuo namų tinklo: dažnai reikalingas 2,4 GHz „WiFi“, o kai kuriuose maršrutizatoriuose gali tekti atskirti dažnių juostas ar keisti automatinio balansavimo nustatymus. Kraštutiniu atveju problemos sprendimas gali baigtis gamyklinių nustatymų atkūrimu, o tai reiškia prarastą žemėlapį ir sukonfigūruotus ciklus.

    Kaina ir kam tai iš tikrųjų apsimoka

    Gamintojo nurodomos kainos Lenkijos rinkoje siekia apie 460 eurų už „iRobot“ „Roomba Plus 575 Combo“ ir apie 830 eurų už „iRobot“ „Roomba Max 775 Combo“. Tai brangus pirkinys, todėl prieš sprendžiant verta įvertinti ne tik funkcijų sąrašą, bet ir būsto planą, kilimų kiekį, gyvūnų buvimą bei vietą, kur stovės stotis.

    Bendras verdiktas paprastas: tai labai patogus sprendimas užimtiems žmonėms, kurie nori švaresnių grindų be kasdienio darbo. Tačiau jei namuose daug ankštų vietų, dirbate iš namų ir jus erzina foninis garsas, arba tikitės idealaus rezultato su smulkiomis šiukšlėmis, lūkesčius teks koreguoti.

  • Dar 9 „Apple“ naujienos: spalį gali debiutuoti jutiklinis „MacBook“ ir namų „HomePad“

    Dar 9 „Apple“ naujienos: spalį gali debiutuoti jutiklinis „MacBook“ ir namų „HomePad“

  • Kiek kainuoja pajungti šviesos jungiklį 2026 metais: elektrikai skaičiuoja ir atvykimą

    Atrodo, kad šviesos jungiklio pajungimas yra smulkmena, tačiau galutinė sąskaita neretai nustebina. Prie paties darbo dažnai prisideda atvykimo mokestis, minimalus užsakymas ir diagnostika, todėl suma už vieną tašką gali išaugti kelis kartus.

    Praktikoje vien tik pajungimo kaina paprastai prasideda nuo kelių dešimčių eurų, bet iškvietus elektriką dėl vieno jungiklio dažnas susiduria su minimaliu įkainiu. Priežastis paprasta: meistrui svarbus ne tik darbas, bet ir kelionės laikas bei atsakomybė už saugą.

    Kokie jungikliai brangiausi?

    Pats pigiausias variantas dažniausiai būna įprastas vieno taško jungiklis, kai laidai jau išvesti, o dėžutė įmontuota sienoje. Tokiu atveju mokama už greitą pajungimą ir patikrinimą, ar grandinė veikia tvarkingai.

    Daugiau kainuoja laiptiniai ir kryžminiai jungikliai, nes jų pajungimo schema sudėtingesnė, o klaidos rizika didesnė. Dar brangesni gali būti liečiami, stiklinio paviršiaus ar išmanieji jungikliai, kai papildomai reikia konfigūruoti nustatymus ir suderinti veikimą su namų automatika.

    Kada sąskaita staiga šokteli?

    Didžiausias kainos šuolis būna tada, kai reikia ne tik pajungti jungiklį, bet ir tvarkyti instaliaciją. Jei tenka išvedžioti naujus laidus, montuoti naują montažinę dėžutę, ardyti sieną ar šalinti gedimą, bendra suma natūraliai didėja.

    Kainą paprastai kelia ir skubūs iškvietimai, darbas ne darbo valandomis, taip pat sudėtingesnė prieiga prie instaliacijos. Reikšmės turi ir vieta: didmiesčiuose paslaugos dažnai brangesnės nei mažesniuose miestuose, nes didesnės veiklos sąnaudos ir paklausa.

    Ar verta jungiklį pajungti pačiam?

    Paprastą jungiklį teoriškai įmanoma pakeisti savarankiškai, tačiau tik tada, jei aiškiai žinote, ką darote, ir laikotės elektros saugos taisyklių. Būtina atjungti automatinį jungiklį skydelyje ir įsitikinti, kad įtampos tikrai nėra, nes vien pasitikėti užrašu ant skydelio nepakanka.

    Jei instaliacija sena, laidai nepažymėti, o jungiklis yra išmanus ar susietas su kitomis sistemomis, saugiau kreiptis į kvalifikuotą elektriką. Net nedidelė klaida gali baigtis trumpuoju jungimu, sugadintu įrenginiu ar pavojumi žmonėms bei turtui.

  • IFA 2026: „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje nuo 2027 metų – kaip veiks žmogaus, namų ir automobilio ekosistema

    IFA 2026: „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje nuo 2027 metų – kaip veiks žmogaus, namų ir automobilio ekosistema

    Berlyne vykusioje IFA 2026 parodoje „Xiaomi“ aiškiai parodė, kad nebenori būti siejama vien su išmaniaisiais telefonais. Kinijos technologijų bendrovė paskelbė planuojanti 2027 metais pradėti elektromobilių prekybą Europoje ir tuo pat metu plėsti sujungtų įrenginių ekosistemą.

    Parodos ekspozicijoje lankytojus pasitiko futuristinis automobilis su „Xiaomi“ logotipu, o tai tapo simboliu bendrovės posūkiui į keturių ratų segmentą. Nors „Xiaomi“ automobiliai Kinijoje jau nėra naujiena, Europoje tai būtų vienas didžiausių įmonės žingsnių už vartotojiškos elektronikos ribų.

    „Xiaomi“ strategiją sieja ne tik su automobilių pardavimu, bet ir su platesne vizija, kaip kasdienybėje susijungs telefonas, namai ir automobilis. Šį modelį bendrovė vadina Human x Car x Home, o jo esmė yra viena sistema, valdanti skirtingus įrenginius skirtingose aplinkose.

    Praktinis scenarijus, kurį „Xiaomi“ demonstravo IFA, paprastas: sėdint automobilyje galima valdyti išmaniuosius namų prietaisus. Pavyzdžiui, pakeliui namo įjungti ar išjungti kondicionierių, atitraukti užuolaidas ar patikrinti kitų prijungtų įrenginių būseną.

    Tokiu atveju automobilis tampa dar vienu išmaniųjų namų valdymo tašku, o ne atskiru produktu. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai gamintojai vis dažniau bando kurti uždaras ekosistemas, sujungiančias aparatinę įrangą, programinę įrangą ir paslaugas.

    Kas sujungs telefoną, namus ir automobilį?

    „Xiaomi“ teigia, kad technologinis ryšys tarp įrenginių bus užtikrinamas per HyperOS operacinę sistemą ir dirbtinis intelektas sprendimus. Bendrovės sumanymas nėra apsiriboti vien rankiniu valdymu, o ilgainiui pereiti prie kontekstinio automatizavimo, kai sistema pati suderina įrenginių veikimą pagal situaciją.

    Tokia kryptis iš esmės reiškia didesnį duomenų srautų ir skirtingų įrenginių tarpusavio suderinamumo poreikį. Kartu tai kelia ir praktinių klausimų, su kuriais Europoje susiduria visi ekosistemas kuriantys gamintojai: privatumas, kibernetinis saugumas ir aiškus vartotojo sutikimas dėl duomenų naudojimo.

    Parodoje pristatyta vizija leidžia suprasti, kad „Xiaomi“ nori konkuruoti ne vien automobilių kaina ar dizainu, bet ir patirtimi, kurią sukuria programinė įranga. Europos rinkoje tai ypač aktualu, nes pirkėjai vis dažniau vertina ne tik nuvažiuojamą atstumą ar įkrovimo greitį, bet ir automobilio skaitmenines funkcijas.

    Partneriai Vokietijoje ir investicijų planas

    Kad planai neliktų vien parodos pažadu, „Xiaomi“ IFA spaudos konferencijoje 2026 metų rugsėjo 3 dieną paskelbė pasirašiusi ketinimų protokolus su aštuoniomis Vokietijos automobilių prekybos grupėmis. Tarp jų minimos Emil Frey Germany, Ernst Dello Group, Autohaus Dinnebier, Hahn Automobile, LUEG Mobility Group, Fett & Wirtz, SPT Avior ir Penske-Jacobs.

    Vokietija įvardijama kaip starto taškas, tačiau bendrovė signalizuoja, kad panašių partnerysčių sieks ir kitose Europos šalyse. Tokia strategija leidžia greičiau kurti aptarnavimo, logistikos ir demonstracinių salonų tinklą, be kurio įsitvirtinti automobilių rinkoje praktiškai neįmanoma.

    „Europa yra pagrindinė rinka mūsų pasaulinei strategijai“, – sakė „Xiaomi“ rinkodaros vadovas Xu Fei.

    Kartu bendrovė pateikė ir investicijų planą: 2026–2030 metų laikotarpiu „Xiaomi“ ketina į mokslinius tyrimus ir plėtrą pasauliniu mastu investuoti daugiau nei 24 milijardus eurų. Tarp prioritetų įvardijamos sritys apima dirbtinis intelektas, operacines sistemas, puslaidininkius, išmaniuosius automobilius, robotiką ir išmaniąją gamybą.

    Tokio masto investicijos rodo, kad „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje būtų ne vien pavienis projektas, o ilgalaikė diversifikacija. Vis dėlto realų proveržį lems tai, kaip greitai bendrovė prisitaikys prie Europos homologacijos reikalavimų, infrastruktūros, konkurencijos ir vartotojų pasitikėjimo, kuris automobilių rinkoje įgyjamas gerokai lėčiau nei telefonų segmente.

  • „LG“ IFA 2026 Berlyne atveria DI namų viziją: naujas „ThinQ“ agentas ir energijos valdymas

    „LG“ IFA 2026 Berlyne atveria DI namų viziją: naujas „ThinQ“ agentas ir energijos valdymas

    Berlyne rugsėjo 4 dieną prasidedanti technologijų paroda IFA 2026 taps scena, kur „LG“ pristatys išplėstą DI namų ekosistemą. Bendrovė skelbia, kad šiemet stende įrengta atskira DI Home zona, skirta parodyti, kaip vienoje sistemoje sujungiami įrenginiai, erdvės ir paslaugos.

    Pagrindinis vaidmuo tenka „LG ThinQ ON“ namų centrui ir „LG ThinQ“ platformai, kuri turėtų supaprastinti skirtingų prietaisų valdymą. Pasak gamintojo, tikslas yra ne vien nuotolinis įjungimas, o konteksto supratimu paremtos rekomendacijos ir automatizavimas.

    „ThinQ Claw“: pokalbių agentas namams

    Tarp ryškiausių naujovių minima „ThinQ Claw“ funkcija, apibūdinama kaip tekstinio pokalbio DI agentas, integruotas į „ThinQ ON“. Ji turėtų gebėti derinti vartotojo užklausas su namų situacija, pavyzdžiui, atsižvelgti į įpročius, pasirinktus režimus ar dienos rutiną.

    „LG“ teigimu, toks agentas gali pasiūlyti veiksmus pagal namų sąlygas arba konkretaus žmogaus pageidavimus, todėl automatizavimas tampa mažiau paremtas rankiniais scenarijais. Rinkoje ši kryptis stiprėja: gamintojai vis dažniau integruoja DI asistentus į buities techniką, kad valdymas būtų natūralesnis ir labiau suasmenintas.

    Energijos valdymas ir „Homey“ platforma

    Parodoje taip pat pristatomas namų energijos valdymo sprendimas HEMS, kurį „LG“ sieja su „Homey“ platforma. Sprendimo tikslas – koordinuoti energijos gamybą, kaupimą ir vartojimą visame būste, kad būtų lengviau planuoti sąnaudas ir optimizuoti įrenginių darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs dėl kintančių energijos kainų ir augančio dėmesio efektyvumui, ypač namuose, kuriuose naudojami energijos kaupikliai ar kitos išmaniosios sistemos. Praktikoje tai reiškia didesnį automatizavimo vaidmenį, kai dalis sprendimų priimama pagal nustatytas taisykles ir realaus laiko duomenis.

    Daugiau įmontuojamos technikos ir nauji ekranai

    „LG“ taip pat plečia Fit & Max kategoriją, kuri anksčiau buvo taikoma pasirinktoms šaldytuvų versijoms. Dabar šis sprendimų paketas pritaikomas ir skalbyklėms, džiovyklėms bei indaplovėms, siekiant patogesnių įmontavimo variantų skirtingoms virtuvės ar buitinėms erdvėms.

    Be buitinės technikos, stende rodomi ir nauji ekranai bei garso sprendimai, įskaitant OLED evo ir kitų serijų televizorius, taip pat žaidimų monitorius. „LG“ nurodo, kad dalyje televizorių naudojamas „α11 AI Processor 4K Gen3“ procesorius, o kai kuriems ekranams suteikti TÜV Rheinland sertifikatai.

    IFA 2026 vyks rugsėjo 4–8 dienomis, o Berlyne savo produktus ir sprendimus tradiciškai pristato daugybė tarptautinių technologijų gamintojų. Šių metų akcentas ryškėja gana aiškiai: DI integracija į namų įrenginius persikelia nuo pavienių funkcijų prie platesnių ekosistemų ir energijos efektyvumo valdymo.

  • „Apple“ rugsėjo šou: „Watch Series 12“, „TV 4K“ ir „HomePod mini 2“ – ko dar laukti?

    „Apple“ rugsėjo šou: „Watch Series 12“, „TV 4K“ ir „HomePod mini 2“ – ko dar laukti?

    Kas gali būti pristatyta rugsėjį

    Artėjanti „Apple“ rugsėjo konferencija tradiciškai laikoma svarbiausiu metų pristatymu, nes joje įprastai debiutuoja nauji „iPhone“ ir kartu atnaujinama dalis ekosistemos įrenginių. Šį kartą, sprendžiant iš pranešimų ir analitikų prognozių, šalia telefonų galima tikėtis ir kelių ryškių naujienų.

    Daugiausia dėmesio žadama skirti ne išvaizdos pokyčiams, o našumui ir programinei įrangai. Tai matyti ir iš pastarųjų metų „Apple“ strategijos, kai dalis naujų funkcijų ateina per atnaujinimus, o didesni techniniai šuoliai siejami su naujais lustais.

    „Apple Watch“: mažiau dizaino, daugiau vidaus

    Prognozuojama, kad bus parodyti „Apple Watch Series 12“ ir „Apple Watch Ultra 4“, kurie pakeis dabartines kartas. „Series 12“ atveju didelių dizaino permainų nesitikima, o dydžiai, tikėtina, išliks 41 ir 45 mm.

    Didžiausios naujienos gali slėptis viduje: kalbama apie naują S11 procesorių ir kitus atnaujintus komponentus, kurie turi įtakos greičiui, energijos sąnaudoms ir funkcijų plėtrai. Dalis pokyčių sietina ir su nauja „watchOS“ versija, kuri paprastai pristatoma kartu su naujais laikrodžiais.

    „Apple Watch Ultra 4“ atveju daugiau vilčių dedama į ryšio galimybių plėtrą, įskaitant palydovinį ryšį. Tokios funkcijos ypač aktualios keliautojams ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, nes leidžia išlikti pasiekiamiems ir ten, kur mobilusis ryšys neveikia.

    „Apple TV 4K“, „AirPods 5“ ir „HomePod mini 2“

    Dar viena laukiama naujiena yra naujos kartos „Apple TV 4K“, nes šis įrenginys nebuvo atnaujintas jau kurį laiką. Teigiama, kad naujasis modelis gali gauti galingesnį A serijos procesorių ir daugiau operatyviosios atminties, kas svarbu sklandesniam veikimui ir naujoms funkcijoms.

    Minima ir platesnė belaidžio ryšio įranga, įskaitant naujesnius „Wi‑Fi“ bei „Bluetooth“ standartus, taip pat „Thread“, kuris tampa svarbus išmaniesiems namams. Tokie atnaujinimai dažniausiai reiškia stabilesnį ryšį, mažesnę delsą ir geresnį suderinamumą su namų automatizavimo sprendimais.

    Kalbama ir apie „AirPods 5“: tikėtinos dvi versijos, įskaitant modelį su aktyviu triukšmo slopinimu. Dizaino revoliucijos greičiausiai nebus, tačiau dažniausiai tokie atnaujinimai atneša naują lustą, geresnį baterijos laiką ir ryšio stabilumą.

    Į naujienų sąrašą įtraukiamas ir „HomePod mini 2“, kurio atnaujinimo gerbėjai laukia seniai. Nors išvaizda gali likti panaši, realistiška tikėtis geresnės garso kokybės ir modernesnių ryšio sprendimų, o tai ypač svarbu, jei įrenginys bus pozicionuojamas kaip išmaniųjų namų dalis.

    „Apple“ dirbtinio intelekto kryptis taip pat daro įtaką įrenginių planams, nes naujos balso asistento ir sistemos funkcijos reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir tinkamos aparatinės bazės. Būtent dėl to kai kurių produktų pristatymai kartais nusikelia, kol sprendimai būna paruošti masinei rinkai.

    Galiausiai, tarp gandų minimas ir naujas išmaniesiems namams skirtas įrenginys, dažnai vadinamas „HomePad“, kuris galėtų sujungti ekraną ir garsiakalbį į vieną valdymo centrą. Net jei rugsėjį jis ir nepasirodys prekyboje, neatmetama galimybė, kad „Apple“ gali pateikti užuominą ar pirmą demonstraciją vėlesniam rudens startui.

  • „OpenAI“ ruošia „ChatGPT“ garsiakalbį: ko tikėtis iš pirmojo įrenginio ir kada jis pasirodys

    „OpenAI“ ruošia „ChatGPT“ garsiakalbį: ko tikėtis iš pirmojo įrenginio ir kada jis pasirodys

    „OpenAI“ jau kurį laiką viešumoje siejama su planu žengti į vartotojams skirtos įrangos rinką ir pristatyti pirmą nuosavą įrenginį, paremtą „ChatGPT“. Apie projektą pastaruoju metu pasirodė daugiau detalių, o įrenginys apibūdinamas kaip ne ekraninis, balsu valdomas kompanionas kasdienėms užduotims.

    Šaltinių teigimu, „OpenAI“ įrenginys labiausiai primintų išmanųjį garsiakalbį, tačiau būtų pritaikytas ne tik namams. Akcentuojama, kad tai turėtų būti ne stacionarus, o nešiojamas įrenginys su baterija, todėl jį būtų galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą.

    Didžiausias pažadas – natūralesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu, kad vartotojas su įrenginiu bendrautų labiau kaip su asistentu, o ne kaip su tradiciniu balso valdymu. Tikimasi, kad toks formatas leistų greičiau gauti atsakymus, generuoti idėjas, planuoti darbus, taip pat valdyti išmaniųjų namų įrenginius.

    Skirtingai nei dalis rinkoje esančių sprendimų, šis įrenginys, kaip teigiama, neturėtų ekrano ar lietimo paviršiaus. Vietoje to kalbama apie mechaninius elementus, kurie leistų įrenginiui judėti, taip pat apie kameros ir kelių mikrofonų panaudojimą, kad jis geriau „suprastų“ aplinką ir vartotojo komandas.

    Vis dėlto būtent tokios funkcijos kelia ir neišvengiamus privatumo klausimus. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad nuolat klausantys mikrofonai ir kamera vartotojams tampa jautriausia išmaniųjų įrenginių dalimi, todėl daug lems tai, kaip aiškiai bus paaiškinta duomenų tvarkymo logika, kokios bus išjungimo galimybės ir kokie saugumo standartai bus taikomi.

    Pasak pranešimų, realistiškas pristatymo laikas galėtų būti 2027 metais, nors neatmetami ir vėlavimai. Tokį grafiką gali veikti tiek technologinė branda, tiek teisiniai ginčai, susiję su konkurencine aplinka ir intelektinės nuosavybės apsauga.

    Kontekstą papildo ir „OpenAI“ sandoris, kuriuo 2025 metais įsigytas startuolis „io“, siejamas su buvusiu „Apple“ dizaino vadovu Jony Ive’u. Pranešta, kad sandorio vertė siekė apie 6,0 milijardo eurų, o įsigijimas turėjo paspartinti darbą kuriant naują įrenginių kategoriją ir sukurti aparatūros bei programinės įrangos integraciją.

    Rinka tokį žingsnį vertina kaip bandymą perkelti DI iš telefono ar kompiuterio į kasdienį, visada pasiekiamą įrenginį. Tačiau galutinę sėkmę nulems ne tik technologinės galimybės, bet ir tai, ar vartotojai patikės įrenginiui savo namų aplinką, balsą ir įpročius.

  • DI valdomas vejos robotas „Eufy C15“ be laidų ir RTK: ar tikrai atpažįsta 300 kliūčių?

    DI valdomas vejos robotas „Eufy C15“ be laidų ir RTK: ar tikrai atpažįsta 300 kliūčių?

    Vejos robotai sparčiai keičiasi

    Vasarą vejos priežiūra daugeliui tampa nuolatiniu rūpesčiu, todėl vis daugiau žmonių renkasi robotus vejapjoves. Pastaraisiais metais rinka keičiasi kryptimi, kai diegimas ir navigacija daromi paprastesni, o orientavimasis grindžiamas kameromis ir DI.

    Vienas tokių pavyzdžių yra robotas „Eufy C15“, kurį gamintojas akcentuoja kaip sprendimą, skirtą norintiems išvengti sudėtingo įrengimo. Idėja paprasta: kuo mažiau rankinio darbo pradžioje, tuo greičiau robotas gali pradėti pjauti.

    Diegimas be ribinio kabelio

    „Eufy C15“ komplekte paprastai randami pagrindiniai priedai: įkrovimo stotelė, maitinimo laidas, tvirtinimo elementai, atsarginiai peiliukai ir įrankiai priežiūrai. Kai kuriuose rinkiniuose siūlomas ir garažas su stogeliu, tačiau jis gali būti ne bazinės versijos dalis.

    Didžiausias šio modelio pažadas yra tai, kad nereikia tiesti ribinio laido, todėl atkrenta jo kasimas ir žymėjimas per visą veją. Taip pat akcentuojama, kad nenaudojama RTK bazinė stotelė, kuri kituose modeliuose padeda labai tiksliai nustatyti padėtį, bet gali būti jautri ryšio ir signalo trikdžiams.

    Gamintojas tai sieja su „Eufy TrueVision“ sistema: robotas aplinką fiksuoja kameromis, o DI padeda suprasti, kur galima važiuoti ir kur reikia sustoti. Praktikoje tai reiškia, kad po susiejimo su programėle robotas turėtų būti paruoštas darbui per kelias minutes.

    Kameros, atpažinimas ir kasdienė eksploatacija

    Navigacijos pagrindas šiame robote yra kameros: minima pagrindinė kamera, papildomos 3D kameros ir LED apšvietimas, kad atpažinimas veiktų stabiliau prastesnėmis sąlygomis. Taip pat numatytas sprendimas nuo rasojimo, kuris aktualus po lietaus ar esant didelei drėgmei.

    Gamintojas teigia, kad sistema atpažįsta daugiau nei 300 objektų tipų, įskaitant sodo daiktus, akmenis, augalus ar gyvūnus. Realiomis sąlygomis tai turėtų padėti išvengti įvažiavimo į gėlynus, akmenų zonas ar vietas prie vandens telkinių.

    Lietų robotas turėtų atpažinti ir automatiškai grįžti į stotelę, o krituliams pasibaigus tęsti darbą. Tokį elgesį paprastai galima valdyti programėlėje, kaip ir pjovimo grafiką, darbo zonas ar sustabdymą.

    Modelis gali įveikti siauresnius pravažiavimus, tačiau tokiose situacijose svarbūs konkretūs skaičiai: gamintojas dažnai nurodo maždaug 60 cm ir didesnį plotį, kad robotas stabiliai pravažiuotų. Pjovimo aukštis reguliuojamas maždaug nuo 20 iki 60 mm, o nuolydžius robotas paprastai įveikia iki 18 laipsnių.

    Kaip ir daugeliui robotų vejapjovių, išlieka kraštų problema: prie aukštesnių bortelių, tvoros pamato ar stačių briaunų pjovimas gali būti neidealus, todėl kartais prireikia papildomo rankinio pakraščių pakirpimo. Tai dažnai susiję su korpuso geometrija ir saugiais atstumais, kurių robotas laikosi, kad neatsitrenktų.

    Kaina ir kam jis tinka

    „Eufy C15“ labiausiai tinka mažesniems ir vidutinio dydžio sklypams, kai norisi kuo mažiau montavimo darbų ir maksimalios automatizacijos. Valdymas per programėlę, darbo grafikai ir zonos leidžia veją prižiūrėti beveik be kasdienės priežiūros.

    Kainos prasme tai nėra pigiausias sprendimas: bazinė kaina dažnai siekia apie 900 eurų, o akcijų metu gali kristi iki maždaug 700 eurų, priklausomai nuo rinkinio ir pardavėjo. Vertę daugiausia kuria sutaupytas laikas diegimui ir tai, kaip stabiliai DI orientuojasi konkrečiame sode.

    Priežiūros pusėje privalumas yra paprastas valymas: vandeniui atspari konstrukcija leidžia po darbo nuplauti apatinę dalį, o peiliukus periodiškai pakeisti. Vis dėlto, renkantis tokį įrenginį verta įvertinti sklypo reljefą, kraštų sprendinius ir tai, kiek kliūčių realiai yra vejoje.

  • Raktai tampa atgyvena: išmanioji spyna atveria duris telefonu ir leidžia matyti, kas užeina

    Raktai tampa atgyvena: išmanioji spyna atveria duris telefonu ir leidžia matyti, kas užeina

    Durų raktų paieškos kišenėse ar rankinėje daugeliui tampa praeitimi, nes vis daugiau namų ūkių renkasi išmaniąsias spynas. Šie sprendimai žada ne tik patogumą, bet ir daugiau kontrolės: nuo nuotolinio durų atrakinimo iki įėjimų istorijos.

    Per pastaruosius kelerius metus išmaniosios spynos iš nišinio sprendimo technologijų entuziastams tapo įprastu pasirinkimu butuose ir individualiuose namuose. Tam įtakos turi išmaniųjų namų plėtra, dažnesnis trumpalaikis būsto nuomojimas ir noras paprasčiau valdyti patekimą į namus be fizinių raktų perdavimo.

    Kaip veikia išmanioji spyna?

    Išmanioji spyna yra elektroninis užraktas, montuojamas vietoje įprasto užrakto arba kaip priedas prie esamo mechanizmo. Durys gali būti atrakinamos programėle telefone, PIN kodu, bekontakte kortele, NFC pakabuku ar piršto atspaudu, priklausomai nuo modelio.

    Dalis sprendimų palieka ir tradicinio rakto galimybę kaip atsarginį variantą. Tai ypač aktualu šeimoms ar vyresnio amžiaus žmonėms, kai norisi modernesnio sprendimo, bet išlaikyti įprastą naudojimosi scenarijų.

    Ne tik atrakinimas: daugiau kontrolės

    Vienas didžiausių privalumų yra prieigos valdymas: savininkas gali sukurti vienkartinius arba laikinuosius kodus svečiams, remonto meistrams ar kurjeriui. Pasibaigus nustatytam laikui, prieiga automatiškai panaikinama, todėl nereikia keisti spynos ar surinkinėti „grąžinamų“ raktų.

    Daugelis sistemų fiksuoja durų atidarymo ir uždarymo istoriją, tad galima patikrinti, kada kas įėjo ar išėjo. Kai kurios spynos integruojamos į išmaniuosius namus: atidarius duris gali įsijungti apšvietimas, būti išjungtas signalizacijos režimas ar aktyvuojami kiti namų scenarijai.

    Saugumas priklauso ir nuo naudojimo

    Dažna abejonė, ar elektroninis užraktas nėra lengviau pažeidžiamas už mechaninį, tačiau praktikoje daug lemia gamintojas ir įrenginio konfigūracija. Patikimi sprendimai naudoja šifruotą ryšį, o saugumą sustiprina reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai bei atsargus prieigos teisių suteikimas.

    Ne mažiau svarbus ir montavimas: net geras užraktas neatstos prastų durų ar nesaugaus cilindro. Renkantis verta įvertinti suderinamumą su durų konstrukcija, spynos tipu ir tai, ar numatytos apsaugos nuo bandymų manipuliuoti užraktu.

    Praktiškas klausimas yra maitinimas: dauguma išmaniųjų spynų veikia su baterijomis, kurios tarnauja kelis mėnesius ar ilgiau, priklausomai nuo naudojimo. Paprastai spyna iš anksto perspėja apie mažą įkrovą, o kai kuriuose modeliuose numatytas avarinis maitinimas arba atsarginis atrakinimas mechaniniu raktu.

    Išmanioji spyna labiausiai pasiteisina ten, kur prieigą reikia valdyti dažnai ir lanksčiai, pavyzdžiui, nuomojamuose būstuose ar šeimose su vaikais. Prieš perkant svarbu aiškiai apsibrėžti, kokio atrakinimo būdo reikia kasdien, ar būtinas nuotolinis valdymas ir kaip sprendimas derės su kitais namų įrenginiais.