CP v2

Tag: Istorinė atmintis

  • Palanga kviečia Gedulo ir vilties dieną: tylos minutė, Mišios ir atminties valanda prie kryžiaus

    Birželio 14 dieną Palangoje vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas, skirtas pagerbti sovietinių represijų, trėmimų ir netekčių paliestus žmones. Miesto bendruomenė kviečiama sustoti, prisiminti istorines patirtis ir kartu išlaikyti gyvą atmintį apie laisvės kainą.

    Gedulo ir vilties diena Lietuvoje kasmet primena 1941 metais prasidėjusius masinius gyventojų trėmimus, kai tūkstančiai žmonių buvo prievarta išvežti į atokius Sovietų Sąjungos regionus. Istorikų vertinimu, represijos palietė įvairias visuomenės grupes, o tremties patirtys iki šiol išlieka svarbia kolektyvinės atminties dalimi.

    Minėjimo Palangoje programa prasidės 11.59 valandą visuotine Tylos minute. Ji skirta asmeniniam susikaupimui ir pagarbos išraiškai visiems, kurie neteko namų, artimųjų ar galimybės gyventi laisvoje šalyje.

    12 valandą bus aukojamos šv. Mišios Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir ieškoti vidinės stiprybės bei bendrystės, kuri padeda išlaikyti pagarbą žmogaus orumui.

    13.15 valandą vyks atminties valanda prie Tremtinių kryžiaus Vytauto gatvėje 31. Ši vieta Palangoje tapo simboliniu tašku, primenančiu tremtinių ir politinių kalinių likimus, o renginyje tradiciškai akcentuojama pareiga perduoti istorinę patirtį jaunajai kartai.

    Renginių organizatoriai kviečia palangiškius ir miesto svečius dalyvauti minėjime, skirti laiko susikaupimui ir prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo. Gedulo ir vilties dienos prasmė apima ne tik gedulą, bet ir viltį, kurią žmonės išsaugojo net sunkiausiomis aplinkybėmis.

  • Marijampolėje Kazio Griniaus 160-metį pažymėjo gyvai: instaliacija prabilo Prezidento balsu

    Marijampolėje Kazio Griniaus 160-metį pažymėjo gyvai: instaliacija prabilo Prezidento balsu

    Marijampolėje surengtas renginių ciklas, skirtas Prezidento Kazio Griniaus 160-osioms gimimo metinėms. Iniciatyva „Epocha per vieną dieną“ sujungė miesto istoriją, gyvą teatrinę patirtį ir koncertinę programą, kviesdama į Griniaus laikmetį pažvelgti šiuolaikiškai.

    Minėjimo pradžia tapo teatralizuota ekskursija „Grinių takais“, kurios metu dalyviai keliavo miesto erdvėmis, siejamomis su Prezidento gyvenimu ir darbu. Tokia forma vis dažniau pasitelkiama Lietuvos miestuose, nes leidžia istoriją patirti ne per datų išvardijimą, o per pasakojimą ir emociją.

    Vytauto Didžiojo parke pristatyta interaktyvi Prezidento Kazio Griniaus skulptūrinė instaliacija, kuri lankytojus pasitinka ne vien kaip paminklas, bet ir kaip informacijos šaltinis. Skelbiama, kad instaliacijoje pateikiama informacija pritaikyta ir užsienio svečiams, tad objektas gali tapti nauju traukos tašku miesto svečiams ir edukacijoms.

    Pastaraisiais metais tokie sprendimai tampa ryškia kultūros komunikacijos tendencija: miestai ieško būdų, kaip istorinius asmenis pristatyti interaktyviai, įtraukiant garsą, pasakojimą ir skaitmeninius elementus. Tai ypač aktualu jaunajai auditorijai ir turistams, kuriems svarbi aiški, greitai pasiekiama informacija viešosiose erdvėse.

    Vakarinė programos dalis persikėlė į Marijampolės dramos teatrą, kur pristatyta koncertinė ir sceninė programa „Šokyje atgimstanti istorija“. Joje pasirodė folkloro ansamblis „Pogranicze“, Marijampolės ukrainiečių bendruomenė „Porička“, MRU Sūduvos akademijos istorinio šokio grupė „Reverence“ ir Marijampolės kultūros centro kolektyvai.

    Žiūrovams taip pat pristatyta Marijampolės pučiamųjų orkestro ir solistės Neringos Nekrašiūtės programa. Renginio kulminacija tapo muzikinė komedija „Amerika pirtyje“, kuri, organizatorių teigimu, sulaukė gausių publikos ovacijų ir išryškino vietos teatro trupės profesionalumą.

    Renginiuose dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, Savivaldybės tarybos nariai ir Seimo narys Karolis Podolskis. Savivaldybė akcentavo, kad Kazio Griniaus atminimas mieste puoselėjamas nuosekliai, o tokie renginiai stiprina vietos tapatybę ir primena Marijampolės ryšį su modernios Lietuvos valstybingumo istorija.

    „Marijampolė išskirtinai saugo ir puoselėja Prezidento Kazio Griniaus atminimą, o mums didelė garbė, kad būtent čia jis gyveno ir dirbo“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Organizatoriai pabrėžia, kad istorinės atminties renginiai šiandien vis dažniau kuriami kaip patyriminės istorijos formos, kuriose susitinka skirtingos meno disciplinos. Marijampolės atvejis rodo, kad derinant edukaciją, viešąsias erdves ir profesionalią sceną galima sukurti turinį, aktualų tiek bendruomenei, tiek miesto svečiams.

  • Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Minėjimas Kalniškės miške

    Šeštadienį, nepaisant lietingo oro, Kalniškės miške paminėtos Kalniškės mūšio 81-osios metinės. Į minėjimą susirinko vietos bendruomenė, partizanų artimieji, tremtiniai, šauliai, kariškiai ir svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Renginys prasidėjo tradiciniu žygiu partizanų kovų takais nuo Simno miesto aikštės. Žygio dalyviai, lydimi plk. Rimanto Jarmalavičiaus, keliavo į vieną svarbiausių Dzūkijos partizaninio pasipriešinimo vietų.

    Kalniškės mūšio vietoje buvo aukotos Šv. Mišios už žuvusius partizanus ir Lietuvos laisvę. Mišias aukojo Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. R. Žukauskas.

    Minėjime dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai bei savivaldybės tarybos nariai. Susirinkusiesiems perduoti merės Ausmos Miškinienės linkėjimai, akcentuota, kad istorinė atmintis šiandien stiprina pilietiškumą.

    1945 metų gegužės 16 dienos mūšis

    Kalniškės mūšis įvyko 1945 metų gegužės 16 dieną, kai Dzūkijos partizanai susidūrė su sovietų NKVD pajėgomis. Istorikų vertinimu, tai buvo vienas didžiausių atvirų susirėmimų ankstyvuoju partizaninio karo laikotarpiu.

    Į kovą stojo apie 100 partizanų, kuriems vadovavo Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Prieš juos buvo sutelktos keliskart gausesnės pajėgos, dažnai nurodoma apie 1 000 NKVD karių.

    Nuo aušros iki sutemų trukęs mūšis pareikalavo skaudžiausios kainos: žuvo 44 partizanai. Šios netektys tapo Dzūkijos laisvės kovų simboliu, o pati vieta ilgainiui įgijo ypatingą reikšmę tiek istorinei atminčiai, tiek regiono tapatybei.

    Kalniškės mūšis dažnai minimas kaip pavyzdys, kiek daug lėmė ryžtas ir vietos pažinimas, kai partizanai siekė išsilaikyti prieš geriau ginkluotas ir gausesnes sovietų struktūras. Tačiau mūšis taip pat atskleidė ir žiaurią realybę: okupacinė valdžia turėjo didžiulius resursus, o atvirų kautynių kaina buvo itin didelė.

    Gyva atmintis ir bendrystė

    Po oficialiosios dalies minėjimo dalyviai klausėsi patriotininių ir partizaninių dainų koncerto Te skamba dainos milžinkapių šaly. Skambėjusios dainos priminė partizanų tikėjimą laisve, net kai pergalė atrodė nepasiekiama.

    Vėliau žmonės buvo pakviesti bendrystei ir kareiviškoms vaišėms. Tokie susitikimai, organizatorių teigimu, yra ne tik pagarba žuvusiesiems, bet ir būdas perduoti istorijos supratimą jaunajai kartai.

    Kalniškės mūšio vietoje šiandien stovi atminimo ženklai, kryžiai ir paminklai, o ąžuolai bei sutvarkyta aplinka primena, kad laisvės kovotojų istorija nėra vien vadovėlių tema. Kasmetinis sugrįžimas į šią vietą liudija, jog atmintis išlieka gyva per žmonių dalyvavimą, maldą ir bendrą atsakomybės jausmą.

  • Kretingos rajone vyks žygis „Samaningi kilometrai“: kviečia pagerbti partizanus ir stiprinti vienybę

    Gegužės 16 dieną Kretingos rajone, Darbėnuose, rengiamas žygis „Samaningi kilometrai“, skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Organizatoriai kviečia dalyvauti pavieniui, su šeimomis, draugais ar kolektyvais ir taip įprasminti istorinę atmintį bendru veiksmu.

    Renginio idėja remiasi miško ir partizaninio karo simbolika: einant takais siekiama priminti Laisvės kovotojų pasiaukojimą ir pasirinkimus, nulėmusius Lietuvos laisvės tęstinumą. Žygis pristatomas ne tik kaip aktyvaus laisvalaikio forma, bet ir kaip pilietiškumo bei bendruomeniškumo iniciatyva.

    Kodėl ši diena svarbi?

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena kasmet aktualizuoja ginkluotos rezistencijos istoriją ir primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės atsparumo. Pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžiama, kad istorinė atmintis tampa ir informacinio saugumo dalimi, todėl tikslūs faktai ir jų perdavimas jaunajai kartai įgauna papildomą reikšmę.

    Istorikai yra ne kartą atkreipę dėmesį, kad partizaninis karas Lietuvoje buvo vienas ilgiausių ginkluoto pasipriešinimo okupacijai etapų pokario Europoje, o jo atmintis iki šiol formuoja valstybės tapatybę. Tokie renginiai kaip žygiai, minėjimai ir edukacinės iniciatyvos padeda istoriją perkelti iš vadovėlių į asmeninę patirtį ir pokalbius šeimose.

    Kaip prisijungti prie žygio?

    Organizatoriai ragina registruotis iš anksto ir kviesti prisijungti vietos bendruomenes, ugdymo, kultūros įstaigas bei kolektyvus. Žygyje laukiami ir tie, kurie nori eiti savo tempu, ir komandos, siekiančios dalyvauti kaip bendruomeninė iniciatyva.

    Renginio informacija ir registracija pateikiama oficialioje žygio interneto svetainėje. Ten skelbiami praktiniai dalyvavimo klausimai, maršruto detalės ir aktualūs organizaciniai pranešimai.

  • Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Gegužės 16 dieną startuoja nacionalinė žygių iniciatyva „Samaningi kilometrai“, kviečianti registruotis grupėmis ir žygiuoti kartu su kolegomis, bendruomene, šeimomis ar partneriais. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik aktyvaus laisvalaikio forma, bet ir patyriminis būdas prisiliesti prie Laisvės kovų istorijos.

    Projektas įgyvendinamas trečius metus iš eilės kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Iniciatyvos tikslas – per veiksmą ir buvimą autentiškose vietose priminti partizaninio pasipriešinimo patirtis, o istoriją susieti su konkrečiu kraštovaizdžiu, pastanga ir bendru ėjimu.

    19 žygių per 2026 metus

    2026 metais numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai lietuvių bendruomenėse užsienyje. Organizatoriai nurodo, kad dalyviai kviečiami rinktis iš skirtingų maršrutų ir prisijungti ten, kur patogiausia, o registracija orientuota į bendrą dalyvavimą komandomis.

    Iniciatyva skirta įprasminti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kuri tradiciškai minima trečiąjį gegužės savaitgalį. Tokiu laiku pasirinkimas nėra atsitiktinis – dėmesys sutelkiamas į istorinę atmintį, pilietiškumą ir ryšį tarp visuomenės bei gynybos tradicijų.

    Kodėl žygis siejamas su partizanais

    Organizatorių teigimu, žygis Laisvės kovų kontekste nėra romantiška pramoga – partizanams judėjimas miškais buvo kasdienė išgyvenimo būsena. Šiandien, einant tomis pačiomis ar panašiose vietovėse, atsiranda galimybė istoriją patirti ne per formalų minėjimą, o per fizinę pastangą ir buvimą aplinkoje, kuri padeda geriau suvokti to laikotarpio realybę.

    „Žygis leidžia istoriją suprasti per patirtį, kai pasakojimai susiejami su tuo, ką žmogus mato ir išgyvena čia pat“, – teigia iniciatyvos organizatoriai.

    Kuo tai naudinga organizacijoms ir bendruomenėms

    „Samaningi kilometrai“ pristatomas ir kaip komandinio sutelktumo formatas: bendras maršrutas sukuria erdvę pokalbiui, bendram tikslui ir įsimenančiai patirčiai. Tokiose veiklose dažnai nelieka pasyvių stebėtojų – dalyvavimas tampa bendru veiksmu, kuris natūraliai stiprina tarpusavio ryšį.

    Pagrindinė iniciatyvos žinutė išlieka paprasta ir aiški: eidami jų mintomis samanomis ugdome savo pačių sąmoningumą. Norint prisijungti, siūloma pasirinkti vieną iš suplanuotų žygių ir registruotis su savo grupe.

  • Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškio rajono savivaldybė kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi trečius metus iš eilės prisijungia prie istorinės atminties iniciatyvos „Atminties neištremsi“ ir kviečia bendruomenę prisiminti tremtinių bei politinių kalinių likimus. Renginio esmė paprasta, bet stipri: viešai skaitomi žmonių vardai, pavardės ir trumpi likimų įrašai, kurie primena, kad už statistikos slepiasi konkrečios šeimos ir gyvenimai.

    Skaitant bus minimi likimų žymėjimai, kurie dažnai tampa skaudžiausiu akcentu: grįžo, negrįžo arba likimas nežinomas. Organizatoriai pabrėžia, kad toks atminimo būdas padeda išlaikyti ryšį su istorija ne abstrakčiai, o per asmenines istorijas, kurios formavo Lietuvos visuomenės patirtį ir tapatybę.

    Prisijungti kviečiami visi norintys, o skaitymai vyks birželio 15 dieną nuo 10.00 valandos prie Lietuvos Nepriklausomybės paminklo. Atvykti galima patogiu metu, tačiau dalyvavimui numatyta išankstinė registracija, kad skaitymai vyktų sklandžiai ir kiekvienam dalyviui būtų paskirtas laikas.

    Registracija vykdoma iki birželio 10 dienos 9.00 valandos, ją reikia atlikti užpildant organizatorių pateiktą registracijos formą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus viešųjų ryšių specialistę Mariją Kaminskaitę telefonu +370 672 25 299.

    Iniciatyvą Joniškyje koordinuoja savivaldybės administracija ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejus. Organizatoriai kviečia ateiti ne tik skaityti, bet ir išgirsti kitų skaitomus vardus, nes tai tampa bendru, tyliai vienijančiu bendruomenės veiksmu.

  • Vytauto Didžiojo metams ruošiama programa: Kultūros ministerija kviečia teikti idėjas iki birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda pasirengimą 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai ir kviečia visuomenę teikti siūlymus. Į procesą raginamos įsitraukti institucijos, organizacijos, bendruomenės ir pavieniai iniciatyvų autoriai.

    Seimas 2030 metus yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sukaks 600 metų nuo valdovo mirties. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo tradicijas bei istorijos pažinimą.

    „Siekiame, kad šios sukakties minėjimas būtų gyvas, įtraukus ir prasmingas, todėl kviečiame visuomenę aktyviai teikti savo idėjas ir pasiūlymus“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programa turėtų apimti skirtingo formato iniciatyvas: kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas, bendruomenines veiklas Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat numatoma vietos tęstiniams, visos valstybės mastu reikšmingiems projektams.

    Rengiant programą akcentuojama Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpio reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidai. Šiuo laikotarpiu valstybė stiprino ryšius su krikščioniškąja Europa, didino politinę įtaką regione, o įvairių tautinių ir religinių bendruomenių sambūvis tapo svarbia daugiakultūrės tradicijos dalimi.

    Kultūros ministerija nurodo, kad siūlymai turėtų būti orientuoti į pasirengimą 2029–2030 metais vyksiančioms veikloms. Teikiant idėjas prašoma įvardyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus, kad planavimas būtų realistiškas ir įgyvendinamas.

    Programą ministerija rengia kartu su sudaryta darbo grupe, o galutinis dokumentas turėtų būti teikiamas tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Siūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda rengti 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programą ir kviečia visuomenę teikti idėjas. Pasiūlymų laukiama iš institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių gyventojų.

    Seimas 2030-uosius paskelbė Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sueis 600 metų nuo Lietuvos valdovo mirties. Ministerija pabrėžia, kad ši sukaktis laikoma proga ne tik pagerbti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo raidą bei visuomenę telkiančias vertybes.

    Ką siekiama įprasminti 2030 metais

    Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniu sustiprėjimu ir platesniu įsitraukimu į krikščioniškosios Europos erdvę. Istorikai pabrėžia ir to meto daugiakultūrį valstybės pobūdį, kai skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės sugyveno bendros teisės ir papročio pagrindu.

    Ministerija pažymi, kad minėjimo programoje numatoma ieškoti pusiausvyros tarp istorinio tikslumo ir šiuolaikiškai pateikto turinio. Tikimasi, kad iniciatyvos padės plačiau kalbėti apie Lietuvos vietą regione, diplomatiją, kariuomenės ir valstybės valdymo tradicijas, taip pat apie kultūrinį palikimą.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Kokių pasiūlymų laukiama

    Planuojama, kad programa apims kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas ir bendruomenines veiklas Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat numatomi ir tęstiniai, visos valstybės mastu reikšmingi projektai, kurie galėtų išlikti svarbūs ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Teikiant siūlymus prašoma aiškiai įvardyti planuojamas veiklas 2029–2030 metų laikotarpiu, nurodyti atsakingus vykdytojus ir galimus finansavimo šaltinius. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad į programą patektų įgyvendinami, aiškią naudą kuriantys sumanymai.

    Kada bus tvirtinama programa

    Kultūros ministerija kartu su sudaryta darbo grupe rengiamą Vytauto Didžiojo metų programą ketina teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Iki tol bus vertinami gauti pasiūlymai ir derinamos prioritetinės kryptys.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 1 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@lrkm.lt. Ministerija ragina teikti idėjas iš anksto, kad jos galėtų būti įvertintos ir, prireikus, patikslintos kartu su programos rengėjais.

  • Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija kviečia gyventojus, institucijas ir organizacijas teikti idėjas Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai. Siekiama, kad 2030 metais suplanuotos iniciatyvos būtų ne formalios, o įtraukiančios ir turinčios ilgalaikę vertę.

    Seimas 2030-uosius yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, numatant, kad tais metais bus minimos 600-osios Lietuvos valdovo mirties metinės. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir plačiau kalbėti apie valstybingumo raidą, politines bei kultūrines tradicijas ir jų reikšmę šiandien.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programą planuojama rengti kartu su sudaryta darbo grupe, o parengtą dokumentą ketinama teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Tikimasi, kad iki to laiko pavyks surinkti idėjas, kurios padėtų sujungti nacionalinio lygmens prioritetus su bendruomenių iniciatyvomis Lietuvoje ir užsienyje.

    Numatoma, kad programoje gali atsirasti kultūriniai renginiai, edukaciniai projektai, parodos, mokslinės konferencijos ir bendruomeninės veiklos. Kartu pabrėžiama, jog svarbus dėmesys bus skiriamas istorinei atminčiai, valstybingumo tradicijų aktualizavimui ir iniciatyvoms, kurios išliktų prasmingos ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Ministerija siūlymų laukia dėl pasirengimo ir konkrečių veiklų 2029–2030 metais, prašant nurodyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus. Siūlymus galima teikti iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Kelmės krašto muziejus kviečia į išvyką-akciją: partizanų atminimas ir maršrutas bendruomenei

    Kelmės krašto muziejus kviečia į išvyką-akciją: partizanų atminimas ir maršrutas bendruomenei

    Kelmės krašto muziejus kviečia gyventojus prisijungti prie visuomeninės akcijos-išvykos, skirtos partizanų atminimui pagerbti ir istorinei atminčiai puoselėti. Iniciatyva orientuota į bendruomenės įtraukimą, o dalyvauti raginami tiek pavieniai žmonės, tiek šeimos ar organizuotos grupės.

    Tokios išvykos pastaraisiais metais tampa vis svarbesne gyvosios istorijos pažinimo forma, nes leidžia ne tik išgirsti faktus, bet ir pamatyti vietas, susijusias su rezistencija. Muziejai Lietuvoje vis dažniau jungia edukaciją su patirtiniu pažinimu, o visuomeninės akcijos padeda istoriją priartinti prie skirtingų amžiaus grupių.

    Partizaninis pasipriešinimas sovietų okupacijai Lietuvoje buvo vienas ilgiausiai trukusių ginkluotų rezistencijos judėjimų regione, palikęs ryškų pėdsaką vietos bendruomenių atmintyje. Tokiuose renginiuose paprastai akcentuojami ne tik istoriniai įvykiai, bet ir asmeninės istorijos, kurios padeda geriau suprasti to laikotarpio pasirinkimų kainą.

    Kelmės krašto muziejus pažymi, kad išvykos formatas leidžia derinti atminimo pagerbimą su pažintiniu maršrutu, o dalyviams suteikiama proga sustoti svarbiausiuose vietos istorijos taškuose. Organizatoriai taip pat tikisi, kad iniciatyva paskatins platesnį domėjimąsi krašto rezistencijos istorija ir stiprins bendruomeniškumą.

    Norintieji dalyvauti raginami sekti muziejaus skelbiamą informaciją dėl tikslaus laiko, maršruto ir praktinių detalių, nes jos gali kisti priklausomai nuo organizavimo sąlygų. Kelmės krašto muziejus primena, kad tokios akcijos yra ir jautri atminties forma, todėl dalyvių prašoma išlaikyti pagarbą vietoms ir žmonėms, kurių istorija čia įamžinama.