CP v2

Tag: Istorinė atmintis

  • Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškio rajono savivaldybė kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi trečius metus iš eilės prisijungia prie istorinės atminties iniciatyvos „Atminties neištremsi“ ir kviečia bendruomenę prisiminti tremtinių bei politinių kalinių likimus. Renginio esmė paprasta, bet stipri: viešai skaitomi žmonių vardai, pavardės ir trumpi likimų įrašai, kurie primena, kad už statistikos slepiasi konkrečios šeimos ir gyvenimai.

    Skaitant bus minimi likimų žymėjimai, kurie dažnai tampa skaudžiausiu akcentu: grįžo, negrįžo arba likimas nežinomas. Organizatoriai pabrėžia, kad toks atminimo būdas padeda išlaikyti ryšį su istorija ne abstrakčiai, o per asmenines istorijas, kurios formavo Lietuvos visuomenės patirtį ir tapatybę.

    Prisijungti kviečiami visi norintys, o skaitymai vyks birželio 15 dieną nuo 10.00 valandos prie Lietuvos Nepriklausomybės paminklo. Atvykti galima patogiu metu, tačiau dalyvavimui numatyta išankstinė registracija, kad skaitymai vyktų sklandžiai ir kiekvienam dalyviui būtų paskirtas laikas.

    Registracija vykdoma iki birželio 10 dienos 9.00 valandos, ją reikia atlikti užpildant organizatorių pateiktą registracijos formą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus viešųjų ryšių specialistę Mariją Kaminskaitę telefonu +370 672 25 299.

    Iniciatyvą Joniškyje koordinuoja savivaldybės administracija ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejus. Organizatoriai kviečia ateiti ne tik skaityti, bet ir išgirsti kitų skaitomus vardus, nes tai tampa bendru, tyliai vienijančiu bendruomenės veiksmu.

  • Vytauto Didžiojo metams ruošiama programa: Kultūros ministerija kviečia teikti idėjas iki birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda pasirengimą 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai ir kviečia visuomenę teikti siūlymus. Į procesą raginamos įsitraukti institucijos, organizacijos, bendruomenės ir pavieniai iniciatyvų autoriai.

    Seimas 2030 metus yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sukaks 600 metų nuo valdovo mirties. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo tradicijas bei istorijos pažinimą.

    „Siekiame, kad šios sukakties minėjimas būtų gyvas, įtraukus ir prasmingas, todėl kviečiame visuomenę aktyviai teikti savo idėjas ir pasiūlymus“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programa turėtų apimti skirtingo formato iniciatyvas: kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas, bendruomenines veiklas Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat numatoma vietos tęstiniams, visos valstybės mastu reikšmingiems projektams.

    Rengiant programą akcentuojama Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpio reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidai. Šiuo laikotarpiu valstybė stiprino ryšius su krikščioniškąja Europa, didino politinę įtaką regione, o įvairių tautinių ir religinių bendruomenių sambūvis tapo svarbia daugiakultūrės tradicijos dalimi.

    Kultūros ministerija nurodo, kad siūlymai turėtų būti orientuoti į pasirengimą 2029–2030 metais vyksiančioms veikloms. Teikiant idėjas prašoma įvardyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus, kad planavimas būtų realistiškas ir įgyvendinamas.

    Programą ministerija rengia kartu su sudaryta darbo grupe, o galutinis dokumentas turėtų būti teikiamas tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Siūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda rengti 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programą ir kviečia visuomenę teikti idėjas. Pasiūlymų laukiama iš institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių gyventojų.

    Seimas 2030-uosius paskelbė Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sueis 600 metų nuo Lietuvos valdovo mirties. Ministerija pabrėžia, kad ši sukaktis laikoma proga ne tik pagerbti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo raidą bei visuomenę telkiančias vertybes.

    Ką siekiama įprasminti 2030 metais

    Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniu sustiprėjimu ir platesniu įsitraukimu į krikščioniškosios Europos erdvę. Istorikai pabrėžia ir to meto daugiakultūrį valstybės pobūdį, kai skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės sugyveno bendros teisės ir papročio pagrindu.

    Ministerija pažymi, kad minėjimo programoje numatoma ieškoti pusiausvyros tarp istorinio tikslumo ir šiuolaikiškai pateikto turinio. Tikimasi, kad iniciatyvos padės plačiau kalbėti apie Lietuvos vietą regione, diplomatiją, kariuomenės ir valstybės valdymo tradicijas, taip pat apie kultūrinį palikimą.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Kokių pasiūlymų laukiama

    Planuojama, kad programa apims kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas ir bendruomenines veiklas Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat numatomi ir tęstiniai, visos valstybės mastu reikšmingi projektai, kurie galėtų išlikti svarbūs ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Teikiant siūlymus prašoma aiškiai įvardyti planuojamas veiklas 2029–2030 metų laikotarpiu, nurodyti atsakingus vykdytojus ir galimus finansavimo šaltinius. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad į programą patektų įgyvendinami, aiškią naudą kuriantys sumanymai.

    Kada bus tvirtinama programa

    Kultūros ministerija kartu su sudaryta darbo grupe rengiamą Vytauto Didžiojo metų programą ketina teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Iki tol bus vertinami gauti pasiūlymai ir derinamos prioritetinės kryptys.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 1 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@lrkm.lt. Ministerija ragina teikti idėjas iš anksto, kad jos galėtų būti įvertintos ir, prireikus, patikslintos kartu su programos rengėjais.

  • Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija kviečia gyventojus, institucijas ir organizacijas teikti idėjas Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai. Siekiama, kad 2030 metais suplanuotos iniciatyvos būtų ne formalios, o įtraukiančios ir turinčios ilgalaikę vertę.

    Seimas 2030-uosius yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, numatant, kad tais metais bus minimos 600-osios Lietuvos valdovo mirties metinės. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir plačiau kalbėti apie valstybingumo raidą, politines bei kultūrines tradicijas ir jų reikšmę šiandien.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programą planuojama rengti kartu su sudaryta darbo grupe, o parengtą dokumentą ketinama teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Tikimasi, kad iki to laiko pavyks surinkti idėjas, kurios padėtų sujungti nacionalinio lygmens prioritetus su bendruomenių iniciatyvomis Lietuvoje ir užsienyje.

    Numatoma, kad programoje gali atsirasti kultūriniai renginiai, edukaciniai projektai, parodos, mokslinės konferencijos ir bendruomeninės veiklos. Kartu pabrėžiama, jog svarbus dėmesys bus skiriamas istorinei atminčiai, valstybingumo tradicijų aktualizavimui ir iniciatyvoms, kurios išliktų prasmingos ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Ministerija siūlymų laukia dėl pasirengimo ir konkrečių veiklų 2029–2030 metais, prašant nurodyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus. Siūlymus galima teikti iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Kelmės krašto muziejus kviečia į išvyką-akciją: partizanų atminimas ir maršrutas bendruomenei

    Kelmės krašto muziejus kviečia į išvyką-akciją: partizanų atminimas ir maršrutas bendruomenei

    Kelmės krašto muziejus kviečia gyventojus prisijungti prie visuomeninės akcijos-išvykos, skirtos partizanų atminimui pagerbti ir istorinei atminčiai puoselėti. Iniciatyva orientuota į bendruomenės įtraukimą, o dalyvauti raginami tiek pavieniai žmonės, tiek šeimos ar organizuotos grupės.

    Tokios išvykos pastaraisiais metais tampa vis svarbesne gyvosios istorijos pažinimo forma, nes leidžia ne tik išgirsti faktus, bet ir pamatyti vietas, susijusias su rezistencija. Muziejai Lietuvoje vis dažniau jungia edukaciją su patirtiniu pažinimu, o visuomeninės akcijos padeda istoriją priartinti prie skirtingų amžiaus grupių.

    Partizaninis pasipriešinimas sovietų okupacijai Lietuvoje buvo vienas ilgiausiai trukusių ginkluotų rezistencijos judėjimų regione, palikęs ryškų pėdsaką vietos bendruomenių atmintyje. Tokiuose renginiuose paprastai akcentuojami ne tik istoriniai įvykiai, bet ir asmeninės istorijos, kurios padeda geriau suprasti to laikotarpio pasirinkimų kainą.

    Kelmės krašto muziejus pažymi, kad išvykos formatas leidžia derinti atminimo pagerbimą su pažintiniu maršrutu, o dalyviams suteikiama proga sustoti svarbiausiuose vietos istorijos taškuose. Organizatoriai taip pat tikisi, kad iniciatyva paskatins platesnį domėjimąsi krašto rezistencijos istorija ir stiprins bendruomeniškumą.

    Norintieji dalyvauti raginami sekti muziejaus skelbiamą informaciją dėl tikslaus laiko, maršruto ir praktinių detalių, nes jos gali kisti priklausomai nuo organizavimo sąlygų. Kelmės krašto muziejus primena, kad tokios akcijos yra ir jautri atminties forma, todėl dalyvių prašoma išlaikyti pagarbą vietoms ir žmonėms, kurių istorija čia įamžinama.

  • Panevėžys jungiasi prie projekto „Istorija kalba“: 24 mėnesių veiklos pilietiškumui ir atminčiai

    Panevėžys įsitraukia į tarptautinį projektą „Istorija kalba“ (REMEM-RED), kuriuo siekiama stiprinti istorinę atmintį ir skatinti pilietinį aktyvumą. Sprendimui dalyvauti projekte pritarė Panevėžio miesto savivaldybės taryba.

    Projektas orientuotas į gyventojų įtraukimą per edukacines, kultūrines ir istorijos pažinimo veiklas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms. Numatyta, kad veiklos ugdys kritinį mąstymą, padės geriau suprasti demokratines vertybes ir paskatins bendruomeniškumą.

    Partneriai ir finansavimas

    Panevėžys projekte dalyvaus partnerio teisėmis kartu su pagrindiniu vykdytoju Talino technologijos universitetu ir dar dešimčia organizacijų iš įvairių Europos šalių. Tokia partnerystė sudaro prielaidas dalintis patirtimi, metodikomis ir gerosiomis praktikomis, kaip istorijos temas pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai.

    Paraiška buvo teikta pagal Europos Sąjungos programos Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės priemonę Atmintis. Bendra projekto vertė siekia 262 380 eurų, o Panevėžio miesto savivaldybei numatyta 15 000 eurų suma.

    Kada prasidės veiklos?

    Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su savivaldybės įstaigomis ir užsienio partneriais. Konkreti renginių apimtis ir turinys paaiškės pasirašius partnerystės sutartis ir patvirtinus veiklų planą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas 24 mėnesiams. Finansavimo sutartį planuojama pasirašyti iki 2026 metų birželio 18 dienos, o veiklos startuos po sutarties pasirašymo.

    Panevėžio miesto savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas iniciatyvoje sustiprins tarptautinius ryšius ir suteiks daugiau galimybių miesto bendruomenei įsitraukti į europines pilietines bei atminties puoselėjimo veiklas.

  • Visaginas patvirtino 2026 metų kultūros projektų finansavimo prioritetus: ką savivaldybė rems labiausiai

    Visaginas patvirtino 2026 metų kultūros projektų finansavimo prioritetus: ką savivaldybė rems labiausiai

    Visagino savivaldybė patvirtino 2026 metais savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų kultūros ir meno sričių projektų finansavimo prioritetus. Sprendimas įtvirtintas savivaldybės direktoriaus 2026 metų balandžio 27 dieną pasirašytu įsakymu Nr. ĮV-E-126.

    Kaip nurodo savivaldybė, 2026 metų prioritetai apima platų kultūrinių iniciatyvų spektrą: menines, edukacines ir bendruomenines veiklas, profesionaliojo meno sklaidą, kūrybines intervencijas, festivalius bei ilgalaikę vertę miestui kuriančius projektus. Esminis lūkestis projektams yra aiškus ryšys su Visaginu, vietos bendruomenės telkimas ir didesnis gyventojų įsitraukimas į kultūrinį gyvenimą.

    Į ką orientuojamas finansavimas?

    Tarp 2026 metų kultūros ir meno projektų prioritetų išskiriamas Visagino istorinės atminties aktualizavimas. Savivaldybė taip pat akcentuoja bendruomenės įtraukties skatinimą ir daugiatautiškumo puoselėjimą, siekiant, kad kultūrinės veiklos atlieptų miesto demografinį ir kultūrinį savitumą.

    Kitu svarbiu prioritetu įvardijamas profesionaliojo meno skatinimas ir sklaida, taip pat Visagino identiteto stiprinimas. Praktikoje tai reiškia, kad palankiau gali būti vertinami projektai, kurie ne tik įgyvendina renginį, bet ir kuria tęstinę programą, partnerystes, pritraukia platesnę auditoriją bei didina miesto matomumą.

    Ko tikimasi iš festivalių?

    Atskira kryptis numatyta kultūros ir meno festivaliams: čia prioritetu įvardijamas Visagino savitumo formavimas. Tai signalas organizatoriams, kad svarbu ne vien renginio mastas ar žinomumas, bet ir turinio atitikimas miesto charakteriui, vietos kūrėjų įtraukimas bei aiški nauda bendruomenei.

    Tokie prioritetai dažniausiai tampa atspirties tašku ir praktiniams vertinimo kriterijams, kai savivaldybė skirsto finansavimą, o pareiškėjai planuoja veiklas, auditorijas ir partnerius. Projektų rengėjams rekomenduojama anksti derinti idėjas su miesto kultūros lauku ir aiškiai pagrįsti, kaip planuojami rezultatai prisidės prie įtraukties, tapatybės ir turinio kokybės.

    Ką tai reiškia pareiškėjams?

    Patvirtinti prioritetai paprastai padeda organizacijoms, kūrėjams ir bendruomenėms tiksliau susiplanuoti paraiškas: aiškiau apibrėžti projekto tikslą, auditoriją, poveikį ir rodiklius. Kuo tiesiogiau projektas atliepia nurodytas kryptis, tuo lengviau pagrįsti jo aktualumą ir vertę miestui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad laukiamos iniciatyvos, kurios neapsiriboja vienkartiniu renginiu, o skatina ilgalaikį kultūrinį dalyvavimą ir kuria pridėtinę vertę Visaginui kaip atvirai ir kūrybiškai kultūrinei erdvei.