Tag: Įvaikinimas

  • 1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    JAV Viskonsino valstijoje iš veisimo ir tyrimų įstaigos „Ridglan Farms“ išgabenta 1 500 biglių, kurie buvo auginami laboratoriniams bandymams. Gyvūnų gerovės organizacijos teigia sudariusios konfidencialų susitarimą, pagal kurį šunys perduoti globai ir pradės naują gyvenimo etapą.

    Išgelbėti bigliai pirmiausia apgyvendinami laikinoje stovyklavietėje, kur jiems atliekamos veterinarinės apžiūros ir suteikiama specializuota priežiūra. Šunys skiepijami, ženklinami mikroschemomis, dalis jų sterilizuojami, taip pat vertinama jų būklė prieš kelionę į prieglaudas ir būsimus namus.

    „Jie prie mūsų priėjo vos po valandos, ieškojo dėmesio ir kontakto. Kai kurie ropštėsi žmonėms ant kelių, visi nepaprastai švelnūs“, – sakė „Big Dog Ranch Rescue“ įkūrėja ir prezidentė Lauree Simmons.

    Operaciją koordinavo „Big Dog Ranch Rescue“ kartu su organizacija „Center for a Humane Economy“, kuri nurodė, kad tai viena didžiausių suderintų šunų gelbėjimo akcijų per pastaruosius metus JAV. Šunys po paruošimo bus perduodami įvaikinti, tačiau procesas gali užtrukti, nes tikrinami būsimi šeimininkai ir siekiama užtikrinti, kad gyvūnai būtų pasiruošę gyvenimui namuose.

    Kodėl bandymams dažnai pasirenkami bigliai?

    Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai aiškina, kad bigliai laboratorijose dažnai pasirenkami dėl nedidelio dydžio ir ramaus temperamento. Dėl to jie paprasčiau valdomi, lengviau transportuojami ir, kaip teigiama, pakantesni stresinėms sąlygoms, todėl tapo viena dažniausiai bandymams naudojamų šunų veislių.

    Tuo pat metu Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja kryptis mažinti gyvūnų naudojimą invaziniams eksperimentams. Vis dažniau akcentuojami alternatyvūs metodai, tokie kaip ląstelių kultūrų tyrimai, organų modeliai laboratorijoje ir skaitmeniniai modeliavimo sprendimai, o dalį darbo spartina ir DI taikymas ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Protestai ir teisminiai ginčai

    Istoriją lydi ir konfliktai: prie „Ridglan Farms“ pastaruoju metu vyko protestai, per kuriuos, pareigūnų teigimu, buvo panaudotos ašarinės dujos ir pipirinės dujos, o dalis protestuotojų sulaikyti. Aktyvistai savo ruožtu kreipėsi į teismą, tvirtindami, kad jėga buvo panaudota nepagrįstai.

    Įstaiga anksčiau buvo sutikusi atsisakyti valstijos veisimo licencijos nuo 2026 metų liepos 1 dienos pagal susitarimą, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl įtarimų netinkamu elgesiu su gyvūnais. Bendrovė kaltinimus neigė, tačiau viešai skelbta, kad prokuroro vertinimu dalis procedūrų galėjo neatitikti valstijos veterinarinių standartų.

    Kas bus su likusiais šunimis?

    Organizacijos pabrėžia, kad „Ridglan Farms“ vienu metu gali laikyti apie 2 000 šunų, todėl dalis gyvūnų įstaigoje dar liko. „Center for a Humane Economy“ teigia tęsianti pastangas dėl likusių biglių išlaisvinimo, tačiau pripažįsta, kad derybiniai susitarimai dažnai reiškia kompromisus.

    Gelbėtojai sako jau sulaukę šimtų paraiškų įvaikinti, tačiau perspėja, jog kai kuriems gyvūnams prireiks daugiau laiko adaptacijai. Pasak jų, ypač vyresniems šunims gali būti sudėtinga priprasti prie namų aplinkos, nes dalis jų pirmą kartą gyvenime patiria įprastus dalykus, tokius kaip pasivaikščiojimai lauke ar buvimas namuose su žmonėmis.

  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalios atnaujinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija. Ji priimta atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus ir keičia, kas priima svarbiausius sprendimus dėl be tėvų globos likusio vaiko laikinosios globos.

    Esminis pokytis susijęs su atsakomybe: sprendimų priėmimas perkeliamas iš savivaldybės lygmens į nacionalinę instituciją. Iki šiol laikinoji globa dažniausiai būdavo nustatoma savivaldybės mero sprendimu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu ir, kai taikoma, globos centro rekomendacija.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos sprendimus dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo priims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai reiškia, kad savivaldybės meras kaip sprendimą priimantis subjektas šioje procedūroje nebelieka.

    Pagal naują tvarką Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo spręs ne tik dėl laikinosios globos nustatymo, bet ir dėl laikinojo globėjo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo. Praktikoje tai apima sprendimus, kurie dažniausiai reikalingi skubiais atvejais, kai vaikas netenka tėvų globos ir būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.

    Ką tai reiškia šeimoms ir globėjams?

    Pokyčio tikslas – aiškesnė atsakomybė ir vienodesnė sprendimų praktika visoje šalyje, kai kalbama apie laikinąją vaiko globą. Kai sprendimus priima viena institucija, tikimasi mažiau skirtumų tarp savivaldybių taikomos praktikos ir aiškesnio veiksmų koordinavimo.

    Globos centrai ir toliau išlieka svarbūs vertinant situaciją ir teikiant rekomendacijas dėl globėjo parinkimo, tačiau galutinis administracinis sprendimas bus priimamas Tarnyboje. Šeimoms ir asmenims, svarstantiems tapti laikinaisiais globėjais, svarbu iš anksto pasidomėti, kaip nuo 2026 metų bus teikiami prašymai ir kokia institucija taps pagrindiniu kontaktu jų savivaldybėje.