CP v2

Tag: Jastrzębska Spółka Węglowa

  • „Jastrzębska Spółka Węglowa“ po 2026 metų pradžios nuostolių: analitikai įžvelgia atšokimą, bet likvidumas spaudžia

    Nuostoliai mažesni, bet spaudimas išlieka

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo ketvirčio grupės rezultatus. Bendrovė patyrė apie 143 mln. eurų grynąjį nuostolį, o pardavimo pajamos siekė apie 486 mln. eurų.

    Taip pat fiksuotas maždaug 66 mln. eurų nuostolis EBITDA lygiu, apie 66 mln. eurų nuostolis iš pardavimų ir apie 55 mln. eurų operacinis nuostolis. Galutinę ataskaitą bendrovė žada paskelbti vėliau kartu su konsoliduotu ketvirčio pranešimu.

    Kas gali pagerinti antrą ketvirtį?

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad pirmojo ketvirčio skaičiai atspindi kainų vėlavimą, nes koksinės anglies kontraktai dažnai reaguoja į pasaulines kainas su vieno ar dviejų mėnesių atsilikimu. Dėl to aukštesnių kainų poveikis rezultatuose paprastai pasimato ne iš karto.

    Analitikų vertinimu, antrasis 2026 metų ketvirtis gali atrodyti geriau, jei išsilaikys palankesnės koksinės anglies ir su plieno rinka susijusių produktų kainos. Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir gerėjant kainoms bendrovės padėtį riboja įtemptas likvidumas.

    Gamybos apimtys ir platesnis rinkos fonas

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Jastrzębska Spółka Węglowa“ išgavo apie 3,24 mln. tonų anglies, iš jų apie 2,78 mln. tonų sudarė koksinė anglis, o energetinė anglis – apie 0,46 mln. tonų. Koksą bendrovė pagamino apie 0,75 mln. tonų.

    Bendrovė taip pat laikosi šių metų anglies gavybos tikslo – 13,3 mln. tonų. Tai kiek mažiau nei anksčiau skelbtas planas, todėl investuotojai papildomai stebi, ar gamybos stabilumas padės amortizuoti kainų svyravimus.

    „Matome prielaidų, kad antras ketvirtis gali atnešti finansinių rezultatų pagerėjimą, tačiau didžiausia rizika išlieka ribotas likvidumas“, – sakė analitikas Jakubas Szkopekas.

    Profesinių sąjungų atstovai savo ruožtu pabrėžia, kad plieno ir kokso rinkos silpnumas vis dar atsispindi užsakymų ir kainodaros aplinkoje. Dėl to, jų teigimu, vien taupymo priemonių gali nepakakti, jei rinka greitai neatsigaus.

    „Dabartinėje situacijoje bendrovei ir toliau reikalinga valstybės institucijų parama“, – sakė Pawełas Kołodziejas.

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ išlieka strategiškai svarbi, nes yra vienintelė koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir reikšminga kokso tiekėja plieno pramonei. Koksinė anglis Europos politikoje vis dažniau minima kaip kritinės svarbos žaliava, o jos paklausą pirmiausia lemia plieno gamybos apimtys ir plieno gamintojų gaunamos kainos.

    Artimiausiems mėnesiams rinkos dėmesys kryps į tai, ar plieno paklausa ir kainos leis stabilizuoti „Jastrzębska Spółka Węglowa“ pinigų srautus, ir ar bendrovė išlaikys gamybos planus be papildomo finansinio spaudimo.

  • JSW paskyrė naują prezidentą ir valdybą: sprendimai priimti įmonei balansuojant ties likvidumo riba

    Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad stebėtojų taryba įmonės prezidentu paskyrė Bogusławą Oleksy. Iki šiol jis ėjo laikinojo vadovo pareigas ir šį vaidmenį vykdė nuo 2025 metų spalio.

    Kartu stebėtojų taryba nusprendė, kad Bogusławas Oleksy laikinai eis ir ekonomikos reikalams atsakingo prezidento pavaduotojo pareigas. Šis sprendimas galios nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame bus tvirtinamos 2025 metų finansinės ataskaitos, iki tol, kol bus paskirtas nuolatinis vadovas ekonomikai.

    Į naujos kadencijos valdybą taip pat paskirti trys nariai: Tomaszas Gawlikas, kuris bus atsakingas už plėtrą, Jolanta Gruszka, kuri kuruos prekybą, ir Arturas Wojtkowas, kuriam patikėta darbo ir socialinės politikos sritis.

    Vadovų pokyčiai krizės fone

    Vadovų pasikeitimai vyksta įmonei veikiant itin sudėtingomis sąlygomis: JSW yra didžiausia koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir svarbi kokso tiekėja metalurgijai. Koksinė anglis ir koksas yra tiesiogiai susiję su plieno gamyba, o plieno paklausa pastaraisiais metais išlieka nepastovi dėl pramonės ciklų, aukštų energijos kainų ir geopolitinės rizikos.

    2025 metais JSW grupė užfiksavo 6,25 mlrd. zlotų grynąjį nuostolį, kuris perskaičiavus sudaro apie 1,4 mlrd. eurų. Prie rezultato reikšmingai prisidėjo 3,17 mlrd. zlotų vertės turto vertės sumažėjimo (impairment) įrašas, tai yra maždaug 720 mln. eurų.

    Įmonė skelbė, kad 2025 metų EBITDA, neįtraukiant vienkartinių veiksnių, buvo neigiama ir siekė apie minus 1,7 mlrd. zlotų, arba maždaug minus 380 mln. eurų. Metais anksčiau analogiškas rodiklis buvo teigiamas, todėl rinkai tai signalizuoja apie stipriai pablogėjusią veiklos aplinką.

    Gamyba augo, kainos spaudė pajamas

    Nors 2025 metais anglies ir kokso gamyba augo, pajamos mažėjo dėl žemesnių realizacijos kainų. JSW duomenimis, grupė pagamino daugiau kaip 13 mln. tonų anglies ir apie 3,2 mln. tonų kokso.

    Vidutinė JSW koksinės anglies kaina 2025 metais siekė 685,8 zloto už toną, tai yra apie 160 eurų, ir buvo 23,7 proc. mažesnė nei 2024 metais. Kokso vidutinė kaina smuko iki 969,5 zloto už toną, tai yra apie 225 eurus, arba 25,6 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Dėl kainų kritimo pardavimo pajamos, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 16,9 proc. ir sudarė 9,4 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,1 mlrd. eurų, nors bendri pardavimo kiekiai dalyje segmentų augo.

    Likvidumo rizika ir investicijų dilema

    Įmonės situaciją apsunkina likvidumo rizika ir būtinybė toliau investuoti į kasybos infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas saugus ir nenutrūkstamas darbas. 2025 metais JSW grupės investicijos, skaičiuojant pinigų srautais, sudarė 3,44 mlrd. zlotų, arba apie 780 mln. eurų, ir buvo 17,5 proc. mažesnės nei 2024 metais.

    Didelė dalis išlaidų teko kasybos paruošiamiesiems darbams, anglies paruošimo įrenginiams, transporto įrangai, mechanizuotų kompleksų modernizavimui ir vienos kokso baterijos modernizacijai. Tokios investicijos trumpuoju laikotarpiu didina finansinę įtampą, tačiau jų atidėjimas gali sukelti gamybos ir saugos rizikų.

    „JSW stovi ant finansinio likvidumo praradimo ribos, ir tai gali įvykti praktiškai bet kurią dieną“, – sakė profesinės sąjungos Sierpień 80 pirmininkas Bogusławas Ziętek.

    Jo teigimu, įmonė jau susidūrė su įtampa išmokant atlyginimus, o socialinių programų įgyvendinimas gali vėluoti, jei pinigų srautai ir finansavimo galimybės negerės. Tokiame kontekste naujai suformuotos vadovybės užduotis tampa ne tik strateginė, bet ir operatyvi: stabilizuoti finansus, išlaikyti gamybą ir kartu reaguoti į plieno bei žaliavų rinkų cikliškumą.

    ES mastu koksinė anglis laikoma svarbia pramonės žaliava, nes plieno gamyba yra kritinė tiek infrastruktūros, tiek gynybos pramonės grandinėms. Dėl to JSW reikšmė peržengia vien Lenkijos rinką, o įmonės sprendimai dėl finansavimo, investicijų ir gamybos apimčių gali turėti platesnį poveikį regiono tiekimo grandinėms.

  • Pasirašyta speciali įstatymo pataisa: ARP galės skolinti JSW ir „Grupa Azoty“ likvidumui gelbėti

    Lenkijoje pasirašyta įstatymo pataisa, kuri išplečia Pramonės plėtros agentūros (ARP) galimybes teikti paskolas strateginę reikšmę turinčioms bendrovėms. Pagrindinis tikslas – sudaryti kelią finansiniam „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) ir „Grupa Azoty“ stabilizavimui, kai abiem įmonėms teko spręsti likvidumo ir skolų naštos klausimus.

    Pagal naują tvarką ARP paskolos galės būti skirtos įmonių reorganizacijai, orientuotai į sąnaudų mažinimą ar veiklos optimizavimą. Kartu įtvirtinta sąlyga, kad prieš suteikdama finansavimą agentūra turi įvertinti, ar paskolos gavėjas realiai pajėgus vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti skolą pagal pateiktą veiklos atsigavimo planą.

    Kas galės gauti ARP paskolas?

    Įstatymo pataisoje apibrėžtas įmonių ratas, kuriam būtų atverta ARP finansavimo galimybė. Be kasybos sektoriaus bendrovių, taip pat įtrauktos įmonės, vykdančios kasyklų likvidavimo darbus, o taip pat bendrovės, laikomos svarbiomis nacionalinei ekonomikai ar konkretiems strateginiuose dokumentuose numatytiems sektoriams.

    Toks modelis leidžia valstybės valdomai agentūrai greičiau reaguoti į sisteminės reikšmės įmonių finansinius sutrikimus, tačiau kartu formaliai susieja pagalbą su reorganizacijos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad lėšos turi būti naudojamos pertvarkai, o ne vien trumpalaikiam „skylės užkaišymui“ ar kitų viešosios paramos mechanizmų dubliavimui.

    JSW ir „Grupa Azoty“ situacija

    JSW pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie riziką prarasti mokumą, jei nebus įgyvendintos anticiklinės priemonės ir kaštų mažinimas. Įmonė parengė pertvarkos planą, kuriame numatyta supaprastinti grupės struktūrą ir mažinti sąnaudas, o darbo kaštų tema tapo viena jautriausių derybų su darbuotojų atstovais.

    JSW likvidumą stiprino ir turto sandoriai: agentūra pasirašė susitarimą dėl dviejų JSW grupės bendrovių įsigijimo už daugiau nei 1 000 000 000 zlotų, tai yra maždaug 230 000 000 eurų. Šis žingsnis prisidėjo prie trumpalaikio pinigų srautų sustiprinimo, tačiau struktūrinės problemos, susijusios su sąnaudomis ir rinkos cikliškumu, išlieka esminiu iššūkiu.

    „Grupa Azoty“ tuo metu tęsia finansinės padėties gerinimo veiksmus, įskaitant derybas su finansų institucijomis dėl skolų restruktūrizavimo. Bendrovės rezultatus pastaruoju laikotarpiu smarkiai veikė žaliavų ir energijos kainų svyravimai, o trąšų sektoriui papildomą spaudimą kelia regioninė konkurencija bei reguliacinė aplinka, ypač susijusi su energetika ir emisijomis.

    Įstatymo pataisa turėtų įsigalioti kitą dieną po oficialaus paskelbimo. Tai reiškia, kad ARP teisinį pagrindą pradėti naujų paskolų procedūras gali įgyti greitai, tačiau realus finansavimo suteikimo tempas priklausys nuo pateikiamų atsigavimo planų kokybės ir agentūros vertinimo dėl įmonių gebėjimo grąžinti paskolas.

  • JSW ir SRK suvienijo jėgas: parduodamas beveik 50 ha buvusios kasyklos sklypas Lenkijoje

    Lenkijos bendrovės Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) ir Spółka Restrukturyzacji Kopalń (SRK) paskelbė bendrą konkursą, kuriuo ieško pirkėjo dideliam pogavybiniam teritorijų paketui. Į vieną pardavimą sujungtas beveik 50 hektarų plotas Jastrzębie-Zdrój ir Mszanos vietovėse.

    Įmonės teigia, kad bendra iniciatyva turi padidinti teritorijos patrauklumą investuotojams ir pagreitinti sandorį. Toks modelis Lenkijoje vis dažniau taikomas ieškant naujo panaudojimo buvusioms pramoninėms zonoms.

    Kas tiksliai parduodama?

    Konkursas apima sklypus, priklausančius abiem įmonėms: SRK dalį sudaro 16 sklypų, kurių bendras plotas viršija 22 hektarus. JSW valdomi sklypai sudaro kiek daugiau nei 25,5 hektaro.

    Dalis teritorijos yra užstatyta infrastruktūros likučiais, išlikusiais po ankstesnės kasybos veiklos. Nurodoma, kad vietoje yra buvusių kelių ir aikštelių, kurios gali palengvinti pradinius investuotojo įrengimo darbus.

    Vieta ir kaina

    Teritorija yra maždaug 5 kilometrai nuo Jastrzębie-Zdrój centro ir apie 2,5 kilometro nuo įvažiavimo į A1 automagistralę. Tokio masto sklypams logistinė prieiga yra vienas svarbiausių kriterijų, ypač planuojant gamybos ar sandėliavimo projektus.

    Skelbiama pradinė pardavimo kaina siekia apie 10 000 000 eurų. Galutinė suma priklausys nuo konkurso eigos, investuotojų susidomėjimo ir sąlygų, susijusių su teritorijos pritaikymu.

    Kodėl SRK vaidmuo svarbus?

    SRK Lenkijoje atsakinga už perimtų pogavybinių teritorijų sutvarkymą, rekultivaciją ir atgaivinimą, kad jos galėtų būti naudojamos naujai ekonominei veiklai. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojams dažnai siūlomi aiškesni procesai ir didesnis institucinis pasirengimas perorientuoti pramonines zonas.

    Tokie projektai aktualūs platesniame kontekste, nes anglies sektoriaus regionams ieškoma naujų augimo šaltinių: pramonės parkų, logistikos centrų ar energetikos ir gamybos investicijų. Didesni, vienu konkursu siūlomi sklypai paprastai leidžia planuoti stambesnius projektus ir greičiau pasiekti masto efektą.

    „Tai dar vienas žingsnis, rodantis, kaip bendradarbiaujant valstybės valdomoms įmonėms galima sukurti erdvę naujoms didelio masto investicijoms. Tai realus impulsas miesto ir viso regiono ekonominei plėtrai“, – sakė SRK vadovas Jarosławas Wieszołekas.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino apsaugos priemones JSW: kas laukia darbuotojų ir biudžeto

    Lenkijos vyriausybė patvirtino apsaugos priemones JSW: kas laukia darbuotojų ir biudžeto

    Lenkijos Ministrų Taryba balandžio 28 dieną pritarė nutarimo projektui, kuriuo atveriamas kelias paramos programai koksinės akmens anglies kasybos sektoriui. Dokumentas numato, kad Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) galės taikyti darbuotojams įstatyme numatytas apsaugos priemones.

    Vyriausybės atstovas Adamas Szłapka po posėdžio teigė, kad sprendimo tikslas yra stabilizuoti padėtį bendrovėje ir sušvelninti galimus užimtumo pokyčius. Priemonės orientuotos į socialiai saugesnį restruktūrizavimo procesą, kai rinkos sąlygos prastėja, o sąnaudos išlieka didelės.

    „Siekiame įvesti JSW darbuotojams specialias apsaugos išmokas, kad padėtume žmonėms ir stabilizuotume situaciją įmonėje“, – sakė Adamas Szłapka.

    Pagal vyriausybės planą, įmonė galėtų naudotis tokiais instrumentais kaip kalnakasių atostogos, atostogos anglies mechaninio apdorojimo padalinių darbuotojams ir vienkartinės piniginės išeitinės išmokos. Programos įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2031 metais.

    Energetikos ministerijos skaičiavimai rodo, kad apsaugos programų kasybos sektoriui kaina valstybės biudžetui šiemet gali siekti apie 467 000 000 eurų. Iš jų JSW daliai preliminariai tektų maždaug 131 000 000 eurų, todėl sprendimas turi ir aiškią fiskalinę reikšmę.

    Anksčiau taip pat skelbta, kad pati JSW šių metų paramos poreikį vertino didesnį – apie 152 000 000 eurų. Skaičiuojama, kad 2026 metais kalnakasių ir pramoninių padalinių atostogomis galėtų pasinaudoti 5 639 darbuotojai, o vienkartines išeitines išmokas gautų apie 2 150 žmonių.

    Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Europoje tęsiamos diskusijos dėl sunkiosios pramonės konkurencingumo, energijos kainų ir perėjimo prie mažiau taršios ekonomikos. Koksinė anglis tebėra svarbi plieno gamybai, tačiau sektorius susiduria su didėjančiu reguliaciniu spaudimu ir investicijų poreikiu, todėl socialinės apsaugos mechanizmai tampa vienu iš būdų mažinti restruktūrizavimo rizikas.

  • Lenkijos Vyriausybė patvirtino: apsaugos paketas daugiau kaip 4 000 JSW kalnakasių 2026–2031 metais

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino Energetikos ministerijos parengtą programą, numatančią socialines apsaugos priemones koksuojamosios akmens anglies kasybos sektoriui. Ji pirmiausia skirta Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) darbuotojams ir apima daugiau kaip 4 000 žmonių.

    Programos tikslas – užtikrinti didesnį stabilumą pertvarkos laikotarpiu, kai įmonė turi prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir keičiamo užimtumo poreikio. Numatyta, kad priemonės bus taikomos 2026–2031 metais, o finansavimas būtų skiriamas iš valstybės biudžeto.

    Kas numatyta darbuotojams

    Pagrindinės priemonės apima vadinamuosius kalnakasių atostogų mechanizmus, analogiškas pereinamojo laikotarpio schemas anglies paruošimo darbuotojams ir vienkartines pinigines išeitines išmokas. Tokie instrumentai Lenkijoje siejami su ilgalaikiu kasybos sektoriaus reguliavimu ir anksčiau taikytais socialiniais sprendimais.

    Pagal pateiktus programos skaičius, parama galėtų apimti 4 270 JSW darbuotojų. Iš jų 3 011 asmenų būtų nukreipiami į kalnakasių atostogų schemą, 103 darbuotojams numatytos analogiškos priemonės anglies paruošimo grandyje, o 1 156 žmonėms planuojamos vienkartinės išeitinės išmokos.

    Kodėl šis sprendimas priimtas dabar

    Programa pristatoma kaip bandymas suderinti socialinį saugumą su būtinybe pertvarkyti kasybos sektorių. Koksuojamoji anglis svarbi metalurgijai, tačiau įmonėms tenka veikti svyruojančių žaliavų kainų, griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir ilgalaikių energetikos pokyčių sąlygomis.

    „Kasybos sektoriaus transformacija turi būti vykdoma atsakingai ir nuspėjamai. Pokyčių laikotarpiu svarbu, kad darbuotojams būtų užtikrinta valstybės parama ir saugumas“, – sakė energetikos ministras Miłosz Motyka.

    Vyriausybės teigimu, priemonės turėtų sustiprinti darbuotojų ir jų šeimų socialinį saugumą, kartu sudarant sąlygas bendrovei planuoti darbo jėgos pokyčius be staigių sukrėtimų. Praktikoje tai reiškia, kad daliai žmonių būtų suteiktas laikas persiorientuoti, o daliai – finansinė pagalba pasitraukiant iš darbo.

  • JSW valdyboje – darbuotojų atstovas: kuo išsiskiria Arturas Wojtków ir kokia jo patirtis

    Darbuotojai išsirinko atstovą

    Lenkijos kasybos bendrovė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad balandžio 23 dieną vykusiuose darbuotojų rinkimuose į valdybą išrinktas jų atstovas – Arturas Wojtków. Jis prisijungs prie JSW SA XII kadencijos valdybos kaip darbuotojų deleguotas narys.

    Toks atstovo modelis didelėse pramonės įmonėse dažnai vertinamas kaip būdas sustiprinti socialinį dialogą, ypač kai sektoriuje daug jautrių temų: nuo darbo saugos iki atlygio ir restruktūrizavimo sprendimų. JSW atveju tai aktualu ir dėl nuolatinių diskusijų apie sąnaudų mažinimą bei investicijas.

    Kas yra Arturas Wojtków

    Arturas Wojtków pagal išsilavinimą yra teisininkas, baigęs Silezijos universitetą Katovicuose. Taip pat jis yra baigęs podiplomines studijas, susijusias su darbo santykių socialiniu dialogu ir darbuotojų sauga bei sveikata pramonėje.

    Su JSW jis siejamas nuo 1995 metų. Per karjerą įmonėje ėjo organizacinio ir teisinio padalinio vadovo pareigas, vėliau dirbo kaip darbo srities direktorius vienoje iš grupės anglies kasyklų, o nuo 2009 metų ėjo valdybos viceprezidento pareigas, atsakingas už darbą ir socialinę politiką.

    Kodėl tai svarbu JSW ir rinkai

    JSW grupė yra vienintelė koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų, reikalingų plieno gamybai. Dėl to bendrovės sprendimai svarbūs ne tik Lenkijos pramonei, bet ir platesnėms Europos plieno tiekimo grandinėms.

    JSW komunikacijoje pabrėžiama, kad maždaug 1 tonai plieno pagaminti gali reikėti apie 780 kilogramų koksinės anglies. Tai paaiškina, kodėl koksinė anglis, nepaisant energetikos transformacijos, išlieka strategine žaliava metalurgijai, o jos tiekimo stabilumas yra jautri tema.

    Darbuotojų atstovo paskyrimas valdyboje gali reikšti aiškesnį darbuotojų interesų atstovavimą sprendžiant darbo sąlygų, saugos ir socialinių garantijų klausimus. Kartu tai gali turėti įtakos tam, kaip bendrovė komunikuos ir derins veiksmus, kai kalba pasisuka apie efektyvumą, investicijas ar taupymo priemones.